Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-12-27 · Byla Nr. Ik-4124-426/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-12-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-10-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-12-27
Bylos Nr.
Ik-4124-426/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02269-2011-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūra Marija Strumskienė, Rūta Miliuvienė (pran.), Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
P. V.
Atsakovas
Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, Vilniaus pataisos namams
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento
Kategorijos
  • 15.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4124-426/2011Proceso Nr. 3-61-3-02269-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 15.2.1, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Miliuvienės, kolegijos teisėjų Arūno Kaminsko ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Daliai Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjui P. V., atsakovų Vilniaus pataisos namų ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų atstovei Miglei Einorytei ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento atstovui Mariui Vainauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas P. V. skunde (b. l. 1–3) prašė: 1) panaikinti 2011-09-08 Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimą Nr. 28-1-937; 2) panaikinti Kalėjimų departamento 2011-10-11 sprendimą Nr. 2S-3786; 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad buvo nubaustas 2011-09-08 Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 28-1-937 (toliau – Nutarimas) už tai, kad 2011-09-06 21.20 val. patalpoje Nr. 306 prie jo lovos buvo pastebėta pritvirtinta savos gamybos lentynėlė, kuriai jis neva neturėjo leidimo. Pareiškėjas pažymi, jog leidimą išdavė Apsaugos ir priežiūros skyriaus darbuotojas Matvejevas, o tokius leidimus turi daugelis nuteistųjų. Skunde paaiškino, kad yra diskriminuojamas, jam nuolat taikomi ypatingi reikalavimai. Mano, jog administracijos darbuotojai sąmoningai nori jam pakenkti, kadangi nuolat skiria nuobaudas, kurias patys išprovokuoja. Pareiškėjo teigimu, dėl tokių administracijos veiksmų, pašlijo jo santykiai su artimaisiais, kurie mano, jog jis iš tiesų pažeidinėja tvarką. Pareiškėjas teigia, jog apskundus Nutarimą Kalėjimų departamentui, iš visų nuteistųjų, turėjusių analogiškus leidimus, jie buvo paimti, tačiau nubaustas buvo tik jis vienas. Pareiškėjas paaiškina, kad jaučia stiprų psichologinį spaudimą dėl pažeidimų, kurių nepadarė. Atimtos galimybės turėti papildomų pasimatymų su giminaičiais, žmona. Tai apsunkina ir gadina santykius su šeima bei artimaisiais. Neturtinę žalą pareiškėjas grindžia tuo, kad dėl tokio administracijos spaudimo ir diskriminavimo bei neteisėto baudimo patyrė daug dvasinių išgyvenimų, stresą ir tai pakenkė sveikatai.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus pataisos namai, kuris taip pat atstovauja ir Lietuvos valstybę (toliau – Pataisos namai) atsiliepime (b. l. 21–22) nurodė, jog su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad P. V. nuobauda skirta remiantis Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyr. prižiūrėtojo F. J. tarnybiniu pranešimu, kuriuo pareigūnas informavo įstaigos direktorių, kad 2011-09-06 apeinant kameras 2-ojo korpuso gyvenamojoje patalpoje Nr. 306 šalia nuteistojo P. V. lovos pastebėta pritvirtinta savos gamybos lentynėlė, kuriai leidimo šis nuteistasis neturėjo. Lentynėlė buvo paimta ir atiduota saugoti Apsaugos ir priežiūros skyriuje. Rašytiniame pasiaiškinime P. V. teigia, kad atėjęs gyventi į minėtą patalpą, jau rado šią lentynėlę ir pasiėmė naudoti. Naudodamas savos gamybos lentynėlę be leidimo P. V. pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 1 p. (nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos) ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.9 p. (nuteistieji privalo kabinti fotonuotraukas, iškarpas ir kitus daiktus tik specialiai įrengtoje vietoje) reikalavimus. Už šį pažeidimą P. V. paskirta nuobauda – papeikimas. Atsakovo teigimu, nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, remiantis surinkta dokumentine medžiaga, galiojančių teisės aktų nuostatomis, paskirtos nuobaudos griežtumas yra adekvatus padarytam nusižengimui. Taigi, atsakovas mano, kad Vilniaus pataisos namų administracija veikė tinkamai ir jokios žalos savo veiksmais P. V. nepadarė. Atsakovas pažymi, kad skiriasi P. V. pasiaiškinime, rašytame 2011-09-07, ir skunde teismui minimi faktai. Atsakovas nurodė, kad pripažįstant reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Atsakovės teigimu, pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir paaiškinimų dėl jam tariamai padarytos žalos, nepaaiškina kaip apskaičiavo tariamos žalos dydį, nenurodo priežastinio ryšio tarp tariamos žalos ir pataisos namų administracijos veiksmų. Pataisos namų administracija veikė tinkamai, pagal įstatymus ir nuteistajam P. V. nepadarė jokios žalos.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus motyvus. Papildomai paaiškino, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad leidimas galioja metus, nes nėra nustatytas jo galiojimo laikas. Be to nurodė, kad kiti nuteistieji laiko lentynėles be leidimo. Paaiškino, kad gyvenamojoje patalpoje daugiau nėra, kur pasidėti kompiuterį ir televizorių.

