Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-403-602/2009

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2009-01-29
Bylos Nr.: I-403-602/2009
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Rūta Miliuvienė, Veslava Ruskan, Raimondas Blauzdžius
Pareiškėjas: J. A., M. B., Č. L., I. V.
Atsakovas: Vilniaus apskrities viršininko administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos

Kategorijos

11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-403-602/2009Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2; 74 (S)

SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2009 m. sausio 29 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir teisėja pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Sigitai Brasienei,

Dalyvaujant pareiškėjoms J. A., M. B., Č. L., jų atstovei adv. Danutei Puzirauskienei, atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovei Liudmilai Grigorjevai, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui Tomui Petrikui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. A., I. V., M. B. ir Č. L. skundą atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjos 2008-08-28 kreipėsi su skundu į teismą, prašydamos įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti nuosavybės teises, grąžinant pareiškėjoms natūra pareiškėjų namų valdoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), suformuotus 0,1671 ha ploto žemės sklypus (b.l. 4-7).

Pareiškėjos nurodė, kad jų motina ir močiutė R. A. 1991-12-31 padavė prašymą atkurti nuosavybes teises į jos tėvo M. C. iki nacionalizacijos turėtą 8,14 ha žemę, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Nuo 1948 m. atliktų inventorizacijų duomenimis namų valdos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 4281 kv. m. Vilniaus apskrities viršininkas 1999-09-27 sprendimu R. A. atkūrė nuosavybės teises tik į 0,2610 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą namų valdos dalį, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ginčo sklype, kurį šiuo metu valdo pareiškėjos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija suformavo tris atskirus sklypus, kuriuos pardavė kitiems asmenims individualių namų statybai. Nurodė, kad sandoriai, kuriais Vilniaus miesto savivaldybės administracija pardavė pareiškėjų namų valdoje suformuotus žemės sklypus, yra pripažinti negaliojančiais. Įsiteisėjus teismo sprendimams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, yra išnykusios visos kliūtys, trukdančios atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią prie namų valdos Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismui 2006-02-09 priėmus sprendimą, kuriame buvo nurodyta, jog pareiškėjos turėjo reikšti reikalavimus savivaldybei dėl sklypų suformavimo, pareiškėjos 2006-02-22 ir 2006-05-17 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydamos atlikti pagal įstatymus joms prisikirtų sklypų formavimo darbus, kad būtų galima atkurti nuosavybės teises, tačiau iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos gavo atsakymus (2006-03-28 ir 2006-06-09), kuriuose nurodyta, jog yra padarytas ginčo teritorijos detalusis planas ir keisti suformuotų žemės sklypų plotą, ribas nėra teisinio pagrindo. Nurodė, kad 2008-05-13 raštu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją su prašymu atkurti nuosavybės teises ir grąžinti natūra 0,1671 ha ploto žemės sklypą, esantį pareiškėjų naudojamoje namų valdoje. 2008-06-10 raštu Nr. 20-431 Vilniaus apskrities viršininko administracija atsisakė pareiškėjų prašymą tenkinti ir informavo, jog prie pareiškėjų namų suformuoti žemės sklypai bus grąžinti bendrosios nuosavybės teise visiems pretendentams į Gury rėžinio kaimo žemę. Pareiškėjos nurodė, kad 2008-07-01 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), prašydamos užtikrinti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija įvykdytų jos kompetencijai priskirtą funkciją, t. y. sugrąžintų pareiškėjoms jų namų valdoje suformuotus žemės sklypus. Tačiau 2008-08-19 gavo Nacionalinės žemės tarnybos atsakymą, kuriuo atsisakyta pareiškėjų skundą tenkinti. Pareiškėjų nuomone, toks atsakymas iš esmės pažeidžia pareiškėjų teises ir teisėtus interesus. Pažymėjo, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, jog pareiškėjų namų valdoje Vilniaus miesto savivaldybės administracija sklypo formavimo darbus atliko neteisėtai, dėl ko jokių kliūčių atkurti pareiškėjoms nuosavybės teises, grąžinant žemę natūra, nėra. Pareiškėjų teigimu, Vilniaus apskrities viršininko administracija nepagrįstai delsia grąžinti natūra pareiškėjų faktiškai naudojamą žemę, esančią namų valdos teritorijoje. Pareiškėjų nuomone, Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareiga atkurti nuosavybės teises, grąžinant pareiškėjų naudojamą žemę natūra nėra išnykusi.

Per teismo posėdį pareiškėjos ir atstovė prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 61-64).

Nurodė, kad pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko M. C. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 8,14 ha žemės plotą buvusiame Gury kaime yra R. A., nes įstatymo nustatytu laiku padavė prašymą atkurti nuosavybės teises bei pateikė nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus. Vilniaus apskrities viršininko 1999-09-27 sprendimu Nr.01-337 R. A. pripažinta teisė į 8,14 ha žemės buvusioje Gūrai gatvėje, Vilniuje, bei atkurtos nuosavybės teises į tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 0,2610 ha naudojamos namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šio sprendimo 6 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančios žemės valdos dalį 7,879 ha žemes bus atkurtos vėliau. R. A. mirė, todėl Vilniaus apskrities viršininko administracijoje nuosavybės atkūrimo į buvusio savininko M. C. valdytą žemę procedūra toliau vykdoma mirusios vardu. Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr.1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktas nustato specialią tvarką, atkuriant nuosavybės teises natūra į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams priskirtose teritorijose, toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžinė sistema. Žemės sklypai šioje teritorijoje nekartografuojami, o laisva (neužstatyta) žemė grąžinama piliečiams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise, jeigu pretendentai nesutaria kitaip. Gury kaime iki 1940-07-22 nacionalizacijos buvo likusi rėžinė sistema. Tai, jog M. C. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 4281 kv. m žemės sklypą prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nekeičia tos reikšmingos bylai aplinkybės, kad buvusi žemėvalda yra rėžinio Gury kaimo teritorijoje, todėl nuosavybės teisės natūra atkūrimas turėtų būti vykdomas pagal Atkūrimo tvarkoje numatytas nuostatas visiems pretendentams, taip pat ir R. A.. Teismui nusprendus, kad nagrinėjamu atveju turi būti padaryta išimtis iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos tvarkos, atkuriant nuosavybės teises natūra į žemę toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžinė sistema, ir R. A. turi būti atkuriamos nuosavybės teisės natūra į 0,1671 ha turėtoje vietoje, reikalavimas įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti nuosavybės teises, grąžinant natūra buvusioje namų valdoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), suformuotus 0,1671 ha ploto žemės sklypus, taip pat yra nepagrįstas. Nurodė, kad ginčo žemės sklypų Nr. 55 0,0809 ha, Nr. 53 0,0800 ha ir Nr. 54 0,0801 ha ploto, suformuotų pagal teritorijos detalųjį planą individualiai statybai Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1993 12 23 sprendimu Nr.2369V ir 1995 03 23 sprendimu Nr. 792V, bendras plotas yra 0,2410 ha. M. C. buvusios 0,4281 ha žemėvaldos kartografija nėra atlikta, nes ši žemėvalda patenka į rėžinio kaimo teritoriją. Atsakovo teigimu, jis neatsisako R. A. ginčo sklypuose atkurti nuosavybės teises natūra. Ginčas kilęs dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra laisvoje (neužstatytoje) žemėje tvarkos ir dėl pretendentei nustatytinos dalies ginčo žemės sklypuose.

Per teismo posėdį atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovė prašė skundo netenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą -prašė teismo pareiškėjų skundo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra, nes savivaldybės administracijai nėra pareikšti šioje byloje reikalavimai (IV t., b.l. 137-138).

Nurodė, kad namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypas Vilniaus apskrities viršininko 1999-09-27 sprendimu Nr. 01-337 neatlygintinai suteiktas, atkuriant nuosavybės teises į žemę R. A., buvo suformuotas Vilniaus miesto valdybos 1999-07-22 sprendimu Nr. 1366V. Teritorijoje, kurioje pareiškėjos prašo natūra grąžinti 0,1671 ha dydžio žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, yra suprojektuoti trys sklypai (Nr. 53, 54, 55). Minėti sklypai, teismo tvarka panaikinus Vilniaus miesto valdybos atitinkamus potvarkius, kuriais buvo nuspręsta šiuos sklypus suteikti fiziniams asmenims gyvenamiesiems namams statyti, bei pripažinus negaliojančiomis šių sklypų pirkimo – pardavimo sutartis, tapo laisva valstybine žeme. Sklypai Nr. 53, 54, 55 buvo suformuoti, atsižvelgiant į Vilniaus miesto valdybos 1993-12-23 potvarkiu Nr. 2369V ,,Dėl detalaus suplanavimo projektų tvirtinimo” patvirtintą Pavilnių zonos suplanavimo schemą. Pagal galiojusį teisinį reglamentavimą, kadangi minėta schema įregistruota iki 1997-03-30 Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre, minėta schema prilygintina teritorijos detaliajam planui. Nurodė, kad, remiantis Atkūrimo tvarkos 106 p. 8 d., tuo atveju, jeigu nustatytos turėtos žemės sklypo ribos pagal teritorijos detalųjį planą sutampa su jau suprojektuotomis žemės sklypų ribomis arba pagal teritorijos detalųjį planą suprojektuotas žemės sklypas yra piliečio turėtos žemės vietoje, šis žemės sklypas ar žemės sklypai grąžinami piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise. Jeigu į jau suprojektuotą pagal teritorijos detalųjį planą žemės sklypą (išskyrus jau suprojektuotus žemės sklypus individualiai statybai) patenka tik dalis turėtos žemės, piliečiui grąžinama nustatyta žemės sklypo dalis arba dalys, likusią žemės sklypo dalį suteikiant piliečiui nuosavybėn neatlygintinai pagal šios tvarkos 37 punkte nustatytą eilę arba registruojant šį žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su valstybe. Atsakovo teigimu, sisteminė – loginė minėto Atkūrimo tvarkos punkto analizė leidžia teigti, jog tokiu atveju iš naujo formuoti sklypų nereikia, kadangi šie sklypai suprojektuoti pagal teritorijos detalųjį planą. Atsakovo nuomone, išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija atliko visus jos kompetencijai priskirtus veiksmus.

Per teismo posėdį atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas palaikė atsiliepime nurodytus motyvus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pareiškėjos šioje byloje siekia išspręsti ginčą, atsiradusį tarp pretendento, o būtent jo įpėdinių, atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizavimo nuosavybės teise valdytą žemę ir institucijų, kompetentingų spręsti nurodytą klausimą pagal 1997-07-01 Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą Nr. VIII-359 (toliau tekste Įstatymas) ir 1997-09-29 Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarką (toliau tekste Tvarka).

Byloje nustatyta, kad R. A. 1991-12-13 Vilniaus miesto valdybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises natūra į jos tėvo M. C. nuosavybės teise valdytą žemę, buvusią Gūrai gatvėje, Vilniuje (IV t., b.l. 110, 124-126). Pateikė dokumentą, patvirtinantį, kad buvęs žemės savininkas M. C. 1951-10-02 mirė (IV t., b.l. 128).

Kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises buvo pateikti giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai ir nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas – 1995-02-22 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimas patvirtinantis, kad Vilniaus miesto magistrato archyviniame fonde 1920-1939 metais nekilnojamojo turto (namų) ir žemės sklypų sąraše įrašytas savininkas M. C., Gury 14 turėjęs 76475 kv.m. žemės; Vilniaus miesto savivaldybės 1939-1940 metais archyviniame fonde, Vilniaus miesto žemės ūkio ploto 1939 m. sąraše įrašytas M. C., Gurai 11, turėjęs 8,19 ha žemės; Vilniaus miesto savivaldybės 1941-1944 metų archyviniame fonde, VI mokesčių inspekcijos 1943-07-08 pranešime apie nekilnojamojo turto savininkams uždėtus mokesčius įrašytas savininkas C. M. (duomenys neskelbtini) turėjęs 7 ha žemės; Vilniaus miesto gabitskomisaro archyviniame fonde, Vilniaus miesto žemę valdančių asmenų 1943-1944 metais sąraše įrašytas C. M. valdęs (duomenys neskelbtini) 7 ha žemės (IV t., b.l. 9).

Vilniaus apskrities viršininko 1999-09-27 sprendimu Nr. 01-337 R. A. yra atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko M. C. nuosavybės teisėmis valdytos 8,1400 ha žemės, buvusios Gurai gatvėje, Vilniuje, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,2610 ha žemės sklypą namų valdai, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (I t., b.l. 166). Vilniaus apskrities viršininko 1999-09-27 sprendimo 6 p. yra nurodyta, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančios žemės valdos dalį 7,8790 ha bus atkurtos vėliau. Vilniaus apskrities viršininko 2008-05-15 įsakymu yra iš dalies pakeistas 1999-09-27 sprendimas Nr. 01-337: sprendimo preambulėje vietoje „8,1400 ha žemės“ yra įrašyta 8,1400 ha žemės iš jų 7,5645 ha žemės Vilniaus miestui iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje ir 0,5755 ha žemės Vilniaus miestui po 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje; sprendimo 6 punkte vietoje „7,8790 ha žemės“ yra įrašyta 7,8790 ha žemės iš jų 7,3035 ha žemės Vilniaus miestui iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje ir 0,5755 ha žemės Vilniaus miestui po 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje; Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius įpareigotas sprendime įrašyti pataisymus (I t., b.l. 108). Byloje pateiktas sprendimas su įrašytais pataisymais (I t., b.l. 131).

2003-03-05 R. A. mirė (III t., b.l. 5). R. A. įpėdinės yra jos dukterys J. A., I. V., bei buvo jos duktė K. U. kurios pagal įstatymą priėmė R. A. palikimą bei pateikė 2004-05-20 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 2003-06-09 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą (III t., b.l. 42-44). 2007-06-15 K. U. mirė (I t., b.l. 121). K. U. dukterys M. B. ir Č. L. priėmė K. U. palikimą bei pateikė 2007-11-19 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 2007-10-12 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą (I t., b.l. 123, 141).

2003-03-24 R. A. įpėdinės Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą, kuriuo 4281 kv.m. žemės sklypą, esantį prie namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prašė grąžinti natūra (IV t., b.l. 31).

Nuosavybės teisių atkūrimo bylos nuorašas, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai patvirtina, kad pretendentams nėra išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas į iki nacionalizavimo valdytą nekilnojamąjį turtą, dėl kurio 1999-09-27 sprendime yra nurodyta, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančios žemės valdos dalį 7,8790 ha bus atkurtos vėliau. Šioje byloje pareiškėjos reiškia reikalavimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant natūra visą 4281 kv.m. žemės sklypą, esantį prie namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t.y. dėl 0,1671 ha - toje dalyje, kurioje šis klausimas nėra išspręstas grąžinus 1999-09-27 sprendimu 0,2610 ha namų valdos.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad 1950 – 1956 metais M. C. buvo gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas; 1956 – 2003 metais R. A. buvo gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendraturtė (V t., b.l. 13-17). Šiuo metu viso nurodyto nekilnojamojo turto bendraturtės yra pareiškėjos.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad 1999 – 2003 metais R. A. vardu Apskrities viršininko 1999-09-27 sprendimo Nr. 01-337 pagrindu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į 0,2610 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (V t., b.l. 11-12). Šiuo metu viso nurodyto nekilnojamojo turto bendraturtės yra pareiškėjos.

VĮ „Registrų centras“ pažyma patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre duomenų apie 4281 kv.m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nėra ir nebuvo, t.y. sklypas registre nebuvo įregistruotas (V t., b.l. 49). Nurodyto dydžio sklypas nepriklausė nuosavybės teise todėl, kad visa žemė buvo nacionalizuota. Todėl statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje buvo nurodomi duomenys apie naudojamą šios namų valdos sklypą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-458-01/2003, 2003-09-05 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų J. A., K. U. ir I. V. senelis M. C. nuosavybės teise valdė 4281 kv.m. žemės sklypą prie gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (I t., b.l. 14-15, pateikta civilinė byla). Sprendimas yra įsiteisėjęs.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas kasacine tvarka Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas išnagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-162-03/2004, pagal ieškovių J. A., K. U., I. V. ieškinį atsakovams V. M., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, 2005-03-15 nutartyje nustatė, kad nuo 1948 metų atliktų inventorizacijų duomenimis, namų valdos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), naudojamo žemės sklypo plotas – 4281 kv. m. (II t., b.l. 77-81). Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos nuorašai su šiais duomenimis yra pateikti ir šioje byloje (I t., b.l. 8-13, III t., b.l. 147-151, IV t., b.l. 16-21).

Vilniaus apskrities viršininko administracijos paruošta ištrauka iš Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų patvirtina, kad į R. A. buvęs naudojamas 4281 kv.m. žemės sklypas, kurio matmenys inventorinėje byloje buvo nurodyti 89.10, 49.50, 86.05, 48.15 m (I t., b.l. 13), apima visą sklypą ((duomenys neskelbtini)), į kurį R. A. atkurtos nuosavybės teisės bei dalį kitų trijų atskirų suformuotų sklypų, kurie buvo suteikti ir parduoti kitiems asmenims (I t., b.l. 64A). R. A. bei pareiškėjos ginčijo teisme minėtų asmenų teises, savo teisių pažeidimą siejo su savo įstatymo saugomu interesu atkurti nuosavybės teises į dalį namų valdos, užimtos naujai suformuotų sklypų. Nurodytą interesą pareiškėjos siekia apginti ir šioje byloje. Dėl nurodytų motyvų, aplinkybės dėl sklypų formavimo bei jų perleidimo yra reikšmingos nagrinėjant šią bylą, todėl yra aptariamos.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateikti dokumentai patvirtina, kad Vilniaus miesto valdyba 1993-12-23 potvarkiu Nr. 2369V ,,Dėl detalaus suplanavimo projektų tvirtinimo” pritarė parengtiems Vilniaus plėtimo teritorijų suplanavimo projektams pagal priedą, kurio 10 p. yra nurodytas Pavilnio kvartalas (V t., b.l. 24). Išrašas apie patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus patvirtina, kad Vilniaus miesto valdybos 1993-12-23 potvarkiu Nr. 2369V patvirtinta Pavilnių zonos suplanavimo schema yra įregistruota teritorijų planavimo dokumentų registre ir yra prilyginama teritorijos detaliajam planui (V t., b.l. 23).

Vilniaus miesto valdyba 1994-12-01 potvarkiu Nr. 2502V „Dėl potvarkių dėl žemės sklypų individualiems gyvenamiesiems namams statyti pakeitimo“ nurodė pakeisti ankstesnius Vilniaus miesto mero potvarkius pagal priedelį; šio potvarkio 2 p. yra nurodyta, kad keitimo pagrindas – sklypai suteikti grąžintinose žemės valdose ir naujai patikslinti kvartalai prie Juodojo kelio, Sodžiaus, Kurapkų, Nasturtų ir Mirtų gatvių (Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-16-03/2002, b.l. 8). Vilniaus miesto valdybos 1994-12-01 potvarkio Nr. 2502V priedelyje buvo nurodytas sąrašas piliečių, kuriems suteikiami sklypai individualiems gyvenamiesiems namams statyti. Nurodytame sąraše buvo R. A., kuriam buvo suteiktas sklypas (duomenys neskelbtini) (Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-16-03/2002, b.l. 9); E. A., kuriam buvo suteiktas sklypas (duomenys neskelbtini) (nustatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-11-27 nutartyje, civilinė byla Nr. 2-16-03/2002, b.l. 199); V. M., kuriam suteiktas sklypas (duomenys neskelbtini) (Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-162-03/2004, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla).

Vilniaus miesto valdyba 1995-03-23 potvarkiu 792 V „Dėl žemės sklypų pardavimo ne aukciono tvarka privačių namų valdų savininkams“ yra nurodyta parduoti namų valdų savininkams naudojamus žemės sklypus pagal priedelius; patikslinti specializuotose tarnybose žemės sklypų ribas; Naujosios Vilnios, Naujininkų ir Antakalnio seniūnijų valdyboms patikslinti parduodamų žemės sklypų dydį ir kainas (V t., b.l. 27). Vilniaus miesto valdybos 1995-03-23 potvarkio 1 priedelyje privačių namų valdų savininkų, kuriems parduodami žemės sklypai ne aukciono tvarka Naujosios Vilnios seniūnijoje, sąraše yra nurodytas R. A., kuriam parduodamas 801 kv. m. sklypas Nr. 53 Juodojo kelio gyvenamųjų namų kvartale, E. A., kuriam parduodamas 800 kv. m. sklypas Nr. 54 Juodojo kelio gyvenamųjų namų kvartale, V. M., kuriam parduodamas 809 kv. m. sklypas Nr. 55 Juodojo kelio gyvenamųjų namų kvartale (V t., b.l. 28, 29).

Pavilnių zonos suplanavimo schema, kurioje yra pažymėti sklypai Nr. 53, 54, 55 Juodojo kelio gyvenamųjų namų kvartale (V t., b.l. 34), Teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio fragmentas (V t., b.l. 22), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepimo turinys patvirtina, kad sklypai Nr. 53, 54, 55 buvo suformuoti, atsižvelgiant į Vilniaus miesto valdybos 1993-12-23 potvarkiu Nr. 2369V patvirtintą Pavilnių zonos suplanavimo schemą.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, pirkimo-pardavimo sutarčių nuorašai patvirtina, kad Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 1998-12-02 sutarties pagrindu R. A. buvo nupirkęs 801 kv. m. sklypą, es. Vilniuje, Juodasis kelias, Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 1995-09-05 sutarties pagrindu E. A. buvo nupirkęs 800 kv. m. sklypą, es. Vilniuje, Juodasis kelias, Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 1996-07-16 sutarties pagrindu V. M. buvo nupirkęs 809 kv. m. sklypą, es. Vilniuje, Juodasis kelias (V t., b.l. 50-55). 1997-04-10 E. A. pardavė sklypą J. A..

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad ankščiau minėtų trijų sklypų suformavimo pagrindu registre buvo nurodomas Vilniaus miesto valdybos 1995-03-23 potvarkis 792 V (III t., b.l. 52-57, 173-174).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2002-11-27 išnagrinėjo kasacine tvarka Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo išnagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-16-03/2002 pagal ieškovų R. A. ir J. A. ieškinius atsakovei R. A. dėl pažeistų teisių gynimo ir pagal atsakovės R. A. priešieškinį R. A., J. A., E. A. Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto valdybai dėl sandorių ir potvarkio pripažinimo negaliojančiais (II t., b.l. 74-76, pateikta civilinė byla). Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2002-11-27 nutartimi iš dalies panaikino Vilniaus miesto valdybos 1994-12-01 potvarkio Nr. 2502V 2 punktą, kuriuo R. A. ir E. A. suteikti atitinkamo dydžio (800 ir 801 kv.m. ploto) žemės sklypai Nr. 53 ir 54, Juodasis kelias, Vilniuje; pripažino negaliojančia valstybinės žemės (800 kv.m.) sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. P01/95-7981, sudarytą 1995-09-05 tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir E. A.; pripažino negaliojančia 800 kv.m. žemės pirkimo- pardavimo sutartį, sudarytą 1997-04-10 tarp E. A. ir J. A. bei panaikinto jos teisinę registraciją Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filiale; pripažino negaliojančia valstybinės žemės (801 kv.m.) sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. P01/98-19867, sudarytą 1998-12-02 tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir R. A. bei panaikino jos teisinę registraciją Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filiale.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-03-15 nutartimi išnagrinėjo kasacine tvarka Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo išnagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-162-02/2004 pagal ieškovių J. A., K. U., I. V. ieškinį atsakovams V. M., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui dėl sandorių ir potvarkio pripažinimo negaliojančiais (II t., b.l. 77-81, pateikta civilinė byla). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-03-15 nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2004-07-16 sprendimą, kuriuo teismas pripažino negaliojančia 1996-07-16 valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniuje, Juodasis kelias, pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp Vilniaus apskrities valdytojo administracijos ir V. M.; pripažino neteisėtu ir iš dalies panaikinto Vilniaus miesto valdybos 1994-12-01 potvarkio Nr. 2502V 2 punktą, kuriuo V. M. buvo suteiktas 809 kv.m. žemės sklypas Vilniuje, Juodasis kelias, bei panaikino šio sklypo registracija VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filiale.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad žemės sklypai, es. Vilniuje, Juodasis kelias, buvę įregistruoti nuosavybės teise R. A., E. A. (vėliau J. A.), V. M. vardu, šiuo metu yra išregistruoti (V t., b.l. 50-55).

Vilniaus apskrities viršininko administracijos paruošta ištrauka iš Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų patvirtina, kad į R. A. buvęs naudojamas 4281 kv.m. žemės sklypas (I t., b.l. 13), apima visą sklypą ((duomenys neskelbtini)), į kurį R. A. atkurtos nuosavybės teisės bei dalis ankščiau minėtų trijų sklypo ploto apie 387 kv. m. sklypo Nr. 53, apie 492 kv. m. sklypo Nr. 54 ir apie 559 kv. m. sklypo Nr. 55 (I t., b.l. 64A). Nurodytas aplinkybes dalinai patvirtina ir Teritorijų planavimo suvestinis skaitmeninis žemėlapis (V t., b.l. 22). Pareiškėjos pretenduoja atkurti nuosavybės teises į grąžinant natūra į 0,1671 ha ploto, esančio minėtuose trijuose sklypuose.

Vilniaus apskrities viršininko 1999-09-27 sprendimo Nr. 01-337 turinys kartu su pataisymais patvirtina, kad ginčo žemė, o būtent 0,1671 ha ploto buvusios namų valdos, es. (duomenys neskelbtini), yra miesto žemė, t.y. Vilniaus miestui iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje.

Nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką į miesto žemę reglamentuoja Įstatymo 5 str. ir Tvarkos 106 p. Nurodytos teisės normos buvo keičiamos todėl turi būti aptartas klausimas, kurios redakcijos turi būti taikomos šioje byloje.

Kaip ankščiau buvo minėta, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas išnagrinėjo civilines bylas Nr. 2-16-03/2002 ir Nr. 2-162-02/2004, kuriose dalyvavo visi asmenys dalyvaujantys šios bylos nagrinėjime, arba jų teisių perėmėjai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 2 d. prie neįrodinėtinų aplinkybių ir faktų priskiria faktus, nustatytus įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje administracinėje ar civilinėje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys. Šios nuostatos taikymui neturi reikšmės besikeičianti šalių procesinė padėtis. Todėl ankščiau šiame sprendime buvo remiamasi nurodytose civilinėse bylose nustatytais faktais bei toliau bus remiamasi sprendžiant klausimą dėl šioje byloje taikytinų teisės normų.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002-11-27, 2005-03-15 nutartyje, bei žemesnės instancijos teismai konstatavo Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų neteisėtumą ir pareiškėjų teisių pažeidimą todėl, kad ginčo sklypai, kurie užėmė dalį R. A. naudoto 4281 kv.m. sklypo, buvo suteikti kitiems asmenims, vėliau parduoti tuo metu kai nuosavybės teisės atkūrimo klausimas nebuvo išspręstas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002-11-27 nutartyje konstatavo, kad kol asmens nuosavybės teisės atkūrimo į konkretų išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimas nėra išspręstas, šis turtas yra ginčo objektas, ir nuosekliai – šis turtas negali būti perleistas nuosavybėn kitiems asmenims, nes tai reikštų tolesnį buvusio savininko nuosavybės teisės pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-03-15 nutartyje konstatavo, kad namų valdos, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 4281 kv. m. ploto žemės sklypą, kurį naudojo R. A., iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė jos tėvas M. C.; okupacinė valdžia tokią R. A. žemėnaudą toleravo, inventorizacijų duomenimis, namų valdos žemės sklypo plotas – 4281 kv. m.; į R. A., kaip atitinkamo namų valdos, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudotojos teises valdžios institucijos nuo pat žemės nacionalizacijos nereiškė jokių pretenzijų; dėl to nuosavybės teisės atkūrimo aspektu sprendžiant R. A. žemėnaudos teisėtumo klausimą jos (žemėnaudos) pripažinimas neteisėta būtų nesąžiningas.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (civilinė byla Nr. 3K-3-384/1999) kol nėra galutinai išspręstas klausimas dėl nuosavybės teisės atkūrimo vienu ar kitu būdu, negalima pripažinti, kad pažeista savininko teisė yra realiai apginta; nacionalizuotas nekilnojamasis turtas, į kurį pretenduojantys nori atkurti nuosavybės teisę, išlieka neteisėtai nusavintu prieš savininko valią iki to momento, kol nėra įstatymo nustatyta tvarka priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisės atkūrimo į tą turtą.

Teismai, nagrinėdami nurodytas civilines bylas Nr. 2-16-03/2002 ir 2-162-02/2004, kuriose yra priimti sprendimai turintys prejudicinę reikšmę šioje byloje, pasisakė, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas buvo neteisėtas. Ankščiau nurodyti šios bylos dokumentai bei civilinėse bylose nustatyti faktai patvirtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo proceso neteisėtumas pasireiškė tuo, kad nuosavybės teisės 1999-09-27 R. A. buvo atkurtos natūra tik į dalį jos 4281 kv. m. namų valdos sklypo, t.y. į 2610 kv. m., bet ne į visą nurodytą plotą. Todėl nuosekliai sprendžiant pareiškėjų pažeistų teisių gynimo klausimą ir siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, pareiškėjoms turėtų būti taikomi Įstatymo ir Tvarkos reikalavimai galioję 1999-09-27 sprendimo dėl nuosavybės teisų atkūrimo priėmimo metu (ABTĮ 5 str., 88 str. 2p.). 1999-09-27 sprendimas jo priėmimo metu buvo neteisėtas minėtoje dalyje, tačiau tuo metu negalėjo būti ginčijamas, kol R. A., vėliau pareiškėjos per teismą nenuginčijo kitų asmenų nuosavybės teisių į ginčo sklypus.

Žemesnės instancijos teismas

Įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. (redakcija galiojusi 1999-05-13 – 2000-01-03) buvo numatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių arba teritorijų planavimo dokumentuose numatytą jų naudojamą žemės sklypą kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kt.), išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, bet ne didesnį kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnį kaip 0,3 ha kituose miestuose. Kai prie statinių esantis naudojamas žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje ir yra didesnis kaip atitinkamai 0,2 ha arba 0,3 ha, piliečiui pageidaujant, neatlygintinai nuosavybėn perduodamas šis didesnis prie statinių naudojamo žemės sklypo plotas, taip pat ir prie šio naudojamo žemės sklypo išlikęs savininko turėtas laisvas (neužstatytas) žemės sklypo plotas (kai yra keli piliečiai, turintys teisę atkurti nuosavybės teises į šią žemę, - jiems pageidaujant, neatlygintinai bendron arba šių statinių savininko nuosavybėn perduodamas šis didesnis prie statinių naudojamas ir išlikęs laisvos (neužstatytos) žemės sklypo plotas),nepaisant parengtų tos vietovės teritorijų planavimo dokumentų, bet ne daugiau kaip 1 ha bendro ploto Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne daugiau kaip 1,5 ha bendro ploto kituose miestuose.

Tvarkos 106 p. 1, 2 d. (redakcija galiojusi 1998-09-24 – 1999-11-10) buvo numatyta, kad Piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, nagrinėja turto buvimo vietos miesto žemėtvarkos skyrius. Apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus, jų naudojamą žemės sklypą prie šių statinių, taip pat jų naudojamus žemės sklypus kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms), priima gavęs miesto (rajono) mero (valdybos) pasiūlymą dėl piliečiui suteikiamo žemės sklypo ploto ir ribų, o sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują žemės sklypą individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms priima pagal detalųjį teritorijos (kvartalo) planą, piliečiui pasirinkus žemės sklypą pagal nustatytą eiliškumą.

Aukščiau aprašyti įrodymai dėl minėtų trijų sklypų teisinio statuso - Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų fragmentas patvirtina, kad trys sklypai yra laisvi (neužstatyti), t.y. sklypai nėra naudojami ar suteikti kitiems asmenims, nėra įregistruoti kitų asmenų vardu, juose nėra įregistruota jokių pastatų. 1994-04-26 Žemės įstatymo Nr. I-446 5 str. 1 d. yra numatyta, kad Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausanti žemė; 2-7 p. numatytais būdais valstybės įgyta žemė bei kita įstatymų nustatytais pagrindais savivaldybių ir privačion nuosavybėn neįgyta žemė (5 str. 1 d. 8 p.). Įstatymo 1 str. 2 d. 2 p. yra numatyta, kad laisvos žemės fondas yra žemės, miško ir vandens telkinio plotai, kurie nepriskirti valstybės paimtai ir išperkamai žemei ir kurių susigrąžinti natūra nepageidauja šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai, taip pat žemės, miško ir vandens telkinio plotai, kurie lieka atkūrus nuosavybės teises į pagal šį įstatymą grąžintinus maksimalius žemės, miško ir vandens telkinio plotus. Byloje nėra ir atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija nepateikė duomenų, kad ankščiau minėti trys ginčo sklypai butų buvę šiuo metu priskirti valstybės paimtai ir išperkamai žemei (ABTĮ 57 str.).

Ankščiau nustatytos bylos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pagal Įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. yra visos sąlygos atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę R. A. vardu pagal Tvarkos 106 p. Pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių aktų nuostatas nėra šiuo atveju kliūtis atkurti nuosavybės teises ta aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius nėra patvirtinęs laisvame (neužstatytame) žemės plote grąžinamo natūra turėtoje vietoje žemės sklypo. Tiek minėtos 1999 m. galiojusios Įstatymo ir Tvarkos nuostatos, tiek šiuo metu galiojančios, numato būtinumą savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti grąžintino sklypo plano parengimą ir jį patvirtinti, tuomet kai sklypas nėra suformuotas. Šioje byloje dėl neteisėtais teismo pripažintų institucijų veiksmų, suteikiant ir parduodant kitiems asmenims sklypus, į kuriuos turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės, susidarė tokia situacija, jog liko galioti Vilniaus miesto valdybos 1995-03-23 potvarkis 792 V, kuriuo sklypai buvo suformuoti. Todėl nėra pagrindo formuoti naujų grąžintinų sklypų, nes minėtas administracinis aktas - potvarkis nėra panaikintas, todėl galioja. Nėra pagrindo svarstyti šioje byloje nurodyto administracinio akto teisėtumo, nes sklypo suformavimas yra atskiras teisinę reikšmę turintis veiksmas, kuris sukuria teisines pasekmes nepriklausomai nuo kitų faktų buvimo – šiuo atveju nuo sklypo suteikimo naudotis, nuosavybės teisių atsiradimo ar pasibaigimo.

Pažymėtina, kad pasibaigus minėtiems ginčams civilinėse bylose, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2005-06-06 raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo R. A. (administracinė byla Nr. I-58-3/2006, I t., b.l. 22). Prašyme buvo nurodyta, jog prašymas teikiamas dėl naudojamo namų valdai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sklypo padidinimo grąžinant likusią namų valdos dalį kiek ji sutampa su sklypais Nr. 53, 54, 55. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2005-07-26 atsakė į šį raštą, jog negali atlikti prašomų veiksmų (II t., b.l. 30). Vilniaus miesto savivaldybės administracija teisingai nurodė, jog žemės sklypai yra suformuoti, jie numatyti Pavilnių zonos suplanavimo schemoje, todėl nereikia iš naujo formuoti sklypus; 1999 m. suformuotas ir grąžintas sklypas negali būti padidintas.

