Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-11-08 · Administracinė byla Nr. A-63-1454-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-08
Bylos Nr.
A-63-1454-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
J. A.
Trečiasis asmuo
Č. L., I. V., M. B., M.
Atsakovas
Vilniaus
Advokatai
Danutė Puzirauskienė
Kategorijos
  • 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A63 – 1454/2010Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

Sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjai J. A.,pareiškėjos atstovei advokatei Danutei Puzirauskienei,atsakovo atstovei Daliai Vaukaitei,tretiesiems suinteresuotiems asmenims Č. L., I. V.,M. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. A. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Č. L., I. V. ir M. B. dėl įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja J. A. (toliau – ir pareiškėja) skundu (I tomas, b. l. 3 – 5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. 2.3-3781-1021; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. 2.3-8449-/01/ dalyje dėl R. A. eilės; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) pagrindu turi teisę reikalauti nuosavybės teisių atkūrimo į savo senelio M. C. (M. C.) nuosavybės teise valdytą 8,19 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) kaime. Jos motina R. A. 1991 m. gruodžio 12 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. 2003 m. R. A. mirė. Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. rugsėjo 27 d. sprendimu motinai buvo atkurta nuosavybės teisė, perduotas neatlygintinai 0,2610 ha žemės sklypas namų valdoje (duomenys neskelbtini). Šiame sprendime nurodyta, kad į likusią žemės valdos dalį nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau. Po teisminių ginčų su Vilniaus apskrities viršininko administracija Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 19 d. įsakymu buvo pakeistas R. A. eiliškumas naujam žemės sklypui gauti. Teigė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 19 d. įsakymas dėl eilės naujam žemės sklypui gauti pakeitimo yra aiškiai neteisėtas, jis nėra pagrįstas jokiais argumentais, suteikiančiais Vilniaus apskrities viršininkui teisę bloginti jos situaciją ir gerinti situaciją tų asmenų, kurie prašymus atkurti nuosavybės teises pateikė vėliau. Manė, kad kaip pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą turi teisę reikalauti, kad jai, nuosavybės teise turinčiai pastatus, būtų grąžinta natūra laisva (neužstatyta) žemė turėtoje vietoje (Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p.). Kadangi dalis M. C. nuosavybės teise turėtos žemės yra užimta ir natūra ji niekada nebus grąžinta, turi teisę reikalauti, kad jai būtų taikomi kiti nuosavybės teisių atkūrimo būdai. Šiuo metu galiojančių įstatymų kontekste ji ir jos mirusi motina, kurios teises perėmė, negali būti vertinamos kaip asmenys, turintys nuosavybės teise gyvenamąjį namą ir kitus statinius ne nuosavybės teise turėtoje žemėje. Namas, kurį valdo nuosavybės teise, stovi jos senelio žemėje.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į skundą (III tomas, b. l. 51 – 56) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apskrities viršininko administracija nurodė, kad Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko M. C. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 8,19 ha žemės plotą buvusiame (duomenys neskelbtini) yra R. A. (pareiškėjos motina), nes įstatymo nustatytu laiku padavė prašymą atkurti nuosavybės teises bei pateikė nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie įstatymo nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. R. A. 1991 m. gruodžio 13 d. Vilniaus miesto valdybai padavė prašymą, kuriame išreiškė valią nuosavybės teises atkurti 1,0 ha natūra, 7 ha pinigais. Pretendentė mirė 2003 m. kovo 5 d., todėl Vilniaus apskrities viršininko administracijoje nuosavybės atkūrimo į buvusio savininko M. C. valdytą žemę procedūra toliau vykdoma mirusios R. A. vardu. Iki Atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo (Žin., 2002, Nr. 41-1526), šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalis numatė tik du alternatyvius nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo būdus: perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių arba teritorijų planavimo dokumentuose numatytą jų naudojamą žemės sklypą kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kt.), bet ne didesnį kaip 0,2 ha arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatytą tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą. Remiantis