- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-19
- Bylos Nr.
- e2A-1086-866/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02281-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Tomas Venckus, Laima Ribokaitė
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono
- Kategorijos
- 3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Tomo Venckaus, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) V. K. (toliau – ieškovė arba apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1537-647/2018, kuriuo netenkintas ieškovės patikslintas ieškinys atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui (toliau – atsakovė) dėl įsakymų dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė:
- Atnaujinti praleistą vieno mėnesio terminą paduoti skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2015 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo patvirtinimo“ panaikinimo;
- Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2015 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo patvirtinimo“ dalyje dėl 0,1342 ha asmeninio ūkio žemės, esančios 0,1788 ha ploto žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), priskyrimo laisvos valstybinės žemės fondui (toliau – įsakymas Nr. 803; I t., b. l. 97-102);
- Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2017 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, naudojimo nutraukimo“ (toliau – įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini); I t., b. l. 21) dalyje, kuria nuspręsta nutraukti V, A. B. apylinkės tarybos 1991 m. balandžio 11 d. 6 sesijos sprendimu iš bendro asmeniniam ūkiui suteikto 2,00 ha ploto 0,1342 ha asmeninio ūkio žemės, esančios 0,1788 ha ploto žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo teisę;
- panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2017 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“ (toliau – įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini); I t., b. l. 20) dalyje, kuria nuspręsta nutraukti V. A. B. apylinkės tarybos 1991 m. balandžio 11 d. 6 sesijos sprendimu iš bendro asmeniniam ūkiui suteikto 2,00 ha ploto 0,1342 ha asmeninio ūkio žemės, esančios 0,1788 ha ploto žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo teisę;
- Priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) jos naudojamas 0,1342 ha asmeninio ūkio žemės, esančios 0,1788 ha ploto žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), plotas (toliau – ginčo žemės plotas) atsakovės buvo nepagrįstai priskirtas laisvos valstybinės žemės fondui. Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priimti įsakymai Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais nuspręsta nutraukti ginčo žemės ploto, kaip asmeninės ūkio žemės naudojimo teisę, ieškovės nuomone, yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl yra naikintini.
3. Savo prašymus ieškovė grindė šiais argumentais:
3.1. V. A., ieškovės tėvas, teisėtai įgijo ir naudojo ginčo žemės plotą, o ieškovė yra jo teisių paveldėtoja. Ieškovė nurodė, kad ginčo žemės plotą dirba ir naudoja iki šiol, šį teiginį grįsdama 2017 m. balandžio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo aktu (toliau – Žemės naudojimo patikrinimo aktas; I t., b. l. 11, 13-14, 18, 22).
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Pati atsakovė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikėsi nuoseklios pozicijos, jog ginčo žemės plotas yra ne namų valdos žemė, o asmeninio ūkio žemė. Teigia, kad tokią pačią išvadą bylos nagrinėjimo metu padarė ir teismas, atmesdamas reikalavimą įpareigoti atsakovę nedelsiant patikslinti V. A. 2008 m. balandžio 10 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) sumažinant išperkamos žemės plotą 0,1788 ha žemės plotu. Nurodė, jog tai reiškia, kad atsakovės vedėjo 2010 m. lapkričio 3 d. įsakymu patikslinta išvada yra galiojanti ir nenuginčyta, todėl sukelia teisines pasekmes tiek ieškovei, tiek atsakovei.
3.3. Ieškovė vadovavosi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 7 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
Šalies argumentai
4. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2017 m. birželio 5 d. iš atsakovės gavo įsakymus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo priimti įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Pažymi, kad apie įsakymą Nr. 803 sužinojo 2015 m. balandžio 15 d., tačiau tuo metu nesuprato šio įsakymo turinio, todėl tuo metu jo neskundė. Teigė, kad įsakymu Nr. 803 patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nustatytų laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraštyje nurodyta, jog asmeninio ūkio teritorijoje laisvos valstybinės žemės plotai nėra nustatyti. Dėl šios priežasties, kad įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo aiškiai nurodyta, jog laisvos žemės plotai nustatyti asmeninio ūkio teritorijoje, ieškovė nesuprato, kaip šis įsakymas pažeis jos teises ir teisėtus interesus, todėl, ieškovė prašė atnaujinti praleistą 1 mėnesio įsakymo Nr. 803 apskundimo terminą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu, ieškovė ir jos atstovė nurodė, jog ginčo žemės plotas visada buvo ir yra naudojamas kaip asmeninio ūkio žemės sklypas. Administraciniuose teismuose buvo nagrinėjamas klausimas tik tuo aspektu, ar ginčo žemės plotas yra namų valdos žemė ar ne. Asmeninio ūkio žemės klausimas sprendžiamas nebuvo.
