Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019 m. kovo 18 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. sausio 5 d. gautu skundžiamu sprendimu nutarta atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-223-963/2017. Skundžiamas sprendimas motyvuojamas aplinkybe, kad pareiškėjo skundai minėtoje administracinio nusižengimo byloje yra išnagrinėti ir pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti bei atstovavimas administracinio nusižengimo byloje yra neperspektyvus.

Pareiškėjas akcentuoja, jog jam nepagrįstai buvo nesuteikta kvalifikuota teisinė pagalba ir jis teismams skundus turėjo teikti neturėdamas advokato pagalbos. Klaipėdos skyrius nuo pat jo įkūrimo jam nesuteikė realios antrinės teisinės pagalbos civiliniuose, administraciniuose ir baudžiamuosiuose procesuose. Pažymi, jog Klaipėdos skyrius, nagrinėdamas jo prašymus suteikti antrinę teisinę pagalbą, nuolatos ieško priežasčių juos atmesti, todėl patyrė didelę materialinę bei moralinę žalą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad palaiko skundą jame nurodytų aplinkybių pagrindu, prašė jį patenkinti. Akcentavo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nėra teisminė institucija, todėl neturi teisės vertinti asmens reikalavimo pagrįstumo bei atstovavimo byloje perspektyvų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, gali spręsti tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą. Tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, taip pat numatydamas tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti ne visų piliečių teisę ginti savo teises teisme, o tik tų, kuriems tokia pagalba būtiniausia, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pabrėžęs, jog atstovavimo byloje perspektyvumas yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Antrinė teisinė pagalba, remiantis VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu, neteikiama, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos.

VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2017 m. gegužės 4 d. nutarimu M. I. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 446 straipsnio 5 dalį 23 Eur bauda už tai, kad 2017 m. vasario 25 d. važinėjo po Klaipėdos miestą ir rajoną lengvuoju automobiliu taksi, kurį vairavo pareiškėjas, ir atsisakė sumokėti už pavėžėjimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-223-963/2017 pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir pakeitė VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ nutarimą. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 9 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-53-361/2018 pareiškėjo apeliacinio skundo netenkino ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Klaipėdos skyrius, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3189-556/2018, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 31 d. prašymą, reg. Nr. (2.3)KLTP-1-1793, ir, įvertinęs, kad administracinio nusižengimo byla Nr. II-223-963/2017 išnagrinėta įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimu, padarė išvadą, jog nėra pagrindo teikti antrinę teisinę pagalbą jau išnagrinėtoje byloje, todėl skundžiamu sprendimu atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2019 m. vasario 5 d. pateikė prašymą (b. l. 20) administracinę bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai, kliūčių bylos nagrinėjimui, nedalyvaujant atsakovės atstovui, nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje tarp proceso šalių kilo ginčas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-1793-22357 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (b. l. 2), kuriuo nutarta neteikti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos administracinio nusižengimo byloje Nr. II-223-963/2017, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėdos skyriui pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-223-963/2017, nagrinėjamoje Klaipėdos miesto apylinkės teisme (b. l. 25–29). Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, 2017 m. spalio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-16-NT-1793-18939 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kuriuo nutarė netenkinti pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 31 d. prašymo, kadangi jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies.

Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis pareiškėjas 2017 m. spalio 16 d. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 4 d. sprendimą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-1870-583/2017, nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A-3189-556/2018, jį patenkino bei panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 4 d. sprendimą.

Klaipėdos skyrius, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 31 d. prašymą skirti antrinę teisinę pagalbą ir priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjui neskirti antrinės teisinės pagalbos. Teisiniais skundžiamo sprendimo pagrindais nurodomi VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktai. Faktiniu atsisakymo skirti antrinę teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-223-963/2017 pagrindu nurodyta aplinkybė, jog byla, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, yra išspręsta įsiteisėjusia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos ne kartą išaiškinta, jog teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji realizuojama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo numatytomis sąlygomis ir tvarka. Valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą suteikia pati valstybė tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-882-1042/2009; 2011 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-62-3036/2011 ir kt.).

Pagal VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktus, antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti arba atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Administracinių teismų praktikoje aiškinant šių teisės normų nuostatas yra konstatuota, jog atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. spręsti, ar pareiškėjo reikalavimas apginti materialiąją teisę yra pagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą (bylą). Tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-17-714/2007; 2019 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3094-502/2019 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog atstovavimo byloje perspektyvumas VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 2 punkto taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo reikalavimų pagrįstumas ir atstovavimo byloje perspektyvumas VGTPĮ taikymo prasme yra siejamas su atitinkamų specialių teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikties įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimui parengti pagal atitinkamų įstatymų nuostatas. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Antrinė teisinė pagalba, remiantis VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu, neteikiama, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje Nr. A-756-1390/2010; 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-3096/2011 ir kt.). Atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-492-1681/2012; 2019 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3094-502/2019 ir kt.).

Kaip anksčiau minėta, pareiškėjas Klaipėdos skyriui pateikė prašymą skirti antrinę teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-223-963/2017. Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad administracinio nusižengimo byla Nr. II-223-963/2017 buvo nagrinėjama Klaipėdos miesto apylinkės teisme ir joje pareiškėjas pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 7–11). Administracinio nusižengimo byloje konstatuojama, kad M. I. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2017 m. gegužės 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VIKKTANN-98233267-17 buvo nubausta pagal Administracinių nusižengimų kodekso 446 straipsnio 5 dalį už tai, kad ji 2017 m. vasario 25 d. važinėjo po Klaipėdos miestą ir rajoną lengvuoju automobiliu taksi, kurį vairavo J. S., ir atsisakė sumokėti už pavėžėjimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ nutarimu, pateikė skundą Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir pakeitė VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2017 m. gegužės 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VIKKTANN-98233267-17.

Pareiškėjas 2018 m. sausio 4 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą (b. l. 12), kuriame prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį bei priimti naują sprendimą. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 9 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-53-361/2018 (b. l. 13–14) nutarė pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinti bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 654 straipsniu apygardos teismo nutarimai ir nutartys įsiteisėja jų paskelbimo dieną. Įvertinus minėtas aplinkybes bei teisinį reguliavimą darytina išvada, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-223-963/2017 įsiteisėjo 2018 m. vasario 9 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-6-438/2019; 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-14-492/2019 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis yra įsiteisėjusi bei įgijusi res judicata galią, konstatuotina, kad Klaipėdos skyrius, pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 31 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-223-963/2017, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti bei atstovavimas byloje yra neperspektyvus, ir teisėtai atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą minėtoje byloje.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-1793-22357 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo J. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.