Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnybos registre, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 245 straipsnį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 245 straipsnyje.

BK 245 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimu laikomas įsiteisėjęs bet kurios instancijos bendrosios arba specialiosios kompetencijos teismo priimtas procesinis dokumentas, kuriuo išspręsti su bausme nesusiję teisiniai klausimai. Tokiu teismo sprendimu asmeniui gali būti nustatomi įpareigojimai (draudimai), kylantys įvairiais pagrindais, tačiau nesusiję su jo nubaudimu.

BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo normos saugoma vertybė – teismų sprendimų privalomumas. Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėjo. Padaryta veika, kad ji būtų laikoma nusikalstama, ne tik turi formaliai atitikti BK 245 straipsnyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojinga, t. y. dėl tyčinio kaltininko veikimo ar neveikimo iš esmės turi būti užkirstas kelias teisingumo įgyvendinimui konkrečioje byloje. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2014, 2K-196-693/2015). BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos baigtumas siejamas su momentu, kai asmuo nustatytu laiku neįvykdo savo pareigos. Tačiau vien tik nustačius tokio sprendimo nevykdymo (neįvykdymo) faktą, nepakanka konstatuoti šios nusikalstamos veikos buvimą. Reikšminga yra tai, ar teismo sprendimą privalantis vykdyti asmuo žinojo apie šį sprendimą ir jame nurodytą jo pareigą (įpareigojimą), ar tai žinodamas sprendimo nevykdė sąmoningai, be objektyvių priežasčių, ir to norėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3/2013, Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010).

Kaltinamoji R. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji parodė, kad nežinojo, kad jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos mėn. buvo vykdoma atrakcionų veikla.

Pažymėtina, jog Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams J. A. V. ir R. V., tretiesiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tenkino ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos prevencinį ieškinį bei uždraudė atsakovams J. A. V. ir R. V. žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,2752 ha), vykdyti atrakcionų veiklą (1 tomas, b. l. 4-7). Žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), šiuo metu asmeninės nuosavybės teise priklauso R. V.. Pažymėtina, jog po minėto teismo sprendimo priėmimo kaltinamoji R. V. nesikreipė į teismą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, neprašė teismo išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką, tai kaltinamoji pripažino bylos nagrinėjimo teisme metu. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2013 m. gegužės 17 d.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimas iš pradžių vykdomas – atrakcionų veikla nebuvo vykdoma. Situacija pasikeitė 2019 m. – įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2020 m. spalio 1 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)), konstatuota, kad R. V. laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. vykdė atrakcionų veiklą ir tokiu būdu nevykdė 2013 m. balandžio 16 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimo (1 tomas, b. l. 58-63, 81-91).