Atsiliepimas
6. Atsakovė savo atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad B. apylinkės tarybos 1991 m. balandžio 11 d. VI sesijos sprendimu V. A. (duomenys neskelbtini) buvo skirta 2,00 ha ploto asmeninio ūkio žemės.
7. Pažymėjo, kad V. A. vardu yra privatizuota (arba parengta privatizavimui, bet procedūra nebaigta) iš viso 0,9041 ha žemės ploto. Remiantis Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymas) 15 straipsnio 8 dalies nuostatomis V. A. vardu liko neprivatizuota 1,0959 ha ploto jam skirtos asmeninio ūkio žemės.
8. Nurodė, jog vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 dalies nuostatomis, asmeninio ūkio žemės statusas yra siejamas su 2 sąlygų buvimu: 1) ji turi būti suteikta asmeniui pagal teisės aktų reikalavimus; 2) ji turi būti naudojama fizinių asmenų, kuriems ji buvo suteikta.
9. Atkreipė dėmesį, jog pati ieškovė laikosi nenuoseklios pozicijos dėl ginčo žemės ploto statuso, nes administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), laikėsi pozicijos, jog jos naudojama žemės ploto Nr. (duomenys neskelbtini) dalis yra jos naudojamo namų valdos žemės sklypo dalis arba namų valdos žemės sklypas, suteiktas individualiai statybai, t. y., ne žemės ūkio paskirties asmeninio ūkio žemės sklypas.
10. Nurodė, jog minėtoje administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje ieškovė buvo pareiškėja/apeliantė, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, jog nėra pagrįstų įrodymų, leidžiančių vertinti, jog žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirtas V. A. namų valdai ar skirtas individualiai statybai, todėl šiame žemės plote turi būti atkuriamos nuosavybės teisės natūra pagal parengtą žemės reformos žemėtvarkos projektą, kaip tai numatyta Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, o taip pat į tai, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad dalis V. A. skirtos asmeninio ūkio žemės yra į laisvos žemės fondą įtrauktame žemės plote Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nesutiktina su ieškovės pozicija, kad ji teisėtai naudojo į laisvos žemės fondą įtraukto žemės ploto Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kaip V. A. skirtą asmeninio ūkio žemę.
11. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindo teigti, jog V. A. buvo skirta asmeninio ūkio žemė į laisvos žemės fondą įtrauktame žemės plote Nr. (duomenys neskelbtini) ir į tai, kad ieškovė nenurodė kitų žemės plotų, kuriuose būtų naudojamas likęs neprivatizuotas V. A. skirtas asmeninio ūkio žemės 1,0959 ha plotas, laikytina, kad ši V. A. skirtos asmeninio ūkio žemės dalis yra nenaudojama, todėl remiantis Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 dalimi buvo priimti ginčijami įsakymai Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais buvo nutraukta V. A. skirtos ir nenaudojamos asmeninio ūkio žemės 1,0959 ha ploto dalies naudojimo teisė.
12. Pažymėjo, jog ginčo žemės plotas yra įtrauktas į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondą, kuris buvo patvirtintas atsakovės vedėjo įsakymu Nr. 803. Laisvos valstybinės žemės fondo plotuose yra vykdomas žemės sklypų, į kuriuos atkuriamos nuosavybės teisės, projektavimas. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame atsakovės vedėjo 2017 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės, žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ laisvos žemės fondo žemės plote Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį atkuriamos nuosavybės teisės natūra 26 asmenims, tarp jų ir V. A., ir perduodamas neatlygintinai naudotis patikėjimo teise Vilniaus rajono savivaldybei visuomeninės paskirties teritorijos žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini).
13. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė dalyvavo rengiant minėtą žemėtvarkos projektą ir projektuojant žemės sklypus, kartu su kitais pretendentais pasirinko žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir savo sutikimą patvirtino pasirašydama (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2016 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su I eilės pretendentais gauti žemės žiniaraštyje.
14. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos buvo likusi rėžių sistema, o remiantis Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismo posėdžio metu pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokio plano, dokumento, kuris pagrįstų, jog asmeninio ūkio žemė būtų skirta šiame ginčo žemės plote. Nurodė, jog iš visų bylos duomenų matyti, kad žemės plotas suteiktas toje vietoje negalėjo būti – toje vietoje buvo projektuotas namų valdos žemės sklypas.
16. Visi teismo posėdžio metu apklausti liudytojai tvirtino, kad ginčo žemės plotas buvo dirbamas ir yra dirbamas iki šiol:
16.1. Liudytoja Č. A., 11 metų dirbusi seniūne ir liudytoja K. S., dirbanti (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ginčo žemės plotą dirbo ieškovė tėvai, o dabar dirba ieškovė.
16.2. Liudytoja L. N., ieškovės sesuo nurodė, kad ginčo žemės sklypas yra šeimos vertybė, su vaikais eina dirbti į daržą.
Šalies argumentai
16.3. L. M. K., ieškovės motina, nurodė, kad ginčo žemės sklypas buvo dirbamas senelių, kaip asmeninis ūkis, žemė yra dirbama ir iki šiol, joje auginamos braškės, kitos daržovės.
16.4. Liudytoja J. N., ieškovės sesuo, nurodė, kad ginčo žemės plote yra auginamos daržovės, jos ir ieškovės tėvui buvo skirta asmeninio ūkio žemė, kurią dabar dirba jos sesuo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
17. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. spalio 10 d. sprendimu nusprendė ieškovės ieškinį dėl įsakymų dalies panaikinimo atmesti.
18. Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė iš esmės jokių naujų dokumentų, kurie leistų teismui spręsti, jog nurodyta ginčo žemės sklypo dalis buvo ieškovės tėvui skirta kaip asmeninio ūkio žemė, pirmosios instancijos teismo procese ir minėtoje administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiuose teritorijų planavimo dokumentuose tokių duomenų nėra, įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė, asmens ūkio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta aplinkybė, jog V. A. nuo 1986 m. sausio 1 d. iki 1990 m. birželio 1 d. valdė 0,50 ha žemės, nėra pakankama sprendžiant apie tai, kad būtent ieškovės nurodytoje vietoje, būtent nurodyto ploto žemės sklypas buvo ieškovės tėvo asmeninio ūkio žemė, šis įrašas nėra teritorijų planavimo dokumentas.
19. Teismas nurodė, jog matyti, kad administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė pirmiausia įrodinėjo, kad ginčo žemės plotas buvo namų valdos žemės sklypas, o nagrinėjamoje byloje poziciją pakeitė ir įrodinėja kitas aplinkybes, kurios yra visiškai priešingos, t. y., ginčo žemės plotas yra asmeninio ūkio žemė.
20. Teismas sprendė, jog atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodė aplinkybės, jog jos tėvui V. A. šalia namų valdų priklausė ir asmeninio ūkio žemė, pagrindo panaikinti įsakymų Nr. (duomenys neskelbtini) nėra.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismas nurodė, jog nepasisako dėl ieškovės prašymo atnaujinti praleistą vieno mėnesio įstatymo nustatytą terminą paduoti skundui dėl įsakymo Nr. 803 panaikinimo, kadangi laiko, kad terminas nėra praleistas (su nurodyta pozicija sutiko ir atsakovė).
III. Apeliacinio skundo argumentai
22. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
23. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
23.1. pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovės priimto įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo, teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės priskyrimą laisvos valstybinės žemės fondui, nevertino. Pažymėjo, kad teismas tik formaliai nurodė, jog pagrindo panaikinti nurodyto įsakymo nėra.
23.2. Teigia, kad įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovė įtvirtina situaciją, kai pati atsakovė pripažįsta, kad niekada, jokiomis aplinkybėmis ginčo žemės plotas Atkūrimo įstatymo pagrindu nebus sugrąžintas natūra. Tačiau atsakovė, nepaisydama savo pačios priimtų sprendimų dėl žemės priskyrimo laisvos valstybinės žemės fondui, vykdo jos sugrąžinimą natūra, paneigdama apeliantės teisę į žemę, nutraukdama jos teisėtą žemės naudojimą.
