Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-10-28 · Administracinė byla Nr. eI3-93-423/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-28
Bylos Nr.
eI3-93-423/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00450-2020-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Asta Urbonienė (pirm.), Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
J.M.
Atsakovas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Tatjana Kočegar
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-93-423/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00450-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 18.12; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 28 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Rasai Ganienei,dalyvaujant pareiškėjo J.M. atstovei advokatei Tatjanai Kočegarovai,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei A.M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J.M. prašymą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl praleisto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J.M. prašo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo senelei U.M. priklausiusį ir iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 6,5 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei nuosavybės teises į šį turtą ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Pareiškėjas prašyme nurodė ir pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjo senelei U.M. iki nacionalizacijos po vyro S.M. mirties ((duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausė 6,5 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) valsčiuje. Pareiškėjas turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, kadangi jis po savo tėvų mirties (duomenys neskelbtini) kaime turėtą sodybą paveldėjo pagal testamentą ir iki šiol nuosavybės teise ją valdo. Ši aplinkybė papildomai įrodo, kad po senelio S.M. mirties 1935 metais jo turtas buvo paveldėtas pareiškėjo tėvo ir kitų įpėdinių (taip pat ir senelės U.M.). Prašymas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvo pateiktas laiku, žemės buvimo vieta buvo nurodyta aiškiai, kaip buvęs žemės savininkas prašyme buvo nurodytas pareiškėjo tėvas P.M.. Taigi, pateikiant prašymą buvo aiškiai išreikšta valia atgauti aiškiai apibrėžtą žemę su aiškiu plotu. Vėliau paaiškėjo, kad žemė, į kurią pareiškėjas pageidauja atkurti nuosavybės teises, priklausė ne tik jo tėvui P.M., bet ir senelei U.M.. Būtinumas kreiptis į teismą ir atnaujinti praleistą terminą prašymui ir žemės valdymą bei nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti iškilo po to, kai administracinis teismas visa apimtimi panaikino sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, priimtus dėl 1935 metais mirusio buvusio savininko S.M., t. y. po to, kai NŽT specialistai netinkamai įformino nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą.

Pareiškėjo nuomone, yra pakankamai duomenų, kad po S.M. mirties likusius 26 ha žemės su trobesiais, esančius (duomenys neskelbtini), paveldėjo ir iki nacionalizacijos valdė pareiškėjo J.M. tėvas P.M., dalis buvo skirta ir pareiškėjo senelei U.M.. Nurodytas termino praleidimo priežastis prašo pripažinti svarbiomis ir terminą atnaujinti. Prašė pareiškimą patenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad su prašymu nesutinka, kadangi pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis. Pareiškėjas nurodo tik subjektyviomis prielaidomis paremtus kaltinimus institucijai dėl atkūrimo proceso.

Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.

Šalies argumentai

Pareiškėjas J.M. patikslintame prašyme nurodo, kad būtinumas kreiptis į teismą dėl termino pateikti prašymui atkurti nuosavybės teises į U.M. iki nacionalizacijos valdytą žemę iškilo po to, kai 2018 metais administraciniai teismai visa apimtimi panaikino sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, priimtus dėl 1935 metais mirusio S.M. valdytos žemės. Pareiškėjas nurodytas termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į U.M. iki nacionalizacijos valdytą žemę prašo pripažinti svarbiomis ir praleistą terminą atnaujinti. Tačiau pareiškėjas neturi jokių dokumentų, kurie įrodytų, kad U.M. iki nacionalizacijos buvo žemės savininkė. Iš Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatų akivaizdu, kad terminas gali būti atnaujinamas tik tokiam dokumentui, kuris patvirtina nuosavybės teises į konkretų nekilnojamąjį turtą. NŽT nuomone, pareiškėjo J.M. pateikti teismui dokumentai nepatvirtina fakto, kad U.M. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 6,5 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat neįrodo ir giminystės ryšio su žemės savininke.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį įrodantiems dokumentams pateikti, kadangi nurodytus terminus pareiškėjas praleido be svarbių priežasčių. Prašė pareiškimą atmesti.