tuo metu galiojusia Atkūrimo įstatymo redakcija, Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 01-337 R. A. atkurtos nuosavybės teisės perduodant nuosavybėn neatlygintinai naudojamą 0,2610 ha ploto namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pažymėta, kad į likusį plotą nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis 2002 m. balandžio 2 d. buvo papildyta nauju 1 punktu, kuriame nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 39 p.) nustato, kad jeigu piliečiui sugrąžintas ar perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, už likusį žemės sklypo plotą valstybė jam atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai atlyginama už pagal šį įstatymą negrąžinamą žemę, mišką, vandens telkinį, vietoj jų perduodamos nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio lygiavertiškumas nustatomas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką. Tvarkos 81 punkte nustatyta, jog kai atlyginama už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius, taip pat žemę, mišką, vandens telkinius, kurių piliečiai Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytais atvejais nepageidauja susigrąžinti natūra, atlyginimas (perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio vertė) apskaičiuojamas vadovaujantis Žemės įvertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 (toliau – ir Metodika). Vienas iš Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje (Tvarkos 82 p.) įtvirtintų atlyginimo būdų yra lygiaverčio turėtam naujo žemės sklypo individualiai statybai perdavimas neatlygintinai nuosavybėn. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Paaiškino, kad R. A. 1991 m. gruodžio 13 d. Vilniaus miesto valdybai padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į 8 ha žemės, kuriame išreiškė valią nuosavybės teises atkurti 1,0 ha natūra, 7 ha pinigais. 2002 m. gegužės 29 d. pateikė prašymą grąžinti likusią žemę, kuri buvo (duomenys neskelbtini). Šie du prašymai, atsakovo nuomone, vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys, jog pretendentė R. A. iki mirties 2003 m. kovo 5 d. valios dėl atkūrimo būdo natūra nepakeitė, o pirminiame prašyme buvo nurodytas kompensavimo būdas – pinigais. R. A., I. V., K. U. 2003 m. kovo 24 d. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą gražinti žemę natūra prie namų valdos (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 2003 m. kovo 31 d. R. A. vardu pateiktas prašymas gražinti likusį plotą natūra suteikiant neatlygintinai žemės sklypą turėtoje vietoje 42,81 arų žemės R. A., nesant galimybei gražinti visą 8,19 ha žemės natūra už likusį plotą kompensuoti: 50 proc. žeme kitoje vietoje ir 50 proc. akcijomis. Kas surašė šį prašymą, ar jame išreikšta visų R. A. paveldėtojų valia dėl kompensavimo už valstybės išperkamą žemę nustatyti negali, todėl vadovavosi nuostata, jog R. A. valia atkurti nuosavybės teises natūra nėra pakeista. Pažymėjo, kad viešojoje teisėje galioja principas, kad draudžiama viskas, kas nėra leista. Sisteminis ir lingvistinis teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, atsakovo nuomone, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pilietis, kuriam nėra galimybės gražinti laisvos žemės natūra ir kuriam nuosavybės teisės buvo atkurtos iki Atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo, negali likti eilėje gauti neatlygintinai naują žemės sklypą pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, t. y. negali gauti neatlygintinai nuosavybėn naujo Vyriausybės nustatyta tvarka įrengto arba neįrengto žemės sklypo, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė. Atsižvelgęs į tai, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant neatlygintinai naudojamos namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) R. A. priimtas iki Atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo dienos, manė, kad pretendentės R. A. vardu nuosavybės teisių atkūrimo procedūros gali ir turi būti vykdomos pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą grąžinant žemę natūra, o nesant galimybei atkurti nuosavybės teises natūra, už likusį plotą kompensuoti pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio nuostatas. Tvirtino, kad R. A. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko M. C. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 8,19 ha žemės plotą buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, į namų valdą (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje. Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 01?337 R. A. atkurtos nuosavybės teisės perduodant nuosavybėn neatlygintinai naudojamą 0,2610 ha ploto namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-403-602/2009 mirusios R. A. vardu Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 2.4-01-7089 atkurtos nuosavybės teisės į tris mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemės sklypus Nr. 53, 54, 55, esančius (duomenys neskelbtini), gražinant juos natūra po 0,0557 ha bendrosios nuosavybės teise su Lietuvos Respublika. Šio sprendimo 6 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į 7,1829 ha žemės Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje ir į 0,5790 ha žemės Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bus atkurtos vėliau. Manė, kad tokiu būdu mirusios R. A. vardu nuosavybės teisių atkūrimo procedūra į 7,1829 ha grąžinant žemę natūra tęsiama pagal Tvarkos 106 punkto nuostatas, t. y. laisva (neužstatyta) žemė (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime grąžinama piliečiams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise, jeigu pretendentai nesutaria kitaip. Tais atvejais, kai piliečiai nesutaria dėl natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės dalių, apskrities viršininkas natūra grąžinamos žemės sklypo dalis nustato proporcingai pagal kiekvienam bendraturčiui likusios grąžinti žemės plotą. Apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Analizuodamas Atkūrimo įstatymo bei Atkūrimo tvarkos 37 punkto nuostatas, atsakovas padarė išvadą, kad nauji žemės sklypai individualiai statybai yra skirstomi į perduotinus neatlygintinai nuosavybėn Vyriausybės nustatyto dydžio, kitaip tariant pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, ir perduotinus neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius, kitaip tariant pagal 16 straipsnio 9 dalies 4 punkto nuostatas. Vienas iš eilės sudarymo kriterijų yra prašymo padavimo data, tačiau lygiaverčiai žemės sklypai suteikiami tik po to, kai piliečiams bus suteikti nauji žemės sklypai individualiai statybai. Vilniaus apskrities viršininkas 2008 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 2.3?10685-/01/ „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių tvirtinimo“ patvirtintoje eilėje (1 priedas, Vilniaus mieste) nuo Nr. 1 iki Nr. 4654 surašyti piliečiai, pageidaujantys naujų žemės sklypų individualiai statybai pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, o nuo Nr. 4655 iki Nr. 5146 –pageidaujantys lygiaverčių žemės sklypų individualiai statybai pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkto nuostatas. Atsižvelgiant į tai, jog R. A. vardu gali būti suteiktas nuosavybėn neatlygintinai tik lygiavertis žemės sklypas individualiai statybai ir tik po to, kai piliečiams bus suteikti nauji žemės sklypai individualiai statybai, manė, kad pretendentė nepagrįstai buvo įtraukta į eilę Nr. 290, t. y. į eilę, kurioje sugrupuoti piliečiai, pageidaujantys naujų žemės sklypų individualiai statybai pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Teigė, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 2.3?3781?/01/ teisėtai iš dalies pakeitė Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 2.3-10685-/01/ 1 priedą, pilietės R. A. pavardę perkeliant iš eilės Nr. 290 į eilės Nr. 5039-1 pagal prašymo padavimo datą – 1991 m. gruodžio 12 d., t. y. į eilę, kurioje sugrupuoti piliečiai, pageidaujantys lygiaverčių žemės sklypų individualiai statybai pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkto nuostatas. Nurodo, kad piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai, eilė tikslinama kas ketvirtį, priklausomai nuo savivaldybės suformuotų ir perduotų apskrities administracijai naujų žemės sklypų individualiai statybai skaičiaus.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimu (IV tomas, b. l. 51 – 57) pareiškėjos skundą tenkino; panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. 2.3-3781-(01) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 2.3-10685-01 „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ 1 priedo dalinio pakeitimo“ ir Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 2.3-8449-(01) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ dalį dėl R. A. eilės gauti naują žemės sklypą individualiai statybai; iš atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos priteisė pareiškėjos naudai 100 Lt žyminio mokesčio; įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti pareiškėjai 28 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

