- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-12
- Bylos Nr.
- 2A-905-340/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-09623-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė (pran.), Jelena Šiškina, Vytautas Zelianka
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- UAB „Gamtos namai“, UAB „Grida group“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Biosola“, UAB „Nepriklausomas auditas“
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovams UAB „Gamtos namai“, UAB „Grida group“ dėl UAB „Biosola“ su atsakovais sudarytų paskolos sutarčių pripažinimo niekinėmis, tretieji asmenys UAB „Biosola“, UAB „Nepriklausomas auditas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Motyvuojamoji dalis
Byloje kilo ginčas dėl reikalavimo sutartis pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis pagrįstumo.
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento 2010-06-30 paskolos sutartį Nr. JEBIO1007009, sudarytą tarp UAB „Biosola“ ir UAB „Grida group“, 750 618,08 Lt sumai ir 2010-06-30 paskolos sutartį Nr. JEBIO1007010, sudarytą tarp UAB „Biosola“ ir UAB „Gamtos namai“ 2 686 497,23 Lt sumai. Nurodė, kad neturi ginčijamų sutarčių nei originalų, nei kopijų. Teigė, kad paskolos sutartys pažeidžia įstatymą dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams jei juridiniams asmenims, nes skolinta daugiau nei įmonės nuosavas kapitalas. Nurodė, kad ginčo sutartimis yra pažeidžiama imperatyvi Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 3 str. 4 d. 2 p. nuostata, kuri draudžia skolintis bendrovei, kurios nuosavo kapitalo dydis yra neigiamas (b.l.1-7).
Atsakovai UAB „Gamtos namai“ ir UAB „Grida group“ atsiliepimais su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovai nėra sudarę nurodytų paskolos sutarčių su UAB „Biosola“ ir nėra gavę minėtų sumų. 2010-12-31 duomenimis, UAB „Grida group“ buvo skolinga UAB „Biosola“ 750 618,08 Lt, o UAB „Gamtos namai“ buvo skolinga UAB „Biosola“ 2 686 497,23 Lt, tačiau ne pagal paskolos sutartis, o pagal avansinius mokėjimus ir sąskaitas-faktūras.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-04-16 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė atsakovui UAB „Grida group“ iš ieškovo 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovo valstybės naudai 98, 84 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodė, kad byloje nenustatyta, jog būtų sudarytos ir galiojančios paskolos sutartys tarp UAB „Biosola“ ir UAB „Grida group“ ar UAB „Biosola“ ir UAB „Gamtos namai“, todėl sprendė, jog nėra teisinio pagrindo įvertinti, ar paskolos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normos, nes paskolos sutarčių byloje nėra, t.y. nėra ieškinio dalyko. Nurodė, kad pareiga įrodyti, kad egzistuoja ieškinio dalykas, keliama ieškovui, tačiau ieškovas ginčo ar kitokių dokumentų, patvirtinančių paskolos sutarčių sudarymą nepateikė, todėl ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-16 sprendimą ir patenkinti apeliaciniame skunde išdėstytą reikalavimą – išreikalauti iš Danske Bank A/S filialo Lietuvoje rašytinius įrodymus: paskolos sutarčių tarp UAB „Biosala“, iš vienos pusės, ir UAB „Grida group“ bei UAB „Gamtos namai“, iš kitos pusės; kitus rašytinius įrodymus, kuriuose yra nurodyti duomenys apie paskolos sutartis tarp UAB „Biosala“, iš vienos pusės, ir UAB „Grida group“ bei UAB „Gamtos namai“, iš kitos, kopijas. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas neužtikrino teisės į tinkamą procesą, nes apeliantas neturėjo galimybių pateikti pasirašytų paskolos sutarčių ir prašė teismo CPK 199 str. pagrindu padėti surinkti įrodymus. Pažymėjo, kad pirmos instancijos teismui prašymą dėl įrodymų išreikalavimo teikė iš viso keturis kartus, tačiau visais atvejais teismas šio prašymo netenkino ir taip užkirto kelią į teisingą teismo procesą. Nurodė, kad teismas, sprendime nurodydamas, jog byloje nenustatyta, jog būtų sudarytos ir galiojančios paskolos sutartys, rėmėsi atsakovų atstovų paaiškinimais, buvusio UAB „Biosala“ direktoriaus paaiškinimais, trečiojo asmens UAB „Nepriklausomas auditas“ atstovės paaiškinimais. Apelianto nuomone, nurodytų asmenų paaiškinimai buvo nenuoseklūs ir abejotini, todėl CPK 185 str. prasme turėjo būti vertinami atsakovų ir UAB „Biosala“ nenaudai. Pažymi, kad trečiojo asmens UAB „Nepriklausomas auditas“ atstovė teikė teismui paaiškinimus neprisiekus CPK 186 str. tvarka ir tokiu būdu surinkti paaiškinimai negali būti galutinio teismo sprendimo pagrindu.