Bylos rašytinė medžiaga (Antstolės V. D. 2020 m. liepos 9 d. aktas dėl veiklos vykdymo Nr. (duomenys neskelbtini) (2 tomas, b. l. 100-101), fotonuotraukos (1 tomas, b. l. 8-16), Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. liepos 14 d. pareiškimas (1 tomas, b. l. 1-3), (duomenys neskelbtini) raštas (1 tomas, b. l. 128), liudytojų K. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai (1 tomas, b. l. 94-96, 100-104), liudytojų V. G. bei I. Š. parodymai) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 4 d. iki 2020 m. liepos 18 d. R. V. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo vykdomas renginys pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, sklype buvo sumontuoti įmonei (duomenys neskelbtini) batutai, renginio organizatorius K. S.. Aplinkybės, kad sklype buvo vykdoma batutų veikla, neginčijo ir pati kaltinamoji R. V. bylos nagrinėjimo teisme metu. Ši kaltinamajai R. V. priklausančiame žemės sklype vykdoma veikla buvo reklamuojama socialiniuose tinkluose ir „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainėje (1 tomas, b. l. 13-16). Nors renginys kaltinamosios žemės sklype buvo vykdomas ne jos, o trečiųjų asmenų, tačiau, teismo vertinimu, R. V., būdama žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininke, neužtikrino, kad jos nuosavybės teise valdomame žemės sklype nebūtų vykdoma batutų (atrakcionų) veikla ir tokiu būdu nevykdė įsiteisėjusio Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimo. Pažymėtina tai, jog BK 245 straipsnyje įtvirtinta nusikalstama veika gali būti padaroma tiek veikimu, tiek neveikimu kaip šiuo atveju. Kaltinamosios R. V. padaryta veika yra pakankamai pavojinga – kaip parodė Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovė, byloje apklausti liudytojai V. G. bei I. Š., dėl šių 2020 m. liepos 4 d. – 18 d. žemės sklype (duomenys neskelbtini), t. y. Palangos miesto istorinės dalies teritorijoje, esančių įrenginių Palangos miesto savivaldybė sulaukė daugybę žodinių ir raštiškų gyventojų bei kurorto svečių nusiskundimų. Priimdamas 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą, Palangos miesto apylinkės teismas pabrėžė nagrinėjamos teritorijos ypatumus, reikšmę dėl ko ir buvo tenkintas Palangos miesto savivaldybės administracijos prevencinis ieškinys uždraudžiant atrakcionų veiklą minėtame žemės sklype, taigi dėl kaltinamosios neveikimo šiuo atveju iš esmės buvo užkirstas kelias teisingumo įgyvendinimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamojoje teritorijoje yra ypatingai svarbu laikytis teismo sprendimu nustatyto draudimo, kadangi minėto įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas turi esminės reikšmės viešajam interesui – žemės sklypui (duomenys neskelbtini), teritorijų planavimo dokumentai nustato ypatingus reikalavimus, žemės sklypas patenka į Kultūros vertybių registre esančią Palangos miesto istorinės dalies teritoriją, jam yra taikomas Palangos kurhauzo pastato Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas. Tai ne kartą kaltinamajai R. V. buvo akcentuota Palangos miesto savivaldybės administracijos rašytiniuose atsakymuose (1 tomas, b. l. 17, 18, 20-22), nurodyta teismų sprendimuose – 2013 m. balandžio 16 d. teismo sprendime (1 tomas, b. l. 4-7), 2019 m. spalio 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 58-63). Taigi kaltinamoji R. V. neabejotinai žinojo apie jai priklausančiam žemės sklypui taikomus ypatingus reikalavimus, apie teismo sprendimą, kuriuo buvo uždrausta jai priklausančiame žemės sklype vykdyti atrakcionų veiklą. Akcentuotina tai, jog įsiteisėjusiu ir galutiniu Klaipėdos apygardos teismo sprendimu (2020 m. spalio 1 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)) išaiškinta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), tai yra kultūros paveldo teritorijoje, nėra leistina nei batutų, nei kitų atrakcionų, nei jokių kitų pramoginių įrenginių veikla. Nors kaltinamosios atstovė bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad minėti teismo išaiškinimai dėl atrakcionų veiklos buvo priimti tik 2020 m. spalio 1 d., t. y. jau po veikos padarymo, ir kaltinamoji neturėjo pagrindo jais vadovautis 2020 m. liepos mėn., tačiau, teismo vertinimu, vykstant teisminiam ginčui, kai, be kita ko, buvo keliamas klausimas ir dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendime nurodytos draudžiamos veikos apibrėžimo, kaltinamoji neturėjo pagrindo preziumuoti ir pati nuspręsti, kad batutų veikla jos žemės sklype yra leidžiama.

