- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-27
- Bylos Nr.
- 2S-500-520/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-16656-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Višinskienė
- Ieškovas
- M. N.
- Atsakovas
- UAB „Kauno grūda“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Višinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal ieškovės M. N. ieškinį atsakovui UAB „Kauno grūda“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė M. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė jai iš atsakovo UAB „Kauno grūda“ priteisti 10 009,80 Lt turtinės žalos ir 6 252 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones- siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą, taikyti atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto areštą, o jo nesant ar esant nepakankamai, lėšų areštą. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, o atsakovas vengia prievolių jai įvykdymo, neaiški atsakovo finansinė padėtis, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jų nesiėmus, atsakovas jam priklausantį turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti išieškojimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, jog įrodymų tuo atveju, jei būtų patenkinti ieškovės reikalavimai, sprendimo vykdymas būtų apsunkintas prieš tai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, nepateikta, kad nėra duomenų, jog atsakovas slepia ar gali slėpti turtą, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą ir kt.
Šalies argumentai
Ieškovė M. N. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės- tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad teismas, netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių, nepateikė išsamių motyvų, nenurodė išsamesnės teisinės reglamentacijos, nesilaikė vieningos teismų praktikos reikalavimo. Ji pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius pareikštus reikalavimus. Ji tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo priteisimą kildina iš netinkamos turizmo paslaugų teikimo sutarties, sudarytos tarp jos ir atsakovo, vykdymo. Savo reikalavimus grindė prie ieškinio pridėtais rašytiniai įrodymais. Ieškinio suma yra didelė, todėl tai lemia didelę riziką, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, kai turtinis ginčas yra dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, balanse už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra lygūs 660 857 Lt. Nors 2010 m. atsakovo turto vertė lygi 3 302 979 Lt, tačiau didžiąją dalį turto sudaro trumpalaikis turtas. Atsakovas ilgą laiką vengia atlyginti jai žalą. Ji žalą patyrė turistinės kelionės į Prancūziją, kuri vyko 2010-07-01 iki 2010-07-10, metu. Apie tai, kokią žalą ji patyrė, ji atsakovą informavo nedelsiant, grįžusi iš kelionės, t. y. 2010-07-15 parašydama pretenziją, tačiau atsakovas iki šiol nėra atlyginęs jai nei visos žalos, nei jos dalies, nors nuo pareikšto reikalavimo praėjo daugiau kaip vieneri metai. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškinio reikalavimai ne tik tikėtinai pagrįsti, bet ir egzistuoja aplinkybės, kurios padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Kauno grūda“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovė šį prašymą grindė tik prielaidomis ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius. Ieškovė turėjo galimybę gauti viešai prieinamus ir skelbiamus duomenis apie jo finansinę padėtį. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus (balansą), tačiau tokiu būdu yra pažeidžiamas esminis nutarčių kontrolės principas, t. y. kad nutarčių teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas jų priėmimo metu žinomomis aplinkybėmis ir argumentais. Ieškovė prašo panaikinti teismo nutartį tuo pagrindu, jog teismas neatsižvelgė į įrodymus ir argumentus, kurie teismui net nebuvo pateikti. Ieškovės skunde nurodyti argumentai apie tai, kad ji pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius pareikštus reikalavimus, nėra susiję su klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl yra nepagrįsti. Ieškovė net atskiruoju skundu neįrodo, jog ieškovei didelė 16 440,80 Lt suma ir jam yra didelė. Nors ieškovė ir nurodo, kad ji teismui pateikia jo balansą, tačiau toks įrodymas jam nebuvo pateiktas, todėl buvo pažeistas CPK 113 str. 1 d. ir užkirsta galimybė tinkamai atsikirsti į ieškovės teiginius. Jo 2010 m. balanse yra nurodyta, jog jis turi turto už 3 302 979 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra tik 660 857 Lt. Jis nesutinka su ieškovės vertimu esą tai, kad 2 077 690 Lt yra priskiriama trumpalaikiam turtui, turi kokią nors įtaką, pripažįstant 16 440,80 Lt dydžio ieškinio reikalavimą didele reikalavimo suma ar kad tai daro įtaką būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Jis turi 2 642 122 Lt daugiau turto nei įsipareigojimų, o ieškovės reikalavimo dydis sudaro tik 0,6 proc. tokios sumos. Be to, jis turi 1 299 204 Lt lėšų, kurios viršija visus jo turimus įsipareigojimus. Ieškovė nepateikė įrodymų ar argumentų, kuo remiantis 16 440,80 Lt suma konkrečiai jam turi būti laikoma kaip didelė suma. Pagal jo finansines galimybes ieškovės ieškinio reikalavimas jam yra nežymus. Jis nesutinka, jog jis turi būti laikomas atsakingu už viešbutyje įvykusią vagystę, dėl kurios kaltė tenka ir atsakovei, taip pat su tuo, kad jis turėtų atlyginti neturtinę žalą, kurios atlyginimo nenumato įstatymai. Ieškovei kompensacija už patirtus nepatogumus buvo siūloma, ji su ja nesutiko, todėl argumentai dėl tariamo vengimo ar apskritai dėl teisės reikalauti žalos atlyginimo iš jo bylos nagrinėjimo iš esmės, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo teisėja, išnagrinėjusi atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus, pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, jog atskirajame skunde nurodomos aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti laikinąsias apsaugos priemones.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal ieškovės M. N. ieškinį atsakovui UAB „Kauno grūda“. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konstatavęs, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas slepia ar gali slėpti turtą, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Ieškovė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiko ir pateikė atskirąjį skundą, kurį grindžia tuo, jog ji pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius pareikštus reikalavimus, kad ieškinio suma yra didelė, todėl tai lemia didelę riziką, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, kad balanse už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra lygūs 660 857 Lt, kad nors 2010 m. turto vertė lygi 3 302 979 Lt, tačiau didžiąją dalį turto sudaro trumpalaikis turtas, taip pat tuo, jog atsakovas ilgą laiką vengia atlyginti jai žalą. Šių atskirojo skundo argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo nutartis nepripažintina neteisėta ir nepagrįsta.
