Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-01-27 · Civilinė byla Nr. 2S-120-823/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-01-27Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-04-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-27
Bylos Nr.
2S-120-823/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-09623-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Goda Ambrasaitė-Balynienė
Ieškovas
D. P.
Atsakovas
UAB „Gamtos namai“, UAB „Grida group“
Trečiasis asmuo
UAB „Biosola“, UAB „Nepriklausomas auditas“
Advokatai
Andrius Bambalas
Kategorijos
  • 119.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-120-823/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-09623-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: 119.12 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovams UAB „Gamtos namai“ ir UAB „Grida group“ dėl sutarčių pripažinimo niekinėmis, tretieji asmenys UAB „Biosola“, UAB „Nepriklausomas auditas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl teisės normų, reglamentuojančių ieškinio pareiškimo trūkumų šalinimo institutą, aiškinimo ir taikymo.

Šalies argumentai

Ieškovas D. P. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento 2010 m. birželio 30 d. 750 618,08 Lt paskolos sutartį Nr. JEBIO1007009, sudarytą tarp UAB „Biosola“ ir UAB „Grida group“, ir 2 686 497,23 Lt paskolos sutartį Nr. JEBIO1007010, sudarytą tarp UAB „Biosola“ ir UAB „Gamtos namai“. Ieškinyje ieškovas be kita ko nurodė, kad ieškovas neturi galimybės gauti ginčijamų sutarčių originalių kopijų, todėl prašė teismo jas išreikalauti iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovai UAB „Gamtos namai“ ir UAB „Grida group“ atsiliepimais su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovai nėra sudarę nurodytų paskolos sutarčių su UAB „Biosola“ ir nėra gavę minėtų sumų. 2010 m. gruodžio 31 d. duomenimis, UAB „Grida group“ buvo skolinga UAB „Biosola“ 750 618,08 Lt, o UAB „Gamtos namai“ buvo skolinga UAB „Biosola“ 2 686 497,23 Lt, tačiau ne pagal paskolos sutartis, o pagal avansinius mokėjimus ir sąskaitas-faktūras.