Teismas nustatė, kad pareiškėja, kaip R. A. teisių perėmėja, siekia atkurti nuosavybės teises į savo senelio M. C. nuosavybės teise valdytą žemę. R. A. prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę padavė 1991 m. gruodžio 12 d. Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 01-337 R. A. yra atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,2610 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sprendime pažymėta, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančios žemės valdos dalį – 7,8790 ha žemės dalį bus atkurtos vėliau. R. A. mirė 2003 m. kovo 5 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 29 d. sprendimu įpareigojo Vilniaus apskrities viršininko administraciją per tris mėnesius nuo šio sprendimo dienos atkurti mirusios R. A. vardu nuosavybės teises į buvusio savininko M. C. valdytą žemę grąžinant natūra 0,1671 ha bendrosios dalinės nuosavybės teise su Lietuvos Respublika, žemės sklypuose Nr. 53, 54, 55 suformuotuose Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 792v. Vilniaus apskrities viršininkas, vykdydamas minėtą įsiteisėjusį teismo sprendimą, 2009 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 2.4-01-7089 atkūrė nuosavybės teises mirusios R. A. vardu grąžinant natūra po 0,0557 ha kiekviename iš minėtų sklypų Nr. 53, 54, 55. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 2.3-10685-(01) buvo patvirtinta piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę (1 priedas) bei piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individuliai statybai už Grigiškių meišto teritorijoje turėtą žemę, eilę (2 priedas). Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 2.3?3781-(01) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 2.3?10685-01 „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ 1 priedo dalinio pakeitimo“ iš dalies pakeistas Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 2.3-10685-01 „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ 1 priedas, perkeliant pilietės R. A. pavardę iš eilės Nr. 290 į eilės Nr. 5039-1 pagal prašymo padavimo datą – 1991 m. gruodžio 12 d. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 2.3-8449-(01) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ buvo patvirtinta piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilė (priedas 1), kuriame R. A. įrašyta pagal prašymo padavimo datą – 1991 m. gruodžio 12 d. eilės Nr. 4826, bei pripažintas netekusiu galios Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 19 d. įsakymas Nr. 2.3-10685-(01) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių tvirtinimo“. Pažymėjo, kad iki Atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyti tik du alternatyvūs nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo būdai: perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių arba teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą jų naudojamą žemės sklypą kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kt.), bet ne didesnį kaip 0,2 ha arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą. 2002 m. balandžio 2 d. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis buvo papildyta nauju 1 punktu, kuriame nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Grąžinamos natūra laisvos (neužstatytos) žemės plotas sumažinamas iki 1 ha ploto žemės sklypo dydžio, jeigu jame yra suprojektuoti žemės sklypai, perduodami neatlygintinai piliečiams individualiai statybai pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jų negalima suprojektuoti kitose miesto teritorijose dėl laisvos (neužstatytos) žemės šiame mieste trūkumo. Laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, kuriuos numatoma grąžinti natūra turėtoje vietoje, planus Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtina savivaldybių tarybos. Kadangi R. A. nuosavybės teisės atkurtos iki Atkūrimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo (1999 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 01?337), todėl minėtas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), perduotas neatlygintinai nuosavybėn, o ne natūra, nors ir yra buvusio savininko nuosavybės teise turėtoje žemėje. Pažymėjo, jog pagal Tvarkos 37 punktą piliečiams nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai perduodami neatlygintinai nuosavybėn tam tikra eilės tvarka. Vienas iš kriterijų eilei nustatyti yra pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą pareiškimo padavimo data. Tvarkos 39 punkte nustatyta, jeigu piliečiui sugrąžintas ar perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnio ploto už sklypą, į kurį atkuriama nuosavybės teisė, valstybė jam atlygina šios Tvarkos 82 punkte nurodytais būdais. Vienas iš Tvarkos 82 punkte įtvirtintų atlyginimo būdų yra lygiaverčio turėtajam naujo žemės sklypo individualiai statybai perdavimas neatlygintinai nuosavybėn. Kadangi šiuo atveju eiliškumas buvo perkeltas ne pagal R. A. prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo datą (1991 m. gruodžio 12 d.), teismo nuomone, tai sudaro pagrindą naikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. 2.3-3781-(01) ir 2009 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 2.3-8449-(01) dalį dėl R. A. eilės gauti naują žemės sklypą individualiai statybai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 2 p.). Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai), kuris, nagrinėjant bylas teismuose, yra išreiškiamas maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (2006 m. kovo 28 d. nutarimas), išskyrus tuos atvejus, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina. Pažymėjo, jog šiuo atveju byla buvo spręsta taip pat kaip ir administracinė byla Nr. I-645-244/2009, kurioje 2009 m. balandžio 9 d. priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs. Teismas iš atsakovo pareiškėjai priteisė 100 Lt žyminio mokesčio (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str.). Pastebėjo, kad iš 2009 m. liepos 3 d. įmokos mokėjimo kvito matyti, kad pareiškėja, teikdama teismui skundą, sumokėjo 128 Lt žyminio mokesčio, t. y. daugiau, nei įpareigoja įstatymas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 str. 1 d. numato, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 Lt žyminis mokestis), todėl remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti pareiškėjai dalį (28 Lt) sumokėto žyminio mokesčio.