Atsiliepimas

Atsakovų Vilniaus pataisos namų atstovė, kuri taip pat atstovavo ir Lietuvos valstybę, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad kiekvieną kartą persikeliant į kitą vietą reikia prašyti naujo leidimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepimo į skundą nepateikė. Teismo posėdyje Kalėjimų departamento atstovas prašė skundą atmesti. Nurodė, kad nuobauda paskirta teisėtai. Nei viena pareiškėjo nuobauda nebuvo panaikinta, jokio šališkumo iš administracijos nėra. Tvarka numato, kad lentynėlė būtų pritvirtinta tam tikroje vietoje ir nuteistasis pats to negali nuspręsti. Paaiškino, kad pagrindo atsirasti žalai nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-09-08 Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 28-1-937 (b. l. 5, 15, 23) pareiškėjui paskirta nuobauda – papeikimas dėl to, kad 2011-09-06 apie 21.20 val. patalpoje Nr. 306 prie nuteistojo lovos buvo pastebėta savos gamybos pritvirtinta lentynėlė, kuriai leidimo nuteistasis neturėjo. Tokiais veiksmais jis pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 1 p. ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.9 punkto reikalavimus.

Pareiškėjas, nesutikdamas su paskirta nuobauda, 2011-09-12 pateikė skundą Kalėjimų departamentui (b. l. 13-14).

Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2011-10-11 sprendime Nr. 2S-3786 (b. l. 6, 20) (toliau – Sprendimas) konstatavo, kad nuobauda paskirta pagrįstai.

Ginčo esmė – ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui P. V. buvo paskirta nuobauda – papeikimas.

Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.9 punkte nustatyta, jog nuteistieji privalo kabinti kameroje fotonuotraukas, iškarpas ir kitus daiktus tik specialiai įrengtoje vietoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, kad jame imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, iš jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (110 str. 1 d. 1 p.), taip pat nustatyti atitinkami draudimai (110 str. 2 d.). Šios teisės normos turi būti aiškinamos kartu su Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnyje įtvirtintu teisėtumo principu, reiškiančiu, kad bausmės vykdymo įstaigos ir jų pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis (pasielgus priešingai, kyla atsakomybė pagal įstatymus), bei Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsniu, kuriame nurodytos bendrosios nuteistųjų pareigos. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalį, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis adm. byloje Nr. A146-1235/2009, 2011 m. gegužės 27 d. nutartis adm. byloje Nr. A146-1400/2011).

Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto normos yra blanketinio pobūdžio, todėl, baudžiant nuteistąjį už šių normų pažeidimą, turi būti nurodytos ir kitų teisės aktų nuostatos, nustatančios detalesnes nuteistųjų elgesio taisykles, kurių konkretus atsakomybėn traukiamas nuteistasis nesilaikė (atsakomybė už minėtų normų pažeidimą galima, kai kartu yra pažeidžiamas ir kitas teisės aktas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis adm. byloje Nr. A442–1672/2008, 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis adm. byloje Nr. A143–1351/2009).