Pažymėtina, kad 1999 m. suformuoto, grąžinto sklypo ir tuo metu buvusio įregistruoto asmeninės nuosavybės teise R. A. vardu pakeitimo klausimas negalėjo būti sprendžiamas, nes tai būtų susiję su savininko teisių pakeitimu, kurios buvo įregistruotos teisėtu pagrindu, kuris nebuvo pakeistas ar nuginčytas. Tokiais veiksmais būtų pažeistas Konstitucijoje numatytas nuosavybės neliečiamumo principas, kuris buvo atstatytas 1999 m. R. A. grąžinus dalį namų valdos. Nurodyti duomenys patvirtina, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, neteisingai aiškino įstatymus, todėl be pagrindo kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo R. A.. Dėl nurodytų savo veiksmų vėliau Vilniaus apskrities viršininko administracija neteisingai informavo pretendentus, jog dėl savivaldybės veiksmų negali būti vykdomas toliau nuosavybės teisių atkūrimo procesas (II t., b.l. 25, I t. 171, 172). Dėl nurodytų motyvų, pareiškėjos iniciavo nereikalingus teisminius procesus administracinėse bylose Nr. I-58-3/2006 (I t., b.l. 174-180) bei kitose bylose, kurios buvo nutrauktos. Nurodyti procesai užtruko ilgą laiką. Dėl to pareiškėjos, pasikeitus aplinkybėms, kreipėsi į teismą su skundu šioje byloje.

Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad pažeistos pretendentų teisės grąžinti turtą natūra buvusioje namų valdoje turi būti ginamos.

Nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises ta aplinkybė, jog bendras trijų suformuotų ginčo sklypų plotas yra didesnis negu pareiškėjos prašo grąžinti šioje byloje ir negu turi būti atkurta buvusios namų valdos ploto. Nuosavybės teisės turėtų būti atkurtos bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su valstybe. Tvarkos 106 p., galiojusiame 1998-09-24 – 1999-11-10, nebuvo tiesiogiai numatyta tokia galimybė, kaip yra numatyta šiuo metu. Tačiau toks bendrosios dalinės nuosavybės teisės nustatymas neprieštaravo galiojusio Civilinio kodekso nuostatoms, reglamentavusioms nuosavybės teisinius santykius, bei buvo tiesiogiai numatytas Žemės įstatymo tuo metu galiojusios redakcijos 25 str., reglamentavusiame bendrosios žemės nuosavybės sąvokas ir rūšis.

Dėl ankščiau nurodytų motyvų, negali būti taikoma šioje byloje šiuo metu galiojanti Tvarkos 106 p. nuostata, numatanti, jog žemės sklypai nekartografuojami toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžinė sistema, čia nustatoma kaimo riba, plotas ir savininkų skaičius; laisva (neužstatyta) žemė šioje teritorijoje grąžinama natūra piliečiams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise, jeigu pretendentai nesusitaria kitaip. 1999 m. nuostata dėl rėžinių kaimų buvo numatyta Įstatymo 4 str., kuris reglamentuoja nuosavybės teisų atkūrimą į kaimo žemę, todėl negali būti taikomas sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimą į miesto žemę. Be to, pažymėtina, kad minėta tvarkos 106 p. nuostata faktiškai yra susijusi su nuosavybės teisių atkūrimo sąlygomis, kurios turi būti numatytos Įstatyme, tačiau Įstatyme tokios sąlygos dėl miesto žemės nebuvo ir nėra (Įstatymo 1 str. 1 d.).

R. A. kaip turto savininko vaikas pagal Įstatymo 2 str. 1 d. yra priskirta prie piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Įstatymo 2 str. 2 d. yra numatyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Todėl šioje byloje nuosavybės teisės turi būti atkurto mirusios R. A. vardu, priėmus nurodytą sprendimą, perduotos jos įpėdinėms – pareiškėjoms.

Ankščiau nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad R. A., vėliau jos įpėdinės laiku kreipėsi dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko į iki turto nacionalizavimo valdytą nekilnojamąjį turtą, pateikė neginčijamus nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus, Įstatymo 21 str. 3 d. nustatytu terminu - iki 2003-04-01 pareiškė valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. R. A., vėliau jos įpėdinės atliko visus teisinę reikšmę turinčius veiksmus, kurie priklausė nuo jų valios, tam kad kompetentingos institucijos galėtų ir privalėtų išspręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemę.

Dėl nurodytų motyvų, Vilniaus apskrities viršininko administracija privalo atkurti natūra nuosavybės teises į ginčo žemę R. A. vardu.

Nuosavybės teisių atkūrimo klausimas yra sprendžiamas teismo sprendimu, kuris turi būti konkretus ir įvykdomas, todėl turėtų būti nustatytas konkretus terminas. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju protingas terminas yra 3 mėnesiai nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjų nurodytas 1 mėnesi terminas yra pernelyg trumpas. 3 mėnesių terminas nustatomas atsižvelgiant į Įstatymo 18 str. numatytą terminą – 6 mėnesių nuo dokumentų pateikimo bei į tai, kad nuosavybės teisų atkūrimas vyksta labai ilgą laiką, šis procesas iš dalies užtruko dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, konstatuotų minėtose civilinėse bylose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2, 4 punktu,

nusprendė:

pareiškėjų J. A., I. V., M. B., Č. L. skundą tenkinti.

Įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją per tris mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti R. A., mirusios (duomenys neskelbtini), vardu, nuosavybės teises į buvusio savininko M. C. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, grąžinant natūra 0,1671 ha bendrosios dalinės nuosavybės teise su Lietuvos Respublika, žemės sklypuose Nr. 53, 54, 55, suformuotuose Vilniaus miesto valdybos 1995-03-23 potvarkiu 792 V, esančiuose Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Juodasis kelias.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rūta MiliuvienėRaimondas BlauzdžiusVeslava Ruskan