Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo P. S. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-173-418/2014 pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovei V. B. dėl sumokėto avanso, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės V. B. (buvusi pavardė H.) 1000,00 Lt sumokėtą avansą, 237,50 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio palūkanas už nuo ieškinio pareiškimo iki visiško sprendimo įvykdymo, išlaidas advokato pagalbai ir žyminį mokestį (b.l.1, 37). Nurodė, jog 2008-10-12 su atsakove sudarė sutartį, pavadinta pakvitavimu, kuria ji įsipareigojo perleisti jam nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 3.000,00 Lt/kv.m. ir už 10.000,00 Lt parkavimo vietą. Atsakovei buvo sumokėtas 1000,00 Lt avansas būsimo mokėjimo sąskaita. Atsakovė, neįvykdė įsipareigojimo parduoti butą, butas buvo parduotas kitam asmeniui. Ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl sumokėto avanso grąžinimo, ieškovas mano, kad atsakovė negrąžindama sumokėto avanso nepagrįstai praturėjo ieškovo sąskaita.

Atsakovė su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti (b. l. 19-20). Nurodė, jog buvo sutarta pasirašyti sutartį sumokant 10000,00 Lt avansą, tačiau atsakovas tiek pinigų neturėjo. Pagal 2008-10-12 pasirašytą su ieškovu pakvitavimą buvo įsipareigota iki 2008-10-17 perrašyti atsakovės vardu sudarytą preliminarią būsimo buto pirkimo sutartį, sumokėtas 1000,00 Lt avansas kaip garantija būsimo buto pirkimo. Iki pasirašant pakvitavimą ieškovui buvo parodyta preliminarioji sutartis ir tai, jog už perkamą butą buvo sumokėtas 64 912,00 Lt avansas, kuris turėtų būti grąžintas perleidus teises ir pareigas ieškovui. Buvo sutarta, jog įneštą 64 912,00 Lt avansą ieškovas išmokės atsakovei per kelis kartus, dalimis, o 2008-10-17 sumokant 10 000,00 Lt avansą UAB „Dzūkas“ bus perrašyta preliminarioji būsimo buto ir žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis ieškovo vardu. 2008-10-17, ieškovas atvyko su sutuoktine į UAB „Dzūkas“ sudaryti sandorį, tačiau paaiškėjo, jog ieškovas neturi sutarto 10 000,00 Lt avanso. 2008-10-17, kaip buvo sutarta pakvitavime, sutarties perrašymas neįvyko dėl ieškovo kaltės. Ieškovas pažadėjo atvykti kitą dieną, t.y. 2008-10-18 ir atvežti avansą, tačiau neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė. Suprato, jog sandoris nebeįvyks, o gautas 1000,00 Lt avansas nebus grąžintas ieškovui dėl jo įsipareigojimo neįvykdymo. Nuo 2008-10-19 pradėjo ieškoti kitų būsimo buto pirkėjų, 2008-10-28 sutarė dėl preliminarios sutarties perrašymo su kitais asmenimis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad pagal nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, ieškovo sumokėta 1000,00 Lt avanso suma iš esmės turi būti vertintina kaip prievolės užtikrinimo būdas (CK 6.70 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką tuo atveju, jeigu preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, kilus šalių ginčui dėl pinigų, gautų pagal preliminariąją sutartį, grąžinimo, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 str.

