- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-13
- Bylos Nr.
- eI-1730-554/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01700-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algis Markevičius, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- Kauno apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, J.M., A.J.B., A.V., R.K.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Grauželio ir Jolantos Medvedevienės,
nedalyvaujant - atsakovams A.J.B., A.V., R.K., atsakovės A.J.B. atstovui V. B., trečiajam suinteresuotam asmeniui - Vilniaus m. 32-ojo notarų biuro notarei R.J.,
viešame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, prašymą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J.M., A.J.B., A.V., R.K., trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus m. 32-ojo notarų biuro notarei R.J. dėl administracinių aktų panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą, patikslintu prašymu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007-10-03 įsakymą Nr. 02-07-104736 „Dėl nuosavybės leisiu į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Prienų r.) su priedais Nr.l, Nr.2; 2) panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2007-10-03 sprendimą Nr. 69-19151 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J.M.“; 3) panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2007-10-03 sprendimą Nr. 69-19152 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei A.J.B.“; 4) panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2007-10-03 sprendimą Nr. 69-19153 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei M.K.“; 5) panaikinti 2009-09-10 Vilniaus miesto 32 notarų biuro notarės R.J. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) 2 punktą, kuriuo A.V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R.K., a.k(duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paveldėjo M.K., a.k. (duomenys neskelbtini), 866/1733 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) k.v., esantį Prienų rajone, (duomenys neskelbtini)kaime.
Pareiškėjas prašyme nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad Kauno apygardos prokuratūroje 2015-08-10 gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus raštas, kuriame prašoma ištirti susidariusią situaciją ir esant pagrindui, ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
1991-11-29 A.J.B. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P.M., S. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini)kaime, Prienų rajono savivaldybėje valdytus 26 ha žemės. Prašyme pretendentais taip pat nurodyti M.K., V.M. ir J.M.. Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos archyviniame fonde, Alytaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini)seniūnijos rūšimis paskirstytų žemių 1927-03-24 sąraše įrašytas žemės savininkas M.S., (duomenys neskelbtini)kaime turėjęs 26 ha žemės. M.S. Mirė (duomenys neskelbtini) (Kaišiadorių vyskupijos (duomenys neskelbtini)parapijos 2013-02-11 mirties liudijimas). Alytaus apskrities viršininko archyviniame fonde, įvairių statistinių žinių byloje, (duomenys neskelbtini)valsčiaus arklių savininkų 1942-01-27 sąraše (data lydraščio) įrašytas M. P. (duomenys neskelbtini)kaime turėjęs 28 ha žemes. Kauno apskrities Birštono ir Prienų komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2003-12-30 išnagrinėjo pateiktus P.M. žemės nuosavybės faktą įrodančius dokumentus ir nustatė, kad Lietuvos valstybinio archyvo 1993-07-08 pažymėjimo Nr. SI-531-M, Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2003-06-10 pažymėjimo Nr. K4-3831 įrašų, Prienų rajono (duomenys neskelbtini)seniūnijos (duomenys neskelbtini)kaimo savininkų turėtos žemės antūroje 2003-12-24 atstatymo akto nepakanka nustatyti, jog buvęs savininkas P.M. valdė 28 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini)sen., Prienų raj. J.M. kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą prašymas nustatyti juridinę reikšme turintį faktą, jog P.M., miręs (duomenys neskelbtini), ir D.M., mirusi (duomenys neskelbtini), iki žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini)kaime, (duomenys neskelbtini)seniūnijoje, Prienų rajone nuosavybės teise turėjo ne 26 ha, o 28 ha žemės. Prienų rajono apylinkės teismas 2006-02-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26-214/2006 J.M. pareiškimą atmetė. Kauno apygardos teismas 2006-06-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-563-153/2006 J.M. apeliacinį skunda atmetė. Tokį patį sprendimą priėmė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-01-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K.-3-2S/2007 atmesdamas J.M. kasacinį skundą. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamente 2007-09-28 vykusiame pasitarime dėl nuosavybės teisių atkūrimo pretendentams į buvusio savininko S.M. turėtą žemę nutarta: siūlyti apskrities viršininkui atkurti nuosavybės teises J.M. į 8,67 ha žemės, grąžinant natūra 0,98 ha ploto ramų raidos žemės sklypą (projektinis Nr. 344) ir 7,69 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypu (projektinis Nr. 344-1); siūlyti apskrities viršininkui atkurti nuosavybes teises A.J.B. ir M.K. į 17,33 ha žemės, grąžinti natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise 17,33 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. 344-2). Kauno apskrities viršininko 2007-10-03 įsakymu Nr. 02-07-10436 “Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Prienų r.)“ (toliau – ir Įsakymas) ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2007-10-03 sprendimu Nr. 69-19151 J.M. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko S.M. turėtos žemės 8,67 ha dalį, grąžinant natūra 0,98 ha ploto namų valdos žemės sklypą (kadastrinis Nr. 6965/0003:162), esanti (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r., ir 7,69 ha ploto žemės ūkio paskirties žemes sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini)sen., Prienų r. Įsakymu ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2007-10-03 sprendimu Nr. 69-19152 A.J.B. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko S.M. turėtos žemes 8,67 ha dalį bendrosios dalinės nuosavybes teise su M.K. gražinant natūra 17,33 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini)sen., Prienų r. Įsakymu ir Kauno apskrities viršininko administracijas 2007-10-03 sprendimu Nr. 69-19153 M.K. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko S.M. turėtos žemės 8,66 ha dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise su A.J.B. grąžinant natūra 17,33 ha žemes ūkio paskirties Žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini)sen., Prienų r. Be to (duomenys neskelbtini)M.K. mirus, jos 866/1733 žemės dalį lygiomis dalimis paveldėjo A.V. ir R.K..
Atkuriant nuosavybes teises į žeme turi būti nustatyta, kurio asmens teisės buvo pažeistos vykdant žemės nacionalizaciją t. y. privalo būti nustatyta, kas nacionalizacijos momentu buvo nusavintos žemės savininkas pagal atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus. Lietuves Vyriausiojo administracinio teisino praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės leisiu į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą sprendžiant dėl nuosavybės teisių atkūrimo į konkretų išlikusį nekilnojamąjį turtą imperatyviai reikalaujama nustatyti asmenį, nuosavybes teise valdžiusį tą nekilnojamąjį turtą nacionalizacijos metu (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-27 nutartis administracinėje byloje. Nr.A-63-2910/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-2093/2010 ir kt.)