III.

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija apeliaciniu skundu (IV tomas, b. l. 61 – 63) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas, remiantis byloje surinkta medžiaga, pagrįstai nustatė, kad pareiškėja yra pretendentės R. A. atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko M. C. iki nacionalizacijos valdytą 8,19 ha žemę teisių perėmėja. Pretendentė R. A. įstatymų nustatytais terminais pateikė prašymą, nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis numato, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. galėjo pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Pretendentė neišreiškė valios pakeisti 1991 m. gruodžio 13 d. prašyme nurodytos – 1,0 ha natūra, 7 ha pinigais. Pretendentė mirė 2003 m. kovo 5 d., todėl Vilniaus apskrities viršininko administracijoje nuosavybės procedūros vykdomos toliau pagal mirusios R. A. valią ir jos vardu. R. A. pretenduoja į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, o ne pagal to paties straipsnio 2 dalies 3 punktą, numatantį naujo Vyriausybės nustatyta tvarka įrengto arba neįrengto žemės sklypo mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, suteikimą. Teismas sprendime šios išvados nepaneigė.

2. R. A. nuosavybės teisės atkurtos Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 01-337 perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,2610 ha žemės sklypą prie nuosavybės teise turėtų pastatų. Vienas sklypas neatlygintinai R. A. jau buvo suteiktas ir kito suteikti nėra pagrindo. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bendras piliečiui perduoto neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamo žemės sklypo ir papildomai perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo plotas neturi būti didesnis už Vyriausybės nustatytą perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai tame mieste plotą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 nustatytus Miestų (rajonų) savivaldybių naujų žemės sklypų, kuriuos kaip atlyginimą piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus numatoma perduoti individualiai statybai ir kitai paskirčiai miestuose, dydžius Vilniaus mieste perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo sklypo individualiai statybai dydis gali svyruoti nuo 0,04 ha iki 0,2 ha. Bendras perduodamo naudojamo žemės sklypo ir naujo sklypo individualiai statybai negali būti didesnis kaip 0,2 ha, todėl nepagrįstas teismo sprendimas suteikti dar vieną sklypą neatlygintinai.

3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pretendentei R. A. nuosavybės teisės natūra nebebus atkuriamos. Priešinga išvada darytina iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų, t. y. 2009 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 2.4-01-7089 buvo atkurtos nuosavybės teisės mirusios R. A. vardu grąžinta natūra 0,0557 ha.

Atsiliepimas

Pareiškėja atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (IV tomas, b. l. 68 – 69) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškėja iš dalies pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, taip pat pažymi, kad Tvarkos 37 punktas skelbia, jog nauji žemės sklypai individualiai žemės statybai yra skiriami pagal eiliškumą, įtvirtintą įstatyme. Vienas iš kriterijų eilei nustatyti yra pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą pareiškimo padavimo data. Šios Tvarkos 39 punktas nustato, jog jeigu piliečiui sugrąžintas ar perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnio ploto už sklypą, į kurį atkuriama nuosavybės teisė, valstybė jam atlygina šios tvarkos 82 punkte nurodytais būdais. Vienas iš Tvarkos 82 punkte įtvirtintų atlyginimo būdų yra lygiaverčio turėtajam naujo žemės sklypo individualiai statybai perdavimas neatlygintinai nuosavybėn. Tvarkos 8 punkte nustatyta, kad šioje Tvarkoje nustatyta tvarka nagrinėjami ir tie prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, kurie buvo pateikti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“. Įvertinus teisės aktų nuostatas, pareiškėja, kaip pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą, turi teisę reikalauti, kad jai, nuosavybės teise turinčiai pastatus, būtų grąžinta natūra laisva (neužstatyta) žemė turėtoje vietoje (Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja J. A. yra R. A. ( mirusi 2003 m. kovo 5 d., b.l. 86, tomas I) teisių perėmėja ir siekia atkurti nuosavybės teises į savo senelio M. C. nuosavybės teise valdytą žemę. Pareiškėjos motina R. A. prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę padavė 1991 m. gruodžio 12 d. Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 01-337 ( b.l. 19, tomas I) R. A. buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,2610 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiame sprendime nurodyta, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančios žemės valdos dalį-7,8790 ha bus atkurtos vėliau.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 29 d. sprendimu ( b.l. 95, II tomas) įpareigojo Vilniaus apskrities viršininko administraciją per tris mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti mirusios R. A. vardu nuosavybės teises į buvusio savininko M. C. valdytą žemę, grąžinant natūra 0,1671 ha bendrosios dalinės nuosavybės teise su Lietuvos Respublika, žemės sklypuose Nr. 53, 54, 55 suformuotuose Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu 792v.

