Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2011 m. gegužės 6 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė 76 MGL dydžio bauda, bauda sumokėta, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. Š. laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2017 m. gegužės 29 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir kasininku, bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnį būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeidė :

- Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. I-574) 4 straipsnyje „Reikalavimai apskaitos informacijai“ nurodytų nuostatų reikalavimus, jog „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimus, jog „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimus, jog „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <…>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes tyrimui pateiktuose (duomenys neskelbtini) detalių užsakymo formose 27 vienetuose nebuvo nurodyti detalių pavadinimai, o nurodyti asmenų vardai, galimai įmonių pavadinimai, arba neaiškūs pavadinimai pvz.: Topclean. Taip pat nurodyti neaiškūs skaičiai. Nurodyta avansas ir suma, tačiau šios sumos neapskaitytos. Dėl nesurašytų apskaitos dokumentų 2017 m. gegužės 26 d. nebuvo galima nustatyti, sutikrinti faktiško grynųjų pinigų likučio. Atlikus tarpinį grynųjų pinigų inkasavimą iš EKA, nebuvo surašyti apskaitos dokumentai. Iš elektroninio kasos aparato kontrolinių juostų nustatyta, kad prekių, paslaugų pardavimai ir kitos finansinės operacijos įforminamos vienu žodžiu MOKĖTI, visais atvejai kiekį nurodant 1 vnt. ir sumą (absoliučiai jokios informacijos apie parduotas prekes ir paslaugas nėra). Iš užsienio pirktas visas detales pajamuoja vienu pavadinimu AUTODETALĖ. Parduodant, eksportuojant naujas detales, užvadina vienu pavadinimu AUTODETALĖ, AUTOPART, t. y. parduoda naujas detales irgi be pavadinimo;

- Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. I-574) 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 dalies 4 punkte nurodytų nuostatų reikalavimus, jog „vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, nes nurodant tik pavadinimus MOKĖTI (EKA), AUTODETALĖ (įsigijimo, importo atvejais), AUTOPART (pardavimo, eksporto atvejais ), yra neatskleista ūkinės operacijos turinys. Iš tokio pavadinimo neaišku ar tai pačios detalės pardavimas, ar remontas, ar paslauga teikta ją įdedant, įmontuojant, ar tai mokėtas avansas;