Žemesnės instancijos teismas

2011 m. rugsėjo 27 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu teismas protokoline nutartimi įpareigojo ieškovo atstovą advokatą Andrių Bambalą per 7 dienas nuo posėdžio dienos pateikti teismui ginčijamas paskolų sutartis, išaiškino, kad per nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo, ieškinys bus paliktas nenagrinėtu.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. spalio 7 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsakovams dėl UAB „Biosola“ su atsakovais sudarytų paskolos sutarčių pripažinimo niekinėmis paliko nenagrinėtą, išaiškino ieškovui, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtą, jis turi teisę vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 27 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje dalyvavo ir ieškovas, ir jo advokatas, tačiau teismo protokoline nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų per nurodytą terminą ieškovas nepašalino. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte, 2 dalyje nurodyta, kad jei šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepateikė ginčijamų paskolos sutarčių per teismo nustatytą terminą, tolesnis bylos nagrinėjimas negalimas, ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas D. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovo teismui pateiktas ieškinys atitiko visus CPK 135 straipsnio ieškinio pareiškimo turiniui keliamus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi išsprendė ieškinio pagrįstumo klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003 nurodė, kad atsižvelgiant į teisės kreiptis į teismą teisinę prigimtį, formalūs reikalavimai, įstatymo leidėjo keliami ieškinio turiniui, yra ne daugiau nei būtina teismo proceso prielaida. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą todėl, kad būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas taptų neįmanomu. Tačiau reikalavimas suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai tokiu būdu, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti reikalavimo pagrįstumą. Atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, dėl ko teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Negalima atsisakyti priimti pareiškimą dėl materialinio-teisinio pobūdžio priežasčių, t.y. motyvuojant tuo, jog ieškovas neįrodė turis teisę į reikalavimo patenkinimą.Nors pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas prašymas išreikalauti rašytinius įrodymus CPK 199 straipsnio pagrindu, teismas, neišsprendęs šio klausimo, nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą tuo pagrindu, kad ieškovas nepateikė prašomų išreikalauti rašytinių įrodymų. Ieškovui, kaip mažumos akcininkui, UAB „Biosola“ neteikė jokios Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytos ir akcininkui privalomai teikiamos informacijos, taip pat ir visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų. Ieškovas prašė teismo išreikalauti iš atsakovų ar iš UAB „Biosola“ paskolos sutarčių kopijas ir 2011 m. balandžio 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo (su pastabomis) ir priedų kopijas, bei iš Danske Bank A/S filialo Lietuvoje – paskolos sutarčių ar kitokių rašytinių dokumentų (pvz. el. pašto laiškų), kuriuose yra nurodyti duomenys apie paskolos sutartis kopijas. Tačiau teismas šių prašymų tinkamai neišsprendė arba išvis nenagrinėjo ir paliko ieškinį nenagrinėtą būtent tuo pagrindu, jog ieškovas nepateikė minėtų įrodymų. Teismas nesvarstė prašymo dėl paskolos sutarčių išreikalavimo iš atsakovų vien tuo pagrindu, jog atsakovai paaiškino, jog tokių paskolos sutarčių nėra. Kadangi ginčas kyla dėl to, ar tarp atsakovų ir UAB „Biosola“ susiklostė paskolos teisiniai santykiai, natūralu, kad atsakovai teigia, jog tokių sutarčių nėra. CPK nėra tokio įrodymo kaip šalies atstovo pareiškimai, ypač atsižvelgiant į tai, kad šalies atstovui šalis gali pateikti neteisingą informaciją ar neteisingai įvertinti situaciją. Todėl atsakovų advokato teiginiai nei patvirtina, nei paneigia sutarčių buvimo, o nei vienas iš atsakovų teismo posėdyje nedalyvavo. Tik pati šalis, prisiekusi teismo posėdyje, gali teikti paaiškinimus dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo (CPK 186 straipsnis). Teismas nepagrįstai rašytinių įrodymų pateikimo naštą perkėlė ant ieškovo pečių. Trečiojo asmens UAB „Nepriklausomas auditas“ atstovė teismo posėdyje neprisiekė, todėl jos paaiškinimai taip pat neatitinka CPK keliamų reikalavimų įrodymams.Pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi įpareigojo ieškovą pateikti ginčijamas paskolų sutartis, tačiau ieškovas jau ieškinyje buvo nurodęs, kad sutarčių neturi, ir prašė išreikalauti sutarčių (kurių numeriai ar datos gali būti kitokios) kopijas. Ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą ieškovui ir tokiu būdu pažeidė esminius civilinio proceso principus, CPK 199 straipsnį ir ieškovo teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ir įstatymo saugomų interesų gynimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Grida group“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato privalomus reikalavimus ieškinio turiniui. Ieškovo ieškinys šių reikalavimų neatitinka, nes prie jo nepridėti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes. Parengiamojo teismo posėdžio metu buvo apsvarstytos galimybės ieškovui taisyti ieškinio trūkumus, tačiau jis nenurodė, kokiu būdu pateiks įrodymus, patvirtinančius prašomų pripažinti niekinėmis sutarčių egzistavimą. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad be esminių duomenų nėra įmanomas civilinės bylos nagrinėjimas, tačiau ieškovas nustatytu terminu nepateikė sutarčių ir neprašė procesinio dokumento trūkumų šalinimo termino pratęsti. Esant tokioms aplinkybėms ieškinys pagrįstai buvo paliktas nenagrinėtas.Ieškovo teiginiai, kad teismas neišreikalavo visų jo prašytų įrodymų, nelaikytini pagrįstais, kadangi tenkinus minėtus prašymus, būtų pateiktos ne paskolos sutartys, o kiti dokumentai, kurie neįrodytų nei sutarčių egzistavimo, nei suteiktų duomenų apie tariamai egzistavusių sutarčių turinį.Ieškovas yra pareiškęs dar keturis ieškinius UAB „Grida group“ kompanijų grupei (UAB „Gamtos namai“ yra dukterinė UAB „Grida group“ įmonė, UAB „Biosola“ yra dukterinė UAB „Gamtos namai“ įmonė) – Nr. 2-7362-574/2011, Nr. 2-2152-647/2011, Nr. 2-6978-825/2011 ir Nr. 2-2065-723/2011. Taip ieškovas bando daryti įtaką deryboms dėl ieškovo akcijų pardavimo. Skundžiama nutartis neužkerta kelio ieškovui pašalinus ieškinio turinio trūkumus vėl kreiptis į teismą su analogišku reikalavimu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių ginčijamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu dėl to, kad ieškovas teismo nustatytu terminu nepašalino teismo nutartyje nurodytų procesinio dokumento trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo. Nors teismo nutartis dėl procesinio dokumento trūkumų šalinimo pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. protokolinės nutarties priėmimo metu galiojusias civilinio proceso nuostatas atskiruoju skundu nebuvo skundžiama, sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko nenagrinėtu ieškovo ieškinį, tam tikra apimtimi vertintini ir teismo nutartimi dėl procesinio dokumento trūkumų šalinimo ieškovui nustatyti įpareigojimai, siekiant nustatyti, ar šių įpareigojimų nustatymas nepagrįstai neapribojo ieškovo teisės į teisminę gynybą.