Vilniaus apskrities viršininkas, vykdydamas šį teismo sprendimą, 2009 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 2.4-01-7089 ( b.l. 89, II tomas) atkūrė nuosavybės teises mirusios R. A. vardu, grąžinant natūra po 0,0557 ha kiekviename iš teismo sprendime nurodytų sklypų.

Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 2.3-10685-(01) ( b.l. 58, III tomas) buvo patvirtinta piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę ( 1 priedas) bei piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Grigiškių miesto teritorijoje turėtą žemę, eilę ( 2 priedas).

Vilniaus apskrities viršininko 2009 kovo 19 d. įsakymu Nr. 2.3-3781-(01) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 08 19 įsakymo Nr. 2.3-10685-01 ‚Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 06 01 priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo „ 1 priedo dalinio pakeitimo“ (b.l. 120, II tomas) iš dalies pakeistas Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 2.3-10685-01 „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 06 01 priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ 1 priedas, perkeliant R. A. pavardę iš eilės Nr. 290 į eilės Nr. 5039-1 pagal prašymo padavimo datą-1991 m. gruodžio 12 d.

Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 2.3-8449-(01) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 06 01 priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo „ ( b.l. 146, tomas III) buvo patvirtinta piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę eilė ( priedas 1), kuriame R. A. įrašyta pagal prašymo padavimo datą-1991 m. gruodžio 12 d. eilės Nr. 4826, bei pripažintas netekusiu galios Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 19 d. įsakymas Nr. 2.3-10685-(01) „Dėl piliečių , pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 06 01 priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių tvirtinimo“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 09 29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų „ 37 p. nustatyta, jog nauji žemės sklypai individualiai statybai yra skiriami pagal eiliškumą, įtvirtintą įstatyme. Vienas iš kriterijų eilei nustatyti yra pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą pareiškimo padavimo data. Minėtos tvarkos 39 p. nustato, kad jeigu piliečiui sugrąžintas ar perduotas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnio ploto už sklypą, į kurį atkuriama nuosavybės teisė, valstybė jam atlygina šios tvarkos 82 punkte nurodytais būdais. Vienas iš Tvarkos 82 punkte nurodytų atlyginimo būdų yra lygiaverčio turėtajam naujo žemės sklypo individualiai statybai perdavimas neatlygintinai nuosavybėn.

Pirmos instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad R. A. nuosavybės teisės atkurtos iki Atkūrimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo ( 1999 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 01-337), todėl minėtas žemės sklypas perduotas neatlygintinai nuosavybėn, o ne natūra, nors ir yra buvusio savininko nuosavybės teise turėtoje žemėje.

Teismas įvertinęs bylos įrodymus padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos motinos eilė gauti naują žemės sklypą individualiai statybai pakeista nepagrįstai, todėl skundžiami atsakovo sprendimai panaikinti.

Skundžiamais sprendimais buvo perkelta ir patvirtinta R. A. eilė, tačiau teismo sprendimu nesuteiktas dar vienas sklypas neatlygintinai, kaip kad nurodo atsakovas savo apeliaciniame skunde. Šioje byloje sklypo suteikimo klausimai nebuvo sprendžiami.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais, įrodymų vertinimu bei materialinės teisės normų taikymu ir papildomai dėl jų nepasisako.

Pažymėtina, kad skundžiami sprendimai yra nemotyvuoti, todėl neaišku, kokiu pagrindu R. A. atžvilgiu eilė perkelta. Tai leidžia daryti išvadą, kad skundžiami sprendimai neatitinka LR Viešojo administravimo įstatyme keliamiems reikalavimams.

Esant išdėstytoms aplinkybėms naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos ( Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjos) apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėAudrius BakaveckasArūnas Sutkevičius