Kaltinamasis T. Š. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad oficialiai pagal VĮ Registrų centro duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi tapo tik nuo 2016 m. vasario 10 d., nors realiai buvo direktoriumi nuo 2012 m. sausio 1 d. Dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio kasos aparato kontrolinėje juostoje rasta, kad darbo dienos pradžioje įnešta 100 eurų suma, tačiau į kasos aparato kasos operacijų žurnalą ji 2016 m. gegužės 26 d. buvo neįrašyta – Gali pasakyti, kad kasininkė dėl didelio darbo krūvio nespėjo įrašyti į kasos operacijų žurnalą, kad į kasą įnešą 100 eurų. Žada peržiūrėti kasininkės darbo krūvį, kad ateityje nepasikartotų panašūs pažeidimai. Dėl to, kad elektroninio kasos aparato kasoje buvo rasta tik 187,40 eurų, o turėjo būti 753,80 eurų (įnešta 100 eurų suma ir 653,80 eurų realizacijos įplaukos), tačiau nerasta nei EKA kontrolinėje juostoje, nei Kasos aparato kasos operacijų žurnale, kad būtų įvykdytas 566,40 eurų tarpinis inkasavimas – Gali pasakyti, kad privalėjo būti atliktas inkasavimas. Apskaitos dokumentai dėl inkasavimo nesurašyti, kaip minėjo, per didelį kasininkės darbo krūvį. Tą dieną buvo mokamas PVM mokestis ir kasininkei buvo duodamas nurodymas pinigus, esančius kasoje ir gautus pinigų priėmimo kvitais, išduoti V. Š., kuris įneštų į bankomatą ir sumokėtų PVM mokestį ir, kad būtų neužblokuotos bendrovės sąskaitos. Dokumentai nebuvo surašyti, nes viskas vyko realiu laiku. Supranta, kad padarytas pažeidimas, labai dėl to gailisi. Dėl to, kad iš elektroninio kasos aparato kontrolinių juostų nustatyta, kad prekių, paslaugų pardavimai ir kitos finansinės operacijos įforminamos vienu žodžiu MOKĖTI, visais atvejai kiekį nurodant 1 vnt. ir sumą (absoliučiai jokios informacijos apie parduotas prekes ir paslaugas nėra) – Iš užsienio pirktas visas detales pajamuoja vienu pavadinimu AUTODETALĖ. Parduodant, eksportuojant naujas detales užvadina vienu pavadinimu AUTODETALĖ, AUTOPART, t. y. parduoda naujas detales irgi be pavadinimo. Gali pasakyti, kad pilnai supranta, jog pagal tokius žymėjimus apskaitos dokumentuose bendrovės apskaita yra neinformatyvi. Suprato, kaip taip negalėjo būti, tačiau nieko nekeitė. Kasos aparatas bendrovėje buvo senas. Supranta, turėjo būti naujas, kuris teiktų informatyvesnę informaciją. Supranta, kad negalėjo bendrovės apskaitoje iš užsienio pirkto įvairios detalės būtų žymimos vienu pavadinimu – AUTODETALĖ, bei eksportuojant naujas detales taip pat negalėjo būti įvairios detalės būti žymimos vienu pavadinimu AUTODETALĖ, AUTOPART. Supranta, kad apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, žinodamas, kad bendrovės buhalterinė apskaita turi būti informatyvi, suprantama, aiški, to nedarė. Dėl apskaitos registro pasirašymo jį sudariusio asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu, gali pasakyti, kad tuo metu neturėjo ir nenaudojo saugaus elektroninio parašo, t. y. asmuo, sudaręs apskaitos registrą, nepasirašinėjo saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu. Pripažįsta, kad nesivadovavo įstatymais, reglamentuojančiais buhalterinės apskaitos tvarkymą. Dėl 2017 m. gegužės 26 d. bendrovės stalčiuje rastų 2 925 eurų gali pasakyti, kad, išsiaiškinęs su kasininke ir buhaltere sužinojo, kad 2 200 eurų buvo gauti tą pačią dieną iš UAB (duomenys neskelbtini) Šie pinigai gauti oficialiai kasos pajamų orderiu. Orderis buvo paduotas į buhalteriją, o pinigai liko prie kasos esančiame stalčiuje, nors iš tikro šalia jų turėjo būti dokumentai, patvirtinantys jų gavimą ir apskaitymą bendrovės buhalterinėje apskaitoje. O likę pinigai, kurie buvo rasti stalčiuje, buvo, kaip jam sakė kasininkė A. J., iš klientų gauti avansai, kurie buvo nesuforminti bendrovės apskaitoje ir neįnešti į bendrovės kasą. Kasininkė A. J. sakė, kad ji nesuformino šių avansų pagal įstatymą, nes tai užima daug laiko, nes jei ji surašo paėmusi avansą iš kliento kasos pajamų orderį, o po to, jam atsisakius pirkti detalę, turi avansą grąžinti, todėl ji padarė tokią tvarką, kol tvirtai nepaaiškėja, kad bus perkama detalė, ji avanso oficialiai nesuformina bendrovės apskaitoje ir neįneša jo į bendrovės kasą. Bei tarp likusių stalčiuje buvusių pinigų yra ir 200 eurų, kurie (kaip vėliau paaiškėjo) buvo pateikti policijos pareigūnų, tikrinusių jų bendrovę, atsiskaitant už perkamus žibintus. Tada kasininkė A. J. už perkamus automobilio žibintus paėmė pinigus, pasirašė ant detalių užsakymo formos, pinigų neįnešė į kasą, neišdavė kasos čekio, o pinigus įdėjo į stalčių. Žino, kad taip būti negali, visi bendrovėje gauti pinigai turi būti įnešti į kasą, apskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Taip pat žino, kad kasos aparato kasoje ir kasos operacijų atlikimo vietoje draudžiama laikyti neapskaitytus pinigus. Jis labai gailisi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai. Prisipažįsta padaręs šį nusikaltimą, labai gailisi dėl jo, ateityje žada nenusikalsti (t. 2, b. l. 171-173, 174-176, 124-125).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

