- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-18
- Bylos Nr.
- 2A-1950-340/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11620-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- AAS „Gjensidige Baltic“
- Ieškovas
- D. M.
- Trečiasis asmuo
- M. M., ERGO Insurance SE
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys - M. M. ir ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas D. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ 49820,00 Lt dydžio žalos atlyginimą, 0,04 procento delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną, skaičiuojant nuo 2012 m. liepos 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (T. 1, b. l. 118-120). Nurodė, kad 2011 m. lapkritį įsigijo 2007 m. gamybos automobilį MAZDA RX-8. Ieškovas šį automobilį buvo apdraudęs Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudimo sutarties pasirašymo metu draudikui pateikdamas visą jį dominusią informaciją. Automobilis nuo įsigijimo iki 2012 m. balandžio 4 d. eismo įvykio jokiame eismo įvykyje nedalyvavo ar kitokiu būdu nebuvo sugadintas. 2012 m. balandžio 4 d. eismo įvykio metu, į ieškovui nuosavybės teise priklausantį automobilį nereguliuojamoje sankryžoje Ateities pl., Kaune, įvažiavo automobilis AUDI A8, v.n. (duomenys neskelbtini), vairuojamas M. M.. M. M. įvykio vietoje pripažino savo kaltę. M. M. automobilis transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu buvo draustas atsakovo (AAS „Gjensidige Baltic“) draudimo bendrovėje. Atsakovas, apdrausdamas transporto priemonės AUDI A8, v.n. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu (LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. l-2d.), draudiminio įvykio metu padarytą žalą įsipareigojo atlyginti pagal sutartį. Ieškovas dėl autoįvykio metu patirtų nuostolių apskaičiavimo kreipėsi Kauno nepriklausomų autoekspertų biurą, kuris įvertinęs ieškovui nuosavybės teise priklausančio automobilio Mazda RX8 v/n (duomenys neskelbtini) sugadinimų mastą nustatė ieškovo patirtos žalos dydį – 49 820 litų. Ieškovas, vadovaudamasis LR TPVCAPD įstatymo 2 str. 15 d., 2012 m. balandžio 5 d. kreipėsi į autoįvykio kaltininko draudimo bendrovę (atsakovą) dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas atsisakė atlyginti eismo įvykio metu patirtą žalą. Pažymėjo, kad atsakovas savo atsisakymą atlyginti žalą grindžia 2012-05-10 Specialisto išvada MV2012-32, kurioje nurodyta, kad ieškovo vairuojamas automobilis negalėjo judėti sava eiga. Ieškovas, susipažinęs su atsakovo pateiktais Žalos bylos Nr.40-108-007908 dokumentais ir joje esančia 2012-05-10 d. Specialisto išvada MV 2012-32 buvo priverstas kreiptis į prof. habil. dr. O. L. dėl autoįvykio mechanizmo nustatymo. Specialistė 2012-07-19 Specialisto išvadoje gavo visiškai priešingą rezultatą, t.y. nustatė, kad eismo įvykis yra realus techniniu požiūriu.