Prašymas netenkintinas.

Byloje sprendžiamas termino paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su turto savininke U.M. patvirtinančius dokumentus atnaujinimo klausimas.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio Įstatymo nustatyta tvarka iki 2001-12-31.

Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad piliečiai, padavę prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003-12-31 turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijos.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nustatytais terminais - iki 2001-12-31 nepateikė prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo senelei U.M. iki nacionalizacijos priklausiusį ir nuosavybės teise valdytą 6,5 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) valsčiuje, o iki 2003-12-31 nepateikė nuosavybės teises bei giminystės ryšį su nekilnojamojo turto savininke patvirtinančių dokumentų.

Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatyta teisė piliečiams kreiptis į teismą dėl praleistų terminų prašymams atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo. Teismas, pripažinęs, kad šie terminai praleisti dėl svarbių priežasčių, gali šiuos terminus atnaujinti.

Istoriniu aspektu vertinant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo teisinius santykius reglamentavusių įstatymų raidą, matyti, kad įstatymų leidėjas nuo pirmojo tokio įstatymo – 1991-06-18 įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ – priėmimo nuosekliai pratęsinėjo terminą, per kurį suinteresuoti asmenys galėjo ir turėjo realizuoti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, pateikdami kompetentingoms institucijoms atitinkamus prašymus bei įstatymo nustatytus dokumentus. Paskutinį kartą terminas prašymams pateikti buvo pratęstas 2001-08-03 įstatymu Nr. IX-489 nustatant, kad prašymai atkurti nuosavybės teises turi būti pateikti iki 2001-12-31, terminas papildomiems dokumentams pateikti paskutinį kartą buvo pratęstas 2003-06-19 įstatymu Nr. IX-1634, nustatant, kad nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti iki 2003-12-31; šiuos terminus praleidę piliečiai pagal nurodytą teisinį reguliavimą buvo laikomi praradusiais teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.

Taigi, faktinis terminas prašymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti viršijo dešimt metų, teisėjų kolegija vertina, kad toks ilgas terminas suteikė realias galimybes tinkamai ir laiku realizuoti subjektines teises visiems suinteresuotiems asmenims, kurie elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai.

Priimdamas 2004-10-12 įstatymą Nr. IX-2490 įstatymų leidėjas iš esmės pakeitė nagrinėjamų teisinių santykių reguliavimą, t. y. buvę iki tol naikinamaisiais terminai prašymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti tapo atkuriamaisiais, įstatymu nustačius, kad šie terminai gali būti atnaujinti teismine tvarka. Kartu įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kuriomis terminų atnaujinimas galimas – priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, buvimą. Svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtą pagrindą įstatymu nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekia. Tokios priežastys kaip nežinojimas, neryžtingumas, tikėjimasis yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas taip pat nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo. Kartu pažymėtina, kad ir procesas dėl termino prašymui bei dokumentams pateikti atnaujinimo nėra savitikslis. Jo paskirtis – sudaryti galimybes (pašalinti kliūtis) atkurti nuosavybės teises tiems asmenims, kurie dėl svarbių priežasčių negalėjo pateikti kompetentingoms institucijoms tokių dokumentų, kurie yra būtini sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas administracinių teismų praktiką dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, ne kartą yra konstatavęs, kad asmens, prašančio atnaujinti įstatymu nustatytą terminą, sveikatos būklė, garbus amžius, šeiminė padėtis, išsilavinimo lygis ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės nėra veiksniai, savaime pripažintini svarbiomis termino praleidimo priežastimis (žr., pvz., 2008-04-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-680/2008, 2010-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1249/2010, 2021-02-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-115-525/2021), o pareiškėjo pasyvus elgesys ir nesidomėjimas savo teisių įgyvendinimu reiškia jo pačio subjektyvų apsisprendimą ir negali būti laikomas objektyviu veiksniu, lėmusiu termino praleidimą (žr., pvz., 2011-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1104/2011, 2013-02-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-210/2013, 2016-02-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-552/2016, 2021-02-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-115-525/2021). Sprendžiant Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje numatytų terminų atnaujinimo klausimą, turi būti vadovaujamasi bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir šio įstatymo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 str. 7 d.).

