Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), patrauktas baudžiamojon atsakomybėn:

1. 1997 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 16 straipsnį, 271 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2. 1998 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 16 straipsnį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams su 1/5 dalies turto konfiskavimu. Bausmę subendrinus su 1997 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams;

3. 1998 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams su turto konfiskavimu. Bausmę subendrinus su 1998 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams su turto konfiskavimu;

4. 1999 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams su ¼ turto konfiskavimu. Bausmę subendrinus su 1998 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams su turto konfiskavimu. Bausmę atliko 2000 m. spalio 4 d.;

5. 2005 m. kovo 16 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams. 2006 m. gegužės 27 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas. 2008 m. vasario 21 d. atliko bausmę;

6. 2015 m. balandžio 16 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (9 veikos), 214 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

7. 2015 m. balandžio 22 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 10 mėnesių. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartimi bausmės subendrintos, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams, jos vykdymą atidedant 2 metams;

8. 2015 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, galutine bausme – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Bausmę subendrinus su 2015 m. balandžio 22 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams, jos vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams. 2015 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2015 m. spalio 9 d. nuosprendžiu skirtą bausmę subendrinus su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartimi skirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 7 mėnesiams, jos vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams;

9. 2015 m. gruodžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Bausmė subendrinta su Vilniaus m. apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nustatant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 metams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos 2015 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ir 2015 m. gruodžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, bei paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, jos vykdymą atidedant 3 metams. 2019 m. vasario 4 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

10. 2020 m, gegužės 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, galutine bausme – areštu 19 parų. 2020 m. spalio 9 d. atliko bausmę;

11. 2022 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, galutine bausme – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. 2022 m. birželio 1 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą. Bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. terorizavo žmogų grasindamas padegti:

jis 2022 m. rugpjūčio 4 d., apie 16.10 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino savo buvusiai sugyventinei N. L. padegti sugyventinės namą, sudeginti nukentėjusiąją bei jų bendrą nepilnametę dukrą G. B., dėl ko nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. B. pripažino padaręs jam inkriminuojamą veiką ir paaiškino, kad įvykio dieną atėjo į N. namus girtas, pabendravo su ja, tada pagrasino ir išėjo. N. yra jo buvusi sugyventinė, su ja pragyveno kartu 6-7 metus. G. yra jo dukra, jai (duomenys neskelbtini) metų. Atėjo pas jas norėdamas pernakvoti, jos neleido, taip ir gavosi konfliktas. Rugpjūčio 4 d. yra VDV diena, jis tarnavo armijoje, ji jam svarbi, todėl išgėrė. Grasino N. padegti namą. Buvo girtas. Po to įvykio iš karto buvo sulaikytas. Supranta, kad tai žiauriai skamba, blogai vertina savo tokį elgesį ir labai dėl jo gailisi. Atsiprašo nukentėjusiųjų. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos gydysis nuo alkoholio. Prašys teismo skirti tokį įpareigojimą. Daugiau nesiartins prie N. namų, dirbs. Pagal specialybę yra suvirintojas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. V. B. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. B. parodė, kad jis savo kaltę pripažįsta pilnai, dėl savo poelgio labai gailisi. Pateiktas pranešimas apie įtarimą aiškus, suprantamas. Savo kaltę, kad būdamas apsisvaigęs nuo alkoholio atėjo į savo buvusios sugyventinės N. L. namus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuose ji gyvena kartu su jų nepilnamete dukra G., ir konflikto metu grasino sudeginti šiuos namus, ją pačią ir dukrą, pripažįsta visiškai. Dėl savo poelgio labai gailisi. Šiuo metu jam yra galiojanti probacija, pagal kurią jam uždrausta lankytis šiuose namuose. Jis yra registruotas (duomenys neskelbtini), turi, kur gyventi, bet tiesiog atėjo pas buvusią sugyventinę. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams, bet jis nėra priklausomas nuo jo, gydytis nuo alkoholizmo jam nereikia. Buvusi sugyventinė nenorėjo, kad jis liktų, prašė, kad jis išeitų. Jis tiesiog iš to pykčio pasakė, kad sudegins tuos namus, ją pačią ir dukrą. Atsimena, dukros iškart nebuvo, ji vėliau atėjo. Galvoja, kad buvusi sugyventinė išsigando jo, nes jis ir buvo neblaivus, ir atrodė įpykęs. Policija jį sulaikė stoties rajone. Dėl to, kad jis pasakė tokius žodžius, išgąsdino savo buvusią sugyventinę, galimai sukėlė jai pagrindą manyti, kad jis gali įvykdyti tokius ketinimus, kaip minėjo, savo kaltę pripažįsta pilnai. Jis suvokė, ką sako, ką daro, tikrai norėjo pagąsdinti, bet tikrų ketinimų grasinimus įvykdyti jis neturėjo (b. l. 45-46).