23.3. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra įtvirtintos dvi viena kitai prieštaraujančios nuostatos: 1) kad pagrįstai ginčo žemės plotas yra įtrauktas į laisvos valstybinės žemės fondą; 2) kad šioje, laisvos valstybinės žemės fondo žemėje, pagrįstai vykdomas žemės grąžinimas natūra pagal įstatymus, reglamentuojančius nuosavybės teisių atkūrimą.
23.4. Apeliantė nurodo, jog esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, yra atsiradęs teisinis pagrindas tvirtinti, jog teismas neatskleidė bylos esmės, nepateikė laisvos valstybinės žemės fondo sampratos, nenurodė kokiais atvejais ir kokia tvarka vykdomas žemės priskyrimas laisvos valstybinės žemės fondo žemei. Todėl, pateikia nuomonę, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
24. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl asmeninio ūkio žemės statuso, priėjo prie atsakovei palankių išvadų.
Atsiliepimas
24.1. Atsakovė, administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikėsi nuoseklios pozicijos, jog ginčo žemės plotas yra ne namų valdos žemė, o asmeninio ūkio žemė. Apeliantė nurodo, kad minėtoje administracinėje byloje atsakovės atsiliepime į pareiškėjų skundą buvo teigiama: „<...> pagal patikslintą išvadą Pareiškėjų tėvas V. A. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko K. A. nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) valdytą 1,109 ha žemės, kuri priskirta valstybės išperkamai žemei ir kurio dalis – 0,1342 ha užimta asmeninio ūkio žeme“.
24.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino 2018 m. gegužės 28 d. apeliantės teiktų dokumentų, patvirtinančių aplinkybę, kad apeliantė teisėtai, paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, naudoja V. A. asmeninio ūkio žemę.
Šalies argumentai
25. Atmesdamas apeliantės ieškinį pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog administracinėje byloje apeliantė pirmiausia įrodinėjo, kad žemės sklypo dalis buvo namų valdos žemės sklypas, o nagrinėjamoje byloje poziciją pakeitė ir įrodinėja, jog ginčo žemės plotas yra asmeninio ūkio žemė.
25.1. Apeliantė nurodo, kad minėtoje administracinėje byloje buvo pateikta kitokia namų valdos samprata, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad likusiai žemės sklypo daliai, t. y., (duomenys neskelbtini) kv. m. negali būti taikomas namų valdos žemės statusas.
25.2. Apeliantė nurodo, kad jos pozicija administracinėje byloje nepaneigia fakto, kad ginčo žemės plotas yra asmeninio ūkio žemė, o apie asmeniškai V. A. valdomos ūkio žemės faktinį naudojimą byloja archyviniai dokumentai/ūkinėje knygoje esantys įrašai.
26. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 178-185 straipsniai, 329 straipsnio 1 dalis).
26.1. Teismas visapusiškai neįvertino minėtoje administracinėje byloje esančių dokumentų.
26.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino apeliantės 2018 m. gegužės 28 d. teiktų dokumentų ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles konstatuodamas, kad apeliantė nepateikė jokių naujų dokumentų, kurie leistų teismui spręsti, kad ginčo žemės plotas buvo apeliantės tėvui V. A. skirtas kaip asmeninio ūkio žemė, jog šioje <...> byloje esančiuose teritorijų planavimo dokumentuose tokių duomenų nėra.
Atsiliepimas
27. Atsakovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ginčo žemės plotas yra Zujūnų kaime, kuriame iki nacionalizacijos buvo likusi rėžių sistema, taigi, remiantis teisės aktų nuostatomis, nuosavybės teisės į žemę natūra šiame kaime gali būti atkuriamos tik žemės sklypus suprojektavus žemės reformos žemėtvarkos projekte.
28. Teigia, kad apeliantės nurodomas (duomenys neskelbtini) ha asmeninio ūkio žemės plotas tėra buvusios K. A. žemėvaldos ploto dalis proporcinga viso buvusio Zujūnų rėžinio kaimo bendro ploto daliai, kuri užimta asmeninio ūkio žeme, ir neturi nieko bendro su tariamai V. A. skirtu ir naudotu konkrečiu asmeninio ūkio žemės plotu.