Atsiliepimu atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės yra neparemtos jokiais įrodymais. Pažymi, kad viso teisminio proceso metu apeliantas nei karto taip ir nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad Danske Bank A/S filialas turi prašomas išreikalauti paskolos sutartis. Nurodo, kad byloje ne tik nėra jokių įrodymų patvirtinančių, jog egzistuoja prašomos pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis paskolos sutartys, bet priešingai – byloje gausu įrodymų, paneigiančių ieškovo teiginius. Atkreipia dėmesį, kad apeliantas ieškinyje nenurodė, kokį pažeistą interesą gina. Pažymi, kad nors ieškovas prašo pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis sutartis tarp atsakovų ir UAB „Biosala“, tačiau pastarosios į bylą atsakovu neįtraukė, nors tokią galimybę turėjo. Prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas. Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė reglamentuojančias įrodinėjimą Civilinio proceso normas, neatskleidė nagrinėjamos bylos esmės, kas sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).
Ieškovas, UAB „Biosala“ akcininkas D. P., prašė pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento 2010-06-30 paskolos sutartį Nr. JEBIO1007009, sudarytą tarp UAB „Biosola“ ir UAB „Grida group“, 750 618,08 Lt sumai ir 2010-06-30 paskolos sutartį Nr. JEBIO1007010, sudarytą tarp UAB „Biosola“ ir UAB „Gamtos namai“ 2 686 497,23 Lt sumai; ieškinyje nurodė, kad turi tik netiesioginių įrodymų apie tai, kad tokios sutartis buvo sudarytos, kad neturi ginčijamų sutarčių nei originalų, nei kopijų.
Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pareiga įrodyti, jog egzistuoja ieškinio dalykas, tenka ieškovui (CPK 135 str. 1 d. 3 p.), tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių ginčijamų paskolos sutarčių sudarymą ieškovas teismui nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nepateikė į bylą ginčijamų paskolos sutarčių, teismas konstatavo, jog negali spręsti jų negaliojimo klausimo ir įvertinti jų sąlygų atitikimo imperatyviosios įstatymo normoms, todėl ieškinį atmetė, kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 3 str. 1 d., 178, 185 str.).
Pagal bylos medžiagą pateikdamas ieškinį ieškovas nurodė, jog neturi galimybės gauti paskolos sutarčių originalų kopijų bei prašė teismą išreikalauti šiuos dokumentus iš atsakovų (b.l. 4); atsakovams pareiškus, kad tokios sutartys nebuvo pasirašytos ir neegzistuoja, ieškovas prašė išreikalauti iš Danske Bank A/S filialo arba duoti ieškovui liudijimą gauti ir pateikti teismui turimas paskolų sutarčių tarp UAB „Biosola“ iš vienos pusės ir UAB „Grida group“ bei UAB „Gamtos namai“ iš kitos pusės sutarčių kopijas ar kitokius dokumentus, kuriuose yra duomenys apie paskolos sutartis tarp paminėtų ūkio subjektų (b.l. 101-105).
Parengiamajame teismo posėdyje teismas dėl ieškovo pareikšto prašymo nepasisakė, protokoline nutartimi įpareigojo ieškovą pateikti ginčijamų paskolų sutartis; ieškovui šių įrodymų nepateikus, 2011-10-07 nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą (b.l. 150).
Viliaus apygardos teismas 2012-01-27 nutartimi panaikino 2011-10-07 nutartį ir grąžino bylą nagrinėti iš esmės; apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog įpareigojus ieškovą teikti įrodymus, kurių jis negali pateikti, buvo pažeistą jo teisę į teisminę gynybą, taip pat nurodė jog tam tikrų pareigų įrodinėjimo procese turi ir teismas. CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimai turi būti aiškinami sistemiškai su CPK 199 straipsnio nuostatomis, įtvirtinančiomis byloje dalyvaujančio asmens teisę prašyti teismo išreikalauti rašytinius įrodymus.