2022 m. rugpjūčio 5 d. svarstant klausimą dėl kardomosios priemonės suėmimo skyrimo įtariamajam V. B., įtariamasis parodė, kad jis suprato, ko prašo prokuroras, kaltu prisipažįsta, jei reiks, mėnesį atsėdės. Labai gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 34-35).

2022 m. rugpjūčio 4 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad N. L. pareiškė, jog 2022 m. rugpjūčio 4 d. apie 16.10 val. jos buvęs sugyventinis V. B. jai ir jos dukrai G. B. grasino, kad sudegins pastarųjų namus kartu su jomis. Pareiškėjos manymu, grasinimai yra realūs, ji bijo dėl savo sveikatos bei gyvybės, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-4)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji N. L. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 4 d. jos buvęs sugyventinis V. B., su kuriuo ji kartu nebegyvena ir kuris yra jos dukros G. B. tėvas, atėjo pas jas į namo kiemą (duomenys neskelbtini). Nuo V. B. sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Jis prašėsi pas jas į namus, tačiau ji nesutiko, nes būdamas neblaivus jis pradeda rėkauti, konfliktuoti. Be to, yra probacijos paskyrimas nesiartinti prie jų namų. Po šių (jos) žodžių V. B. pradėjo grasinti, kad sudegins N. L. namus, ją kartu su dukra G. B. Ji bijo dėl savo ir dukros saugumo. Parodymų davimo metu yra labai susijaudinusi.

2022 m. rugpjūčio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra vienas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Įrašo pavadinimas: BPC skambučio išrašas (ID 92042365168, skambučio pradžia 2022-08-04, 16:14:39) mp3 Centras. Įrašo trukmė 00.46 sek. Dalyvaujantys asmenys: 1 moteris - Centro operatorė, 2 moteris - pranešėja, prisistatė G. B., ji praneša, kad tiesiog tėvas išgėręs atėjo namo; patvirtina, kad policija reikalinga, bet „jis (tėvas) dabar išeina, bet sako „karoče“, kad namus mūsų sudegins, tai nežinau, ką dabar daryti“, nurodo adresą bei kad tėvas šalinasi į stotelę (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-14).

Alkotesterio kvito rodmenys patvirtina, kad 2022 m. rugpjūčio 4 d. 17.43 val. V. B. nustatytas 2,55% promilės girtumas (b. l. 28-29).

BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kelios nusikaltimo sudėtys: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Šios veikos pripažįstamos alternatyviomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-627/2012, 2K-116/2014), todėl bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo veiką. Psichinė prievarta terorizuojant kitą žmogų paprastai reiškiasi kaip įvairaus pobūdžio grasinimai, kuriuos vertinant, be kita ko, taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010 ir kt.). Taigi, vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013, 2K-553-942/2015 ir kt.)

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis V. B. 2022 m. rugpjūčio 4 d., apie 16.10 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino savo buvusiai sugyventinei N. L. padegti jos namą, kartu su namu sudeginti nukentėjusiąją bei jų bendrą nepilnametę dukrą G. B.

Pats kaltinamasis neneigė šių faktinių aplinkybių, teisindamasis, jog būdamas neblaivus ir pykdamas, jog buvusi sugyventinė varo jį iš savo namų, pagrasino, jog sudegins jų namus, ją ir dukrą, tačiau iš tiesų net neketino įgyvendinti savo grasinimų. V. B. kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiosios parodymai bei kaltinamojo ir nukentėjusiosios dukters skambučio BPC garso įrašas, patvirtinantys, jog policija buvo iškviesta į įvykio vietą dėl kaltinamojo grasinimų sudeginti.

Kaip minėta, sprendžiant dėl asmens kaltės pagal BK 145 straipsnį itin svarbu tai, kaip išsakytus grasinimus (bauginimą) suprato nukentėjusysis. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo grasinama jos namų padegimu, namų, jos pačios bei dukters sudeginimu. Tokio pobūdžio kaltinamojo veiksmai pagrįstai įvertinti kaip nepriimtini ir sukeliantys emocinių išgyvenimų, o jų atlikimas nelaikytinas normaliu, įprastu socialiniu bendravimu netgi buvusių sugyventinių konflikto kontekste.

Apklausta kaip nukentėjusioji N. L. parodė, kad nuteistojo grasinimų išsigando ir juos laikė realiais. Su dukra nedelsdamos kvietė policiją, kas rodo, kad V. B. veiksmai joms buvo nepriimtini, keliantys realią įtampą ir baimę. Nukentėjusiosios emocinis nerimas neabejotinai sietinas su aplinkybėmis, jog ji praeityje ne kartą buvo realiai nukentėjusi nuo smurtinių sugyventinio veiksmų (V. B. du kartus buvo teisiamas už smurtinio pobūdžio veiksmus prieš N. L.), todėl turėjo pagrindą manyti, kad šis gali ne tik grasinti, bet ir imtis realių veiksmų. Šių aplinkybių kontekste nukentėjusioji jai išsakytus grasinimus vertino rimtai, kaltinamojo bijojo, patyrė blogus emocinius išgyvenimus, ko ir siekė kaltinamasis, todėl V. B. veiksmai atitinka subjektyviuosius bei objektyviuosius BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to, nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę V. B., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn vienuolika kartų, daugiausia už nusikalstamas veikas turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, taip pat žmogaus sveikatai, teistumai pagal šešis paskutinius nuosprendžius (baudžiamuosius įsakymus) neišnykę, nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (b. l. 53-61), per pastaruosius vienerius metus trylika kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai iš jų už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 62-67), nedirba (b. l. 68) ir nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, nors toks teismo įpareigojimas jam numatytas kaip atliekamos laisvės apribojimo bausmės dalis. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko.

Taigi, nurodytos V. B. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir parodo, kad jis, nepaisant daugelio teistumų ir atliktų bausmių, jokių tinkamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, jo priešingas teisei elgesys nėra atsitiktinis, o yra nuoseklus jo gyvenimo būdo padarinys, jis yra linkęs nusikalsti ir tai sudaro pagrindą manyti, kad jam skirtina BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, nesiekianti šios bausmės vidurkio.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. B. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo V. B. paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjo 2022 m. gegužės 24 d. ir yra vykdomas nuo 2022 m. birželio 1 d. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė neatlikęs ankstesniu teismo sprendimu paskirtos bausmės, be to, nepraėjus nei pusmečiui po teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, kas parodo jo abejingą požiūrį į visuomenėje priimtų taisyklių laikymąsi. Nusikalstamos veikos nedaug skiriasi pagal pavojingumą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, skiriamą laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu bendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės neatlikta dalimi, t. y. prie šiuo nuosprendžiu skiriamos laisvės atėmimo bausmės pridedant neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalį – 4 mėnesius laisvės apribojimo, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčio pagrindu dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas V. B. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d. (b. l. 25-27, 36-37), vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai

Įvertinus kaltinamojo asmenybę, tai, kad nusikalstama veika prieš nukentėjusiąją buvo įtakota dėl girtumo sukilusių emocijų, pats kaltinamasis, darydamas BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, jokio papildomo smurto nenaudojo, pykdamas išsakė žodžius, kurių galimo poveikio nukentėjusiajai neapgalvojo, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų ir nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiosios teismo salėje, nusikaltimas truko neilgą laiko tarpą, darydamas nusikaltimą, jis iš esmės jokių sunkių pasekmių nesukėlė, teismas vis tik mano, kad padaryta nusikalstama veika ir pats kaltinamasis nėra tokie pavojingi, kad jam būtų paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtinas dvejų metų terminui. Aukščiau aptarta kaltinamojo asmenybė nesudaro pagrindo laikyti jį tokiu pavojingu, kad būtų būtina jam skirti ir intensyvią priežiūrą, todėl ji neskirtina, jam nustatytinas įpareigojimas dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), draudimas bendrauti su nukentėjusiąja N. L. ir lankytis jos namuose (BK 75 straipsnio 5 dalies 9 punktas). Kadangi nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, kaip pats pripažįsta, turi alkoholio vartojimo problemų, sutinka gydytis, jam skirtini ir įpareigojimai gydytis priklausomybę alkoholiui (BK 75 straipsnio 5 dalies 3 punktas) bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Atsižvelgus į tai, kad su nukentėjusiąją kaltinamojo jau ilgą laiką nesieja artimi santykiai, nėra pagrindo konstatuoti, kad nusikaltimas padarytas artimoje aplinkoje, kaltinamajam nustatytinas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas).

Kaltinamajam V. B. paskirta kardomoji priemonė suėmimas naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Jis paleistinas iš suėmimo posėdžių salėje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirtina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

V. B. (V. B.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės neatlikta dalimi, pridedant iš šios dalies 4 mėnesius laisvės apribojimo, ir V. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 5, 6, 9, 10 punktais, V. B. paskirtos galutinės bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybę alkoholiui; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nebendrauti su nukentėjusiąja N. L. bei nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. B. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, paleisti jį iš suėmimo posėdžių salėje. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirti V. B. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Suimtam asmeniui terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.