- 2017 m. lapkričio 10 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/157/2017 nurodyta, 2017 m. gegužės 26 d. atliekant patikrinimą bei kontrolinį pirkimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nuimta elektroninio kasos aparato „X“ ataskaita, nustatyta, kad kasos aparate turėjo būti 753,80 eurų (100 eurų įnešta dienos darbo pradžioje + 653,80 eurų realizacijos įplaukos), tačiau kasos aparate rasti 187,40 eurų. Šalia kasos aparato stalčiuje rasta 2 925 eurų suma grynaisiais pinigais. Tyrimo metu nustatyta, kad 2 200 eurų sumai surašytas Pinigų priėmimo kvitas GTP Nr. 002724. Pagal V. Š. paaiškinimą kasininkei A. J. buvo duotas nurodymas iš visur (kasos ir EKA) surinkti pinigų sumą įnešimui į banką. Galimai iš kasos aparato, neįforminant inkasavimo, buvo išimta 566,40 eurų (753,80 eurų turėję būti EKA kasoje -187,40 eurų rasti EKA kasoje). Vadinasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos viršininko 2003-09-18 įsakymu Nr. V-255 (VMI prie LR Finansų ministerijos viršininko 2017-05-18d. įsakymo Nr. VA-42 redakcija) „Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių“ 37p. nuostatų, kad vadovo nustatyta tvarka kasininkas gali iki inkasavimo dalį grynųjų pinigų pagal kasos aparato pinigų išėmimą iš kasos aparato patvirtinantį kvitą perkelti į tam skirtą (vadovo įsakyme dėl kasos operacijų atlikimo vietos ribų nustatymo nurodytą) vietą, kurioje šie pinigai kartu su jų išėmimą iš kasos aparato patvirtinančiu kvitu (kvitais) saugomi iki pinigų inkasavimo. Už perkeltų saugoti ir kasos aparato kasoje laikomų pinigų sumos atitiktį atitinkamoms kasos aparatu apskaitytoms sumoms kasininkas atsako iki jų inkasavimo. Elektroninio kasos aparato kasoje buvo rasta tik 187,40 eurų, o turėjo būti 753,80 eurų (įnešta 100 eurų suma ir 653,80 eurų realizacijos įplaukos), tačiau nerasta nei EKA kontrolinėje juostoje nei Kasos aparato kasos operacijų žurnale, kad būtų įvykdytas 566,40 eurų tarpinis inkasavimas. Tuo pačiu nesilaikė 38 p. nuostatų, kad iki dienos pabaigos atliktas tarpinis inkasavimas registruojamas Kasos aparato kasos operacijų žurnale ir patvirtinamas vadovo įgalioto asmens parašu arba pagrindžiamas pinigų perdavimą patvirtinančiu apskaitos dokumentu, turinčiu Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus rekvizitus. Pažymėtina, kad inkasavimas buvo atliktas vieną kartą tik darbo dienos pabaigoje 18:31 val. ir surašytas Kasos pajamų orderis Nr. GTV 1364, inkasuota suma 1308,20 eurų. Taip pat nesilaikė šių taisyklių 39.2 p. nuostatų, kad kasininkas privalo registruoti kasos aparatu visus atsiskaitymus ir visas prekybos (paslaugų) operacijas, grynųjų pinigų išmokėjimą, įdėjimą ir išėmimą iš kasos aparato kasos. Dėl 2 925 eurų sumos. 2017 m. gegužės 26 d. atliekant patikrinimą bei kontrolinį pirkimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ šalia kasos aparato stalčiuje rasta 2 925 eurų suma grynaisiais pinigais. Pagal patikrinimo bei kontrolinio pirkimo metu paimtus dokumentus apskaitytų grynųjų pinigų pas kasininkę A. J. (kartu su EKA aparate) turėjo būti: 2 200 eurų sumai pateiktas Pinigų priėmimo kvitas GTP Nr. 002724 + 100 eurų buvo įdėta grynaisiais į EKA pradedant darbą + 658,30 eurų patikrinimo momentui buvo nustatyta realizacinės pajamos per EKA. Iš viso: 2 958,30 eurų (2 200+100+658,30). Faktiškai rasta grynųjų pinigų elektroninio kasos aparato kasoje 187,40 eurų, o stalčiuje šalia kasos 2 925 eurų. Iš viso 3 112,40 eurų (187,40+2 925). Vadinasi faktiškai grynųjų pinigų buvo daugiau 154,10 eurų (3 112,40 - 2 958,30) lyginant su apskaitytais. Tai leidžia daryti išvadą, kad bendrovė galimai vykdė pardavimus neįformindama pardavimo dokumentų, tačiau pagal V. Š. paaiškinimą kasininkei A. J. buvo duotas nurodymas iš visur (kasos ir EKA) surinkti pinigų sumą įnešimui į banką ir kadangi pinigų likutis, galimai buvęs seife, 2017 m. gegužės 26 d. nebuvo nustatytas, tvirtinti, kad tai neapskaitytos pajamos negalima. Vadinasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė LR Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių, jų 21 p. nuostatų, kad kasos aparato kasoje ir kasos operacijų atlikimo vietoje draudžiama laikyti neapskaitytus (taip pat asmeninius) pinigus. Kasos aparatu apskaitytų pinigų kiekis turi sutapti su kasos aparato kasoje ir kasos operacijų (seife galimai buvę grynieji pinigai nebuvo tikrinti) atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekiu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos viršininko 2003-09-18 įsakymu Nr. V-255 (VMI prie LR Finansų ministerijos viršininko 2017-05-18 įsakymo Nr. VA-42 redakcija) „Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių“ jų 37 p. nuostatų, kad vadovo nustatyta tvarka kasininkas gali iki inkasavimo dalį grynųjų pinigų pagal kasos aparato pinigų išėmimą iš kasos aparato patvirtinantį kvitą perkelti į tam skirtą (vadovo įsakyme dėl kasos operacijų atlikimo vietos ribų nustatymo nurodytą) vietą, kurioje šie pinigai kartu su jų išėmimą iš kasos aparato patvirtinančiu kvitu (kvitais) saugomi iki pinigų inkasavimo. Elektroninio kasos aparato kasoje buvo rasta tik 187,40 eurų, o turėjo būti 753,80 eurų (įnešta 100 eurų suma ir 653,80 eurų realizacijos įplaukos), tačiau nerasta nei EKA kontrolinėje juostoje nei Kasos aparato kasos operacijų žurnale, kad būtų įvykdytas 566,40 eurų tarpinis inkasavimas. Tuo pačiu nesilaikė 38 p. nuostatų, kad iki dienos pabaigos atliktas tarpinis inkasavimas registruojamas Kasos aparato kasos operacijų žurnale ir patvirtinamas vadovo įgalioto asmens parašu arba pagrindžiamas pinigų perdavimą patvirtinančiu apskaitos dokumentu, turinčiu Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus rekvizitus. Tyrimui pateiktuose (duomenys neskelbtini) detalių užsakymo formose 27 vienetuose nebuvo nurodyta detalių pavadinimai, o nurodyta asmenų vardai, galimai įmonių pavadinimai, arba neaiškūs pavadinimai pvz.: Topclean. Taip pat nurodyti neaiškūs skaičiai. 