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad Atkūrimo įstatymo nustatytu laiku ir tvarka A.J.B. 1991-11-29 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P.M., S. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), Prienų rajono savivaldybėje valdytus 26 ha žemės. Prašyme pretendentais taip pat nurodyti M.K., V.M. ir J.M..

Kauno apskrities Birštono ir Prienų komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2003-12-30 išnagrinėjo pateiktus P.M. žemės nuosavybės faktą įrodančius dokumentus ir nustatė, kad Lietuvos valstybinio archyvo 1993-07-08 pažymėjimo Nr. 01-531-M, Lietuvos valstybės archyvo 2003-06-10 pažymėjimo Nr. R4-3831 įrašų, Prienų rajono Jiezno seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo savininkų turėtos žemės natūroje 2003-10-24 atstatymo akto nepakanka nustatyti, jog buvęs savininkas P.M. valdė 28 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, Jiezno seniūnijoje, Prienų rajone.

J.M. 2005-08-26 kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, jog P.M., miręs (duomenys neskelbtini), ir D.M., mirusi (duomenys neskelbtini), iki žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime, Jiezno seniūnijoje, Prienų rajone nuosavybės teise turėjo 28 ha žemės. Prienų rajono apylinkės teismas 2006-02-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26-214/2006 pareiškimą atmetė. Pareiškėjas sprendimą apskundė Kauno apygardos teismui, kuris 2006-06-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-563-153/2006 apeliacinį skundą atmetė. Nesutikdamas su minėtais teismų sprendimais J.M. kasaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, kuris 2007-01-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2007 kasacinį skundą atmetė.

Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamente 2007-09-28 vykusiame pasitarime dėl nuosavybės teisių atkūrimo pretendentams į buvusio savininko S.M. turėtą žemę nutarta: siūlyti apskrities viršininkui atkurti nuosavybės teises J.M. į 8,67 ha žemės, grąžinant natūra 0,98 ha ploto namų valdos žemės sklypą (projektinis Nr. 344), ir 7,69 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. 344-1); siūlyti apskrities viršininkui atkurti nuosavybės teises A.J.B. ir M.K. į 17,33 žemės, grąžinant natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise 17,33 ha ploto paskirties žemė sklypą (proj. Nr. 344-2).

Kauno apskrities viršininko 2007-10-03 įsakymu Nr. 02-07-10436 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Prienų r.)“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2007-10-03 sprendimu Nr. 69-19151 J.M. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko S.M. turėtos žemės 8,67 ha dalį, grąžinant natūra 0,98 ha ploto namų valdos žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Prienų rajone, ir 7,69 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) Prienų rajone.

Kauno apskrities viršininko 2007-10-03 įsakymu Nr. 02-07-10436 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Prienų r.)“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2007-10-03 sprendimu Nr. 69-19152 A.J.B. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko S.M. turėtos žemės 8,67 ha dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise su M.K. grąžinant natūra 17,33 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) Prienų rajone.

Kauno apskrities viršininko 2007-10-03 įsakymu Nr. 02-07-10436 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Prienų r.)“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2007-10-03 sprendimu Nr. 69-19153 M.K. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko S.M. turėtos žemės 8,66 ha dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise su A.J.B. grąžinant natūra 17,33 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) rajone.

Kauno apygardos prokuratūros prokurorė, gananti viešąjį interesą, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti minėtus įsakymus ir sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pretendentams į S,M. valdytą žemę, kadangi S,M. mirė (duomenys neskelbtini) ir iki nacionalizacijos 1940 m. negalėjo būti žemės savininku.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016-06-13 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1730-554/2016 pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, prašymą tenkino ir minėtus administracinius aktus panaikino. LVAT 2018-02-01 nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-122-261/2018 minėtą sprendimą paliko nepakeistą.