Pagal 2008-10-12 ieškovo ir atsakovės sudarytą susitarimą, būtina sąlyga sudaryti pagrindinę sutartį buvo UAB „Pamario namas“ sutikimas. Šalių susitarimo 3 punkte buvo nustatyta, jog perrašymas įvyks, jeigu UAB „Pamario namas“ įvykdys atsakovės sąlygas. Atsakovė įsipareigojo apie tarpusavio susitarimą su UAB „Pamario namas“ informuoti ieškovą iki 2008-10-17 (Susitarimo 5 punktas). Byloje esantis UAB „Dzūkas“ finansininkės K. Š. 2009-02-21 paaiškinimas patvirtina, jog 2008-10-17 į UAB „Dzūkas“ atvykę V. H. (dabartinė pavardė B.) ir P. S. pareiškė norą perrašyti Preliminarią būsimo buto ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (b.l.21). Šalys, sudarydamos susitarimą, nebuvo aptarusios UAB „Pamario namas“ sutikimo formos gavimo ir turinio. Atsakovė nurodė, jog informavimas vyko žodžiu. Teismas nurodė neturįs pagrindo tuo abejoti, kadangi priešingu atveju, 2008-10-17 UAB „Dzūkas“ patalpose nebūtų įvykęs šalių susitikimas (CPK 179 str., 185 str.). Atsižvelgiant į tai, ieškovo teiginys, jog atsakovė neįvykdė sąlygos dėl informavimo, yra nepagrįstas ir paneigtas byloje esančiais duomenimis nustatytomis aplinkybėmis.

Pasirašiusi susitarimą, atsakovė tikėjosi, jog iki sutarto termino bus perrašyta preliminarioji sutartis, tačiau 2008-10-17 sutartis nebuvo perrašyta, 2008-10-18 ieškovas neatvyko perrašyti sutarties, apie neatvykimo priežastis neinformavo, todėl suprato ieškovą atsisakius savo ketinimų. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymas preliminariai sutarčiai sudaryti numato privalomą rašytinę formą, bet kokie sutarties pakeitimai ir papildymai turi būti atliekami ta pačia tvarka (CK 6.165 str. 2d., 1.93 str. 1-2 d., 6.192 str. 4 d.). Preliminarioje sutartyje šalių nustatytas terminas sudaryti pagrindinei sutartį yra esminė sąlyga (CK 6.165 str. 3d.). Šiuo atveju, nesant šalių rašytinio susitarimo dėl termino sudaryti pagrindinei sutarčiai pratęsimo, laikytina, jog prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pagal preliminarios sutarties sąlygas baigėsi 2008-10-17 (CK 6.165 str. 5d.), todėl atsakovė pagrįstai pasibaigus prievolės, pagal su ieškovu sudarytą susitarimą, laikui ieškojo kitų pirkėjų. Nustatytos aplinkybės paneigia ieškovo argumentus, jog atsakovė neįvykdė įsipareigojimų pagal preliminarią sutartį, priešingai atsakovė tikėjosi ir ketino sudaryti pagrindinę sutartį pagal preliminarios sutarties sąlygos. Taigi, nėra jokio pagrindo pripažinti, jog atsakovė veikė nesąžiningai. Tuo tarpu, ieškovo elgesys liudija bendradarbiavimo pareigos nepaisymą (CK 6.200 str. 2 d.), nepateisinamą delsimą įvykdyti įsipareigojimus pagal susitarimą (CK 6.200 str. 4 d.), t.y. nesąžiningumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas P. S. prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą panaikinti, ieškovo ieškinį tenkinti visiškai ir iš atsakovės ieškovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino ieškovo elgesį kaip nesąžiningą, nes byloje tokių įrodymų nėra. Priešingai, byloje yra neginčijami įrodymai, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai. Preliminarios sutarties, vadinamos pakvitavimu, 5 dalyje rašoma, jeigu nebus susitarta dėl pirkimo, 1000 Lt bus grąžinta. Suprantama, kad po buto pardavimo reikalauti sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį apeliantas neturi teisės, tačiau, jo vertinimu, naudojimasis svetimais pinigais prieštarauja pačios atsakovės įsipareigojimui juos grąžinti ir esminiams teisės principams, įtvirtintiems CK 1.5 str. Teismo motyvas, kad apeliantas su atsakove vengė bendradarbiauti, paneigiamas paties teismo kitu sakiniu, jog sutartą dieną 2008-12-17 apeliantas buvo atvykęs tartis dėl buto pirkimo. Tai reiškia, kad teismo argumentai yra prieštaringi ir neatitinka CPK 270 str. 4 d. esmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl avanso, įmokėto pagal preliminarią sutartį, grąžinimo civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006 yra nurodęs, kad pagal preliminarią sutartį sumokėtas avansas grąžinamas visais atvejais, išskyrus išimtį, numatytą pačioje sutartyje, kad avansas negali būti sugrąžintas. 2008-12-12 sutartyje įrašyta, kad įmokėtas 1000 Lt avansas nesusitarus dėl pirkimo bus sugrąžintas. Todėl negali būti jokių abejonių, kad avanso negalima grąžinti. Tai reiškia, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos.2008-10-12 sutartis, pavadinta pakvitavimu, savo turiniu atitinka preliminarios sutarties sąlygas, numatytas CK 6.165 str. 1 d. Teismų praktikoje laikoma, kad tai yra derybų stadija, Taigi, asmuo, kuris be teisinio pagrindo įgijo tai, ko jis neturėjo gauti, visa tai privalo grąžinti asmeniui, kurio sąskaita įgyta (CK 6.237 str. 1 d.).