Minėta, kad BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui vien tik teismo sprendimo nevykdymo (neįvykdymo) fakto nepakanka, reikšminga yra tai, ar teismo sprendimą privalantis vykdyti asmuo žinojo apie šį sprendimą ir jame nurodytą jo pareigą (įpareigojimą), ar tai žinodamas sprendimo nevykdė sąmoningai, be objektyvių priežasčių, ir to norėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3/2013, Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010). Pažymėtina, jog kaltinamoji bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad nežinojo apie jos žemės sklype 2020 m. liepos 4 – 18 dienomis vykdytą batutų veiklą, kadangi tuo metu buvo Vilniuje, dažnai vyksta į gydymo įstaigas sostinėje, apie veiklos vykdymą sužinojo ir draugės telefoninio skambučio, savivaldybės atstovai jos neinformavo. Vėliau teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji pripažino, kad apie vykdytą veiklą sužinojo 2020 m. liepos 7 d. Pažymėtina, jog iš 2020 m. liepos 7 d. R. V. rašytinio prašymo, adresuoto Palangos miesto viešosios tvarkos skyriui, matyti, kad kaltinamoji prašė pateikti, asmenų, kurie buvo užfiksuoti jos žemės sklype vykdantys veiklą vardus, pavardes, kas tuo metu naudojosi sklypu (2 tomas, b. l. 106). Akcentuotina tai, kad iš bylos duomenų (2020 m. liepos 7 d. elektroninio laiško) matyti, kad 2020 m. liepos 7 d. R. V. prašymas Palangos miesto viešosios tvarkos skyriui išsiųstas iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) (2 tomas, b. l. 105). Byloje nustatyta, kad veiklos žemės sklype (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 4 – 18 dienomis faktinis vykdytojas (organizatorius) buvo K. S., kuris byloje apklaustas liudytoju. Kaip nurodė kaltinamoji, ji paprašė K. S. išsiųsti 2020 m. liepos 7 d. laišką savivaldybei elektroniniu paštu, kadangi pati nelabai naudojasi kompiuteriu. Bylos nagrinėjimo teisme metu tiek pati kaltinamoji R. V., tiek liudytojas K. S. teigė, kad yra pažįstami nuo vaikystės, giminystės ir artimi ryšiai jų nesieja. Pažymėtina tai, jog ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. lapkričio 9 d. apklausos metu liudytojas K. S. nurodė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), priklauso R. V., jo sugyventinės motinai (1 tomas, b. l. 100). Taigi nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamąją R. V. ir faktinį veiklos vykdytoją K. S. siejo artimesnis, nei tik pažįstami asmenys, ryšys. Byloje apklaustas liudytojas V. G. parodė, kad 2020 m. liepos mėnesį K. S. į savivaldybę atvyko kartu su kaltinamąja R. V., tarp K. S. ir jos santykiai buvo tokie, kad jis ją vedėsi kaip savo užtarėją. Liudytoja parodė, kad R. V. puikiai žinojo ir buvo labai gerai informuota apie 2020 m. liepos mėnesį jos žemės sklype vykdomą veikalą. Liudytoja I. Š. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad specialistams abejonių nekilo dėl to, kad R. V. žinojo, kas vyksta jos sklype, kad veikla buvo vykdoma su R. V. žinia minėjo ir K. S.. Teismas, byloje esančių rašytinių įrodymų ir nustatytų aplinkybių pagrindu, vertina, kad kaltinamoji R. V. laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 7 d. iki 2020 m. liepos 18 d. neabejotinai žinojo apie jai priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), vykdomą batutų (atrakcionų) veiklą, tačiau kaip sklypo savininkė, žinodama apie Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą ir jame nustatytą draudimą, nesiėmė pakankamų priemonių, kad veikla būtų nedelsiant nutraukta ir teismo sprendimas vykdomas. Kaip parodė kaltinamoji, sužinojusi apie jos žemės sklype vykdomą veiklą, ji paskambino K. S. paklausti apie veiklą, grįžo į Palangą ir liepė išsikraustyti, jis susipakavo, išvažiavo ir ji niekur nesikreipė. Akcentuotina tai, kad nuo kaltinamosios sužinojimo apie veiklos vykdymą momento iki faktinio veiklos nutraukimo praėjo 11 dienų, teismo vertinimu, toks laikotarpis, atsižvelgiant į ypatingus teritorijos apsaugos reikalavimus ir viešąjį interesą, yra pernelyg ilgas vykdomam pažeidimui nutraukti ir šiuo atveju kaltinamosios, kaip sklypo savininkės, atsakingos pagal teisės aktų reikalavimus už tai, kad jos žemės sklypo valdymu nebūtų pažeisti įstatymai ir kitų asmenų teisės bei interesai, neveikimas (nesikreipimas į policiją, kitas atsakingas institucijas), kad veikla būtų nedelsiant nutraukta, negali būti pateisinamas. Vien tik kaltinamosios rašytinio užklausimo Palangos miesto savivaldybės administracijai, kuriame prašoma pateikti veiklą jos sklype vykdžiusių asmenų duomenis, pateikimas šiuo atveju nebuvo pakankama priemonė teismo sprendimo tinkamam vykdymui. Kaltinamoji neabejotinai žinojo, kad už veiklos vykdymą yra atsakingas K. S., kadangi teisiamojo posėdžio metu parodė, jog sužinojusi paskambino K. S. paklausti apie veiklą, grįžo į Palangą ir liepė išsikraustyti. Šiuo atveju veikos kvalifikavimui nėra svarbu, kad kaltinamosios apie jos sklype vykdytą veiklą neinformavo savivaldybės atstovai, svarbu tai, kad minėtu laikotarpiu kaltinamoji žinojo apie jos sklype vykdomą veiklą ir teismo sprendimo nevykdymą. Šių aplinkybių visumos pagrindu teismas vertina, kad kaltinamoji R. V., laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 7 d. iki 2020 m. liepos 18 d., žinodama apie galiojantį teismo sprendimą ir jame nustatytą draudimą, sprendimo nevykdė sąmoningai, be objektyvių priežasčių, ir to norėjo.

Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami pagal LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. Vadovaujantis LR BPK 20 straipsniu, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismas įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jei jų negalima pašalinti, turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai, priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių turi būti tiesioginis, o ne atsitiktinis.