2006-02-20 Prienų rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu sprendiniu civilinėje byloje Nr. 2-26-214/2006 nustatyta, jog 1944-02-22 Alytaus apylinkės teismas nusprendė S.M. našlei U.M. pripažinti įpėdinystės teises į ¼ dalį turto, likusio po S.M. mirties (duomenys neskelbtini)kaime, (duomenys neskelbtini)valsčiuje, susidedančio iš 26 ha žemės su trobomis ir inventoriumi, ir tą turtą išėmė iš valdymo P. ir J. M., A.V. ir D.M., perduodamas valdyti bendrai su jais. Kadangi ta aplinkybė, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas, turi būti nustatoma pagal 1940 m. atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aklus, o toje teritorijoje teisinius santykius tuo melu reglamentavo Rusijos Imperijos Civilinių įstatymų sąvado X tomo I dalis, tai teismo buvo konstatuota, jog 1944-02-22 Alytaus teismo sprendimu nurodyti įpėdiniai (P. ir J. M., A.V. ir D.M.) ir kiekvieno jų teisė į palikėje S.M. turtą atitinka Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalyje nustatytą paveldėjimo pagal įstatomą teisinių santykių reglamentavimą. O tai reiškia, jog nacionalizacijos metu turtą, likusi po S.M. mirties (duomenys neskelbtini)kaime, (duomenys neskelbtini)valsčiuje, susidedantį iš 26 ha žemės su trobomis ir inventoriumi, nuosavybės teise valdė P. ir J.M., A.V. ir D.M.. O atsakovai J.M., A. J. B. ir M.K. yra paveldėtojai po P.M. mirties ir pretenduoja tik į jo paveldėtos ir po savo mirties paliktos žemės dalį. Kadangi S.M. mirė (duomenys neskelbtini), todėl 1940-07-22 žemės nacionalizacijos metu jis negalėjo būti 26 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini)sen,, Prienų r., savininkas. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog priimant skundžiamą įsakymą ir sprendimus buvo pažeistos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos. Ginčo atveju, valstybės institucijų priimti administraciniai aktai priimti pažeidžiant įstatymus ir kitus teisės aktus, todėl laikytina, jog pažeistas ir viešas interesas nuosavybės teisiu atkūrimo srityje. Be to, ginčijami administraciniai aktai jau yra sukėlę materialinius teisinius padarinius ir vien jų panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso. Visuotinai žinoma, kad iš neteisėtumo teisė neatsiranda. Todėl teismui panaikinus ginčo administracinius aktus, naikintina ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalis, kuria A.V. ir R.K. paveldėjo 866/1733 dalį M. K. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjo patikslintą prašymą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į patikslintą prašymą bei teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad priimant ginčijamus administracinius aktus buvo pažeistos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 1 ir 2 dalių, 10 straipsnio 4 dalies nuostatos, kadangi S.M., miręs (duomenys neskelbtini), žemės nacionalizacijos metu negalėjo būti 26 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. savininkas. Pažeidimai, padaryti atkuriant nuosavybės teises J.M., A.J.B. ir M.K., laikytini esminiais ir sudaro pagrindą naikinti neteisėtai priimtus administracinius aktus.
Atsakovas J.M. ir jo atstovė advokatė T.K. atsiliepime į patikslintą prašymą nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad rašytiniai įrodymai patvirtina, jog mirus S.M. ginčo žemę paveldėjo ir valdė atsakovo J.M. tėvas P.M.. Po P.M. mirties visą turtą, įskaitant archyvinėse pažymose minimus trobesius, priėmė P.M. sutuoktinė D.M., kuri visą savo turtą testamentu paliko atsakovui J.M.. Todėl pareiškėjo prašymas turėtų būti patenkintas iš dalies, pakeičiant ginčijamus sprendimus ir nurodant, kad pretendentui J.M. atkuriamos nuosavybės teisės į buvusio savininko P.M. iki nacionalizacijos turėtą žemę.
Atsakovės A.J.B. atstovas advokatas Š.V. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos patikslintą prašymą atmesti, nurodė, kad šuo atveju nėra viešojo intereso, o vyksta ginčas tarp giminaičių.