Iš byloje esančio Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyr. prižiūrėtojo F. J. tarnybinio pranešimo turinio (b. l. 16, 24) matyti, kad 2011-09-06 21.20 val. apeinant antrąjį gyvenamąjį korpusą, patalpoje Nr. 306 prie nuteistojo P. V. lovos pastebėta savos gamybos pritvirtinta lentynėlė, kuriai leidimo nuteistasis neturėjo.

Pareiškėjo prie skundo pridėtas 2010-04-30 prašymas su būrio viršininko P. S. spaudu bei parašu bei su Apsaugos ir priežiūros skyriaus inspektoriaus A. M. parašu patvirtina, jog leidimą turėti lentynėlę laikyti kompiuteriui pareiškėjas gavo 2010-05-17. Teismo posėdžio metu atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai patvirtino, kad teisės akto, reglamentuojančio leidimo galiojimo laiko bei galiojimo tvarkos nėra, taip pat negalėjo paaiškinti, kaip galima nustatyti, ar leidimas suteiktas būtent tai lentynėlei. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas F. J. parodė, kad patikrinimo metu pareiškėjas teigė, jog leidimą turi, tačiau jo nepateikė. Pateikus leidimą teismui, darytina išvada, kad jis tinkamas, todėl Nutarimas bei Sprendimas naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti.

Pareiškėjas P. V. taip pat prašo priteisti jo naudai 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Ji atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtais veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo būti tenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis; jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, ne kliūtis, kurios yra nesudėtingos ar nesunkiai įveikiamos; neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, būtina nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją; ar pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-95/2009).

Nagrinėjamoje byloje darytina išvada, kad Pareiškėjui paskirta nuobauda – papeikimas paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, todėl atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimai naikintini. Tai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju valdžios institucijos veikė neteisėtai. Neteisėti valdžios institucijos veiksmai (neveikimas) yra tik viena iš trijų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl sprendžiant valstybės civilinės atsakomybės klausimą, taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokių valdžios institucijos veiksmų asmuo patyrė žalą.

Neturtinę žalą pareiškėjas įvardija kaip dvasinius išgyvenimus, stresą, kas pakenkė jo sveikatai. Pareiškėjas iš esmės niekaip neapibūdino ir nekonkretizavo patirtos neturtinės žalos, tiesiog nurodė patyręs daug dvasinių išgyvenimų, jaučiantis stresą, dėl to pablogėjusią sveikatą. Kaip minėta, neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo pablogėjusią sveikatą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl neteisėtų administracijos sprendimų jis kreipiasi ne pirmą kartą, tačiau nėra duomenų, kad skundžiami sprendimai būtų panaikinti, taigi konstatuotina, kad pagrindo teigti, jog dėl neteisėtų sprendimų jis negauna papildomų pasimatymų su žmona ir šeimos nariais ir tai gadina jo santykius su artimaisiais, nėra. Sprendimų neteisėtumas turi būti įrodytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kas šiuo atveju nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo nurodomi patirti nepatogumai nėra konkretizuoti ir apčiuopiama moralinė skriauda neįrodyta, papeikimas – tai viena lengviausių nuobaudų, numatytų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, taigi nėra pagrindo pripažinti, kad, priėmus nutarimą skirti papeikimą, jam atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme. Tuo tarpu, nenustačius žalos, reikalavimas dėl jos atlyginimo negali būti tenkinamas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad byloje nėra nustatyta ir Pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – žalos ir priežastinio ryšio. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo Pareiškėjo naudai priteisti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, todėl ši Pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies. Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011-09-08 nutarimas Nr. 28-1-937 ir Kalėjimų departamento 2011-10-11 sprendimas Nr. 2S-3786 naikinami. Pareiškėjo kita skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 127, 129 str. teisėjų kolegija

nusprendė:

Pareiškėjo P. V. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011-09-08 nutarimą Nr. 28-1-937 ir 2011-10-11 Kalėjimų departamento sprendimą Nr. 2S-3786.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Rūta MiliuvienėArūnas KaminskasJūra Marija Strumskienė