29. Atsakovė nurodo, kad asmeninio ūkio žemės suteikimas buvo nustatytas tik Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. I-411, o pati asmeninio ūkio žemė pradėta suteikti tik nuo 1991 m., todėl iki tol priimti dokumentai, t. y., 1967-1969 m., 1986-1990 m. išrašai iš ūkinių knygų negali pagrįsti asmeninio ūkio žemės suteikimo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
31. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl ginčo apeliacinio skundo ribose. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl administracinių aktų nuginčijimo, kuriais į laisvos valstybinės žemės fondą buvo įtrauktas ginčo žemės plotas, bei kuriais buvo nutrauktas asmeninio ūkio žemės naudojimas.
32. Nagrinėjamos civilinės bylos dalyką sudaro apeliantės teisės į asmeninio ūkio žemę įgyvendinimo sąlygos ir tvarka. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad apeliantės tėvui, V. A. B. apylinkės tarybos 1991 m. balandžio 11 d. VI sesijos sprendimu buvo suteikta (duomenys neskelbtini) asmeninio ūkio žemės.
33. Pagal 1990 m. liepos 26 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo I-411 Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo nuostatas, kaimo vietovėse gyvenantiems žemės ūkio įmonių darbuotojams ir pensininkams asmeniniam ūkiui, jiems pageidaujant, suteikiami iki 3 ha žemės sklypai vienai šeimai. Kitiems kaime gyvenantiems ir dirbantiems asmeniniam ūkiui suteikiami iki 2 ha žemės sklypai vienai šeimai. Šie žemės sklypai skiriami daugiausia prie kaimo gyvenviečių bei vienkiemių, į jų plotą neįskaitant pastatų ir kiemo užimtos žemės (1 punktas).
34. Vadovaujantis minėtą Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą įgyvendinančio 1990 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 308 Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos nuostatomis, žemė asmeniniam ūkiui suteikiama apylinkės tarybos sprendimu, atsižvelgiant į žemės ūkio ar kitų įmonių ir pretendento į asmeninį ūkį interesus. Kilusius ginčus sprendžia apylinkės Taryba (2 nutarimo punktas). Priėmus tokį sprendimą reiškia, kad pradėta procedūra, kurios tikslas yra sukurti asmeniui subjektinę, t. y. skirtą tik jam, teisę. Valstybės institucijų pareiga yra užtikrinti, kad procedūra vyks teisės aktų numatyta tvarka iki tol, kol subjektinė teisė bus įgyvendinta.
Žemesnės instancijos teismas
35. Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. To paties straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog asmeninio ūkio žemės sklypų ribos nustatomos žemės reformos žemėtvarkos projektuose pagal žemės sklypų projektavimui nustatytus reikalavimus ir aptariamos asmeninio ūkio žemės naudotojų bei kitų suinteresuotų piliečių susirinkimuose.
36. Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 10 dalis įtvirtina, jog jeigu fizinis asmuo mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Vadovaujantis to paties straipsnio 12 dalimi, asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka.
37. Aiškindamas paminėtą Žemės reformos įstatymo nuostatą (15 straipsnio 12 dalį) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad asmeninio ūkio žemės statusas yra siejamas su dviejų sąlygų buvimu: 1) ji turi būti suteikta asmeniui pagal teisės aktų reikalavimus; 2) ji turi būti naudojama fizinių asmenų, kuriems buvo suteikta. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, asmuo praranda teisę šią žemę įsigyti nuosavybėn bei naudoti kitais teisėtais būdais (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2886/2012; 2014 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-216/2014 ir kt.).
38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sąvoka „naudojama“ turi būti aiškinama kaip reiškianti tik faktinį žemės naudojimą, t. y., kai pats naudotojas tiesiogiai pritaiko naudingąsias žemės savybes, bei kad į šios sąvokos apimtį nepatenka naudos gavimas kitais būdais, pavyzdžiui, nuomojant (žr., pvz., 2006 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P403-101/2006; 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-171/2011). Taigi, pagal Žemės reformos įstatymo nuostatas asmeninio ūkio žemės sklypai gali būti perleisti privačion nuosavybėn asmenims tik tuo atveju, jei jie asmeniniam ūkiui suteikti pagal jų suteikimo metu galiojusius įstatymus ir asmenų naudojami asmeniniam ūkiui.