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė V. B. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais, kad:

Apelianto skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Atsakovė neprivalo pagal 2008-10-12 pakvitavimą ieškovui grąžinti 1000 Lt, kadangi jis kaip pirkėjas neįvykdė savo įsipareigojimo iki sutartos datos, t.y. iki 2008-10-17.2008-10-12 atsakovė su apeliantu pasirašė tarpusavio sutartį (pakvitavimą) ir ieškovas, kaip pirkėjas davė ieškovui 1000 Lt užstatą kaip rankpinigius, kur abiems susitarus, t.y. 2008-10-17 turėjo abu atvykti į UAB „Dzūkas“ pasirašyti sutartį ir ieškovas turėjo atsakovei sumokėti 10.000 Lt, kaip garantą būsimo buto pirkimui, o likusią atsakovės įnešto avanso dalį už butą 53.912 Lt apeliantas turėjo grąžinti, kai būtų buvusi sudaryta notarine forma prikimo–pardavimo sutartis ir pirkėjas atsiskaitys su UAB „Pamario namas“.Sutartą dieną ieškovas atvyko neturėdamas 10.000 Lt užstato, dėl ko nebuvo perrašyta preliminarioji būsimo buto ir automobilio parkavimo vietos pirkimo–pardavimo sutartis. Sandoris neįvyko būtent dėl apelianto kaltės.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2008 m. spalio 12 d. ieškovas ir atsakovė pasirašė pakvitavimą, kuriame nurodyta, kad atsakovė V. H. (dabartinė pavardė – B.) paima iš ieškovo P. S. 1000 Lt ir pasižada perrašyti sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir automobilio parkavimo vietos Nr. 4, pirkimo. Taip pat pakvitavime nurodyta, kad atsakovė yra padariusi pradinį įnašą 64.912 Lt pagal preliminarią sutartį Nr. 2006/07/19-21. Be to, pakvitavime atsakovė informavo apeliantą, kad buto perrašymas įvyks, jeigu savininkas UAB „Pamario namas“ sutiks įvykdyti atsakovės sąlygas ir grąžinti jai jos sumokėtą pradinį įnašą 64.912 Lt bei 0,02 % delspinigių, kurie sudarė 11.000 Lt pagal tarp jų sudarytą sutartį. Atsakovė pasižadėjo iki 2008-10-17 informuoti UAB „Pamario namas“ apie esantį naują pirkėją P. S. ir, jeigu bus tarpusavio susitarimas su UAB „Pamario namas“, tai sandoris įvyks, o jeigu nesusitars su UAB „Pamario namas“, tai pasižadėjo P. S. grąžinti 1000 Lt be jokių procentų iki 2008 m. spalio 17 d. (b. l. 9). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tarp ieškovo ir atsakovės daugiau jokių kitų rašytinių susitarimų nebuvo pasirašyta.

Nustatyta, kad atsakovė V. H. (dabartinė pavardė – B.) su UAB „Pamario namas“ 2006 m. liepos 19 d. pasirašė Preliminarią būsimo buto ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2006/07/19-21, pagal kurią UAB „Pamario namas“ įsipareigojo pastatyti ir parduoti atsakovei 28 butą, esantį (duomenys neskelbtini) mieste (prijungta byla Nr. 2-274-314/2009, b. l. 110–114). Atsakovė pagal šią preliminarią sutartį buvo įmokėjusi 64.912 Lt avansą (b. l. 21). Kaip jau buvo minėta, atsakovė pagal prieš tai minėtą 2006 m. liepos 19 d. preliminarią sutartį, 2008 m. spalio 12 d. pakvitavimu, kurį šalys įvardijo kaip preliminarią sutartį, savo pirkėjo teises į butą susitarė perleisti apeliantui ir už tai paėmė iš jo 1000 Lt avansą. Kaip matyti iš bylos duomenų, sandoris tarp šalių neįvyko, UAB „Pamario namas“ nuosavybės teise priklausantis butas buvo perleistas tretiesiems asmenims. Dėl neįvykusio sandorio abi šalys kaltina viena kitą ir nurodo skirtingas aplinkybes.

Tiek apeliantas, tiek atsakovė, tiek pirmosios instancijos teismas šalių pasirašytą 2008 m. spalio 12 d. pakvitavimą kvalifikuoja preliminaria sutartimi.

Civilinių santykių dalyviai, vykstant deryboms dėl tam tikros sutarties sudarymo, fiksuoja per derybas pasiektus susitarimus ir pasirašo įvairius ikisutartinius dokumentus. Tokių dokumentų teisinė reikšmė gali būti skirtinga. Kai ikisutartinių santykių šalys raštu užfiksuoja tam tikrų vienašalių ar dvišalių įsipareigojimų, vieni iš tokių dokumentų šalis teisiškai įpareigoja, taigi už juose nurodytų įsipareigojimų nevykdymą gali atsirasti civilinė (ikisutartinė) atsakomybė, tuo tarpu kiti gali reikšti tam tikrus moralinius, bet ne teisinius šalių įsipareigojimus, taigi tokie dokumentai nelaikomi sukeliančiais teisinių padarinių ir prievarta negalima reikalauti jų laikytis. Šalys, įformindamos ikisutartinius susitarimus, įvairiai pavadina pasirašomus dokumentus: derybų protokolas, ketinimų protokolas, sutarties projektas, preliminarioji sutartis ar paprasčiausiai – susitarimas. Kilus ikisutartinių santykių dalyvių ginčui, apie kiekvieno jų pasirašyto dokumento esmę ir teisinę reikšmę būtina spręsti ne pagal šio dokumento pavadinimą, bet pagal jo turinį, aiškinant jį vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis.

CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Taigi trumpai preliminariąją sutartį galima apibrėžti kaip šalių susitarimą dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, t. y. kaip sutartį dėl sutarties sudarymo. Tokiu preliminariu susitarimu sukuriama sutartinė prievolė CK 6.1 straipsnio prasme.

Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis 2008 m. spalio 12 d. pakvitavimas atitinka visus preliminariosios sutarties požymius, nes: iš jo turinio aiškiai matyti šalių susitarimas ateityje pakeisti preliminarią būsimo buto, esančio Neravų g. 39B-34, Druskininkuose pirkimo–pardavimo sutartį ieškovo vardu, šiame pakvitavime jų iš anksto aptartomis sąlygomis (buvo būtinas buto savininko UAB „Pamario namas“ sutikimas, o nesusitarus su UAB „Pamario namas“, atsakovės įsipareigojimas ieškovui grąžinti 1000 Lt avansą) (CK 6.165 straipsnio 1 dalis); sutartis sudaryta rašytine forma (CK 6.165 straipsnio 2 dalis); joje nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti (iki 2008-10-17 informuoti UAB „Pamario namas“ apie esantį naują pirkėją P. S. ir, jeigu bus tarpusavio susitarimas su UAB „Pamario namas“, tai sandoris įvyks) (CK 6.165 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatyta, kad iki pakvitavime nurodyto termino šalių įvardytas preliminarios būsimo buto ir parkavimo vietos pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimas neįvyko. Pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Taigi, nagrinėjamos bylos šalims nepakeitus preliminarios būsimo buto pirkimo–pardavimo sutarties iki 2008 m. spalio 17 d., pasibaigė jų prievolė pagal 2008 m. spalio 12 d. pakvitavimą.

Apeliantas nurodė, jog sutartą dieną, 2008 m. spalio 17 d. buvo atvykęs į sutartą vietą UAB „Dzūkas“ patalpose, tačiau preliminarios sutarties pakeitimas jo vardu neįvyko, kadangi jam žodžiu sekančią dieną, t.y. 2008 m. spalio 18 d. buvo nurodyta sumokėti papildomai 10.000 Lt avansą atsakovei už būsimo buto pirkimą ir tik atsakovei gavus nurodytą sumą, bus perrašyta preliminarioji būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartis (b. l. 21). Kaip nurodė atsakovė, sekančią dieną apeliantas neatvyko, todėl atsakovė suprato, jog ieškovas buto nebepirks ir pradėjo ieškoti kitų pirkėjų. 2008 m. lapkričio 25 d. atsakovė savo teises į būsimą butą perleido tretiesiems asmenims (b. l. 21).

Iš CK 6.165 straipsnyje pateiktos preliminariosios sutarties sampratos galima daryti išvadą, kad preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t.y. prievolė, kurioje pinigai atlieka mokėjimo–atsiskaitymo funkciją. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti, kaip kvalifikuoti tokius perduotus pinigus. Visais atvejais perduodamų pinigų reikšmė nustatoma pagal šalių valią, todėl galimi atvejai, kai šalių susitarimas, įvertinant pagal sutartį perduodamus pinigus, prieštaraus imperatyvams. Pavyzdžiui, abiem sutarties šalims teigiant, kad perduoti pinigai buvo rankpinigiai ir reikalaujant įstatymo nustatytų pasekmių (CK 6.100 straipsnis). Tokiu atveju teismui tektų kvalifikuoti įvardytą rankpinigiais mokėjimą kaip grąžintiną avansą arba kaip preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti gautą sumą ir pan., jeigu iš šalių susitarimo matyti, kad preliminariojoje sutartyje šalys buvo sutarusios dėl preliminariosios sutarties užtikrinimo. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje J. S., I. S. v. E. P., Nr.3K-3-949/2000; 2001 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje R. T. v. E. B., Nr. 3K-3-998/2001; 2002 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje P. V. v. A. T., Nr. 3K-3-868/2002, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

Kaip jau buvo nustatyta, tarp šalių buvo sudarytas vienintelis susitarimas – pakvitavimas, kuris, teismo vertinimu, atitinka preliminarios sutarties sąlygas. Be to, šalių veiksmai patvirtino, jog šios suvokė sudarančios preliminariąją sutartį ir jos padarinius. Kaip matyti iš sutarties, atsakovė, nesusitarus su UAB „Pamario namas“, pasižadėjo P. S. grąžinti 1000 Lt be jokių procentų iki 2008 m. spalio 17 d. Tai reiškia, jog atsakovė iš apelianto buvo paėmusi 1000 Lt kaip avansą pagal būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau ne kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šalys, sudarydamos susitarimą, nebuvo aptarusios UAB „Pamario namas“ sutikimo formos gavimo ir turinio, atsakovės nurodymu, apeliantas buvo informuotas žodžiu, todėl pirmosios instancijos teismo vertinimu, nebuvo pagrindo tuo abejoti, kadangi priešingu atveju, 2008 m. spalio 17 d. UAB „Dzūkas“ patalpose nebūtų įvykęs šalių susitikimas (CPK 179 str., 185 str.). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kadangi joks rašytinis susitarimas tarp apelianto ir UAB „Pamario namas“ sudarytas nebuvo. Susitarimas perrašyti preliminarią būsimo būti pirkimo–pardavimo sutartį buvo sudarytas tik tarp apelianto ir atsakovės, be to, joks rašytinis susitarimas, įpareigojantis apeliantą atsakovei sumokėti papildomą 10.000 Lt dydžio avansą, taip pat nebuvo sudarytas.

Tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, kilus šalių ginčui dėl pinigų, gautų pagal preliminariąją sutartį, grąžinimo, susiduriama su problema, kokiu teisiniu pagrindu galima reikalauti juos grąžinti. Minėta, kad pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu šis tikslas nėra pasiekiamas, t. y. pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje R. K. v. S. Š., J. Š., UAB „Helenos kolekcija“ ir kt., Nr. 3K-3-809/2003; 2006 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje J. P. v. G. J., V. J., Nr. 3K-3-124/2006).

Taigi nustatyta, kad tarp šalių jokie kiti, išskyrus 2008 m. spalio 12 d. pakvitavimą, rašytiniai susitarimai sudaryti nebuvo, be to šiame pakvitavime aiškiai nurodyta, jog atsakovė, iki 2008 m. spalio 17 d. neperrašius preliminarios būsimo buto pirkimo–pardavimo sutarties, grąžins ieškovui jo sumokėtą 1000 Lt avansą. Taip pat, pažymėtina, jog šalių susitarime (pakvitavime) nebuvo aptartos jokios netesybos ar rankpinigiai už sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą, juo labiau, tiek dėl netesybų ar rankpinigių sutartis taip pat turi būti rašytinės formos (CK 6.72 str. 6.99 str.), todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl šalių susitarimo neįvykdymo ir preliminarios būsimo buto ir žemės sklypo prikimo–pardavimo sutarties perrašymo nesudarymo kaltas ieškovas ir dėl to jis neįgijo teisės reikalauti nuostolių atlyginimo, t.y. sumokėto avanso grąžinimo, yra nepagrįsta. Taigi sutiktina su apelianto argumentais, kad 1000 Lt atsakovei buvo perduota be įstatyme ir sutartyje nustatyto pagrindo, todėl ieškovo reikalavimas juos grąžinti pagal CK 6.237 straipsnį yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas, ieškovo ieškinys dėl 1000 Lt avanso grąžinimo tenkintinas.

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 5 % dydžio metines palūkanas už be pagrindo įgytų lėšų sumą, kurią, ieškovo paskaičiavimais, sudarė 237,50 Lt, nes atsakovė be jokio pagrindo ieškovo pinigais naudojosi 4 metus ir 9 mėnesius.

CK 6.240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą. Už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą.

Nustatyta, kad šalių buvo susitarta, jog neperrašius preliminarios būsimo buto ir žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties ieškovo vardu, atsakovė iki 2008 m. spalio 17 d. grąžins ieškovui 1000 Lt avansą. Kaip jau buvo minėta, sandoris tą dieną neįvyko, t.y. preliminari sutartis tarp šalių nutrūko, todėl laikytina, kad atsakovė 2008 m. spalio 17 d. sužinojo, jog 1000 Lt naudoja kaip be pagrindo įgytas lėšas. Tai reiškia, kad apelianto prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 237,50 Lt palūkanų (CK 6.240 str. 1 d.).

Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penki procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos kaip yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Nustatyta, kad neįvykus sandoriui ir atsakovei atsisakius grąžinti avansą, ji pažeidė savo prievolę ieškovui, todėl teismas sprendžia, kad šis ieškovo prašymas yra taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo apeliacinis skundas pagrįstas, todėl tenkintinas, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas, ieškovo patikslintas ieškinys (b. l. 37) dėl avanso grąžinimo tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismui nusprendus panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti, atitinkamai perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme turėjo 500 Lt teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 9), už ieškinio teismui pateikimą sumokėjo 79 Lt žyminio mokesčio (b. l. 2, 38), ir už apeliacinio skundo padavimą sumokėjo 79 Lt (b. l. 108), iš viso ieškovas turėjo 658 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl visos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d.). taip pat iš atsakovės priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kas sudaro 59 Lt (CPK 96 str.).

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 93 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliacinį skundą patenkinti.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų 00 ct) be pagrindo įgytų lėšų, 237,50 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1237,50 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-03-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 658,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo P. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 59,00 Lt (penkiasdešimt devynis litus 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmonės kodas 188659752, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.