2017 m. lapkričio 8 d. apklausiama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė I. P. parodė, kad duomenys nurodyti detalių užsakymo formose neįtraukta į buhalterinę apskaitą. Ji nežino užsakymo formose nurodyto TOPCLEAN (žodis) reikšmės nežino kas tai yra – ar tai paslauga, ar tai detalė. Tyrimui buvo pateikta kasos dokumentai už 2016 metus ir laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. Tyrimo metu rasta, kad 2017 m. gegužės 29 d. Kasos išlaidų orderių Nr. 1704; 1705; 1706; 1707 pinigų gavime nepasirašę M. M., G. E., Š. S., O. V., Kasos išlaidų orderių Nr. 1704; 1705; 1706; 1707; 1708 pinigų išdavime nepasirašiusi kasininkė A. J.. Kasos išlaidų orderių Nr. 1704; 1705; 1706; 1707; 1708 nepasirašę įmonės vadovas (juose vadovo pavardė nurodyta R. G.) ir buhalterė I. P., vadinasi tokiu atveju negalima nustatyti ar ūkinės operacijos, grynųjų pinigų mokėjimai faktiškai yra įvykę. Vadinasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 str. Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas 5 d. nuostatų, kad grynųjų pinigų priėmimo, išmokėjimo, jų apskaitos ir laikymo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Tuo pačiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių, jų 4¹ p. nuostatų, kad kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius; 5 p. nuostatų, kad ...pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: eurai – žodžiais, centai – skaitmenimis; 19 p. nuostatų jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Pinigai, neįforminti kasos pajamų orderiais, laikomi kasos pertekliumi ... ūkio subjektuose įskaitomi į jų pajamas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574): 4 str. Reikalavimai apskaitos informacijai nuostatų reikalavimų, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Tyrimui pateiktuose (duomenys neskelbtini) detalių užsakymo formose 27 vienetuose nebuvo nurodyta detalių pavadinimai, o nurodyta asmenų vardai, galimai įmonių pavadinimai, arba neaiškūs pavadinimai pvz.: Topclean. Taip pat nurodyti neaiškūs skaičiai. Nurodyta avansas ir suma, tačiau šios sumos neapskaitytos. Dėl nesurašytų apskaitos dokumentų 2017 m. gegužės 26 d. dieną nebuvo galima nustatyti, sutikrinti faktiško grynųjų pinigų likučio. Atlikus tarpinį grynųjų pinigų inkasavimą iš EKA nebuvo surašyti apskaitos dokumentai. Iš elektroninio kasos aparato kontrolinių juostų nustatyta, kad prekių, paslaugų pardavimai ir kitos finansinės operacijos įforminamos vienu žodžiu MOKĖTI, visais atvejai kiekį nurodant 1 vnt. ir sumą (absoliučiai jokios informacijos apie parduotas prekes ir paslaugas nėra). Iš užsienio pirktas visas detales pajamuoja vienu pavadinimu AUTODETALĖ. Parduodant, eksportuojant naujas detales užvadina vienu pavadinimu AUTODETALĖ, AUTOPART, t. y. parduoda naujas detales irgi be pavadinimo. 6 str. Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas 2 d. nuostatų, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; Tyrimui pateiktuose (duomenys neskelbtini) detalių užsakymo formose 27 vienetuose nebuvo nurodyta detalių pavadinimai, o nurodyta asmenų vardai, galimai įmonių pavadinimai, arba neaiškūs pavadinimai pvz.: Topclean. Taip pat nurodyti neaiškūs skaičiai. Nurodyta avansas ir suma, tačiau šios sumos neapskaitytos. Dėl nesurašytų apskaitos dokumentų 2017 m. gegužės 26 d. nebuvo galima nustatyti, sutikrinti faktiško grynųjų pinigų likučio. Atlikus tarpinį grynųjų pinigų inkasavimą iš EKA nebuvo surašyti apskaitos dokumentai. 12 str. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas 1 d. nuostatų, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.... Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Tyrimui pateiktuose (duomenys neskelbtini) detalių užsakymo formose 27 vienetuose nebuvo nurodyta detalių pavadinimai, o nurodyta asmenų vardai, galimai įmonių pavadinimai, arba neaiškūs pavadinimai pvz.: Topclean. Taip pat nurodyti neaiškūs skaičiai. Nurodyta avansas ir suma, tačiau šios sumos neapskaitytos. Dėl nesurašytų apskaitos dokumentų 2017 m. gegužės 26 d. nebuvo galima nustatyti, sutikrinti faktiško grynųjų pinigų likučio. Atlikus tarpinį grynųjų pinigų inkasavimą iš EKA nebuvo surašyti apskaitos dokumentai. 13 str. Apskaitos dokumentų rekvizitai 1 d. 4 p. nuostatų, kad vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys. Nurodant tik pavadinimus MOKĖTI (EKA), AUTODETALĖ (įsigijimo, importo atvejais) AUTOPART (pardavimo, eksporto atvejais ) yra neatskleista ūkinės operacijos turinys. Iš tokio pavadinimo neaišku ar tai pačios detalės pardavimas, ar remontas, ar paslauga teikta ją įdedant, įmontuojant, ar tai mokėtas avansas. 16 str. Apskaitos registrai 3 d. nuostatų, kad apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu ir 5 d. nuostatų, kad ...ūkio subjektai, sudarydami apskaitos registrus techninėmis priemonėmis, vadovaujasi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos parengta standartinės apskaitos duomenų rinkmenos technine specifikacija ir techniniais reikalavimais, pagal kuriuos vidaus ir išorės apskaitos dokumentų informacijos naudotojams apskaitos dokumentų duomenys būtų teikiami standartinėje apskaitos duomenų rinkmenoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrasis žurnalas elektroninėje laikmenoje nepasirašytas elektroniniu parašu. Pagal 21 str. Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą 1 d. nuostatas už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Ir pagal 2 d. nuostatas už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 10 d. buvo V. Š., nuo 2016 m. vasario 10 d. T. Š.. Pagal 11 str. Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą 1d. nuostatas už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris)... Tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė I. P.. Daroma išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 str., 6 str. 2 d.; 12 str. 1 d.; 13 str. 1 d. 4 p.; 16 str. 3 d. ir 5 d. nuostatų reikalavimų: į apskaitą neįrašė dalies ūkinių operacijų dėl ko nebuvo galima nustatyti ir sutikrinti faktinio grynųjų pinigų likučio, dalyje pirkimo, pajamavimo, pardavimo dokumentų neatskleidė ūkinių operacijų turinio, nepasirašė elektroniniu parašu apskaitos registrų dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. (t. 1, b. l. 128-144).