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus m. 32-ojo notarų biuro notarė R.J. atsiliepime į patikslintą prašymą nurodė, kad prašomas panaikinti paveldėjimo teisės liudijimas išduotas vadovaujantis jo išdavimo metu galiojančiais teisės aktais ir vadovaujantis galiojančiais viešų registrų duomenimis. Dėl kitų reikalavimų paliko spręsti teismui.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūra, nustačiusi, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas buvo neteisėtas dėl imperatyvių teisės aktų nuostatų pažeidimo, ginant viešąjį interesą, ginčą kelia dėl administracinių aktų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į iki nacionalizacijos valdytą žemę bei paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. To paties įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Siekdami apginti viešąjį interesą, į teismą gali kreiptis tik tam tikri asmenys, ir tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Lietuvos įstatymų leidėjas nepateikia viešojo intereso apibrėžimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje viešasis interesas suprantamas plačiai (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2003 m. kovo 5 d., 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. gegužės 15 d. nutarimai) ir pabrėžiama, kad „visuomenės interesas“ sietinas su „socialiai svarbiais“ tikslais, t. y. kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad bylose dėl viešojo intereso gynimo administracinis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi adhoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas nagrinėjamos bylos aplinkybes, joje nagrinėjamų klausimų pobūdį ir reikšmę (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose: 2007 m. lapkričio 5 d. Nr. A17-742/2007; 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį Nr. A146-335/2008, 2009 m. sausio 21 d. Nr. A556-15/2009 ir kt.). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje inter alia pažymėta, kad viešasis interesas yra dinamiškas, kintantis (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 5 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai), labai įvairus, todėl iš esmės neįmanoma iš anksto pasakyti, kokiose gyvenimo srityse, dėl kurių gali kilti teisinių ginčų arba kuriose gali prireikti taikyti teisę, viešajam interesui gali atsirasti grėsmių arba gali prireikti viešąjį interesą užtikrinti, įsikišant viešosios valdžios institucijoms ar pareigūnams (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, ar yra viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą (žr. LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-742/2007, 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį Nr. A146-1353/2014 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną nuosekliai laikomasi pozicijos, kad viešasis interesas, kuris gali būti ginamas taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose: 2004 m. sausio 23 d. Nr. A3-11/2004; 2005 m. lapkričio 23 d. Nr. A13-1725/2005; 2007 m. kovo 22 d. Nr. A17-316/2007; 2007 m. sausio 19 d. Nr. A3-64/2007, 2008 m. liepos 25 d. Nr. A146-335/2008, 2009 m. vasario 12 d. Nr. A882-65/2009, 2014 m. sausio 29 d. Nr. A146-79/2014 ir kt.). Tam, kad viešasis interesas būtų ginamas, nepakanka, kad tam tikri teisiniai santykiai pagal savo turinį patektų į viešojo intereso veikimo sritį. Kiekvienu konkrečiu atveju nustatoma, ar jis realiai buvo pažeistas, t. y. įvertinamas žalos viešajam interesui pobūdis ir mastas, identifikuojama subjektas, kuris ją patyrė ar patirs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1621/2012). Be to, įvertinama, ar tokiu atveju nebus pažeista pusiausvyra tarp viešojo intereso apsaugos bei atskirų asmenų teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo, ar viešojo intereso gynimas toks pats aktualus ir svarbus visuomenei jo gynimo metu, kaip ir tada, kai buvo pažeistas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013). Taip pat įvertinama, ar viešasis interesas gali būti apgintas tik tuo būdu, kurį prašoma taikyti ginčo atveju, ar toks būdas yra efektyviausias, ar ginant viešąjį interesą kaip prioritetinį nenukentės kito asmens ar net daugelio asmenų teisėti interesai, ar toks viešojo intereso gynimas vienoje srityje nelems jo pažeidimo kitose srityse. Dėl to pareiškėjas, kuris kreipiasi į administracinį teismą su prašymu ginti viešąjį interesą, savo skunde (prašyme) turi nurodyti ne tik atitinkamus teisės aktų pažeidimus, bet ir kuo pasireiškia viešojo intereso pažeidimai ir kaip jo pareikšti reikalavimai leistų šį interesą apginti. Pareiga suformuluoti reikalavimą, kuris būtų tinkamas viešajam interesui apginti, tenka į teismą besikreipiančiam subjektui. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A822–65/2009 pabrėžė, kad dispozityvumo principas, kuris galioja ir administraciniame procese (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330-08), reiškia, jog materialinius teisinius reikalavimus byloje suformuluoja asmuo, kuris kreipiasi į teismą. Kreipimasis į teismą siekiant apginti viešąjį interesą pasižymi didele specifika, nes pareiškėjas gina ne jam pačiam priklausančią subjektinę teisę, o Konstitucijos saugomą interesą, priklausantį visuomenei ar jos daliai, tai yra viešąjį interesą. Atsižvelgiant į tai, kad viešojo intereso gynimas yra specialių valstybės įgaliotų subjektų specifinė veikla ir kad viešojo intereso gynimu galimai daroma intervencija į susiformavusius teisinius santykius bei kitų asmenų subjektines teises, darytina išvada, kad viešąjį interesą ginantiems subjektams taikomas ribotas dispozityvumo principas (2009 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009, 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1542/2013).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tinkamas teisės normų laikymasis, priimtų administracinių aktų neprieštaravimas aukštesnės galios teisės aktams, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, gali būti gintinais viešojo intereso objektais. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad ne kiekvienas teisės aktų reikalavimų pažeidimas laikytinas viešojo interesu pažeidimu. Skundas dėl viešojo intereso gynimo gali būti tenkinamas tais atvejais, kai nustatoma, kad konstatuotieji materialinės ar proceso teisės normų pažeidimai yra tokio pobūdžio, jog tuo pačiu pažeidžia ir viešąjį interesą, nes jie turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių (visuomenės dalies), valstybės ar visos visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartį Nr. A146-335/2008, 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį Nr. A146-1353/2014 ir kt.). Tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas – specifinis, jo tinkamas įgyvendinimas laikytinas viešuoju interesu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A180-48/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2279/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2009). Nuo šio ypatingos svarbos proceso vykdymo teisėtumo, skaidrumo nemaža dalimi priklauso ir visuomenės tikėjimas po Nepriklausomybės atkūrimo valdžią perėmusios Lietuvos valstybės valdžios institucijomis, jų gebėjimu nuosekliai vykdyti svarbiausius su Nepriklausomybės atkūrimu susijusius procesus, kuriais bent iš dalies siekiama atkurti socialinį teisingumą (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2011 m. birželio 20 d. Nr. A525-2279/2011, 2014 m. liepos 31 d. Nr. A858-1361/2014, 2014 m. rugpjūčio 12 d. Nr. A146-700/2014, 2014 m. rugpjūčio 12 d. Nr. A146-700/2014 ir kt.). Neteisėtu būdu atsiradę nekilnojamojo turto valdymo teisiniai santykiai yra neteisėti nuo administracinių aktų atkurti nuosavybės teises priėmimo ir jų išsaugojimui (stabilumui) prioritetas negali būti teikiamas. Teismų praktikoje (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą, 2008 m. vasario 20 d. nutarimą; Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011, LVAT 2011 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-279/2011, 2012 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-59/2012 ir kt.) laikomasi nuostatos, kad nustačius, jog ginčijami teisės aktai buvo priimti pažeidžiant imperatyvias aukštesnės galios teisės aktų normas, nėra pagrindo pripažinti, kad neteisėtų sprendimų pagrindu nekilnojamojo turto įgijėjams gali susiformuoti teisėti lūkesčiai, nes teisėtų lūkesčių principas suponuoja, kad turi būti ginamos teisėtai įgytos teisės.
Kita vertus, būtina pabrėžti, kad specifinis nuosavybės teisių atkūrimo proceso objektas taip pat nėra paprastas turtas. Šioje byloje nuosavybės teisių atkūrimo objektas yra žemė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad žemė, kaip ir miškai, vandens telkiniai nuosavybės teisės atžvilgiu yra ypatingi objektai, nes šių objektų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus, kaip biologinės ir socialinės būtybės, egzistavimo bei visuomeninių ryšių palaikymo ir sklaidos terpė, žmogaus ir visuomenės išlikimo ir raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas dar 1994 m. gegužės 27 d. nutarime konstatavo, jog specifinė žemės paskirtis ir padėtis, palyginti su kitais nekilnojamojo turto objektais, lemia ir specialų teisinį žemės santykių reguliavimą; Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d. ir 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimuose konstatuota, kad Konstitucijoje žemė traktuojama kaip visuotinė vertybė, turinti socialinę funkciją – tarnauti tautos gerovei.