CPK 144 str. 1 d. numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Taip pat ši teisės norma, įtvirtindama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tai reiškia, kad įstatymas suteikia teismui teisę kiekvienu konkrečiu atveju spręsti, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal pareikštą prašymą.
Iš pareikšto ieškinio matyti, jog ieškovė prašo jai iš atsakovo priteisti 10 009,80 Lt turtinės žalos ir 6 252 Lt neturt inės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. bendra ieškinio suma yra 16 261,80 Lt. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti ieškovės prašymą tuo pagrindu, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė atsakovo UAB „Kauno grūda“ 2010-01-01- 2010-12-31 balansą, iš kurio matyti, jog atsakovas turi turto už 3 302 979 Lt (ilgalaikis turtas- 1 225 289 Lt, trumpalaikis turtas- 2 077 690 Lt), o jo per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai- 660 857 Lt. Tokį patį balansą apeliacinės instancijos teismui pateikė ir atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati padėtis, kuri buvo iki kreipimosi į teismą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010; 2009-09-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2009-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2008-04-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-428/2008). Kiekvienu atveju teismas turi vertinti, ar pareikšto ieškinio suma yra didelė konkrečiam atsakovui, ar ne, todėl ieškovas turi pareigą argumentuotai pagrįsti, jog ieškinio suma yra didelė atsakovui. Teismas konkrečiam asmeniui pareikštą turtinio reikalavimo sumą turi vertinti pagal jo turimo turto vertę, pajamas, įsipareigojimus. Balansinės turto vertės ir finansinių įsipareigojimų santykis leidžia daryti išvadas apie skolininko tikrąją turtinę padėtį (objektyvų finansinį pajėgumą) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-37/2010).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo kartu su atskiruoju skundu pateiktą UAB „Kauno grūda“ 2010-01-01- 2010-12-31 balansą, atsakovo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktą UAB „Kauno grūda“ 2010-01-01- 2010-12-31 balansą, sprendžia, jog negalima daryti išvados, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi atsakovas turi turto už 3 302 979 Lt (iš jo ilgalaikio už 1 225 289 Lt, 1 299 204 Lt lėšų), o jo per vienerius mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro tik 660 857 Lt, o ilgalaikių įsipareigojimų atsakovas neturi. Iš šių duomenų matyti, kad atsakovo turimo turto vertė žymiai viršija jam pareikštų reikalavimų sumą. Ieškovė nepateikė duomenų iš Turto arešto aktų registro, kad atsakovo turtas būtų apsunkintas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentu, kad pareikštas ieškinio reikalavimas, lyginant jį su turimu turtu, nėra didelis, kad apeliacinės instancijos teismui pateikti atsakovo finansinę padėtį apibūdinantys įrodymai patvirtina, kad atsakovo finansinė padėtis yra gera, kad ieškinys pareikštas juridiniam asmeniui, kurio turimo turto vertė žymiai viršija jam pareikštų reikalavimų sumą. Ieškovės argumentai, jog atsakovas su ja neatsiskaito ilgą laiką, yra pagrindas kreiptis į teismą, siekiant apginti savo teises ir teisėtus interesus, o ne taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje proceso stadijoje nebūtų proporcingas siekiamiems tikslams, neatitiktų proporcingumo ir ekonomiškumo principų, nepagrįstai suvaržytų juridinio asmens teises.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms netenkintinas atskirasis skundas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337-339 str.,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.