39. Iš byloje ginčijamų įsakymų nustatyta, jog atsakovės vedėjo įsakymu Nr. 1018 (I t., b. l. 21) nusprendžiama nutraukti V. A. B. apylinkės tarybos 1991 m. balandžio 11 d. VI sesijos sprendimu iš bendro asmeniniam ūkiui suteikto (duomenys neskelbtini) dalies naudojimo teisę. Be kita ko, atsakovės vedėjo įsakymu Nr. 1064 (I t., b. l. 20), kuris yra neatskiriama įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, ir kuris pakeičia minėtąjį įsakymą Nr. 1018, taip pat paliekama nuostata dėl V.A. B. apylinkės tarybos 1991 m. balandžio 11 d. VI sesijos sprendimu iš bendro asmeniniam ūkiui suteikto (duomenys neskelbtini) dalies naudojimo teisės nutraukimo.
40. Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 97-102) kuriuo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nustatytų laisvos žemės fondo žemės (LŽF) plotų (ha) žiniaraštis ir planas 2015 m. M 1:10000. Minėtame žiniaraštyje įtvirtinta, jog Zujūnų kaime, žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) laisvos žemės fondo plotai, kuriuos pagal bendrojo teritorijų planavimo dokumentus numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai sudaro 0,18 ha.
41. 2017 m. gegužės 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus rašte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl asmeninio ūkio žemės (toliau – atsakovės raštas Nr. 48SS) adresuotame apeliantei ir L. N. atsakovė pažymi, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1991 m. balandžio 11 d. VI sesijos sprendimu V. A. skirta asmeninio ūkio žemė (duomenys neskelbtini) ploto, esanti (duomenys neskelbtini).
42. Byloje nėra ginčo, kad V. A. teisė į asmeninio ūkio žemę buvo suteikta pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau iš byloje pateiktų įrodymų neįmanoma nustatyti, kurioje kadastro vietovėje ši žemė buvo suteikta.
43. Šiuo atveju byloje nustatytos aplinkybės, kad apeliantės tėvui V. A. 1991 metais buvo skirtas 2 ha žemės sklypas asmeniniam ūkiui vadovaujantis Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“. Šios Tvarkos 5 punktas reikalavo, kad suteiktų gyventojams asmeniniam ūkiui žemės sklypų ribas vietoje nustato įmonės sudaryta komisija. Šis teisės aktas neteko galios nuo 1993 m. lapkričio 5 d., tačiau jį panaikinusio Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 816, kuriuo buvo patvirtinta Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarka, nuostatose liko reikalavimas dėl asmeniniam ūkiui suteikto žemės sklypų ribų nustatymo vietoje. Pagal Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 patvirtintą tvarką turi būti atlikti žemės sklypų asmeniniam ūkiui matavimo darbai (14-16 punktai), nustatytos sklypų ribos ir sklypai paženklinti riboženkliais (18-20 punktai), parengiami žemės sklypų asmeniniam ūkiui paženklinimo aktai prie jų pridedant sklypų planus ir žemės naudmenų eksplikacijas (21 punktas). Norminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą, taip pat buvo įtvirtintos nuostatos, kad asmeninio ūkio žemės sklypai turi būti paženklinti vietoje riboženkliais, jų ribos pažymimos preliminariuose, vėliau kompleksiniuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose, o asmeninio ūkio naudotojams išduodami patikslinti žemės naudojimo dokumentai, patvirtinantys jų teisę į nurodyto ploto sklypus.
44. Bylos duomenys nepagrindžia, kokių veiksmų ėmėsi ar jų nesiėmė apeliantės tėvas V. A., o vėliau ir pati apeliantė, kad pirmiau minėtų ir kitų išvardytų teisės aktų nustatyta tvarka būtų užbaigtos 1991 metais suteikto 2 ha žemės sklypo asmeniniam ūkiui įteisinimo procedūros (sklypas pamatuotas, nustatytos jo ribos, pastatyti riboženkliai, parengtas sklypo ribų paženklinimo aktas ir sklypų planas bei išduotas patikslintas žemės naudojimo dokumentas). Bylos proceso šalys nepateikė į bylą įrodymų, kad pirmiau minėtu (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1991 metų sprendimu apeliantės tėvui V. A. suteiktas asmeniniam naudojimui 2 ha žemės sklypas buvo paženklintas vietoje surašant pirmiau minėtus dokumentus, t. y. pagal pateiktus į bylą įrodymus darytina išvada, kad nebuvo nustatyta konkreti asmeninės ūkio žemės vieta ir ribos.
45. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
46. Pirmosios instancijos teismas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), remdamasis Atkūrimo įstatymo 4 straipsniu, Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau - ir Teritorijų planavimo įstatymas) (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-679 redakcijos) 21 straipsnio 1-2 ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, darė išvadas, kad: I) (duomenys neskelbtini) apylinkės taryba nėra suteikusi, kaip kad teigia pareiškėjos ir jų atstovė, V. K. (kuri tuo metu netgi nebuvo Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) apylinkės ar (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyventoja) gyvenamojo namo statybai atskirą žemės sklypą, kuris būtų šalia jos tėvui Zujūnuose, (duomenys neskelbtini), priklausančios namų valdos; Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės taryba 1994 m. gegužės 11 d. sprendimu leido V. K. statyti individualų gyvenamą namą Zujūnuose, (duomenys neskelbtini), tėvo V. A. namų valdos žemės sklype; 2) pagal galiojusį ir galiojantį reglamentavimą „naudojamais“ žemės sklypais laikomi ne bet kokie, asmenų supratimu, jų naudojami prie namų valdų esantys žemės sklypai, o tik tokie, kokie yra nurodyti teritorijų planavimo dokumentuose; 3) ginčo atveju toks teritorijų planavimo dokumentas yra V. A. namų valdos žemės sklypo (plotas 3 000 kv. m), esančio (duomenys neskelbtini), ribų planas, sudarytas 1994 m. rugpjūčio mėn. (I t., b. 1. 57). Būtent šis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) V. A. vardu NTR buvo įregistruotas nuo 1995 m. rugpjūčio 28 d.; 4) Iš Vilniaus apskrities archyvo gauta asmens ūkio sąskaita Nr. 502, kurios 4 skyriuje „Asmeniškai ūkio valdoma žemė“ nurodyta, jog V. A. nuo 1986 m. sausio 1 d. iki 1990 m. birželio 1 d. valdė 0,50 ha žemės (I t., b. 1. 48- 53), pagal teisės aktus, kuriais teismas remiasi, nėra prilyginama teritorijų planavimo dokumentui, iš kurio būtų galima spręsti apie naudojamą namų valdai žemės sklypą.
47. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyje, kuria paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, sprendė, kad nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog iš žemės plano matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pietinėje dalyje yra pareiškėjų nurodomas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. 1. 57). Tačiau šis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1788 ha, esantis (duomenys neskelbtini), kuris, pareiškėjų nuomone, yra V. A. naudojamos namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), dalis, buvo pažymėtas jau Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Zujūnų kaimo 1986-1993 metais patvirtintame kaimo gyvenvietės generaliniame plane, t. y. šis žemės sklypas tuo metu teritorijų planavimo dokumentu buvo pažymėtas kaip atskiras žemės sklypas, jam buvo suteiktas numeris (t. III, b. 1. 8), todėl darytina išvada, kad 1994 m. formuojant V. A. privatizuojamos naudojamos namų valdos žemės sklypą, šis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) negalėjo būti priskirtas jo naudojamos namų valdos žemės plotui. Šis žemės sklypas nurodytame plane buvo pažymėtas dar iki 0,3000 ha žemės įsigijimo 1995 m. rugpjūčio 28 d. valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P41/95-5457 (t. III, b. 1. 8, t. I, b. 1. 57).
48. Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad iš Vilniaus apskrities archyvo gautos asmens ūkio sąskaitos nėra prilyginamos teritorijų planavimo dokumentui, todėl ginčo žemės plotas negali pagrįstai būti pripažintas (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo namų valda.
49. Taip pat, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Zujūnų kaimo 1986-1993 metais patvirtintame kaimo gyvenvietės generaliniame plane, ginčo žemės sklypas Nr. 166A tuo metu teritorijų planavimo dokumentu buvo pažymėtas kaip atskiras žemės sklypas, jam buvo suteiktas numeris (t. III, b. 1. 8).
50. Apeliacinės instancijos teismo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą nustatyta CPK 331 straipsnio 1, 4 dalyse. Teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą reiškia jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas; kt.).
51. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad ginčo žemės sklypas Nr. 166A buvo ieškovės tėvui skirta kaip asmeninio ūkio žemė.
52. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.