Pažymėtina, jog faktas, kad kaltinamoji R. V. žinojo apie jos žemės sklype vykdytą batutų (atrakcionų) veiklą laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 4 d. iki 2020 m. liepos 6 d., byloje nėra objektyviai užfiksuotas bei patvirtintas bylos rašytiniais dokumentais, liudytojų parodymais, kaltinamoji nepripažino, kad iki 2020 m. liepos 7 d. žinojo apie jos sklype vykdytą veiklą. Nesant galimybės šių duomenų patikrinti, teismas vertina, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 4 d. iki 2020 m. liepos 6 d. kaltinamoji R. V. žinojo apie jos žemės sklype (duomenys neskelbtini), vykdomą batutų (atrakcionų) veiklą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas šalina iš kaltinimo jame nurodytas faktines aplinkybes, kad R. V. žinodama apie jos žemės sklype (duomenys neskelbtini), K. S. vykdomą batutų (atrakcionų) veiklą laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 4 d. iki 2020 m. liepos 6 d., nevykdė Palangos miesto apylinkės teismo sprendimo.

Pažymėtina, jog šiuo atveju nagrinėjamoje byloje yra svarbu tai, ar dėl asmens, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą, tyčinių veiksmų nėra galimybės užtikrinti teismo sprendimo įvykdymo civilinio ir administracinio proceso priemonėmis arba šios priemonės tampa neefektyviomis. Bylos rašytiniai duomenys patvirtina, kad jau 2019 metais antstolės V. D. kontoroje buvo vykdoma vykdomoji byla pagal Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. rugpjūčio 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl uždraudimo atsakovams J. A. V. ir R. V. vykdyti atrakcionų veiklą žemės sklype (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 58-63, 81-91). Patvarkymas priverstinai vykdyti vykdomąjį dokumentą R. V. išsiųstas paštu 2019 m. rugpjūčio 5 d. 2019 m. rugpjūčio 13 d. aktu dėl teismo sprendimo vykdymo Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog R. V. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), įrengti vaikų žaidimo atrakcionai, vykdoma veikla. 2019 m. spalio 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri palikta nepakeista 2020 m. spalio 1 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), R. V. už 2013 m. balandžio 16 d. teismo sprendimo nevykdymą skirta 1500 eurų bauda (1 tomas, b. l. 58-63, 81-91). Net ir po šių civilinio proceso priemonių taikymo kaltinamosios R. V. atžvilgiu, 2013 m. balandžio 16 d. teismo sprendimo vykdymo kaltinamoji R. V. neužtikrino, kadangi jau 2020 m. liepą analogiška batutų (atrakcionų) veikla buvo vykdoma jos nuosavybės teise valdomame žemės sklype. Vadinasi, konstatuotina, jog civilinio proceso priemonės šiuo atveju tapo neefektyviomis. Baudžiamosios atsakomybės pagal BK 245 straipsnį atsiradimui nereikšminga, kiek ir kokių civilinio ar administracinio proceso priemonių buvo panaudota, todėl atmestini kaltinamosios gynėjos argumentai, kad šiuo atveju dėl 2020 m. liepos mėn. veikos nebuvo išnaudotos civilinio proceso priemonės, o iš karto pradėtas baudžiamasis procesas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamoji R. V. tiesiogine tyčia padarė baigtą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 245 straipsnyje, ir kaltinamosios veika kvalifikuotina pagal LR BK 245 straipsnį, t. y. kaip teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas.

Dėl bausmės skyrimo

LR BK 245 straipsnyje už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi LR BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

Kaltinamoji R. V., veikdama tiesiogine tyčia, padarė tyčinį baigtą baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Sprendžiant bausmės kaltinamajai paskyrimo klausimą atsižvelgtina į tai, kad nenustatyta kaltinamosios R. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamosios asmenybę – kaltinamoji nusikalto 1 kartą ir būdama neteista, būdama bausta administracine tvarka už mažai pavojingą veiką (1 tomas, b. l. 176-177).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, R. V. skiriama prokuroro siūloma bausmė – laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijoje už jos padarymą numatytos bausmės vidurkiui (įvertinus, be kita ko, tai, jog baudos bausmę skirti netikslinga, nes kaltinamoji nedirba, registruota Užimtumo tarnybos registre, duomenų apie vykdomą individualią veiklą byloje nėra, atsižvelgtina ir į LR BK 55 straipsnio nuostatas, dėl ko skirtina bausmė, nesusijusi su trumpalaikio laisvės atėmimo bausme – areštu –, taip pat į tai, kad nėra kaltinamosios sutikimo dėl viešųjų darbų bausmės paskyrimo (LR BK 46 straipsnio 1 dalis)).

Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais (LR BK 48 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, kaltinamajai R. V. skiriama 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Bausmės vykdymo laikotarpiu skirtinas įpareigojimas, numatytas LR BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte – įpareigojimas per 2 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismo vertinimu, šis įpareigojimas turės teigiamos įtakos kaltinamosios R. V. elgesiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

pripažinti R. V. kalta, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 245 straipsnyje, ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant ją, vadovaujantis LR BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, per 2 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.