- specialistės I. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad pagal LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 (LR Vyriausybės 2014-10-03 nutarimo Nr. 1070 redakcija) patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 9 p. nuostatas subjektai inventorizuoja turtą ir įsipareigojimus dažniau, nei nurodyta Taisyklių 7 ir 8 punktuose, kai: 9.2. keičiasi materialiai atsakingi ir atsakingi asmenys, – inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo arba atsakingo asmens kitam materialiai atsakingam arba atsakingam asmeniui (pagal turto perdavimo ir priėmimo dienos būklę). Atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimą nebuvo dokumentų, kad 2016 m. vasario 10 d. keičiantis direktoriams (V. Š. keitė T. Š.) būtų buvusi atlikta inventorizacija, 2016 m. vasario 10 d. stoviui sudaryta inventorizavimo aprašai, nustatyti turto ir įsipareigojimų likučiai. 2016 m. vasario 10 d. sudaryta finansinė atskaitomybė ar aplamai buhalterinėje apskaitoje įformintas bet koks perdavimas. Be to 2016 m. vasario 10 d. keičiantis direktoriams jokie pasikeitimai nei apskaitoje, nei veikloje nevyko. Vadinasi, surašytoje išvadoje nustatytas norminių aktų nesilaikymas visu tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 29 d., tiek bendrovei vadovaujant V. Š., tiek vadovaujant T. Š. , būtent: 1. Elektroninio kasos aparato kvituose kaip matyti iš kontrolinių kasos aparato juostų fragmentų (20 priedas) pardavimai įforminti, nenurodant prekių ar jų grupių pavadinimų, o nurodytas vienintelis žodis MOKĖTI, kiekis 1 vnt. ir suma. Be to 2017 m. lapkričio 8 d. apklausiama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė I. P. parodė, kad <... kasos aparato kvituose yra nurodyta pardavimo data, suma, kurią pirkėjas turi sumokėti, bet nėra nurodyta už ką ją turi sumokėti. Kiek aš žinau tai mūsų kasos aparatas neturi galimybės įvardinti prekės, kurią mes parduodame...>. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė LR Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių, jų 35 p. nuostatų, kad asmeniui išduodamame kasos aparato kvite turi būti... 35.2. fiskaliniu kasos aparatu išspausdintame kvite – ryškūs, lengvai įskaitomi šie duomenys: 35.2.3. prekės (paslaugos) arba jų grupės pavadinimas; 35.2.4. prekės (paslaugos) kaina; 35.2.5. prekių (paslaugų) kiekis; 35.2.6. visa mokėtina suma. 2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574): 4 str. Reikalavimai apskaitos informacijai nuostatų reikalavimų, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Tyrimui pateiktuose (duomenys neskelbtini) detalių užsakymo formose 27 vienetuose nebuvo nurodyta detalių pavadinimai, o nurodyta asmenų vardai, galimai įmonių pavadinimai, arba neaiškūs pavadinimai pvz.: Topclean. Taip pat nurodyti neaiškūs skaičiai. Nurodyta avansas ir suma, tačiau šios sumos neapskaitytos. Iš elektroninio kasos aparato kontrolinių juostų nustatyta, kad prekių, paslaugų pardavimai ir kitos finansinės operacijos įforminamos vienu žodžiu MOKĖTI, visais atvejai kiekį nurodant 1 vnt. ir sumą (absoliučiai jokios informacijos apie parduotas prekes ir paslaugas nėra). Iš užsienio pirktas visas detales pajamuoja vienu pavadinimu AUTODETALĖ. Parduodant, eksportuojant naujas detales užvadina vienu pavadinimu AUTODETALĖ, AUTOPART, t. y. parduoda naujas detales irgi be pavadinimo. Iš tyrimui pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų matosi, kad tokia neaiški, nesuprantama, nepalyginama apskaita, apskaitos tvarka buvo visą tiriamąjį laikotarpį, tame tarpe ir laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 10 d. 12 str. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas 1 d. nuostatų, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.... Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Tyrimui pateiktuose (duomenys neskelbtini) detalių užsakymo formose 27 vienetuose nebuvo nurodyta detalių pavadinimai, o nurodyta asmenų vardai, galimai įmonių pavadinimai, arba neaiškūs pavadinimai pvz.: Topclean. Taip pat nurodyti neaiškūs skaičiai. Nurodyta avansas ir suma, tačiau šios sumos neapskaitytos. Dėl nesurašytų apskaitos dokumentų 2017 m. gegužės 26 d. nebuvo galima nustatyti, sutikrinti faktiško grynųjų pinigų likučio. Atlikus tarpinį grynųjų pinigų inkasavimą iš EKA nebuvo surašyti apskaitos dokumentai. Iš tyrimui pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų matosi, kad tokios užsakymų formos ir juose esanti informacija buvo naudojama visą tiriamąjį laikotarpį tame tarpe ir laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 10 d. Apskaitos registruose nėra duomenų, kad užsakymai, pagal juos gauti avansai atsispindėtų buhalterinėje apskaitoje minėtu laikotarpiu. 13 str. Apskaitos dokumentų rekvizitai 1 d. 4 p. nuostatų, kad vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys. Nurodant tik pavadinimus MOKĖTI (EKA), AUTODETALĖ (įsigijimo, importo atvejais) AUTOPART (pardavimo, eksporto atvejais ) yra neatskleista ūkinės operacijos turinys. Iš tokio pavadinimo neaišku ar tai pačios detalės pardavimas, ar remontas, ar paslauga teikta ją įdedant, įmontuojant, ar tai mokėtas avansas. 16 str. Apskaitos registrai 3 d. nuostatų, kad apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu ir 5 d. nuostatų, kad ...ūkio subjektai, sudarydami apskaitos registrus techninėmis priemonėmis, vadovaujasi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos parengta standartinės apskaitos duomenų rinkmenos technine specifikacija ir techniniais reikalavimais, pagal kuriuos vidaus ir išorės apskaitos dokumentų informacijos naudotojams apskaitos dokumentų duomenys būtų teikiami standartinėje apskaitos duomenų rinkmenoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrasis žurnalas elektroninėje laikmenoje nepasirašytas elektroniniu parašu visą tiriamąjį laikotarpį tame tarpe ir laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 str.; 12 str. 1 d.; 13 str. 1 d. 4 p.; 16 str. 3 d. ir 5 d. nuostatų reikalavimų: apskaita neaiški, nesuprantama, nepalyginama, dalyje pirkimo, pajamavimo, pardavimo dokumentų neatskleidė ūkinių operacijų turinio, užsakymai, pagal juos gauti avansai neatspindėti buhalterinėje apskaitoje. Nepasirašė elektroniniu parašu apskaitos registrų dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 2, b. l. 95-98).

2018 m. balandžio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės I. P. el. paštu atsiųstu nuskenuotu 2018 m. kovo 20 d. kasos pajamų orderiu, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. Š. įneša į bendrovės kasą 154,10 eurų sumą, kuri nebuvo apskaityta bendrovės buhalterinėje apskaitoje (t. 1, b. l. 20).

- liudytojos I. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, vyr. buhalterės pareigose. Šioje bendrovėje dirba nuo 2013 m. gruodžio mėnesio. Šios bendrovės direktorius T. Š.. Iki 2016 m. vasario pradžios buvo V. Š.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ centras yra Kaune. Jų bendrovė vykdo: automobilių prekybą, automobilių naudotų ir naujų detalių prekybą, automobilių ardymas. Kiekviename mieste vyksta atskirai buhalterinė apskaita. Kaune bendrovės buhalterės laikotarpiu nuo 2016 m .sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 30 d. buvo: ji – vyr. buhalterė, A. J. administratorė-kasininkė, R. J. vadybininkė-apskaitininkė, I. D. buhalterė, K. Š. apskaitininkė, S. U. apskaitininkė. Vilniuje buhalterės yra: S. B. vyr. buhalterio pavaduotoja, E. V. apskaitininkė, B., pavardės nepamenu, apskaitininkė, N. B. buhalterė-kasininkė. Vienas kasos aparatas buvo Kaune, vienas Vilniuje. Lygtai buvo ir trečias, nepamena ar tuo laiku jis nebuvo išregistruotas. Jis turėjo priklausyti Panevėžio padaliniui, tačiau nepasitvirtino Panevėžio padalinio veikla, ir jis buvo išregistruotas. Kasos Kaune ir Vilniuje yra atskirai. Kaune kasininkas yra A. J.. Kaune gryni pinigai dienos eigoje laikomi bendrovėje kabinete, t. y. kasininkė laiko savo kabinete. Pas ją kabinetas negrotuotas, seifo nėra. Seifas yra tik jos kabinete. Gauti pinigai dienos eigoje laikomi kasos aparate ir pas kasininkę kabinete užrakinamame stalčiuje. Gautiems pinigams jų bendrovėje iš karto supildomi dokumentai: jei įnešami į kasą - išmušamas čekis, jei gauti gryni pagal pinigų priėmimo kvitą, išrašomas pinigų priėmimo kvitas. A. J. išrašo pinigų priėmimo kvitus gaudama pinigus iš klientų. Kiekvienos dienos gale, už prekybą per kasos aparatą gautus pinigus, į programą įveda A. J. ir atspausdina kasos pajamų orderį. O pačius pinigus dienos gale A. J. atneša ir padeda į seifą esantį jos kabinete. Raktus nuo šio seifo turi A. J. ir eksporto skyriaus vadovas V. Š.. Yra direktoriau įsakymas kuriuo patvirtinama bendrovės kasos organizavimo tvarka. Mano, kad šį įsakymą yra išleidęs direktorius V. Š.. Kasos pajamų orderiai tiems pinigams kuriuos pagal pinigų priėmimo kvitus priima A. J., surašomi kartą į savaitę, kartais dažniau. Dalis atskaitingų asmenų priima pagal pinigų priėmimo kvitus grynuosius pinigus. Juos išrašo patys atskaitingi asmenys. Avansines apyskaitas atskaitingiems asmenims pildo ji. Grynųjų pinigų priėmimo kvitus išrašo netik A. J., bet ir atskaitingi asmenys bei R. J. kuri kartais pavaduoja A. J.. Tuo metu kai A. J. pavaduoją R. J., grynųjų pinigų perdavimas dokumentais nefiksuojamas, o susitariama žodžiu. Materialinės atsakomybės sutartys su šiomis darbuotojomis sudarytos. Grynųjų pinigų išėmimo iš banko dieną pinigai įnešami į bendrovės kasą. Iš bendrovės kasos pinigai išimami pagal kasos išlaidų orderį. Kai išimami pinigai iš kasos, ji iš karto į programą suveda šią informaciją ir pati programa suformuoja kasos išlaidų orderį, ant kurio pasirašo pinigus gavęs asmuo. Tuo atveju kai jos nėra darbo vietoje, A. J. išduoda pinigus iš kasos ir paima parašą darbuotojo ant lapelio, kad asmuo gavo pinigus, o kai ji grįžta, ji suveda šia informaciją į buhalterinę programą. Kasos knygą jie spausdinamės vieną kartą į mėnesį už mėnesio laikotarpį. Pati kasininkė kas dieną susitikrina grynųjų pinigų likučius. Kasos inventorizacija atliekama kiekvieno mėnesio paskutinę dieną dokumentaliai. Naujų ir senų detalių pajamavimas vykdomas pagal bendrovės patvirtintą 57 detalių sąrašą. Į buhalterinę programą jas suveda apskaitininkės. 57 pozicijos grupuojamos pagal automobilių, motociklų ir krovininių automobilių grupes. Tačiau ne pagal automobilių markes, modelius. Jei pas juos pozicija užsivadina variklis, tai jie į buhalterinę apskaitą įtraukia variklį, nedetalizuoja kokio automobilio markes, laidos. Gali būti, kad už ta pačią poziciją kaina gali skirti dvigubai, o kartais net ir daugiau. Detalių pirkimo apskaita su apskaita, kurią veda buhalteriai, skiriasi. Jie perka iš užsienio detales, visas detales pajamuoja vienu pavadinimu „autodetalė“. Nesvarbu kokias detales jie įsigyja, jas vadina vienu pavadinimu “autodetalės“. Bendrovė įsigyja ir naudotus automobilius, juos ardo pagal demontavimo aktą jie yra išardomi ir užpajamuojamos detalės su tiksliais pavadinimais ir šių naudotų detalių įsigijimo apskaita sutampa su buhalterine apskaita. Parduoda naujas detales irgi be pavadinimo. Jie parduoda kaip ir perka detales be pavadinimų, t. y. nesvarbu ką perka, kokią mašinos detalę perka, apskaitoje ją vadina „autodetalė“, nesvarbu ką parduoda ar šarnyrą ar granatą vis tiek ją apskaitoje vadina “autodetalė“. Jai FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ŪFVTS vyriausioji specialistė I. V., pateikė susipažinti jų bendrovės 2017 m. gegužės 26 d. kasos juosta, ji susipažino su šia juosta ir mato, kad kasos kvituose yra nurodyta pardavimo data, suma kurią pirkėjas turi sumokėti, bet nėra nurodyta už ką ją turi sumokėti. Kiek ji žino tai jų kasos aparatas neturi galimybės įvardinti prekės, kurią jie parduoda. Taip pat FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ŪFVTS vyriausioji specialistė I. V. jai pateikė susipažinti 28 „detalių užsakymo formas“, kurios rastos pas kasininkę stalčiuje, kuriuose nurodyta avansų dydžiai paimti iš klientų. Nurodyti tik klientų vardai. Ji susipažino su šiomis formomis ir teigia, kad duomenys nurodyti detalių užsakymo formose nėra įtraukti į bendrovės apskaitą. Ji nežino ką reiškia šiuose užsakymuose nurodytas - „TOPCLEAN“, ar paslauga ar detalė. Ji nepasirašinėja buhalterinius registrus kompiuteryje. Jie nepasirašyti elektroniniu parašu. Kai pareigūnai atvyko pas juos paimti bendrovės buhalterinių dokumentų, jie tuo metu atspausdinti nebuvo. Ji juos gali atspausdinti, bet kada ir patvirtinti savo parašu. Kaune ir Vilniuje buhalterinė apskaita vykdoma analogiškai. Finansinė atskaitomybė sudaroma bendra (t. 1, b. l. 29-32).