Atsiliepimas
Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti (T. 1, b. l. 131-134). Nurodė, kad apžiūrėjus sugadintas transporto priemones, kilo abejonių, jog eismo įvykio dalyvių nurodytos eismo įvykio aplinkybės neatitinka tikrovės, kadangi automobiliams padaryti apgadinimai negalėjo atsirasti nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, UADB „Ergo Lietuva" kreipėsi į nepriklausomą specialistą, siekiant nustatyti, ar apgadintų automobilių sugadinimai yra tarpusavyje suderinami ir ar eismo įvykio dalyvių nurodytos aplinkybės techniniu požiūriu yra pagrįstos. Specialistas atlikęs tyrimą nustatė: automobilių AUDI ir MAZDA sugadinimai tarpusavyje nesuderinami; eismo įvykio dalyvių nurodytos aplinkybės techniniu požiūriu yra nepagrįstos; kadangi automobilis MAZDA negalėjo judėti sava eiga, tai eismo įvykio dalyvių parodymai dėl deklaruotos eismo įvykio vietos, aplinkybių bei eismo įvykio mechanizmo (kad automobilis MAZDA prieš deklaruotą eismo įvykį važiavo savo eiga), yra neįtikėtini. Atsakovas teigimu, ieškovui padaryta žala nėra pagrįsta, kadangi eismo įvykio dalyvių pateiktos aplinkybės techniniu požiūriu yra nepagrįstos, o esminiai automobilių AUDI ir MAZDA sugadinimai atsirado iki deklaruoto eismo įvykio. M. M. civilinė atsakomybė nekyla, todėl remiantis tuo, atsakovas neturi pagrindo išmokėti draudimo išmoką ieškovui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:
priteisė iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, 49820,00 Lt nuostolių atlyginimo ir 4324,59 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo D. M. naudai; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, valstybės naudai 51,80 Lt pašto išlaidų (T. 2, b. l. 124-127). Teismas nustatė, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistai L. A. ir V. L. specialisto išvadoje nurodė, kad tikėtina, kad nuotraukose matomi automobilių Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Mazda RX8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinių dalių išoriniai sugadinimai buvo padaryti tarpusavio kontakto metu. Taip pat nurodė, kad jeigu kaip nurodo abu eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai, automobilis Audi A8, vairuojamas M. M., sukdamas į kairę, įvažiavo į priešingos krypties eisimo juostą ir ten atsitrenkė į priešpriešais atvažiuojantį automobilį Mazda RX-8, vairuojamą D. M., tai šie vairuotojo M. M. veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui (2 t. b.l. 80-86). Remiantis byloje surinktais įrodymai: eismo įvykio deklaracija (1 t. b.l. 93), D. M. pranešimu apie įvykį (1 t. b.l. 63), trečiojo asmens M. M. paaiškinimais teismo posėdžio metu, specialistų O. L., L. A. ir V. L. išvadomis, teismas nustatė, kad M. M. 2012-04-04, apie 21.50 val., kelio nuo Ramučių ir nuvažiavimo į A1 automagistralę sankryžoje, Kaune, kuomet jis sukdamas į kairę, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir ten atsitrenkė į priešpriešiais atvažiuojantį automobilį Mazda RX-8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t.y. nedavė kelio tiesiai važiuojančiai transporto priemonei – Mazda RX-8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 116, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, kurie tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję su eismo įvykio kilimu, taigi faktiškai lėmė eismo įvykį ir dėl to ieškovui atsirado turtinę žalą. Turtinės žalos dydį byloje patvirtina ieškovo pateiktas kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita, pagal kurią bendras patirtas nuostolis - 49820,00 Lt ( 1 t. b.l. 38-59). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta trečiojo asmens M. M. civilinė atsakomybė, todėl atsakovui kyla pareiga apmokėti ieškovo patirtus nuostolius dėl eismo įvykio ir yra pagrindas ieškovo reikalavimą dėl 49820,00 Lt nuostolių priteisimo patenkinti. Atitinkamai atsižvelgiant į TPVCAPD įstatymo 19 str. 2 d. nuostatas, ieškovas galėtų prašyti 0,04 delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną, jeigu ji nebūtų sumokėta per 14 dienų nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo. Kadangi klausimas dėl žalos dydžio yra sprendžiamas nagrinėjamoje byloje, todėl ieškovo prašymo dėl 0,04 procento delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną priteisimo teismas netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas arba bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi neatskleista bylos esmė (T. 2, b. l. 133-140). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Apelianto nepriklausomas ekspertas V. M. specialisto išvadą surašė po to, kai apžiūrėjo abi transporto priemones ir išmatavo reikalingus aukščius, todėl laikytina, jog specialistas nuodugniai ištyrė abiejų automobilių sugadinimus, įvertino kiekvieno sugadinimo suderinamumą su kito automobilio sugadinimais, todėl nėra pagrindo abejoti jo išvadomis. Tuo tarpu visos Lietuvos teismo ekspertizės centro padarytos išvados yra tikėtinos, nė vienos išvados nėra kategoriškos. Be to, specialistai tik išvardino iš nuotraukų jiems matomus automobilių apgadinimus, todėl jų padarytos išvados nėra patikimos. Specialistė O. L. netyrė klausimo dėl automobilių sugadinimų tarpusavio suderinamumo, be to, jog išvadoje prieita tik tikėtina, o ne kategoriška išvada dėl deklaruotų aplinkybių pagrįstumo techniniu požiūriu. Dėl nurodytų aplinkybių, nereiktų vadovautis O. L. ir L. A. bei V. L. specialisto išvadomis, vienintelė pagrįsta išvada – V. M., todėl ja ir turėtų būti vadovaujamasi;
Šalies argumentai
2. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu asmeniui, kuris negali būti atsakovu byloje, o vėliau ieškinį patikslino netinkamą atsakovą pakeisdamas tinkamu, tačiau tą padarė tik 2014 m. spalį ir tik teismui pasiūlius. Apie tai, kad atsisakoma išmokėti draudimo išmoką, ieškovas sužinojo dar 2012 m. gegužę, t.y. tada turėjo sužinoti, kad neva pažeista jo teisė į draudimo išmoką. Dėl nurodytų aplinkybių laikytina, jog ieškovas praleido CK 1.125 str. 7 d. numatytą ieškinio senaties terminą.
Atsiliepimas
Ieškovas D. M. atsiliepime į apeliacinį skundą (T. 2, b. l. 151-154), kuriame prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė šiuo atsikirtimus į skundą:
1. Ieškovo atsakymus į draudiko klausimus patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad ieškovas prieš pusvalandį iki eismo įvykio pylė kurą Statoil degalinėje, apsipirko restorane Macdonald. Akivaizdu, šiose vietose yra įrengtos vaizdo stebėjimo priemonės, kurios be jokios abejonės buvo užfiksavę ieškovą, vairuojantį raudonos spalvos automobilį Mazda RX8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apelianto teiginiai, kurie išvis neigia eismo įvykį, akivaizdžiai prieštarauja byloje esančių įrodymų visumai; 2. Apelianto prašymas taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas. Ieškinio dalykas šioje byloje yra žalos atlyginimas, todėl vadovaujantis CK 1.125 str. 8 d. tokiam reikalavimui taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Šioje byloje ieškovo ir apelianto nesieja materialiniai draudimo teisiniai santykiai. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą; pažymėtina, kad būtent šie teisės taikymo (aiškinimo) aspektai sudaro apeliacijos dalyką (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas ( CPK 263 str.).
Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantas (atsakovas) nuosekliai neigia buvus draudiminį įvykį; savo apeliacinį skundą apeliantas pagrindžia iš esmės tuo, kad teismas be pagrindo vadovavosi išimtinai O. L. bei specialistų V. A. ir V. L. išvadomis, kuriose konstatuota, kad įvykyje dalyvavusių transporto priemonių sugadinimai tarpusavyje suderinami, o deklaruotos eismo įvykio aplinkybės techniškai pagrįstos ir nesivadovavo ieškovo pakviesto specialisto V. M. išvada, kuris betarpiškai apžiūrėjęs automobilius įvertino kiekvieno automobilio suderinamumą su kito automobilio sugadinimais ir priėjo kategoriškos išvados, kad tarp automobilių buvo įvykęs nestiprus kontaktas, kuriuo metu susidarė nedideli sugadinimai; kiti esminiai automobilio MAZDA sugadinimai negalėjo įvykti šio automobilių sąlyčio metu.
Su apelianto argumentais dėl netinkamo byloje surinktų įrodymų vertinimo sutikti negalima. Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotoje praktikoje dėl normų, reglamentuojančių įrodinėjimą taikymo, išaiškinta kad įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams reglamentuoti. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2009).