Apibendrinant darytina išvada, kad tinkamo ir skaidraus nuosavybės teisių atkūrimo, kaip specifinio proceso, kuriuo atkuriamos asmenų nuosavybės teisės į ypatingą nuosavybės objektą – žemę, užtikrinimas, yra viešasis interesas, kuris turi būti ginamas įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, pripažintina, jog prokurorė, kreipdamasi į teismą šioje byloje, gina viešąjį interesą. Teisėjų kolegija įvertinusi nurodytą teisminę praktiką ir prokurorės prašyme nurodytų materialinės ar proceso teisės normų pažeidimų pobūdį, pripažįsta, jog jais pažeidžiamas ir viešasis interesas, nes jie turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių (visuomenės dalies), valstybės ar visos visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija, Nr. 15).
Termino prokurorui kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą eigos pradžios ypatumas, lyginant su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis (t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti) yra ne privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiškinimo logika. Prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Privatūs subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jie, gavę administracinį aktą suvokia, ar šis aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo teises. Prokuroras turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija, Nr. 15).
Nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos prokurorė į teismą kreipėsi 2015-09-01. Tyrimas pradėtas 2015-08-03, gavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-07-30 raštą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi greičiau nei per vieną mėnesį nuo to momento, kai gavo informaciją, kuri buvo pagrindas jam spręsti dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, darytina išvada, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą nepraleidęs ABTĮ numatyto termino.
Administracinės bylos faktiniai duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 1991-11-29 A.J.B. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P.M., S. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini)kaime, Prienų rajono savivaldybėje valdytus 26 ha žemės. Prašyme pretendentais taip pat nurodyti M.K., V.M.ir J.M.. Kauno apskrities Birštono ir Prienų komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2003-12-30 išnagrinėjo pateiktus P.M. žemės nuosavybės faktą įrodančius dokumentus ir nustatė, kad Lietuvos valstybinio archyvo 1993-07-08 pažymėjimo Nr. 01-531-M, Lietuvos valstybės archyvo 2003-06-10 pažymėjimo Nr. R4-3831 įrašų, Prienų rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini)kaimo savininkų turėtos žemės natūroje 2003-10-24 atstatymo akto nepakanka nustatyti, jog buvęs savininkas P.M.valdė 28 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. J.M. kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad P.M., miręs (duomenys neskelbtini)ir D. M., mirusi (duomenys neskelbtini)iki žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini)kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Prienų rajone nuosavybės teise turėjo 28 ha žemės. Prienų rajono apylinkės teismas 2006-02-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26-214/2006 J.M. pareiškimą atmetė. J.M. minėtą sprendimą apskundė Kauno apygardos teismui, kuris 2006-06-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-563-153/2006 J.M. apeliacinį skundą atmetė. J.M., nesutikdamas su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais, pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris 2007-01-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2007 J.M. kasacinį skundą atmetė. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamente 2007-09-28 vykusiame pasitarime dėl nuosavybės teisių atkūrimo pretendentams į buvusio savininko S.M. turėtą žemę nutarta: siūlyti apskrities viršininkui atkurti nuosavybės teises J.M. į 8,67 ha žemės, grąžinant natūra 0,98 ha ploto namų valdos žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 7,69 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ); siūlyti apskrities viršininkui atkurti nuosavybės teises A.J.B. ir M.K. į 17,33 žemės, grąžinant natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise 17,33 ha ploto paskirties žemė sklypą (projektinis Nr. 344-2). Kauno apskrities viršininko 2007-10-03 įsakymu Nr. 02-07-10436 “Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Prienų r.)“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2007-10-03 sprendimu Nr. 69-19151 J.M. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko S.M. turėtos žemės 8,67 ha dalį, grąžinant natūra 0,98 ha ploto namų valdos žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r., ir 7,69 ha ploto žemės ūkio paskirties žemes sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. Kauno apskrities viršininko 2007-10-03 įsakymu Nr. 02-07-10436 “Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Prienų r.)“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2007-10-03 sprendimu Nr. 69-19152 A.J.B. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko S.M. turėtos žemes 8,67 ha dalį bendrosios dalinės nuosavybes teise su M.K. gražinant natūra 17,33 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. Kauno apskrities viršininko 2007-10-03 įsakymu Nr. 02-07-10436 “Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Prienų r.)“ ir Kauno apskrities viršininko administracijas 2007-10-03 sprendimu Nr. 69-19153 M.K. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko S.M. (turėtos žemės 8,66 ha dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise su A.J.B. grąžinant natūra 17,33 ha žemes ūkio paskirties Žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. Be to (duomenys neskelbtini)M.K. mirus, jos 866/1733 žemės dalį lygiomis dalimis paveldėjo A.V. ir R.K..
Pareiškėjas šioje byloje ginčija Kauno apskrities viršininko administracijos priimtus administracinius aktus tuo pagrindu, jog nuosavybės teisės buvo atkurtos asmens, kuris nacionalizacijos metu nebuvo žemės savininkas, kadangi mirė iki nacionalizacijos, žemę.
Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą sąlygas ir tvarką reglamentuoja 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr. VIII-359 (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), kuris pakeitė nuo 1997 m. liepos 9 d. netekusį galios 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymą Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas). Atstatymo įstatymu ir jį pakeitusiu Atkūrimo įstatymu siekiama atkurti nuosavybės teises asmenims, kurių nekilnojamasis turtas neteisėtai buvo atimtas okupacinės valdžios. Piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, išvardyti Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje suteikiant prioritetą turto savininkui ir nustatant eiliškumą, kurio turi būti laikomasi atkuriant nuosavybės teises į savininko nekilnojamąjį turtą asmenims, kurie susiję su savininku įstatyme nustatytais ryšiais, jei savininkas yra miręs. Atkūrimo įstatymo prasme nekilnojamojo turto savininkas – asmuo, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kuriam pagal šį įstatymą atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (Atkūrimo įstatymo 1 str. 4 p.). Taigi atkuriant nuosavybės teises į žemę visais atvejais turi būti nustatyta, kurio asmens teisės buvo pažeistos įvykdant žemės nacionalizaciją, t. y. privalo būti nustatyta, kas nacionalizacijos momentu buvo nusavintos žemės savininkas pagal atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus. Kadangi žemės Lietuvoje nacionalizacijos aktu laikytina 1940 m. liepos 22 d. Liaudies Seimo deklaracija, todėl atkuriant nuosavybės teises į žemę turi būti nustatyta, kas buvo nusavintos žemės savininkas 1940 m. liepos 22 d. pagal atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijoje dalyje galiojusius teisės aktus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pagal Atkūrimo įstatymą sprendžiant dėl nuosavybės teisių atkūrimo į konkretų išlikusį nekilnojamąjį turtą imperatyviai reikalaujama nustatyti asmenį, nuosavybės teise valdžiusį tą nekilnojamąjį turtą nacionalizacijos momentu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2010 m. spalio 6 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį Nr. A444‑2093/2010; 2010 m. spalio 4 d. Nr. A146-799/2010; 2010 m. kovo 25 d. Nr. A261-364/2010; 2009 m. balandžio 27 d. Nr. A261-532/2009; 2008 m. liepos 21 d. Nr. A502-1310/2008; 2004 m. vasario 13 d. Nr. A3-178/2004; 2003 m. kovo 14 d. Nr. A3-232/2003 ir kt.).