- liudytojos A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji nuo 2017 m. birželio 7 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kasininkės-apskaitininkės pareigose. Šios bendrovės direktorius V. Š.. Laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 19 d. iki 2017 m. birželio 6 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbo kasininkės-apskaitininkės pareigose. Ji labai gailisi, kad neįnešė 200 eurų į kasą ir neišdavė kasos kvito, jį pasirašius, taip patvirtindama pinigų gavimą iš kliento atidavė užsakymo formą atgal klientui. Nori pasiteisinti savo skubėjimu. Ta dieną buvo jos paskutinė darbo diena prieš atostogas. Ji gyveno atostogų nuotaikomis. Šis klientas atėjo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ detalių užsakymo formą, kurios Nr. 89017, kurioje buvo nurodyta, kad reikia susimokėti 200 eurų už Honda žibintus, darbo pabaigoje. Ji laukė kol baigsis darbas, turėjo važiuoti skristi parasparniu. Kitaip sakant ne darbas jai tada rūpėjo, todėl norėjo kuo greičiau perduoti kitai darbuotojai savo darbą ir išeiti atostogų. Pas ją atėjo bendrovės eksporto skyriaus vadovas V. Š. ir jos paprašė, kad ji jam paduotų iš kasos aparato pinigus, nes jis norėjo juos nunešti į banką. Ji juos jam padavė, o pati nesuformino inkasavimo dokumentų. Nesuformino, nes nespėjo to padaryti. Dienos pradžioje buvo į kasos aparatą įnešta 100 eurų, ji kasos aparate įregistravau šią sumą, o Kasos aparato kasos operacijų žurnale neįrašė, nes ji tai daro darbo dienos pabaigoje, nors žinojo, kad tai reikėjo padaryti ryte. Supranta, kad kasos čekyje turi matytis kas pirkta, t. y. detalės pavadinimas. Ji artėjus dirbti rado tokį kasos aparatą, juo ir dirbo. (duomenys neskelbtini) detalių užsakymo formose nebuvo nurodyta detalių pavadinimai, o nurodyta asmenų vardai, ar įmonių pavadinimai, neaiškūs, nes juos pildo vadybininkai, jiems priimtina tokia pildymo tvarka. Blogai daro, kad oficialiai nesuformina gauto avanso už prekes. Pas juos tokia tvarka, kad nesuformina avanso, kol tikrai neįsitikina, kad pirkėjas pirks detalę, nes kartais pirkėjas gali atsisakyti pirkti detalę ir tada jie jam jo sumokėtą avansą gražina. Tai ne pasiteisinimas, tačiau per didelį darbo krūvį jie nesuspėtų suforminti avanso, po to jį vėl grąžinti. Dėl stalčiuje rastų 2925 eurų gali pasakyti, kad 2 200 eurų buvo gauti tą pačią dieną iš UAB (duomenys neskelbtini) Šie pinigai gauti oficialiai kasos pajamų orderiu. Orderis buvo paduotas į buhalteriją, o pinigai liko prie kasos stalčiuje. O likę pinigai matomai buvo iš klientų gauti avansai, kurie kaip sakė nesuforminti bendrovės apskaitoje ir neįnešti į bendrovės kasą (t. 1, b. l. 34-36).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas siejamas su Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaulingu ir/ar netinkamu vykdymu. Taip pat pažymėtina, kad aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu.