Konstitucijos 30 straipsnis bei CPK 5 straipsnis įtvirtina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisę kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Negalima atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą (ar vėliau palikti jį nenagrinėtą dėl turinio ar formos trūkumų) dėl materialinio-teisinio pobūdžio priežasčių, t.y. motyvuojant tuo, jog ieškovas neįrodė turįs teisę į reikalavimo patenkinimą. Be to, taikant procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą tais atvejais, kai kartu su ieškiniu nėra pateikiami ieškovo reikalavimą pagrindžiančias faktines aplinkybes patvirtinantys įrodymai, turi būti atsižvelgiama į tai, jog ieškovas yra tik vienas iš įrodinėjimo subjektų, be to, tam tikrų pareigų įrodinėjimo procese turi ir teismas. Ieškovo reikalavimą patvirtinantys įrodymai gali būti renkami su teismo pagalba, jei ieškovas jų negali gauti. Negalima riboti ieškovo teisės į teisminę gynybą dėl to, jog kažkokių įrodymų ieškovas kartu su ieškiniu nepateikia, teigdamas, jog jie apskritai neegzistuoja, ar kad jis neturi galimybės šiuos įrodymus gauti savarankiškai. Įpareigojus ieškovą kreipiantis į teismą pateikti įrodymus, kurių jis objektyviai negali pateikti, būtų pažeidžiama jo teisė į teisminę gynybą. Tam tikrų įrodymų nebuvimas gali būti reikšmingas tik sprendžiant ieškovo teisės į reikalavimo patenkinimą klausimą, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu, laikantis rungimosi, žodiškumo principų ir atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003). CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimai turi būti aiškinami sistemiškai su CPK 199 straipsnio nuostatomis, įtvirtinančiomis byloje dalyvaujančio asmens teisę prašyti teismo išreikalauti rašytinius įrodymus, taip pat bendruoju teisės principu impossibilium nulla obligatio est (negalima reikalauti to, kas neįmanoma).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas jau teismui pateiktu ieškiniu prašė teismo ginčijamas paskolos sutartis išreikalauti iš atsakovų, kadangi jis jų savarankiškai gauti neturi galimybės (b.l. 6), taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šių sutarčių nepateikimo laikyti ieškinio formos trūkumu, dėl kurio ieškinys galėtų būti paliktas nenagrinėtu, kadangi ieškovas jam tenkančią įrodinėjimo pareigą šiuo atveju bandė realizuoti teismo pagalba, prašydamas teismo taikyti CPK 199 straipsnyje numatytas garantijas. Iš byloje esančio 2011 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio protokolo negalima daryti vienareikšmės išvados, dėl kokių priežasčių teismas įpareigojo ieškovą pateikti teismui ginčijamas paskolos sutartis nepaisant paminėto ieškovo ieškinyje išdėstyto prašymo. Jei, kaip nurodoma atsiliepime į atskirąjį skundą, toks teismo įpareigojimas ieškovui buvo nustatytas atsižvelgiant į atsakovų teiginius, kad ginčijamos sutartys niekada nebuvo sudarytos, tai kartu reiškia, kad pirmosios instancijos teismas 2011 m. rugsėjo 27 d. protokoline nutartimi įpareigojo ieškovą pateikti teismui neegzistuojančius įrodymus. Toks teismo įpareigojimas laikytinas pažeidžiančiu principą impossibilium nulla obligatio est, todėl nei jis pats, nei ginčijama nutartis, priimta dėl šio įpareigojimo nevykdymo, negali būti pripažinti teisėtais. Nustatęs, kad ginčijamų sutarčių teismui negali pateikti nei ieškovas, nei atsakovas, teismas turėjo nagrinėti bylą iš esmės ir vertinti teismui pareikšto reikalavimo pagrįstumą atsižvelgdamas į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą, o ne užbaigti procesą nepriimdamas sprendimo dėl ginčo esmės dėl ieškinio pareiškimo formos trūkumų.

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. protokoline nutartimi ieškovui nustatyti įpareigojimai negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais, ieškovo ieškinys negalėjo būti paliktas nenagrinėtu dėl šių įpareigojimų neįvykdymo teismo nustatytu terminu, todėl ginčijama teismo nutartis naikintina dėl proceso teisės normų, nustatančių procesinių dokumentų trūkumų šalinimo pagrindus ir tvarką, netinkamo aiškinimo ir taikymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti.

Teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė