Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-283-497/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-10-12
Bylos Nr.: 1A-283-497/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-24452-2020-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Audrius Cininas, Gintaras Dzedulionis, Daiva Kazlauskienė
Nuteistasis: D. L.
Advokatai: Faustas Vrubliauskas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-283-497/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-24452-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.14; 1.2.14.1.1; 1.2.14.1.2.1; 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.3.1; 1.2.14.5.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 1.2.29.3.1; (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020-10-12Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės,

sekretoriaujant Editai Bekerytei, Kristinai Čepaitei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Saidytei-Matijošienei,nuteistojo D. L. gynėjui advokatui Faustui Vrubliauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. L. ir jo gynėjo adv. Š. Vadeikio apeliacinį skundą dėl 2021-02-08 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo D. L. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. (5 kaltinimai), pagal BK 178 str. 4 d. (1 kaltinimas), pagal BK 302 str. 1 d. (1 kaltinimas), pagal 214 str. 1 d. (1 kaltinimas), pagal BK 215 str. 1 d. (1 kaltinimas), pagal BK 180 str. 1 d. (2 kaltinimai). Bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams.

Iš D. L. priteista: R. K. naudai 708,00 eurų turtinei žalai atlyginti; G. L. naudai 40,00 eurų turtinei žalai atlyginti; S. G. 995,00 eurų turtinei žalai atlyginti; J. S. naudai 62,00 eurus turtinei žalai atlyginti; A. V. naudai 910,00 eurų turtinei žalai atlyginti; M. A. B. naudai 190,00 eurų turtinei ir 150 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. L. nuteistas:

1.1. pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą. 2020-06-18, apie 14.50 val., neturėdamas teisėto pagrindo atėjo į sporto klubą ,,Impuls“, adresu Fabijoniškių g. 97A, Vilniuje, kuris tą dieną nedirbo ir lankytojų neaptarnavo, bei koridoriuje iš R. K. rankinės pagrobė jai priklausančią rudos spalvos piniginę, kurioje buvo 708 eurų grynųjų pinigų (700 eurų visos kupiūros po 50 eurų ir 8 eurai monetomis po 2 eurus) bei iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą, R. K., priklausantį 708 eurų vertės turtą;

1.2.1. pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į saugyklą. 2020-06-23, laikotarpiu nuo 19.30 val. iki 20.30 val., sporto klube ,,Impuls“ esančiame Ozo g. 41, Vilniuje, nulaužęs persirengimo spintelės kodinę spynelę, įsibrovė į saugyklą, iš kur pavogė G. L. priklausančią odinę raktinę su raktu, kurios vertė 10 eurų, ir 30 eurų (20 ir 10 eurų kupiūromis) , tokiu būdu pagrobė svetimą, G. L., priklausantį 40 eurų vertės turtą,

1.2.2. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020-06-23 laikotarpiu nuo 18.30 val. iki 20.30 val., sporto klube ,,Impuls“ esančiame Ozo g. 41, Vilniuje, nulaužė persirengimo spintelės kodinę spynelę, įsibrovė į saugyklą, iš kur pavogė J. S. priklausantį laikrodį, kurio vertė 60 eurų, ir apie 2 eurus smulkiomis monetomis bei iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą, J. S., priklausantį 62 eurus vertės turtą;

1.3. pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą. 2020-06-29, apie 16.20 val., neturėdamas teisėto pagrindo atėjo į sporto klubo ,,Žuvėdra“ ofisą, esantį Čiobiškio g. 16, Vilniuje, tokiu būdu įsibrovęs į patalpą, pagrobė S. G. priklausantį sidabrinės spalvos mobilųjį telefoną ,,Samsung 5“, kurio vertė 150 eurų, juodos spalvos piniginę, kurios vertė 15 eurų, kurioje buvo 700 eurų (banknotais po 50 eurų) ir 130 eurų (banknotais po 20, 10, 5 eurus), padarydamas S. G. 995 eurų žalą;

1.4. pagal BK 178 str. 4 d. už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. 2020-07-08, apie 18 val. 47 min., parduotuvėje UAB ,,Lidl Lietuva“, esančioje Sausio 13-osios g. 3, Vilniuje, prekybos salėje paėmė 8 vnt. degtinės butelius ,,Beluga“ (vieneto kaina- 24,99 eurai) su 8 vnt. butelių apsaugomis, kurių vieneto kaina 0,79 eurai, bei sudėjęs prekes į kuprinę išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs už prekes, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB ,,Lidl Lietuva“, priklausantį 206,24 eurų vertės turtą;

1.5. pagal BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., 214 str. 1 d. už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, asmens dokumentą, neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone. 2020-07-19, apie 14.35 val., prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės priėjęs prie nukentėjusiosios A. V., kuri atidarinėjo duris, iš jos rankinės ištraukęs pagrobė A. V. priklausančią rudos spalvos odinę piniginę, kurioje buvo „Swedbank“ banko kortelės, pensininko pažymėjimas, 60 eurų įvairiomis kupiūromis bei iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą, A. V., priklausantį 60 eurų vertės turtą, asmens dokumentą, neteisėtai įgijo ir laikė su savimi svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir naudotojo tapatybę patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti;

1.6. pagal BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. už tai, kad 2020-07-19, apie 14.35 val., prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobęs A. V. piniginę neteisėtai įgijo joje buvusią A. V. vardu išduotą AB ,,Swedbank" banko mokėjimo kortelę Nr. 5167932011130756 , kurią neteisėtai laikė su savimi, kol 2020-07-19, apie 15.55 val., bankomate ,,Medus", esančiame Naugarduko gatvėje, Vilniuje, neteisėtai panaudojo A. V. elektroninę mokėjimo priemonę finansinėms operacijoms atlikti ir panaudojo jos tapatybės patvirtinimo duomenis, apgaule prisistatydamas banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku, iš A. V. „Swedbank“ banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per penkis kartus išgrynino 850 eurų pinigų sumą (4 kartai po 200 eurų ir 1 kartas 50 eurų) ir tokiu būdu neteisėtai įgijo, laikė ir panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis bei apgaule savo naudai įgijo svetimą, A. V. priklausantį 850 eurų vertės turtą.

1.7. pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą. 2020-07-23, apie 12 val. prie namo, esančio adresu Minties g. 50, Vilniuje, pribėgęs prie nukentėjusiosios Margaritos A. B. nutraukė nuo jos kaklo auksinę grandinėlę, kurios vertė 100 eurų, su auksiniu voro formos pakabuku, kurio vertė 90 eurų, bei iš įvykio vietos pasišalino ir tokiu būdu pagrobė svetimą, M. A. B., priklausantį 190 eurų vertės turtą;

1.8. pagal BK 180 str. 1 d. už tai, kad turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020-07-23, apie 16.50 val., prekybos centro „Rimi“, Žirmūnų g. 64, Vilniuje, stovėjimo aikštelėje, priėjęs prie nukentėjusiosios N. Z., pagriebė jos rankinę, nukentėjusiajai N. Z. nepaleidus, jis sudavė jai dešine ranka į veidą, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą ir atimdamas galimybę priešintis, po ko iš rankinės pagrobė piniginę, 10 eurų vertės, kurioje buvo 230 eurų, 550 Ukrainos grivinų (17 eurų vertės), Lenkijos zlotų (43 eurų vertės), PRIVAT BANK banko mokėjimo kortelę išduotą N. Z. vardu, nuolaidų korteles ir tokiu būdu jis panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą N. Z. priklausantį 300 eurų vertės turtą;

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nesutinkama su teismo nuosprendžiu dalyje, kurioje D. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 178 str. 2 d. dėl 1.2.1-1.2.2 p. ir 1.3. p. nurodytų kaltinimų. Šioje dalyje prašo D. L. išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Nuosprendį dalyje, kurioje D. L. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d. dėl 1.8. p. nurodyto kaltinimo, prašo pakeisti, perkvalifikuoti veiką į BK 178 str. 2 d. ir skirti švelnesnę bausmė.

2.2. Dėl 1.2.1. - 1.2.2. p nurodyto kaltinimo.

D. L. kaltę pirmosios instancijos teismas iš esmės grindė tuo, kad nuteistasis 2020-06-23 buvo sporto klube „Impuls". Tai teismo nuomone patvirtino liudytojos A. R. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo bei teismo posėdžio metu. Teismas kritiškai vertino nuteistojo parodymus, kad sporto klube buvo su tikslu vieną kartą nemokamai pasportuoti ir, kad persirengimo kambaryje iš kurio, nulaužus spyneles, buvo pagrobti nukentėjusiųjų I. S. bei G. L. daiktai net nebuvo. Teismas nurodė, kad nuteistojo parodymai yra prieštaringi, nes neva ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino, kad tuo metu buvo sporto klube, o teisiamojo posėdžio metu savo parodymus pakėtė, teigdamas, kad vaizdo įraše matomas asmuo yra ne jis. Su šia teismo išvada negalima sutikti, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nuteistasis neneigė fakto, jog tą dieną buvo sporto klube.

2.2.1. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020-06-23 buvo įvykdyta vagystė sporto klube „Impuls" Ozo g. 41, kur iš nukentėjusiojo G. L. spintelės buvo pavogta rankinė (10 EUR) vertės ir 30 EUR grynųjų pinigų, yra pareikštas ir civilinis ieškinys. Tuo pačiu metu buvo apvogta ir kito nukentėjusiojo J. S. spintelė iš kurios buvo pagrobtas laikrodis „Cardisen" (60 EUR vertės) bei 2 EUR grynųjų pinigų. Įtartina, kad abu nukentėjusieji yra pažįstami ir tą dieną buvo apvogtos tik jų spintelės, kurios, kaip teismo posėdžio metu nurodė patys nukentėjusieji, net nebuvo gretimai, o visai skirtingose eilėse, beje spynelės nuo spintelių rastos nebuvo. Pas nuteistąjį D. L. taip pat nebuvo rasta jokių daiktų, kurie buvo pagrobti šio nusikaltimo metu (spynelių, rankinės, laikrodžio „Cardisen").

2.2.2. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme D. L. savo kaltės dėl šios vagystės nepripažino ir nuosekliai tvirtino, kad minėtų spintelių jis neatidarinėjo ir jokių daiktų nevogė.

2.2.3. Teismo posėdžio metu apklausiant nukentėjusiuosius, liudytoją A. R., kuri tuo metu dirbo sporto klubo registratūroje, nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kad šią vagystę padarė būtent D. L.. Jis patvirtino, kad tą dieną buvo sporto klube pasportuoti, kalbėjo registratūroje su liudytoja A. R., klubo koridoriuje apžiūrėjo ten stovinčius paspirtukus, išėjęs iš salės neskubėjo niekur išeiti, buvo prie masažo kabineto, tačiau į persirengimo kambarį net nebuvo užėjęs ir net nežino kur jis yra ir kaip ten galima patekti. Sporto klube yra vaizdo kameros, tačiau ir jos nėra užfiksavę, kad L būtų ėjęs j persirengimo kambarius. Kaip nurodė liudytoja A. R., išėjęs iš salės, D. L. niekur neskubėjo, kalbėjo su ja, apžiūrinėjo koridoriuje stovinčius paspirtukus, buvo nuėjęs link masažo kambario, tačiau, kad būtų ėjęs į persirengimo kabinas ji nematė. Logiškai mąstant, jei D. L. būtų apvogęs minėtas spinteles, jis būtų stengęsis kuo greičiau pasišalinti iš sporto klubo, o ne kalbinęs liudytoją ir dar gana ilgą laiką buvęs sporto klube, juk asmenys, kurių spintelės buvo apvogtos bet kuriuo metu galėjo baigti sportuoti ir tai pastebėti.

2.2.4. Taigi, D. L. visą laiką nuosekliai teigė, kad šios nusikalstamos veikos jis nepadarė ir šiame sporto klube jokių daiktų negrobė. Jokių liudytojų, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti jo versiją nėra. Įvertinus visų gautų įrodymų visetą, galima daryti pagrįstą išvadą, kad negauta pakankamai neginčijamų faktinių duomenų, patvirtinančių nuteistojo D. L. kaltę dėl žios nusikalstamos veikos padarymo. Visos abejonės, kurios iškyla tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurių nepavyksta pašalinti panaudojant visas įmanomas tyrimo galimybes, yra aiškinama kaltinamojo, šiuo atveju D. L. naudai. Teismų praktikoje pažymima, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti (baudžiamoji byla Nr. 2K-30-689/2018). Nagrinėjamu atveju, tiek įvertinus surinktų faktinių duomenų visumą, tiek atsižvelgus j nustatytas faktines aplinkybes, nukentėjusiųjų, liudytojos parodymus, darytina išvada, kad vieninteliai duomenys, kuriais remiantis grindžiamas kaltinimas D. L. yra filmuota medžiaga bei liudytojos A. R. parodymai, kad pastarasis lankėsi minėtame klube, tačiau joks vagystės faktas nėra užfiksuotas. Savo nuosprendyje pirmos instancijos teismas konstatavo, kad šios vagystės įvykių seka pilnai sutampa su vagystės, įvykdytos 2020-06-18 (1.1. p.) mechanizmu, tačiau su tuo sutikti negalima. 2020-06-18 buvo iš rankinės kabojusios ant kėdės pavogta piniginė, į jokius persirengimo kambarius nebuvo einama, jokios spynelės laužomos nebuvo, tad vien to fakto, kad abi vagystės buvo sporto klubuose, neužtenka konstatuoti faktui, jog vagysčių mechanizmai yra identiški.

2.2.5 Kitų objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįsti kaltinamojo D. L. kaltę dėl 1.2.1.-1.2.2 p. nurodytos nusikalstamos veikos, nenustatyta. Todėl tad dėl šio kaltinimo D. L. turėtų būti išteisintas. Tuo pačiu atmestini nukentėjusiųjų G. L. ir J. S. civiliniai ieškiniai.

2.3. Dėl 1.3. p. nurodyto kaltinimo.

2.3.1. Nuteistasis D. L. savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei duodamas parodymus teisme. Nepavyko surinkti objektyvių duomenų, kad šią vagystę būtų galėjęs padaryti D. L..

2.3.2. Nukentėjusysis S. G. ikiteisminio tyrimo metu 2020-07-20, kai jam buvo pateiktos nuotraukos nieko neatpažino D. L. iš fotonuotraukų. Duodamas parodymus teisme nurodė, jog patvirtinti ar pavogė D. L. negali, jo atpažinti taip pat negali. Be to, teisme nukentėjusysis nurodė, kad ant asmens, kuris buvo užėjęs j patalpas matė tatuiruotę ant peties, kur pavaizduotas kažkoks „ratukas", tačiau D. L. tatuiruotę turi ne ant peties, bet ant dilbio.

2.3.3. Liudytojas E. Š., kuris matė kažkokį asmenį vaikštant netoli klubo, D. L. taip pat neatpažino. Teismo posėdžio metu 2021-01-06 jis nurodė, kad asmuo buvo maždaug 160 cm. ūgio, apie 30 metų, tačiau šis apibudinimas D. L. netinka, be to ir teisme šis liudytojas D. L. neatpažino.

2.3.4. Bylos medžiagoje yra specialisto išvada, kurioje jam pateikus vaizdo įrašą, specialistas nurodė, kad iš šių įrašų nustatyti ar tai D. L. ar ne – negalima. Šiame įraše matomas asmuo, kuris 2020-06-29,16:19:52 įeina į kiemelį, 16:20:15 šis asmuo laipteliais vedančiais į pastatą pakyla į viršų, o jau 16:20:21 šiais laiptais nusileidžia žemyn, t.y. išeina iš pastato po 6 sekundžių. Pagrįstai kyla klausimas ar įmanoma per 6 sekundes užeiti į nepažįstamą patalpą, patekti į kabinetą, rasti ir iš skirtingų stalų (taip teisiamojo posėdžio metu nurodė nukentėjusysis S. G.) pagrobti daiktus ir pinigus.

2.3.5. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į šias faktines aplinkybes, neatsižvelgė į specialisto išvadą, kad vaizdo įraše asmens identifikuoti neįmanoma, neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjęs asmuo S. G. iš nuotraukų D. L. neatpažino, neatsižvelgė į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. Š. nuteistojo D. L. neatpažino ir nurodė, kad asmuo galimai užėjęs į sporto klubo „Žuvėdros" patalpas buvo 160 cm. ūgio, apie 30 metų. Šis apibūdinimas D. L. visiškai netinka, nes pastarojo ūgis yra virš 180 cm., tuo metu jam buvo 26 metai, tačiau jis atrodo dar jaunesnis.

2.3.6. Šiuo atveju turėjo būti taikoma „in dubio pro reo" taisyklė ir visi neaiškumai, kurių nepavyko pašalinti teisiamojo posėdžio metu, turėjo būti aiškinami nuteistojo naudai. Negalima ir konstatuoti, jog vagysčių įvykių seka pilnai sutampa su vagysčių mechanizmais, nurodytais 1.1. ir 1.2.1.- 1.2.2. p. sporto klubuose, tame tarpe ir su vagyste dėl kurios D. L. savo kaltę pilnai pripažino (1.1. p.). Vien tai, kad D. L. padarė vagystę viename sporto klube, nereiškia, kad jam galima inkriminuoti ir kitas vagystes sporto klubuose, kurios buvo padarytos 2020 metų birželio mėnesį.

2.3.7. Įvertinus visus byloje esančius duomenis, kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymus, dėl šio kaltinimo D. L. taip pat turėtų būti išteisintas, nes nėra pakankamai objektyvių duomenų, kad Jis būtų padaręs šią nusikalstamą veiką. Tuo pačiu turėtų būti atmestas ir nukentėjusiojo S. G. civilinis ieškinys.

2.4. Dėl 1.8. p. nurodyto kaltinimo.

2.4.1. Savo kaltę dėl šio epizodo D. L. pripažino, tačiau nesutinka su tuo, kad buvo įvykdytas plėšimas ir jis nuteistas pagal BK 180 str. 1 d., D. L. yra įsitikinęs, kad padarė vagystę (BK 178 str.2 d.), o ne plėšimą, nes jokio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo, o tik iš vežimėlio pagrobė rankinuką su pinigine.

2.4.2. Nukentėjusi buvo apklausta tik vieną kartą 2020-07-23 ikiteisminio tyrimo metu, į teismą duoti parodymų ji neatvyko, teismo prašymą, kad galėtų būti apklausta nuotoliniu būdu ji ignoravo.

2.4.3. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad vaikinas prekybos centro aikštelėje iš vežimėlio bandė paimti jos rankinuką, ji sugriebė rankinuką ir ėmė tempti į save, laikė abiem rankomis, o vaikinas viena ranka tempė rankinuką, o kita bandė atsegti užtrauktuką. Nukentėjusiosios žodžiais vaikinas trenkė jai į veidą, bet šioje vietoje nelabai įmanoma suprasti kaip jis galėjo trenkti jai į veidą, jei viena ranka tempė rankinuką, o kita bandė atsegti užtrauktuką. Nukentėjusioji nurodė, kad jai buvo sumušta lūpa, tačiau, nors ir buvo siųsta atlikti medicininę ekspertizę, ten nesikreipė ir jokios specialisto išvados dėl galimo jos sužalojimo nėra.

2.4.4. Liudytoja V. R. buvo apklausta 2020-07-23 ikiteisminio tyrimo metu, taip pat davė parodymus 2021-01-06 teismo posėdyje. Ši liudytoja nurodė, kad matė kaip kažkoks vyras „grumiasi" su moterimi ir bando pagrobti rankinuką, tačiau, kaip nurodė teisme, „jokių smūgių nematė", ką bandė padaryti nematė, tik moteris pati sakė, kad iš jos pavogė piniginę. Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja sakė, kad, kai priėjo prie moters, ši gulėjo ant asfalto. Teisme jau tvirtino, kad negulėjo, o sėdėjo ant žemės. Teisme liudytoja nurodė, kad nukentėjusiajai buvo sužalota lūpa, tačiau ji nepasakojo kaip ši lūpa buvo sužalota. Pati liudytoja, kaip jau minėta, matė tik susistumdymą, bet jokių smūgių nematė, kas ką darė irgi nematė. Manytina, kad teismo padaryta išvada, jog liudytoja matė, kad nuteistasis sudavė smūgj nukentėjusiajai neatitinka byloje surinktų įrodymų, nes priešingai nei nurodė teismas, teisiamojo posėdžio metu, kaip jau minėta, ši liudytoja nurodė, kad „jokių smūgių nematė“.

2.4.5. Jokių vaizdo įrašų, kuriuose būtų matomas smurtas taip pat nėra.

2.4.6. Liudytojas E. K. („Rimi" apsaugos darbuotojas) taip pat pačio įvykio nematė, matė moterį iš kurios lūpos bėgo kraujas, tačiau kviesti medikus nukentėjusioji atsisakė.

2.4.7. Manytina, kad vienareikšmiškai teigti, kad D. L. sudavė nukentėjusiąjai smūgį negalima, juo labiau, kad D. L. tai neigia. Moteris galėjo netyčia susižaloti lūpą ir pati, juo labiau, kad teismo medicininė ekspertizė atlikta nebuvo, dėl jos atlikimo, nors ir buvo siųsta, nukentėjusioji nesikreipė, nebuvo nustatyta dėl kokios priežasties (netyčia susižalojo pati, smūgio pasekmė ar pan.) ant lūpos buvo kraujo žymės.

2.4.8. Nuteistojo D. L. neteisėta veika turėtų būti perkvalifikuota iš BK 180 str. 1 d. į 178 str. 2 d., nes neįrodyta, kad jis būtų sudavęs smūgį nukentėjusiajai ir taip atėmęs galimybę jai priešintis.

2.4.9. Grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, o grobiant svetimą turtą plėšimo būdu, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, kaltininko smurtas ir grasinimai yra nukreipti į nukentėjusįjį ir kaltininkas suvokia, kad turtą pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią. Kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, plėšimo sudėtis numato ne tik fizinio smurto ar grasinimo tuoj pat jį panaudoti veiksmus, bet ir kitokias poveikio galimybes. Atskirais atvejais vagystės metu taip pat gali būti panaudotas fizinis smurtas, tačiau jis naudojamas ne tam, kad pasalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą, o tam, kad paimtų (atskirtų) turtą iš nukentėjusiojo. Šiuo atveju taip ir buvo, tad nuteistojo veika, kaip jau minėta, turėtų būti perkvalifikuota iš BK 180 str. 1 d. į 178 str. 2 d.

2.4.10. Šiame epizode nukentėjusioji N. Z. pateikė 300 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, kurį teismas visiškai tenkino. Nuteistasis nurodė, kad buvo pagrobtas 180 eurų vertės turtas, tačiau priteisto 300 eurų dydžio civilinio ieškinio neginčija ir sutinka jį atlyginti.

2.5. Dėl bausmės. Kadangi D. L. kaltė įrodyta tik dalyje dėl apysunkių nusikaltimų ir baudžiamojo nusižengimo padarymo, nelieka kliūčių taikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti. Prašo pritaikyti LR BK 75 str. 3 d. ir bausmės vykdymą nuteistajam D. L. iš dalies atidėti bei skirti papildomai vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones (BK 75 str. 5 d.). Tokiu atveju kaltininkas galėtų greičiau atlyginti civilinius ieškinius.

Šalies argumentai

2.6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje D. L. gynėjas prašo panaikinti ir pirmosios instancijos dalis, išdėstytas 1.5 p. (dalyje dėl kaltinimo pagal BK 302 str. 1 d.) bei 1.6. p. (dalyje dėl kaltinimo pagal 182 str. 1 d.), kurios apeliacine tvarka nebuvo skundžiamos. Prašymą grindžia toliau išdėstytais motyvais.

2.6.1. Kasacinės instancijos teismas šios kategorijos bylose yra išaiškinęs, jog esminis sukčiavimo nusikaltimo sudėties požymis – apgaulės panaudojimas prieš turto savininką, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui.

Šalies argumentai

2.6.2. Byloje nustatyta, kad D. L. pavogė iš nukentėjusiosios piniginę, kurioje buvo jos vardu išduota Swedbank AB mokėjimo kortelė su kortelės autentifikavimui reikalingais duomenimis (PIN kodas), todėl pripažintina, kad nuteistasis nenaudojo prieš nukentėjusiąją apgaulės, siekdamas įgyti nukentėjusiajai priklausantį turtą, o pasinaudojo nukentėjusiosios neapdairumu ir neatsargumu, saugant autentifikavimo duomenis kartu su EMP, o ne atskirai, kaip to reikalauja banko taisyklės. Panaudodamas neteisėtai įgytą EMP ir jos autentifikavimo duomenis, nuteistasis nenaudojo apgaulės ir neklaidino dėl savo tapatybės.

2.6.3. BK 215 str. 1 d. nustato, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Atsižvelgiant į egzistuojantį teisinį reglamentavimą, pripažintina, kad D. L. veiksmus apima BK 215 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymius, kadangi šio nusikaltimo objektas yra mokėjimo instrumentų naudojimo tvarka, todėl šiuo atveju nusikaltimo dalykas yra tikrų mokėjimo instrumento identifikavimo duomenų neteisėtas panaudojimas.

2.6.4. Už tą pačią veiką D. L. pripažinus kaltu ir pagal BK 182 str. 1 d., teismas neteisingai kvalifikavo nuteistojo veiksmus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje naikintinas.

2.6.5. BK 302 str. 1 d. nustato, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Pagal šią teisės normą atsakomybė kyla tuo atveju, jei kaltininko neteisėti veiksmai yra nukreipti į dokumentų pagrobimą, siekiant šiuos dokumentus įgyti sau ar tretiesiems asmenims. Konkrečiu atveju, nors nuteistojo veiksmai formaliai atitinka objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, tačiau D. L. veiksmai nepasiekė tokio pavojingumo visuomenei lygio, dėl kurio turėtų kilti baudžiamoji atsakomybė už dokumento pagrobimą. Nuteistojo neteisėti veiksmai buvo nukreipti į nukentėjusiosios turtą, o ne į dokumentų (pensininko pažymėjimą) vagystę. Byloje nėra duomenų, kad pensininko pažymėjimo pagrobimas sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiajai ar tokių pasekmių būtų siekęs D. L.. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistojo kaltės, neatskleidė šio nusikaltimo sudėties požymių viseto, nepagrindė savo išvadų ištirtų įrodymų palyginimu ir analize, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą šioje dalyje. Todėl nuosprendis šioje dalyje naikintinas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

3. Dėl 1.2.1-1.2.2 p. nurodyto kaltinimo.

3.1. Bylos duomenys.

Žemesnės instancijos teismas

3.1.1. Apklaustas įtariamuoju D. L. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2020-06-23, apie 19:30 val., lankėsi sporto klube „Impus“, esančiame Vilniuje, Ozo g. Klube pirmas apsilankymas yra nemokamas. Todėl pasinaudojo šia galimybe. Pasportavo ir išėjo. Kaltinime nurodytų vagysčių nepadarė (t. 3, b.l. 121). Pirmosios instancijos teisme D. L. savo kaltės nepripažino, nurodė abejojantis ar vaizdo įraše iš sporto klubo vaizdo kamerų užfiksuotas asmuo yra jis (t. 4, b.l. 145, t. 5, b.l. 140-141). Apeliaciniame skunde ir papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis D. L. iš esmės pakartojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Pripažino, kad tai jis užfiksuotas vaizdo įraše, nurodė, kad lankėsi sporto klube pasportuoti, tačiau vagysčių nepadarė.

3.1.2. Nukentėjusysis J. S. nurodė, kad sporto klube „Impuls“, esančiame Vilniuje, Ozo g., lankėsi 2020-06-23, nuo 18:30 iki 20:30 val. Apie 20:30 val. grįžęs į rūbinę pamatė, kad išlaužta pakabinama spynelė, kuria buvo užrakinta spintelė ir pavogti nukentėjusiojo asmeniniai daiktai. Išlaužtoji spynelė dingo. (t. 1, b.l. 12-14, 75, t. 5, b.l. 115).

3.1.3. Nukentėjusysis G. L. parodė, kad sporto klube „Impuls“, esančiame Vilniuje, Ozo g., lankėsi 2020-06-23, nuo 19:30 iki 20:30 val. Apie 20:30 val. grįžęs į rūbinę pamatė, kad išlaužta pakabinama spynelė, kuria buvo užrakinta spintelė ir pavogti nukentėjusiojo asmeniniai daiktai. Išlaužtoji spynelė dingo. (t. 1, b.l. 17-18, 86, t. 4, b.l. 144-145).

3.1.4.1. Liudytoja A. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2020-06-23 dirbo sporto klube „Impuls“ adresu Ozo 41 registratūroje. 19:30 val. išgirdo atsidarant sporto salės duris. Būdama registratūroje matė įtartiną vaikiną, kuris be aiškaus tikslo vaikštinėjo po patalpas, ėjo į masažo kabinetą, kalbino liudytoją prie registratūros, ėjo į nišą, kurioje lankytojai palieka savo viršutinius rūbus, dviračius ir paspirtukus, judino ten paliktą paspirtuką, aiškindamas, kad ieško panašaus žmonai. Kalbėjosi su kažkuo telefonu. Liudytoja nematė, ar įtartinas vaikinas buvo užėjęs į vyrų rūbinę (t. 1, b.l. 95).

Žemesnės instancijos teismas

3.1.4.2. Pirmosios instancijos teisme liudytoja A. R. parodė, kad 2020-06-23 dirbo sporto klube „Impuls“ adresu Ozo 41 (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną, tarp 19:00 ir 20:00 val., būdama tualete išgirdo trinktelint duris į grupinių užsiėmimų salę. Pagalvojo, kad atėjo kažkuris iš trenerių. Grįžusi į registratūrą pamatė vaikiną, apie kurį davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, Jis be aiškaus tikslo vaikštinėjo po patalpas, ėjo į masažo kabinetą, kalbino liudytoją prie registratūros, ėjo į nišą, kurioje lankytojai palieka savo viršutinius rūbus, dviračius ir paspirtukus, judino ten paliktą paspirtuką, aiškindamas, kad ieško panašaus draugei. Vaikinas niekur neskubėjo, praleido registratūroje apie 5 minutes, po ko pradėjo kalbėti telefonu ir išėjo iš klubo. Darbo dienos gale du klubo lankytojai pranešė, kad vyrų rūbinėje išlaužtos dvi spintelės ir pavogti lankytojų asmeniniai daiktai (t. 5, b.l. 120-122).

3.1.4.3. Papildomai apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja A. R. parodė, kad praėjus pro registratūrą (plane pažymėta Nr. 1), patenkama į kairėje esančią nišą kurioje lankytojai žiemą kabina viršutinius rūbus, o vasarą saugo dviračius ir paspirtukus. Tiesiai iš kairės į dešinę yra dvejos durys – į grupinių užsiėmimų salę (plane pažymėta Nr. 3) ir į rūbines. Įėjimas į grupinių užsiėmimų salę paprastai būna užrakintas ir pro jį vaikšto tik treneriai. Lankytojai į tą pačią salę patenka iš kitos – rūbinių pusės. Tačiau įvykio dieną šios durys buvo atrakintos treneriams. Antras įėjimas į rūbines skirtas klientams yra pro turniketą, pro kurį klientai praeina arba su piršto antspaudu arba su registratūroje gauta apyranke. Masažo kabinetas yra į dešinę nuo registratorės (plane pažymėtas Nr. 2). Vaido įraše, registratūroje, liudytojos nėra, nes jai buvo 15 minučių pertrauka. Negali paaiškinti, kodėl nėra vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotos ankstesniuose liudytojos parodymuose nurodytos aplinkybės (t. 7, b.l. 14, 18).

3.1.5. Liudytoja G. P., apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad po įvykio peržiūrėjo vaizdo įrašus, pagal juos, įtariamasis vyras klube prabuvo apie 20 min. Policijai pateikė visus vaizdo įrašus, kuriuos rado, t. y. dvi rinkmenas kiti tuo laikotarpiu daryti vaizdo įrašai jau yra sunaikinti. Vaizdo kameros įrengtos tik registratūroje ir grupinių užsiėmimų salėje. Negali paaiškinti, kodėl nėra vaizdo įrašų, kuriuose asmuo, panašus į D. L. užfiksuotas išeinant iš klubo ir bendraujant su registratūros darbuotoja (t. 7, b.l. 17-18).

3.1.6. UAB „Impuls“ pateikė du vaizdo įrašus, darytus sporto klubo „Impuls“, esančio Ozo g., Vilniuje, registratūroje ir grupinių užsiėmimų salėje (rinkmenos Ozo g. 41_ch2_20200623192835_20200623193104.asf ir Ozo g. 41_ch6_20200623192950_20200623193105.asf?, t. 1, b.l. 99-101). Įrašuose nurodytas laikas 2020-06-23 nuo 19:28:34 iki 19:31:04 val. Įrašuose užfiksuota, kad registratūroje darbuotojos nėra. Iš lauko į registratūrą įeina asmuo, panašus į D. L., žvilgtelėjęs į masažo kabineto duris, praeina pro registratūros stalą, apsižvalgo nišoje, kurioje stovi paspirtukas, prieina prie paspirtuko, jį apžiūri, be tikslo pavaikštinėjęs po registratūrą, pro neužrakintas duris įeina į grupinių užsiėmimų salę. Tuščioje grupinių užsiėmimų salėje apsižvalgo, išbando guminę tampyklę ir 19:31 val. pro priešingoje salės pusėje esančias klientams skirtas duris išeina rūbinių (CD laikmena t. 4 viršelis).

3.1.7. UAB „Impuls“ rašte nurodoma, kad D. L. apsilankymas sporto klube 2020-06-23 nėra užregistruotas. Paskutinį kartą D. L. lankėsi tinklui priklausančiame sporto klube, esančiame Kauno mieste 2020-01-18 (t. 1, b.l. 106).

3.1.8. Iš D. L. mobilaus ryšio išklotinių analizės matyti, kad 2020-06-23, 19:39:46 buvo prisijungęs prie bazinių stoties bokšto 2C91C1F adresu Ozo g. 39, Vilniuje, į kurių veikimo zoną patenka vieta, kur buvo padarytos aptariamos vagystės (t. 2, b.l. 180).

3.2. Apeliacinės instancijos teismo išvados

3.2.1. Remiantis nukentėjusiųjų J. S. ir G. L. parodymais (3.1.2., 3.1.3. p.) nustatyta, kad vagystė padaryta 2020-06-23, laikotarpiu tarp 19:30 val. ir 20:30 val. Anksčiau vagystė negalėjo būti padaryta, nes nukentėjusysis G. L. į klubą atėjo tik 19:30 val. Taip pat remiantis paties nuteistojo D. L. parodymais (3.1.1. p.), vaizdo įrašu (3.1.6. p.), ir D. L. telefono išklotinės analize (3.1.8. p.) nustatyta, kad D. L. į sporto klubą, atėjo 2020-06-23, 19:28 val., per tarnybinį įėjimą patekęs į grupinių užsiėmimų salę, 19:31 val. iš jos pateko į koridorių, vedantį į rūbines. Sulyginus liudytojos A. R. parodymus apie tai, kad D. L. iš klubo išėjo, kai pradėjo su kažkuo kalbėti telefonu (3.1.4.1., 3.1.4.2. p.) su duomenimis, kad D. L. skambutis užfiksuotas 19:39 val. (3.1.8. p.), galima daryti išvadą, kad D. L. įvairiose sporto klubo patalpose buvo nuo 19:28 val. iki 19:39 val. Be to, remiantis tos pačios liudytojos A. R. duomenimis, D. L. prieš išeidamas dar apie 5 minutes praleido registratūroje. Vadinasi, klubo patalpose, kurios nestebimos vaizdo kamerų (tame tarpe ir rūbinėse), D. L. galėjo būti apie 3 minutes - nuo 19:31 val. iki maždaug 19:34 val. Jei tikėti kaltinimu, D. L. per šias tris minutes turėjo suspėti patekti į vyrų rūbinę, surasti ir išlaužti dvi spinteles, jas apžiūrėti, rasti vertingus daiktus, nusiimti kuprinę, juos paslėpti kuprinėje, ir per grupinių treniruočių salę spėti grįžti į registratūrą. Teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, ar 3 minučių terminas yra pakankamas visiems paminėtiems veiksmams atlikti.

3.2.2. Nėra paneigta versija, kad vagystę laikotarpiu tarp 19:30 ir 20:30 val. galėjo padaryti ne D. L., o kitas asmuo, nes iš nurodyto laikotarpio D. L. praleido sporto klube tik 9 minutes. Sporto klubo registratūroje ilgą laiką nebuvo darbuotojų, niekas nekontroliavo žmonių patekimo į sporto klubo patalpas. Be to, nebuvo užrakintas tarnybinis įėjimas į grupinių treniruočių salę, per kurią, apeinant klientams skirtą turniketą su kontrolės sistema, galima buvo patekti į rūbines. Vaizdo įrašai, kuriais remiantis galima būtų pašalinti šias abejones nepateikti. Dėl neaiškių priežasčių nepateikti net ir visi vaizdo įrašai, kuriuose turėjo būti užfiksuotas D. L. grįžimas į registratūrą per grupinių treniruočių salę jo bendravimas su registratūros darbuotoja A. R..

3.2.3. Remiantis liudytojos A. R. parodymais, D. L. nesielgė kaip vagystę padaręs asmuo, neskubėjo pasišalinti. Apie 5 minutes praleido registratūroje, kalbino liudytoją, žvalgėsi, buvo užėjęs į masažo kabinetą, apžiūrinėjo paspirtuką. Toks kaltinamojo elgesys nėra natūralus. Jei D. L. būtų padaręs jam inkriminuojamas vagystes, jis turėjo suprasti, kad bet kurią minutę klubo klientai galėjo pranešti apie išlaužtas spinteles ir D. L. rizikuoja būti sulaikytas įvykio vietoje su įkalčiais – išlaužtomis spynelėmis, nukentėjusiojo G. L. raktine su raktais ir pinigais, nukentėjusiojo J. S. laikrodžiu.

Žemesnės instancijos teismas

3.2.4. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. L. kaltu rėmėsi tuo, kad D. L. apsilankymo sporto klube „Impuls“, esančiame Ozo g. 2020-06-23, apie 19:30 val. įrodytas, vagystės braižas panašus į vagystės, padarytos 2020-06-18 iš kito to paties tinklo sporto klubo, esančio Vilniuje, Fabijoniškių g. braižą ir tuo, kad D. L. elgėsi įtartinai, lankėsi akivaizdžiai ne sporto tikslais, o vadinasi, lankėsi klube vagystės tikslu. Kolegijos nuomone, šių argumentų nepakanka kaltei pagrįsti. Aplinkybė, kad D. L. 2020-06-23 lankėsi sporto klube „Impuls“, esančiame Ozo g., Vilniuje nustatyta, jos neginčija ir pats nuteistasis. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2020-06-23 vagystės braižas yra panašus į ankstesnės 2020-06-18 vagystės braižą nėra visiškai pagrįstas. Vagystes sieja tik tas panašumas, kad jos padarytos iš tam pačiam tinklui „Impuls“ priklausančių sporto klubų. Tačiau pirmosios 2020-06-18 vagystės atveju sporto klubas, esantis Fabijoniškių g., Vilniuje nedirbo ir D. L. neturėjo dingsties patekti į patalpas apsimetęs klubo klientu. Pinigų vagystė padaryta iš be priežiūros klubo koridoriuje paliktos klubo vadybininkės rankinės, o ne iš užrakintos saugyklos, kaip antruoju atveju. Dėl trečiojo pirmosios instancijos teismo argumento, teisėjų kolegija sutinka, kad D. L. elgėsi įtartinai, akivaizdžiai ne sporto tikslais žvalgėsi po sporto klubo patalpas, vaikščiojo pro tarnybines duris, įtartinai domėjosi klubo lankytojo turtu – pasipiruku. Tačiau net ir pripažinus, kad D. L. klube buvo vagystės tikslu, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad jis padarė vagystę, kuria yra kaltinamas, nes tam turėjo per mažai laiko (3.2.1. p.), nepaneigta abejonė, kad vagystę galėjo padaryti kitas asmuo (3.2.2. p.), nuteistasis elgėsi ne kaip vagystę padaręs asmuo, bet kaip galimai besižvalgantis, niekur neskubantis asmuo (3.2.3. p.).

3.2.5. Įvertinus visus 3.2.1. - 3.2.4. p. išdėstytus argumentus visumoje, teisėjų kolegija daro išvada, kad pagrįstų abejonių dėl D. L. kaltės pašalinti nėra galimybių. Todėl šioje dalyje apeliacinis skundas tenkinamas ir D. L. pagal kaltinimą dėl 2020-06-23 vagystės išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Nukentėjusiųjų G. L. ir J. S. civiliniai ieškiniai atmetami (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

4. Dėl 1.3. p. nurodyto kaltinimo.

4.1. Bylos duomenys

4.1.1. Apkaltinamasis nuosprendis D. L. šioje dalyje pagrįstas nukentėjusiojo S. G., liudytojo E. Š. parodymais, vaizdo įrašu, D. L. asmens apžiūros duomenimis, D. L. naudoto telefono išklotinių duomenimis.

4.1.2. Nukentėjusysis S. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Klubo aikštelė ir biuras yra adresu (duomenys neskelbtini). 2020-06-29, apie 16:16 val., treniruodamas vaikus iš maždaug 15 metrų atstumo, pastebėjo, kaip nepažįstamas 25-30 metų amžiaus, apie 183-185 cm ūgio vyras laiptais pakilo į klubo biurą ir maždaug po minutės iš ten išėjo. Biuro durys nebuvo užrakintos. Kilus įtarimui nukentėjusysis nedelsiant nuėjo į biurą ir pamatė, kad dingo ant stalo buvusi piniginė su 830 eurų grynųjų pinigų ir mobilaus ryšio telefonas. Ir piniginė ir telefonas buvo palikti biure ant stalo (t. 1, b.l. 19-21, 115-117, 118-120, t. 5, b.l. 54-55).

4.1.3. Liudytojas E. Š. teisme parodė, kad 2020-06-29 dirbo (duomenys neskelbtini), apie 16:00 val. išėjo parūkyti. Tik išėjus į lauką, nepažįstamas vyriškis paprašė cigaretės, liudytojas atsakė, kad neturi ir paėjėjęs toliau pritūpė ir užsirūkė. Į minėtą vyriškį dėmesio daugiau nekreipė. Visiškai jo neįsidėmėjo ir apibūdinti negali (t. 5, b.l. 115-116). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad jį užkalbinęs vyras buvo apie 30 metų amžiaus ir 160 cm ūgio (t. 1, b.l. 135-137).

4.1.4. Prieš įėjimą į sporto klubo „Žuvėdra“ biurą, esantį adresu Čiobiškio 16, Vilnius įrengtos vaizdo kameros įraše užfiksuotas vyras, vilkintis sportiniais bateliais, šortais, tamsiais marškinėliais trumpomis rankovėmis, su kuprine. 2020-06-29, 16:19:53 val. vyras pasirodo kameros stebėjimo zonoje, 16:19:59 val. užkalbina darbininką (E. Š.), 16:20:17 val. vyras lipa laiptais į sporto klubo biurą, kalbasi telefonu, laikydamas jį kaire ranka, 16:20:22 val. atitraukia kaire ranką nuo ausies ir ant kairės rankos dilbio matoma tatuiruotė, 16:21:00 val. tas pats vyriškis leidžiasi laiptais žemyn ir sparčiu žingsniu išeina už kameros stebėjimo zonos ribų (rinkmena IMG_3902(1).MOV, t. 4 viršelis, t. 1, b.l. 132).

4.1.5. D. L. asmens apžiūros metu nustatyta, kad ant jo kairės rankos dilbio yra panaši tatuiruotė į tą, kuri užfiksuota 4.1.4. aptartame vaizdo įraše (t. 3, b.l. 7, 35).

4.1.6. Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad užlipus laiptais, pro duris iš karto patenkama į sporto klubo biuro, adresu Čiobiškio 16, Vilnius patalpas. Ant stalo guli telefono pakrovėjo laidas (t. 1, b.l. 109).

4.1.7. 3.1.8. Iš D. L. mobilaus ryšio išklotinių analizės matyti, kad jo naudojamas telefonas su numeriu 86273776, 2020-06-29, nuo 16:19 val. iki 17:16 val. buvo prisijungęs prie bazinių stočių bokštų 806C, 806B adresu Šeškinės g. 59-88, Vilniuje, į kurių veikimo zoną patenka vieta, kur buvo įvykdyta vagystė 2020-06-29, 16.20 val. iš sporto klubo ,,Žuvėdra“ adresu Čiobiškio g. 16, Vilniuje (rinkmena Isklotine_(TEL)_352482_20(1).txt, t. 4 viršelis, t. 2, b.l. 180).

4.2. Apeliacinės instancijos teismo išvados

4.2.1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vaizdo įraše užfiksuotas asmuo ir asmuo, apie kurį davė parodymus nukentėjusysis S. G. ir liudytojas E. Š., yra D. L., jokie pašaliniai asmenys be D. L. nurodytu laikotarpiu į sporto klubo biurą nebuvo užėję, vagystė pastebėta tuojau pat po D. L. pasišalinimo. Todėl jokių pagrįstų abejonių dėl D. L. kaltės nėra. Teisėjų kolegija sutinka su paminėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir atmeta apeliacinio skundo argumentus.

4.2.2.1. Aplinkybę, kad 4.1.4. p. aptartame vaizdo įraše užfiksuotas D. L., įrodo ne tik faktas, kad šiame vaizdo įraše užfiksuoto vyro tatuiruotė yra panaši ir padaryta toje pačioje kūno vietoje, kaip ir pas D. L. ir ne tik tai, kad įvykio metu D. L. savo telefonu buvo prisijungęs bokšto, kuris veikia vagystės vietos zonoje. Be šių įrodymų kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismas, D. L. tapatybę leidžia identifikuoti ir jo apranga bei daiktai. Sulyginus 2020-06-23 sporto klube „Impuls“ esančiame Vilniuje, Ozo g. darytą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas D. L. (rinkmena Ozo g. 41_ch2_20200623192835_20200623193104.asf), su 2020-06-29 prie įėjimo į sporto klubą „Žuvėdra“ padarytu vyro vaizdo įrašu, matyti, kad pastarasis avi tokius pačius sportinius batelius, vilki tokiais pačiais marškinėliais ir nešasi tokią pačią kuprinę, kaip ir 2020-06-23 įraše užfiksuotas D. L.. Abiejuose vaizdo įrašuose užfiksuotų vyrų kūno sudėjimas panašus. Taigi, be to, kad D. L. turi panašią tatuiruotę, kaip 2020-06-29 vaizdo įraše užfiksuotas vyras, vagystės metu buvo prisijungęs prie vagystės vietoje veikiančio telekomunikacijų siųstuvo, D. L. leidžia identifikuoti dar ir jo apranga bei daiktai. Visų šių įrodymų visiškai pakanka tam, kad identifikuoti asmenį, kuris užfiksuotas 2020-06-29 vaizdo įraše IMG_3902 (1).MOV.

4.2.2.2. Neigdamas savo tapatybe, D. L. remiasi neesminiais prieštaravimais arba klaidina teismą. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusysis S. G. iš nuotraukų neatpažino D. L., tačiau tai aiškintina tuo, kad S. G. stebėjo nuteistąjį iš pakankamai didelio atstumo – apie 15 metrų, trumpą laiko tarpą ir spėjo įsidėmėti tik nuteistojo kūno sudėjimą bei aprangą. Be to pažymėtina, kad D. L. vagystės metu buvo pakeitęs išvaizdą, palyginus su fotonuotrauka, kuri buvo pateikta atpažinimui nukentėjusiajam S. G.. Atpažinimui pateiktoje fotonuotraukoje D. L. yra plikai nusikirpęs ir jaunesnis, vaizdo įraše užfiksuotas kaltinamasis atrodo vyresnis ir su vidutinio ilgio plaukais (t. 1, b.l. 125-127, 131-132). Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis S. G. nesakė, kad tatuiruotė buvo ant vyriškio peties. Pagal teisiamojo posėdžio protokolą, S. G. nurodo, kad tatuiruotė buvo ant vyro rankos. Be to, nukentėjusysis nurodė, kad tatuiruotę pastebėjo ne gyvai stebėdamas vyriškį, bet vaizdo įraše (t. 5, b.l. 54). O vaizdo įraše užfiksuotas vyras, kaip jau minėta, tatuiruotę turi toje pačioje vietoje kaip ir D. L. – ant kairės rankos dilbio. Liudytojui E. Š. D. L. apskritai nebuvo rodytas atpažinti, nes pastarasis iš karto nurodė, kad asmens, kuris prašė cigarečių, neįsidėmėjo. Iš vaizdo įrašo IMG_3902 (1).MOV matyti, kad D. L. ir E. Š. bendravimas, liudytojui praeinant ir net nesustojant, truko nuo 16:19:57 val. iki 16:20:01 val. - vos 4 sekundes, po ko liudytojas eina toliau, atsitūpia prie pastato sienos už 15-20 metrų nuo įėjimo į sporto klubo biurą ir rūko, nekreipdamas jokio dėmesio į D. L.. Liudytojas apie įvyki apklaustas praėjus 3 dienom po jo (2020-07-02). Itin trumpas liudytojo E. Š. bendravimas su D. L., kuriam liudytojas nesuteikė jokio reikšmės, pakankamai ilgas laiko tarpas, praėjęs nuo įvykio iki apklausos, paaiškina kodėl liudytojas negali atpažinti D. L. ir neteisingai nurodo jo ūgį bei kūno sudėjimą. Vaizdo ir portretų specialisto išvada, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nepaneigia D. L. kaltės, o kaip tik papildo 4.2.2.1 p. nurodytų jo tapatybę patvirtinančių duomenų visumą. 2020-09-28 specialisto išvadoje nurodoma, kad tiriamojo asmens iš katalogo „Ciobiskio“ ir D. L. išorės elementų požymiai sutampa, tačiau jų portretinei identifikacijai nepakanka (t. 3, b.l. 12). Taigi ši išvada, visumoje su 4.2.2.1. p. nurodytais duomenimis, tik papildomai patvirtina, kad 2020-06-29 vaizdo įraše užfiksuotas asmuo, įeinantis į sporto biuro patalpas, yra ne kas kitas, bet D. L..

4.2.2.3. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad 2020-06-29 vaizdo įraše užfiksuotas vyras, sporto klubo biure prabuvo tik 9 sekundes. Iš šio vaizdo įrašo, esančio rinkmenoje IMG_3902 (1).MOV matyti, kad vyras, kurį pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija identifikuoja kaip D. L., laiptais į sporto klubo patalpas įeina 16:20:22 val., o išeina 16:21:00 val. (4.1.4. p.), taigi vagystės vietoje prabuvo ne 9, bet apie 40 sekundžių. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad patalpos, iš kurių padaryta vagystė, prasideda iš karto užlipus laiptais ir atidarius duris (4.1.6. p.). Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad pagrobta piniginė ir telefonas buvo atvirai palikti ant stalų. Taigi nebuvo jokių fizinių kliūčių (užraktų ar pan.), kurias reiktų įveikti tam, kad pasisavinti šiuos atvirai ant stalų paliktus daiktus. Todėl nurodyto apie 40 sekundžių laiko nuo 16:20:22 val. iki 16:21:00 val., visiškai pakako vagystei padaryti.

4.2.2.4. Iš nukentėjusiojo S. G. parodymų matyti, kad biuro patalpos tuščios buvo nuo 16:00 val., kuomet nukentėjusysis pradėjo treniruotę, iki maždaug 16:20, kai nukentėjusysis, kilus įtarimams, atėjo į biurą. Per šį 20 min. laikotarpį niekas iš pašalinių asmenų, išskyrus D. L. į vagystės vietą nebuvo užėjęs. Todėl nėra pagrindo prielaidai, kad nurodytu laikotarpiu vagystę galėjo padaryti ne D. L. o kitas pašalinis asmuo.

4.2.2.5. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija nurodytoje dalyje apeliacinį skundą atmetą ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palieka nepakeistą.

5. Dėl 1.8. p. nurodyto kaltinimo.

5.1. Bylos duomenys

5.1.1. Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 302 str. 3 d.). Nuteistasis D. L. neginčija paties nukentėjusiosios N. Z. turto pasisavinimo fakto ir šio turto pasisavinimo aplinkybių, išskyrus aplinkybę, susijusią su smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimu. Todėl apeliacinės instancijos teismas apsiriboja tik duomenų, susijusių su pastarąja aplinkybe vertinimu.

5.1.2. Apklaustas įtariamuoju D. L. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad 2020-07-23 po pietų, automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „Rimi“, pagriebė prekių vežimėlyje buvusią nukentėjusiosios rankinę, norėdamas pasisavinti rankinėje buvusią piniginę. Moteriai taip pat sugriebus rankinę, sudavė jai vieną smūgį dešine ranka į galvos sritį. Po smūgio nukentėjusioji paleido rankinę, D. L. pabėgo ir pasisavino joje buvusius kaltinime nurodytus daiktus ir pinigus (t. 3, b.l. 39). Apklaustas teisme D. L. iš dalies pakeitė savo parodymus, nurodė, kad fizinio kontakto su nukentėjusiąja nebuvo, atsekęs moterį iki pavėsinės, kurioje paliekami panaudoti prekybiniai vežimėliai, pagriebė rankinę, kuri vis dar buvo vežimėlyje ir pasišalino (t. 5, b.l. 141). Apeliaciniame skunde, palaikydamas šia, pirmosios instancijos teisme išdėstytą įvykių versiją, nuteistasis prašo jo veiksmus perkvalifikuoti iš plėšimo (BK 180 str. 1 d.) į atvirą vagystę (BK 178 str. 2 d.), (2.4.- 2.4.10. p.).

5.1.3. Nukentėjusioji N. Z. 2020-07-23 protokole pareiškime nurodo, kad tą pačią dieną, apie 16:50 val., prekybos centro adresu Žirmūnų 64 aikštelėje, nepažįstamas vyras, suduodamas smūgį dešine ranka nukentėjusiajai į veidą, atėmė jos rankinę, kurioje buvo grynieji pinigai, mokėjimo kortelė kiti daiktai, viso pagrobė turtą, kurio vertė 257 eurai (t. 1, b.l. 45). Apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad apsipirkusi prekybos centre „Rimi“ stūmė prekybinį vežimėlį per automobilių aikštelę. Vežimėlyje buvo sudėtos prekės ir nukentėjusiosios rankinė. Netoli pavėsinės, kurioje paliekami prekybiniai vežimėliai, prisiartino vaikinas, į kurį nukentėjusioji buvo atkreipusi dėmesį dar prekybos centre. Vaikinas su dešine ranka, bandė paimti rankinę, buvusią vežimėlyje. Nukentėjusioji neleido to padaryti, sugriebė rankinę abiem rankom ir ėmė tempti į savo pusę. Vaikinas viena ranka nepaleisdamas rankinės ją tempė į save, o su kita ranka bandė atsegti, kad galimai galėtų pavogti ten buvusią piniginę. Kai to padaryti nepavyko, jis dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį į kairę veido sritį, dėl to nukentėjusioji pajuto fizinį skausmą ir rankinuką paleido. Tuo tarpu minėtas vaikinas atsegė nukentėjusiosios rankinę, paėmė iš jos piniginę su kaltinime išvardintais daiktais ir pinigais, rankinę numetė prie nukentėjusiosios ir pasišalino (t. 2, b.l. 134-136).

5.1.4. Liudytoja V. R. ikiteisminio tyrimo metu, apklausta kitą dieną po įvykio, parodė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, prie prekybos centro „Rimi“ adresu Žirmūnų 64, eidama su vaiku iš parduotuvės, išgirdo pagalbos šauksmą rusų kalba. Iš kelių dešimčių metrų atstumo pamatė, kad vaikinas tąso moterį, tarp jų vyksta kažkokios grumtynės. Nukentėjusioji moteris rusų kalba paaiškino, jog ji yra Ukrainos pilietė ir vaikinas iš jos pavogė piniginę. Moteris stojosi nuo žemės, susijaudinusi verkė, iš lūpos bėgo kraujas. Buvo susitaršiusi, susivėlusi, patemptas megztukas. Ant žemės gulėjo atidaryta rankinė, iš jos išbyrėję daiktai. Palydėjo nukentėjusią moterį pas prekybos centro iki „Rimi“ apsaugos darbuotoją ir jam papasakojo kas įvyko. Pakeliui į parduotuvę moteris prisidėjo gėrimo skardinę prie sumuštos lūpos, kad ne taip skaudėtų (t. 2, b.l. 153, t. 5, b.l. 116-120).

5.1.5. Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad dirba UAB „GIFSAG“ apsaugos darbuotoju, jam priskirtas apsaugos objektas yra prekybos centras "Rimi“, esantis Žirmūnų g. 64, Vilniuje. 2020-07-23, apie 17:00 val. į apsaugos postą atėjo dvi moterys. Viena iš moterų prie veido laikė alaus skardinę, matė, kaip jai iš lūpos bėgo kraujas. Minėta moteris papasakojo, kad iškart po apsipirkimo prekybos centre „Rimi“, prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, nepažįstamas vaikinas trenkė jai į veidą ir moteriai nugriuvus, atėmė rankinę, pavogė rankinėje buvusią piniginę ir pabėgo (t. 2, b.l. 149, t. 5, b.l. 53-54).

5.2. Apeliacinės instancijos teismo išvados

5.2.1. Pagal teismų praktiką svetimo turto užvaldymas staigiu judesiu išplėšiant turtą iš nukentėjusiojo rankų ir jį užvaldant paprastai kvalifikuojamas kaip vagystė, jeigu prieš tai nebuvo veiksmų, atitinkančių fizinio ar psichinio smurto požymius. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą (kasacinė nutartis Nr. 2K–272–648/2015). Todėl D. L. veiksmų kvalifikavimas priklauso nuo to, ar jis nukentėjusiosios N. Z. rankinę užvaldė atvirai pagriebdamas ją iš prekių vežimėlio, ar staigiu judesiu išplėšdamas iš rankų ar panaudojęs fizinį smurtą, kuris atėmė nukentėjusiąjai galimybę priešintis. Pirmais dviem atvejais D. L. veiksmai turtų būti kvalifikuojami kaip atvirtoji vagystė, o paskutiniu atveju – kaip plėšimas.

5.2.2. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus ir formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, gynybos teisių (Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktas, BPK 44 straipsnio 7 dalis), taip pat kasaciniame skunde nurodomų rungimosi principo (BPK 7 straipsnis) ir įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnio ir kt.) pažeidimai gali būti konstatuojami tokiu atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas asmens, kurio gynyba neturėjo galimybės apklausti, parodymais, kurie byloje yra lemiami (galintys nulemti jos baigtį), tačiau nėra pakankamų gynybos kliūtis kompensuojančių veiksnių, įskaitant leidžiančius tinkamai ir teisingai įvertinti šių parodymų patikimumą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276-976/2015, 2K-202-303/2020; Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 26766/05 ir 22228/06).??? Nagrinėjamoje byloje nuosprendis grindžiamas visų pirma liudytojų V. R. ir V. K. parodymais teisme. Nukentėjusiosios N. Z. parodymai, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme pagarsinti BPK 276 str. 4 d. pagrindu ir yra priemonė kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti. Tai nėra vienintelis ir lemiamas įrodymas, kuriuo grindžiama D. L. kaltė šioje kaltinimo dalyje. Todėl D. L. argumentas, jog jo kaltė neįrodyta vien dėl to, kad teisme neapklausta nukentėjusioji, nepagrįstas.

5.2.3. Iš liudytojų V. R., V. K. parodymų, kurios patvirtina nukentėjusiosios N. Z. parodymai ir kurie sutampa ir papildo vienas kitą visumos akivaizdu, kad nuteistasis D. L. pavartojo prieš nukentėjusiąją N. Z. fizinį smurtą, su tikslu pagrobti nukentėjusiosios rankinėje buvusią piniginę. Smurto faktą tiesiogiai įrodo nukentėjusiosios parodymai apie tai, kad D. L. iš nukentėjusiosios rankų jėga plėšė rankinę ir nukentėjusiosios pasipriešinimui palaužti, sudavė jai vieną kartą dešine ranka į veidą. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojai V. R. ir V. K.. Nors liudytoja V. R. nurodo, kad dėl pakankamai didelio atstumo nemačiusi suduodamo smūgio, tačiau ši liudytoja nurodė aiškiai mačiusi grumtynes tarp nukentėjusiosios ir D. L., girdėjusi nukentėjusiosios pagalbos šauksmą, o priėjusi prie nukentėjusiosios mačiusi jai iš lūpos bėgant kraują. Pastaroji aplinkybė patvirtina net tik smurto panaudojimo prieš nukentėjusiąją faktą, bet ir patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie tai, koks konkrečiai smurtas buvo prieš ją pavartotas, t. y. - suduotas smūgis ranka nukentėjusiąjai į veidą. Liudytojo V. K. parodymai taip pat patvirtina smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimo faktą. Šis liudytojas parodė matęs, kad nukentėjusiosios lūpa kraujuoja, nukentėjusioji buvo prisidėjusi prie lūpos šalto gėrimo skardinę nuo skausmo. Sakė, kad sužalojimą patyrė nuo plėšimo metu ranka jai suduoto smūgio. Taigi, visumoje įvertinus nukentėjusiosios, liudytojų V. R., V. K. parodymus, teisėjų kolegijai, kaip ir pirmosios instancijos teismui nekyla abejonių, kad nuteistasis D. L., turėdamas tikslą užvaldyti nukentėjusiosios turtą, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, pasireiškusį smūgio ranka sudavimu nukentėjusiąjai į veidą.

5.2.4. . Kūno sužalojimas nėra nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d. objektyviosios pusės požymis. Nagrinėjamoje byloje, remiantis 5.2.3. p. aptartais duomenimis, įrodytas smurto prieš nukentėjusiąją faktas ir užfiksuoti šio smurto pėdsakai iš karto po įvykio. Todėl aplinkybė, kad nukentėjusioji nebuvo apžiūrėta teismo medicinos specialisto ir nėra nustatytas jai padaryto kūno sužalojimo sunkumo laipsnis, neturi reikšmės veikos kvalifikavimui pagal BK 180 str. 1 d.

5.2.5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pagal nukentėjusiosios N. Z. parodymus, nuteistasis D. L. neturėjo laisvų rankų tam, kad suduoti smūgi nukentėjusiajai į veidą, Šioje dalyje apeliantas iškraipo nukentėjusiosios parodymus. Pagal nukentėjusiosios N. Z. parodymus, D. L. kaire ranka tempė nukentėjusiosios rankinę į save, o dešine ranka bandė atsegti užtrauktuką ir pasiekti rankinėje esančią pinginę. Nepavykus atsegti rankinės, dešine ranka sudavė smūgi nukentėjusiajai į veidą, Taigi nukentėjusiosios parodymai apie D. L. veiksmus ir smurto panaudojimo aplinkybes yra aiškūs ir logiški. Prieštaravimų juose teisėjų kolegija neįžvelgia,

5.2.6. Nėra jokio pagrindo prielaidai, kad N. Z. galėjo susižaloti kokiomis nors kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinime. Byloje yra vaizdo įrašas, kuriame nukentėjusioji užfiksuota prieš pat įvykti prekybos centre ir iš jo išeidama, jokių kūno sužalojimų nukentėjusiosios veide ar kitose kūno vietose nematoma. Tai, kad kūno sužalojimas padarytas būtent tokiomis aplinkybėmis, kaip nurodyta kaltinime, įrodyta remiantis 5.2.3. p. aptartais duomenimis.

5.2.7. Pirmosios instancijos teisme D. L. iškeltą versiją, kad jis neva pagriebė rankinę ir su ja pabėgo, paneigia liudytojos V. R. parodymai, kuriuos patvirtina nukentėjusiosios N. Z. parodymai ikiteisminio tyrimo metu. V. R. ir N. Z. parodė, kad pasišalinus D. L., nukentėjusiosios rankinė su iš jos išbirusiais daiktais liko numesta ant žemės šalia grumtynių vietos.

5.2.8. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. L. veiksmai kvalifikuoti teisingai. D. L., pagrobė nukentėjusiosios N. Z. turtą, panaudodamas fizinį smurtą, kuris pasireiškė smūgio ranka nukentėjusiąjai į veidą sudavimu, tuo sukeliant nukentėjusiajai fizinį skausmą ir atimant galimybę priešintis, t. y. padarė veiką, kurią numato BK 180 str. 1 d.

6. Dėl 1.5. p., nurodytų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 302 str. 1 d.

6.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. L. nuteistas ir už tai, kad 2020-07-19, atvirosios vagystės būdu, be pinigų ir mokėjimo kortelės, pagrobė ir nukentėjusiosios A. V. dokumentą – pensininko pažymėjimą. Nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašo šioje dalyje D. L. išteisinti.

6.2. Apelianto gynėjo prašymas šioje dalyje tenkinamas. Veika, numatyta BK 302 str. 1 d. padaroma tik tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, ir nori taip veikti (kasacinė nutartis Nr. 2K-458/2014). Iš nukentėjusiosios A. V. parodymu ikiteisminio tyrimo metu ir teisme matyti, kad kaltinime nurodyti pinigai, banko kortelė ir pensininko pažymėjimas, buvo nukentėjusiosios piniginėje, kurią nukentėjusioji laikė rankinėje. Nukentėjusiąjai prie namų atsisegus rankinę, D. L. prabėgdamas ištraukė piniginę iš rankinės ir pabėgo. Taigi iš nukentėjusiosios parodymų seka, kad D. L. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad be pinigų ir mokėjimo kortelės, kurie paprastai laikomi piniginėje, joje bus dar ir pensininko pažymėjimas. Nėra jokių duomenų, kad D. L. turėjo tikslą įgyti N. V. pensininko pažymėjimą ar vėliau kokiu nors būdu jį panaudojo ar realizavo. Todėl tiesėjų kolegija konstatuoja, kad nėra BK 302 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymio- kaltės. Iš kaltinimo, išdėstyto 1.5. p., šalinama dalis, kurioje D. L. pripažintas kaltu dėl asmens dokumento- A. V. pensininko pažymėjimo įgijimu be teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis išteisinti D. L. pagal BK 302 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

7. Dėl 1.6. p. nurodytų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 182 str. 1 d.

7.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. L. nuteistas pagal BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. sutaptį už tai, kad neteisėtai panaudojo iš A. V. pagrobtą, jos vardu išduotą „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę ir ją pasinaudodamas, bankomate išgrynino 850 eurų, tokiu būdu apgaule įgijo A. V. turtą. Nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašo išteisinti D. L. pagal BK 182 str. 1 d. Nurodo, kad pasisavindamas lėšas iš nukentėjusiosios banko sąskaitos, apgaulės prieš nukentėjusiąja nenaudojo, o pasinaudojo pačios nukentėjusiosios nerūpestingumu, nes nukentėjusioji mokėjimo kortelę saugojo kartu su PIN kodu, kurio kartu su mokėjimo kortele, pakanka pinigų išgryninimo operacijai inicijuoti.

7.2. Apelianto gynėjo prašymas šioje dalyje atmetamas. Pagal seniai suformuotą teismų praktiką, kaltininko veiksmai, kai neteisėtai panaudojant mokėjimo priemonę pasisavinamos asmens, kurio vardu išduota mokėjimo priemonė sąskaitoje esančios piniginės lėšos, kvalifikuojama pagal BK 182 str. str. ir 215 str. 1 d. numatytų nusikaltimų sutaptį (kasacinės bylos Nr. 2K-508/2014, 2K-105-895/2020). Banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jos turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-215/2012, 2K-179/2013, 2K-481/2014, 2K-77-1073/2020). Taigi apgaulė šiuo atveju panaudojama ne prieš nukentėjusįjį, kaip nurodo apelianto gynėjas, o apgaunant banko mokėjimo sistemą – prisistatant asmeniu, kuriam bankas nėra suteikęs teisės disponuoti sąskaitoje esančioms lėšomis. Galiausiai faktas, kad A. V. nerūpestingai saugojo banko mokėjimo kortelę kartu su PIN kodu, neturi reikšmės nusikaltimo kvalifikavimui, nes teisinę reikšmę turi ne ši aplinkybė, o tai, kad nukentėjusioji nebuvo davusi sutikimo D. L. panaudoti mokėjimo kortelę ir PIN kodą finansinei operacijai inicijuoti. Neteisėtas panaudojimas BK 215 str. 1 d. prasme suprantamas, kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-389/2013).

8. Dėl bausmės

8.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad prie D. L. pagal BK 180 str. 1 d. skirtos griežčiausios 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis pagal BK 178 str. 2 d. (1.2.1., 1.2.2. p.) skirtos bausmės (3 mėnesiai). D. L. pagal šį kaltinimą išteisintinas. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. L. skirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės dydis mažinamas 3 mėnesiais.

8.2. Pašalinimas kaltinimo pagal BK 302 str. 1 d., iš .5. p. aprašytos D. L. veikos, įtakos galutiniam bausmės dydžiui neturi, nes už 1.5 p. aprašyto nusikaltimo padarymą D. L. nuteistas pagal 3 nusikaltimų, numatytų BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. sutaptį. Bausmės subendrintos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 1 p.). Griežčiausia 1 metų bausmė buvo skirta ne pagal BK 302 str. 1 d. (9 mėnesiai laisvės atėmimo), o pagal BK 178 str. 2 d. (1 metai laisvės atėmimo). Taigi pagal BK 178 str. 2 d. skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė apėmė dvi švelnesnes pagal BK 302 str. 1 d. ir 214 str. 1 d. už tą patį nusikaltimą skirtas bausmes.

8.3. Nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo toje dalyje, kurioje prašoma dalies laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. BK 75 str. nustato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmenims, nuteistiems ne daugiau kaip 4 metams. D. L., net ir sumažinus laisvės atėmimo bausmės trukmę 3 mėnesiais, galutinės subendrintus bausmės dydis viršija 4 metus. Be to, nėra ir kitų sąlygų taikyti D. L. bausmės vykdymo atidėjimą. Visos jos išsamiai nurodytos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. D. L. savo elgesio nevertina kritiškai, pripažino savo kaltę tik dėl dalies jam inkriminuotų ir įrodytų veikų. D. L. daugybę kartų anksčiau teistas už nusikaltimus nuosavybei ir naujus nusikaltimus padarė turėdamas teistumą. Ne kartą baustas administracine tvarka ir baudų nemoka. Piktnaudžiauja narkotinėm ir psichotropinėm medžiagom, nedirba. Visa tai neleidžia manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.

9. Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-10-01 pažyma dėl 358,56 eurų už antrinę teisinę pagalbą priteisimo iš D. L. (t. 7, b.l. 29). BPK 322 str. 1 d. nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Vilniaus apygardos teismo 2021-04-06 nutartimi D. L. ginti paskirtas advokatas Faustas Vrubliauskas (t. 6, b.l. 166). Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. nurodytus atvejus (BPK 106 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimas procese įstatymiškai buvo būtinas, todėl kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo iš nuteistojo D. L. priteisti prašomas išlaidas. Gynėjo būtiną dalyvavimą imperatyviai numato įstatymas, tai reiškia, kad asmuo neturi teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba. Teismas, siekdamas nepažeisti teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su jo teise į gynybą.

Vadovaujantis BPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str. 1 d. 1 p., 4 p., 329 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. L. ir jo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti dalinai.

Panaikinti 2020-05-25 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendį dalyje, kurioje D. L. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. (1.2.1., 1.2.2. p. aprašyta veika) ir pagal BK 302 str. 1 d. (1.5 p. aprašyta veika) ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

D. L. išteisinti:

pagal BK 178 str. 2 d. (1.2.1., 1.2.2. p. aprašyta veika), nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką;

pagal BK 302 str. 1 d. (1.5. p. aprašyta veika), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Nukentėjusiųjų G. L. ir J. S. civilinius ieškinius atmesti (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Likusias 2020-05-25 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu skirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 5 d. 1 p. subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir paskirti subendrintą bausmę – 4 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Likusioje dalyje apeliacinį skundą atmesti ir 2020-05-25 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo D. L. netenkinti

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Audrius CininasGintaras DzedulionisDaiva Kazlauskienė