Taigi, A.J.B. 1991-11-29 prašymo pagrindu ir vyko nuosavybės teisių atkūrimo procesas. Tik paaiškėjus, kad nuosavybės teisės atkurtos ne į buvusio žemės savininko turtą (S,M. (duomenys neskelbtini) mirė), pareiškėjas nurodo, kad dalies turto savininke buvo jo senelė U.M. (S.M. žmona). Pareiškėjo teigimu, jeigu institucijos, vykdžiusios nuosavybės teisių atkūrimą, būtų tinkamai vykdžiusios savo pareigas ir nurodžiusios, jog negalima atkurti nuosavybės teisių S,M. vardu, jis nustatytais terminais ir tvarka būtų padavęs prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelės valdytą žemės sklypo dalį.

Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad sprendžiant prašymą dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytų terminų atnaujinimo kiekvienu konkrečiu atveju yra svarbu nustatyti, ar šiuos terminus asmuo praleido dėl svarbių priežasčių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepagrindė, kodėl laikotarpiais iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytų terminų pabaigos objektyviai nesiėmė jokių veiksmų senelės nuosavybės teise valdytam nekilnojamajam turtui atkurti. Priešingai, byloje surinkti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas, kol 2007 metais A.J.B. 1991-11-29 pateikto prašymo pagrindu vyko nuosavybės teisių atkūrimo procesas, nekvestionavo duomenų ir dokumentų tikrumo. Tik paaiškėjus, kad nuosavybės teisės atkurtos ne iki nacionalizacijos buvusiam turto savininkui, pareiškėjas nurodė, kad dalies turto savininke buvo ir jo senelė U.M.. Tačiau tokios aplinkybės nėra ir negali būti laikomos svarbiomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, sukliudžiusiomis pareiškėjui realizuoti savo teises. dėl kurių praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Be to, iš bylos matyti ir tai, kad pareiškėjas 2005 m. buvo inicijavęs civilinės bylos dėl juridinio fakto nustatymo apie jo tėvų turėtą žemę nagrinėjimą. Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjui jau 2005 m. buvo žinoma tvarka ir sąlygos, kurios reglamentuoja nuosavybės teisių atkūrimą, įskaitant ir reikalavimą pateikti prašymą ir giminystės bei nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Visa tai patvirtina, kad pareiškėjas šį terminą praleido be svarbių priežasčių, nes jo nurodomos aplinkybės atsirado po nustatyto termino pabaigos, o svarbių priežasčių iki šio termino pabaigos nenustatyta, tokių aplinkybių iš esmės nenurodo ir pats pareiškėjas.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad svarbiomis termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises priežastimis pripažįstamos ne tik objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku pateikti prašymus atkurti nuosavybės teises, bet atsižvelgiama į pareiškėjo elgesio atitikimą įprastai rūpestingo ir apdairaus asmens standartui, vertinami individualūs asmens gebėjimai suvokti tam tikru laikotarpiu visuomenėje vykstančius procesus (žr., pvz., LVAT 2018-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-112-492/2018, 2021-04-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-918-815/2021).

Atsižvelgiant į išdėstytas faktines bylos aplinkybes, ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo nurodytos priežastys laikytinos subjektyviomis, t. y. priklausiusiomis nuo jo valios, pareiškėjas iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyto termino nebuvo aktyvus, rūpestingas ir apdairus bei neatliko jokių veiksmų, kurie pagrįstų pareiškėjo pastangas atkurti nuosavybės teises į senelės valdytą turtą. Kitų patikimų įrodymų, patvirtinančių egzistavus objektyvias ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančias pakankamai svarbias priežastis, teismas nenustatė.

Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotą asmenį veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant išvengti kliūčių siekiamam tikslui, šiuo atveju – nuosavybės teisių į žemę atkūrimui (žr., pvz., LVAT 2008-12-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1994/2008, 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-530/2014). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius dokumentus, proceso šalių paaiškinimus ir anksčiau minėtas aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, nenustatė pagrindo atnaujinti praleistus terminus prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininkės U.M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 6,5 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Prienų rajone, ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti. Pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendė:

Pareiškėjo J.M. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius GrauželisJolanta MedvedevienėAsta Urbonienė