Po bylos grąžinimo nagrinėti iš esmės ieškovas pakartotinai pareiškė prašymą dėl UAB „Biosala“ procesinės padėties pakeitimo, 2011 m. balandžio 28 d. UAB „Biosala“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo su pastabomis ir priedų kopijomis išreikalavimo iš UAB „Biosola“, paskolos sutarčių ar kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių paskolos sutarčių sudarymą, išreikalavimo iš Danske Bank A/S filialo Lietuvoje (b.l.207-210). Protokoline nutartimi teismas nutarė netenkinti ieškovo atstovo prašymo išreikalauti sutartis iš banko, nes prašymas neatitinka įstatymo reikalavimų (nenurodytas pagrindas ir nėra įrodymų, kad subjektas turi tokius duomenis); vadovaujantis CPK 112 str. 3 d. nebuvo teismui pateikta įrodymų, kad ieškovo atstovas negali gauti tokių duomenų, o teismas negali atsakovą įpareigoti pateikti to, kas neegzistuoja.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas atmetė ieškovo prašymus dėl įrodymų išreikalavimo nepagrįstai, netinkamai aiškindamas ir taikydamas CPK 199 str. nuostatas. Nagrinėjamoje byloje nuo civilinės bylos iškėlimo buvo aišku, jo ginčas tarp šalių vyksta ir dėl paskolos sutarčių sudarymo fakto; ieškovas nurodė teismui aplinkybes, leidžiančias manyti, jog ieškovo ginčijamos paskolos sutartis buvo sudarytos: ieškovas nurodė, jog 2011 m. balandžio 28 d. visuotiniame UAB „Biosola“ akcininkų susirinkime buvo kalbama apie ieškinyje nurodytas paskolas, ieškovas teikė pastabas dėl šių paskolų, nurodė, kad UAB „Biosola“ ir atsakovai yra sudarę su banku kredito limito sutartį ir pagal standartines kreditavimo sutarties sąlygas turėjo bankui pateikti informaciją apie paskolas jų grąžinimo terminus ir sąlygas. Bylos duomenimis bankas atsisakė pateikti tokią informaciją ieškovo atstovui (b.l.169). Sprendžiama, kad ieškovas tinkamai nurodė pagrindą, kuriuo remiantis galima manyti, kad prašomus išreikalauti rašytinius įrodymus turi ieškovo nurodyti asmenys, tinkamai nurodė negalėjimo pateikti įrodymus priežastį, o teismo išvada dėl ieškovo prašymo dėl įrodymų išreikalavimo neatitikimo CPK 199 str., 112 str. 3 p. nuostatoms yra nepagrįsta.
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto reikalavimą tuo pagrindu, kad ieškovas neįrodė paskolos sutarčių egzistavimo, nors buvo atmetęs visus ieškovo prašymus padėti surinkti įrodymus, kurių be teismo pagalbos pats ieškovas negalėjo gauti, pažeidė CPK 185 str. taikymo praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisykles; dėl netinkamo CPK 112, 199 str. normų aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje galėjo būti neteisingai išspręsta byla, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 329 str.1 d., 327 str. 1 d. 2 p.). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas tik dėl paskolos sutarčių egzistavimo, kitų ieškovo nurodytų esminių aplinkybių (dėl paskolos sutarčių teisėtumo ir jų galiojimo) teismas nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė. Naujų įrodymų pateikimo atveju apeliacinės instancijos teismas turėtų nagrinėti bylą iš esmės kaip pirmosios instancijos teismas, t.y. būtų pažeista procesinių sprendimų priėmimo instancinė tvarka, bei apribota šalių teisę į apeliaciją.
Dėl išdėstyto sprendžiama, kad byla negali būti išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme pagal byloje surinktus įrodymus; byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo reikalavimas dėl paskolos sutarčių dėl 2 686 497,23 Lt paskolos atsakovui UAB „Gamtos namai“ ir 750 618,08 Lt paskolos atsakovui UAB „Grida group“ pripažinimo negaliojančiomis yra turtinio pobūdžio. Byla teisminga ir perduotina nagrinėti Vilniaus apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui (CPK 27 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
n utarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti, bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui - Vilniaus apygardos teismui.