Šiuo atveju ginčijamais administraciniais aktais nuosavybės teisės buvo atkurtos į buvusio savininko S.M. nuosavybės teisėmis valdytą žemę (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų raj. Tačiau 2013-02-11 Kaišiadorių vyskupijos (duomenys neskelbtini)parapijuos mirties liudijimas patvirtina, kad S.M. mirė (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad S.M., kuris mirė (duomenys neskelbtini), nacionalizacijos metu (1940 m.) prašomos grąžinti žemės savininku nebebuvo ir būti juo negalėjo. Todėl priimant Kauno apskrities viršininko 2007-10-03 įsakymą Nr. 02-07-10436 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Prienų r.) ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2007-10-03 sprendimus Nr. 69-191451, Nr. 69-19152, Nr. 69-19153 buvo pažeistos Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos. Padaryti pažeidimai laikytini esminiais ir sudaro pagrindą panaikinti neteisėtai priimtus administracinius aktus todėl Kauno apskrities viršininko 2007-10-03 įsakymas Nr. 02-07-104736 „Dėl nuosavybės teisiu į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Prienų r.), Kauno apskrities viršininko administracijos 2007-10-03 sprendimas Nr. 69-19151 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J.M.“, Kauno apskrities viršininko administracijos 2007-10-03 sprendimas Nr. 69-19152 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei A.J.B.“, Kauno apskrities viršininko administracijos 2007-10-03 sprendimas Nr. 69-19153 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei M.K.“ naikintini kaip savo turiniu iš esmės prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams, naikintini (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).
Atsakovas J.M. nurodo, jog rašytiniai įrodymai patvirtina, jog mirus S.M. ginčo žemę paveldėjo ir valdė atsakovo J.M. tėvas P.M., po P.M. mirties visą turtą, įskaitant archyvinėse pažymose minimus trobesius, priėmė P.M. sutuoktinė D.M., kuri visą savo turtą testamentu paliko atsakovui J.M. ir prašo pareiškėjo prašymą patenkinti iš dalies, pakeičiant ginčijamus sprendimus ir nurodant, kad pretendentui J.M. atkuriamos nuosavybės teisės į buvusio savininko P.M. iki nacionalizacijos turėtą žemę. Pažymėtina, jog administracinio akto priėmimas yra viešojo administravimo subjekto prerogatyva, spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kompetencija. Panaikinus neteisėtai priimtus atsakovo administracinius aktus, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra turės būti atlikta iš naujo, todėl nurodyti atsakovo argumentai atmestini.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ginant viešąjį interesą, yra svarbu panaikinti visus teisės aktus, kurie laikytini neteisėtų veiksmų teisinėmis pasekmėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009).
Kauno apskrities viršininko 2007-10-03 įsakymo Nr. 02-07-104736 ir Kauno apskrities viršininko 2007-10-03 sprendimo Nr. 69-19153 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei M.K.“ pagrindu M.K. įpėdiniai A.V. ir R.K. lygiomis dalimis paveldėjo dalį (866/1733) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)kaime, Prienų rajone. Minėti privatūs asmenys įgijo nuosavybės teises į ginčo žemės sklypo dalį teisės aktams prieštaraujančių administracinių aktų pagrindu. Pareiškėjo reikalavimas panaikinti 2009-09-10 Vilniaus miesto 32 notarų biuro notarės R.J. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) 2 punktą laikytinas išvestiniu reikalavimu iš pagrindinių reikalavimų panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl patenkinus pareiškėjo prašymo pagrindinius reikalavimus, tenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl 2009-09-10 Vilniaus miesto 32 notarų biuro notarės R. J. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) 2 punkto panaikinimo.
Visus likusius pareiškėjo skundo ir teisme proceso dalyvių išsakytus argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui (arba atmetimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R.v Spain ir kt.). LVAT savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 2 p.
nusprendžia:
Pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, prašymą tenkinti pilnai.
Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007-10-03 įsakymą Nr. 02-07-104736 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Prienų r.) su priedais Nr. l, Nr.2.
Panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2007-10-03 sprendimą Nr. 69-19151 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J.M.“.
Panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2007-10-03 sprendimą Nr. 69-19152 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei A.J.B.“.
Panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2007-10-03 sprendimą Nr. 69-19153 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei M.K.“.
Panaikinti 2009-09-10 Vilniaus miesto 32 notarų biuro notarės R.J. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) 2 punktą, kuriuo A.V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R.K., a.k. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paveldėjo M.K., a.k. (duomenys neskelbtini), 866/1733 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) k.v., esantį Prienų rajone, (duomenys neskelbtini)kaime.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.