Nagrinėjamu atveju teismo ištirtų įrodymų visuma (liudytojų parodymai, registro duomenys, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga), o taip pat paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas, patvirtina, kad kaltinamasis T. Š., laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2017 m. gegužės 29 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir kasininku, bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnį būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. I-574) 4 straipsnyje, 6 straipsnio 2 dalyje, 12 straipsnio, 13 straipsnio, 16 straipsnio 3 ir 5 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimus, tai yra į apskaitą neįrašė dalies ūkinių operacijų, dėl ko nebuvo galima nustatyti ir sutikrinti faktinio grynųjų pinigų likučio, dalyje pirkimo, pajamavimo, pardavimo dokumentų neatskleidė ūkinių operacijų turinio, nepasirašė elektroniniu parašu apskaitos registrų, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, todėl T. Š. inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal minėtą baudžiamojo įstatymo straipsnį;

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis T. Š. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (t. 3, b. l. 28).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

T. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

T. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 10, 11 straipsniai). Jis vieną kartą teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas, duomenų apie psichiatrinį gydymą, priklausomybės ligų gydymą nėra, dirba.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamas veikas padariusius asmenis, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti juos, kad atlikę bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina prokuroro siūloma minėto straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda.

BK 47 straipsnio 2 dalis nustato, kad bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Vadovaujantis Lietuvos A. T. praktika, MGL dydis yra taikomas tas, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu (kasacinės nutartys Nr. 2K-64/2011, Nr. 7-3/2006, Nr. 2K-7-495/2007). Šiuo atveju nusikalstama veika padaryta 2016-2017 metų laikotarpiu, todėl taikomas nuo 2008 m. sausio 22 d. galiojantis bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, kuris nuo 2015 m. sausio 1 d. yra 37,66 Eur.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

T. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

T. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 21 MGL, t. y. 790,86 Eur (septynių šimtų devyniasdešimt eurų 86) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 14 MGL, t. y. 527,24 Eur (penkių šimtų dvidešimt septynių eurų 24 centų), dydžio baudą.

Įpareigoti T. Š. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bausmę įvykdyti, paskirtą baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas įmokos kodas 6801, o dokumentą/-us, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pateikti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Išaiškinti T. Š., kad nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį (-ąją) kaltu (-a), teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.