Teismo įsitikinimas dėl tam tikro fakto susiformuoja kaip protingo asmens objektyviai ir nešališkai atlikto vertinimo rezultatas. Šiuo požiūriu vertinant yra galimos abejonės, nes įstatymas ir teisė, o taip pat nurodyta teismų praktika nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo - kai abejonių visiškai neliktų. Teismui gali likti tam tikrų abejonių, bet jos protingo žmogaus požiūriu būtų vertinamos kaip nerimtos, neprotingos ir nepaneigiančios nustatomo fakto esmės. Tai gali būti šalutiniai, netiesioginiai, nereikšmingi fakto esmei ar kitaip su tiriamojo fakto esme nesusiję aspektai; tik teorinė fakto galimybė, kuri turėtų būti vertinama kaip prielaida; itin retai pasitaikanti ar mažai tikėtina konkrečioje situacijoje aplinkybė ir panašaus pobūdžio abejonės. Tais atvejais, kai byloje yra prieštaringi įrodymai, kurie protingai sukelia rimtų abejonių ir trukdo teismui įsitikinti fakto tikrumu, teismas turi išnaudoti prieštaravimų pašalinimo galimybes per įrodinėjimo naštos patikslinimą, išaiškinimus, o po to įvertinti įrodymų visumą. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą, teisę ir nurodytą teismų praktiką nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti, bet esminiai prieštaravimai turi būti pašalinti ar įtikinamai paaiškinti. Tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, nesudaro pagrindo išvadai, kad pažeistas CPK 177 arba 185 straipsnis. Turi būti patikrinta, ar teismo išvada yra pagrįsta visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir visų byloje esančių duomenų įvertinimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
Atsakovas savo poziciją nagrinėjamoje byloje (draudiminio įvykio nebuvimą) įrodinėjo rašytiniu įrodymu - ieškovo pakviesto specialisto V. M. 2012-05-10 išvada MV 2012-32, kurioje pateikta kategoriška specialisto išvada, kad tarp automobilių buvo įvykęs nestiprus kontaktas, kuriuo metu susidarė nedideli sugadinimai; kiti esminiai automobilio MAZDA sugadinimai negalėjo įvykti šio automobilių sąlyčio metu (T.2, b.l.20-37); apelianto vertinimu, teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nes šia išvada nesivadovavo.
Specialistas V. M. padarė išvadą, kad tarp autoįvykyje kontaktavusių automobilių AUDI ir MAZDA buvo įvykęs nestiprus tarpusavio kontaktas, kuriuo metu automobilis MAZDA stovėjo, o automobilis AUDI važiavo apie 20 km/val. greičiu; iki buvusio sąlyčio su automobiliu AUDI, MAZDA buvo stipriai sugadintas - visų jo sugadinimų susidarymas paaiškinamas frontaliniu susidūrimu su standžiu objektu (arba keliais objektais). Pagal sugadinimų pobūdį spręstina, kad šio automobilio priekinės apatinės dalies sugadinimai susidarė su žema standžia kliūtimi; jeigu kliūtis nejudėjo, automobilio greitis buvo ne mažesnis kaip 40-50 km/val. Atitinkami iki sąlyčio su automobiliu MAZDA automobilis AUDI turėjo esminius sugadinimus: buvo deformuotas jo prekinis bamperis radiatorius, abu priekiniai sparnai, buvo apgadinta prekinio bamperio apdaila. Specialistas padarė išvadą, kad nurodytos eismo įvykio aplinkybės yra nepagrįstos, nes esminiai automobilių sugadinamai susidarė kitomis aplinkybėmis, nei tai nurodė deklaracijose eismo įvykio dalyviai.
Tiriamojoje išvados dalyje specialistas nurodė, kad tiriant automobilio AUDI sugadinimus buvo nustatyta, kad variklio gaubto įlinkimo vidurys yra apie 60 cm nuo dešinio šio automobilio gabarito: įvertinta automobilio AUDI gabaritinį plotį (188 cm) variklio gaubto įlinkimo vidurys yra atitinkamai apie 34 cm į dešinę nuo automobilio vidurio, o priekinio bamperio deformacijos vidurys- apie 16 cm į kairę nuo gaubto vidurio. Automobilio AUDI prekinio bamperio stiprintuvo deformacija galėjo susidaryti dėl pakankamai stipraus kontakto su išgaubtu standžiu objektu - automobilyje MAZDA tai turėtų būti prekinis dešinysis lonžeronas, tačiau specialistas pastebėjo, kad automobilio AUDI priekinio bamperio stiprintuvo deformacijos lokalizavimo vieta yra praktiškai ties automobilio MAZDA viduriu, kur nėra standžių elementų, ne mažiau kaip 30 cm atstumu nuo šio automobilio priekinio dešinio lomžerono; specialistas sprendė, kad AUDI priekinio bamperio stiprintuvo deformacija negalėtų susidaryti buvusio šių automobilių kontakto metu; apibendrindamas sugadinimų suderinamumo analizę specialistas teigia, kad tarp automobilių įvykęs nestiprus kontaktas, kuriuo metu papildomai susidarė nedideli abejų automobilių sugadinimai. Motyvuojamoje išvados dalyje specialistas nurodė, kad esminis MAZDA sugadinimas – prekinis apatinis skersinis kairėje pusėje deformuotas kryptimi iš priekio ir iš apačios; pagal sugadinimų pobūdį ekspertas sprendė šis apatinis prekinis skersinis deformuotas su dėl betarpiško kontakto su žema standžia kliūtimi, kai deformuojantis poveikis veikė automobilio priekinę apatinę dalį kryptimi iš priekio ir iš apačios. Tuo pačiu smūginiu poveikiu (susidūrimu su standžia kliūtimi) paaiškinami šio automobilio priekinio kairio rato pakabos ir ratlankio sugadinimai. Šie specialisto aprašyti sugadinimai ir galimas atsiradimo mechanizmas (susidūrimas su žema standžia kliūtimi) suponavo kitas specialisto išvadas – dėl automobilio MAZDA negalėjimo judėti susidūrimo su AUDI metu, dėl automobilio AUDI esminių sugadinimų atsiradimo kitomis, nei nurodyta eismo įvykio medžiagoje, aplinkybėmis ir pan. Nors apeliantas akcentuoja specialisto V. M. išvados patikimumą (nes specialistas buvo apžiūrėjęs automobilius, atliko tikslius matavimus), tačiau iš esmės šio specialisto išvada pagrįsta jo prielaidomis dėl automobiliams padarytų esminių sugadinimų atsiradimo mechanizmo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad 2012-07-19 specialistės O. L. išvadoje (taip pat apžiūrėjusios automobilius, įvertinusios kitą autoįvykio tyrimo medžiagą) pateikta kita automobilio MAZDA esminių sugadinimų atsiradimo mechanizmo versija. Motyvuojamoje išvados dalyje specialistė nurodė, kad kontaktavusių automobilių sugadinimų pobūdis rodo, kad jie susidarė veikiant deformuojančiai jėgai kryptimi iš priekio daugiau į kairiąją automobilio MAZDA pusę; detaliau apžiūrėjus nustatyta, kad priekinis apatinis skersinis kairėje pusėje deformuotas kryptimi iš priekio ir iš apačios –deformuoto skersinio apačia kairėje pusėje yra 55-60 cm aukštyje, kai tuo tarpu dešinėje pusėje šis skersinis yra apie 10 cm žemiai –apie 46 cm atstume nuo atraminio paviršiaus. Susidariusių sugadinimų pobūdis leidžia tvirtinti, jog priekinis apatinis šio automobilio skersinis dar deformuotas betarpiškai kontaktuojant su automobilio AUDI apatinėmis priekinės dalies dalimis (ką V. M. vadina „žema standžia kliūtimi“). Deformuojantis poveikis veikė MAZDA priekinę apatinę dalį kryptimi iš priekinio ir iš pačios. Tuo pačiu smūginiu poveikiu paaiškinami ir šio automobilio rato pakabos ir ratlankio sugadinimai.
Apžiūrėjus abu automobilius ir sugretinus jų sugadinimus, specialistė padarė išvadą, kad automobilio AUDI variklio gaubto įlenkimas jo priekinėje dalyje susidarė dėl betarpiško kontakto su automobilio MAZDA variklio gaubto priekine dalimi, dėl ko abejų gaubtų paviršiuose susidarė smulkus įbrėžimai ir atitinkamų spalvų dažų užnešimai nuo vieno automobilio ant kito paviršiaus jų betarpiško kontakto metu kartu kontaktuojant ir sukantis bei slystant vienas kito paviršiumi ir judant po pirminio kontakto kartu bei sukantis (AUDI) prieš laikrodžio rodyklę ir judant kartu iki automobilio AUDI pilno apsisukimo sukantis prieš laikrodžio rodyklę apie 180⁰ kampu.
Specialistas V. M. nurodė, kad variklio gaubto įlinkimo vidurys yra apie 60 cm nuo dešinio šio automobilio gabarito: įvertinta automobilio AUDI gabaritinį plotį (188 cm) variklio gaubto įlinkimo vidurys yra atitinkamai apie 34 cm į dešinę nuo automobilio vidurio, o priekinio bamperio deformacijos vidurys - apie 16 cm į kairę nuo gaubto vidurio, todėl padarė išvadą, kad AUDI priekinio bamperio stiprintuvo deformacija negalėtų susidaryti buvusio šių automobilių kontakto metu, nes automobilio AUDI priekinio bamperio stiprintuvo deformacijos lokalizavimo vieta yra praktiškai ties automobilio MAZDA viduriu, kur nėra standžių elementų. Specialistė O. L. paneigė šią išvadą ir nurodė, kad deformacijos automobilio AUDI frontalinėje plokštumoje išsidėstė plačiau, nei pirminio kontakto metu būtent dėl jos aprašyto sugadinimų atsiradimo mechanizmo, kai automobiliai po pirmo smūginio kontakto judėjo kartu; automobilis MAZDA stūmė į priekį ir suko automobilį AUDI prieš laikrodžio rodyklę, papildomai jį deformuodamas. Specialistė, išanalizavusi automobilių sugadinimus visų kitų aplinkybių, nustatytų eismo įvykio tyrimo metu, kontekste, padarė išvadą, kad deklaruotas automobilių susidūrimo mechanizmas techniniu požiūriu yra realus ( T.1, b.l. 17-32).
Apeliantas specialistės O. L. išvadų neanalizuoja ir iš esmės neginčija; apeliantas nesutinka su jos išvada dėl to, kad išvada padaryta tikėtina, o ne kategoriška. Apeliantas taip pat pažymi, kad ankstesnių O. L. išvadų patikimumas jau buvo sukėlęs draudikui abejonių, be to, O. L. 2009 m. buvo išbraukta iš ekspertų sąrašo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad ekspertas (specialistas) vertinant aplinkybės prieina tikėtinos, o ne kategoriškos išvados, savaime nepaneigia tokios išvados objektyvumo. Kaip matyti iš specialisto V. M. išvados, jo kategoriškos išvados apie draudiminio įvykio nebuvimą iš esmės pagrįstos prielaidomis apie eismo įvykio metu dalyvavusių automobilių sugadinimų atsiradimo mechanizmą, t.y. nors išvados pareikštos kaip kategoriškos, iš esmės jos yra tikėtinos. Aplinkybė, kad draudikas anksčiau turėjo abejonių dėl kitų O. L. išvadų pagrįstumo, taip pat aplinkybė, kad O. L. buvo išbraukta iš ekspertų sąrašo taip pat jos išvadų nepaneigia. Nagrinėjamoje byloje objektyvių duomenų apie specialistės O. L. šališkumą, neobjektyvumą nėra; ji taip pat buvo apžiūrėjusi kontaktavusius automobilius, vadovavosi automobilių matavimais (kurie sutapo su V. M. atliktais matavimais), apžiūrėjo autoįvykio vietą. Vertinant specialistų išvadas visų surinktų byloje duomenų kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad O. L. išvadoje nurodytas automobilių sugadinimų atsiradimo mechaninamas labiau atitinka byloje nustatytoms aplinkybėms.
Dėl analogiškų motyvų apeliantas ginčija 2014-04-02 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų L. A. ir V. L. išvadą. Specialistai padarė išvadą, jog tikėtina, kad automobilių nuotraukose matomi apgadinimai ir priekinių dalių išoriniai sugadinimai buvo padaryti kontakto metu; tikėtina, kad susidūrimas galėjo vykti deklaruotomis aplinkybėmis; nurodė, koks, jų manymu, buvo tikėtinas susidūrimo mechanizmas. Apeliantas nereiškia pretenzijų dėl Lietuvos ekspertizės centro kompetencijos ar neobjektyvumo, neanalizuoja jos turinio; nurodo, kad išvada nepatikima dėl to, kad Teismo ekspertizės centro specialistai darė ją iš nuotraukų, be to, išvados yra tikėtinos, ne kategoriškos. Teisėjų kolegija pažymi, kad Teismo ekspertizės centro specialistų išvadoje tikėtinas automobilių susidūrimo modelis, atsižvelgiant į sugadinimų pobūdį ir apimtis, įvertinant kelio konfigūraciją, buvo pagrįstas eismo įvykio tyrimo programos „PC Crash 9.0“ paskaičiavimas. Specialistų išvadoje pabrėžta, kad eismo įvykio deklaracijoje ir kitose schemose transporto priemonių padėtis neužfiksuotos matmenimis, nenubraižytas eismo įvykio planas, neužfiksuota jokių automobilių susidūrimo vietą apibūdinančių pėdsakų, dėl to nustatyti tikslaus automobilių susidūrimo mechanizmo negalima (T.2, b.l. 85), t.y. specialistai pagrindžia savo išvados tikėtina pobūdį. Dėl išdėstyto, kelia abejonių specialisto V. M. išvados apie automobilių susidūrimo mechanizmą kategoriškumas, nors tikslaus plano, tikslių duomenų apie automobilių padėtį po susidūrimo ir pan., šis atsakovo pakviestas specialistas taip pat neturėjo. Apeliantas taip pat atkreipė dėmesį, kad Teismo ekspertizės specialistai neužfiksavo, kad ženkliai deformuota automobilio MAZDA priekinio kairiojo rato pakaba ir ratlankis (ką nustatė V. M.); pagal apelianto versiją, tai įvyko todėl, kad išvada buvo atlikta iš nuotraukų; specialistų išvada nepatikima, nes padaryta neįvertinus automobilio MAZDA esminių sugadinimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad specialistų tyrimas buvo atliktas baudžiamojoje byloje, iškeltoje dėl galimo draudiminio įvykio suklastojimo kitam eismo įvykio dalyviui – M. M. (vairavusiam automobilį AUDI A8), todėl išvadoje detaliau nurodyti šio automobilio sugadinimai, akcentuojamas tikėtinas jų atsiradimo mechanizmas. Kauno apylinkės prokuratūros 2014-04-18 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad dėl ikiteisminio tyrimo į prokuratūrą kreipėsi kitas M. M. draudikas ADB „Ergo Lietuva“; abejonės dėl draudiminio įvykio kilo po V. M. išvados dėl autoįvykio (T.2., b.l.73-79). Specialistams buvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, taigi, V. M. išvados turinys ir joje užfiksuoti faktai tyrimo metu buvo jiems žinomi. Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto samprotavimai nepaneigia Teismo ekspertizės specialistų išvados patikimumo.
Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių netinkamo taikymo, taip pat atmeta teiginius, kad byloje neįrodyta vieną iš būtinųjų draudimo išmokos mokėjimo sąlygų – neįrodytas faktas, kad įvykis yra draudžiamasis, t.y. kad deklaruojamos įvykio aplinkybės bei žala atsirado dėl eismo įvykio deklaracijoje ir paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis, kad automobiliams padarytus sugadinimus sieja priežastinis ryšys su deklaruotomis eismo įvykio sąlygomis.
Dėl ieškinio senaties taikymo.
Apeliacinio skundo argumentai dėl ieškinio senaties taikymo atmetami. Ieškovas D. M. dėl draudimo išmokos, susijusios su eismo įvykiu, įvykusiu 2012 m balandžio 4 d., kreipėsi į teismą 2013 m. balandžio 3 d. su ieškiniu atsakovui AAS „Giensidige Baltic“ Lietuvos filialui (vokas, T.2, b.l. 4). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas paaiškino, kad apie atsisakymą sumokėti draudimo išmoką sužinojo 2012 m. gegužės mėnesį. Apeliantas teigia, kad ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, nes pirminis ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui, o pareiškimas dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu buvo pateiktas teismui tik 2014 m. spalį, t.y. praleidus vienerius metus nuo sužinojimo apie teisės pažeidimą momento. Apeliantas teigia, kad ieškovą ir atsakovą sieja draudimo teisiniai santykiai; pareiškimas dėl atsakovo pakeitimo pateiktas 2014 m. spalio mėnesį, t.y. ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys pareikštas kalto dėl autoįvykio vairuotojo M. M. civilinės atsakomybės draudiko (AAS „Gjensidige Baltic“), t.y. ieškovą su atsakovu sieja ne draudiminiai, bet žalos atlyginimo santykiai, dėl to ieškovo reikalavimui taikytinas trijų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Ieškinys buvo pareikštas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui; po atsakovo pakeitimo atsakovu tapo AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo. Sprendžiama, kad tinkamas atsakovas per savo atstovą žinojo apie ieškinį nuo jo pareiškimo momento; esant tokioms aplinkybėms, ieškovo pareiškimas dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu neturėjo įtakos ieškinio senaties eigai.
Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovo apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimą nepakeistą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 150 Eur proceisinio dokumento (atsiliepimo) parengimo išlaidų apeliaciniame teisme. Prašymas tenkinamas (CPK 98 str.).
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui D. M. iš atsakovo AAS „Giensidige Baltic“ (į.k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.