Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės V. R. (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. gynėjo apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 12 metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš V. P. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteista 1 988,97 Eur proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad platino labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, t. y. 2008 m. gruodžio mėnesio pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, gavęs V. V., atliekančio laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, prašymą parduoti jam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – heroino, V. P. 2008 m. gruodžio 9 d. laikotarpiu nuo 17.46 val. iki 19.32 val. (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje, neteisėtai už su V. V. sutartus ateityje sumokėti 12 600 Lt perdavė E. B. labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 27,059 g narkotinės medžiagos – heroino.

Darytina išvada, jog teismas, ginamojo kaltę pagrindęs jau išnagrinėtos bylos duomenimis ir ankstesniu nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, šioje byloje apsiribojo kaltinamajame akte nurodytų bylos duomenų perkėlimu į nuosprendį ir, vertindamas juos kaip ginamojo kaltę patvirtinančius įrodymus, be pagrindo jiems suteikė prioritetą bei nevertino aplinkybės, kad, teisme nagrinėjant ankstesnę bylą, ginamasis nedalyvavo, negalėjo teikti savo argumentų dėl bylos duomenų, skųsti ankstesnio nuosprendžio, kuriuo buvo nustatyta ir jo kaltė, t. y. jis iš esmės nuteistas už akių.

Esant minėtoms aplinkybėms, nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Tuo pačiu yra pagrindo manyti, kad šią bylą nagrinėjęs teisėjas nebuvo nešališkas, ypač žinant, jog iš esmės tą pačią bylą nagrinėjęs jo kolega nuosprendžiu buvo nustatęs ir ginamojo kaltę.

Tokios aplinkybės gynybai leidžia pagrįstai manyti, kad šioje byloje teismas ginamajam nebuvo teisingas ir nešališkas. Akivaizdu ir tai, jog, jeigu teismas šioje byloje būtų padaręs kitokias išvadas, nei padarytos 2010 m. gegužės 17 d. nuosprendyje, neabejotinai kiltų abejonių dėl ankstesnio nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo naujai paaiškėjusių aplinkybių aspektu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. P. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl įrodymų vertinimo ir teismo šališkumo

Gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas, neteisingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, priėmė nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė procesinių pažeidimų, tirdamas ir vertindamas įrodymus.

Teisėjų kolegija šioje baudžiamojoje byloje nenustatė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo požymių.

Nepagrįstas gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas rėmėsi ne nagrinėjamos bylos duomenimis, o Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu, kuriuo už tą patį dalyką nuteisti V. V., E. B., M. V., M. L. ir D. J.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojo V. V. parodymus, nenukrypo nuo gynėjo cituojamos teismų praktikos. Teismas išnagrinėjo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotus liudytojo V. V. parodymus, juos sugretino tarpusavyje, atskleidė jų esminius prieštaravimus, palygino su nuteistojo, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga, t. y. įvertino kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, ir juos pagrįstai pripažino patikimais, padarė motyvuotą išvadą, kad nėra pagrindo netikėti liudytojo V. V. ikiteisminio tyrimo metu 2009 m. balandžio 28 d. duotais parodymais, nes jie atitinka kitus bylos įrodymus, bei jais rėmėsi priimdamas nuosprendį.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigė, kad bylą nagrinėjo šališkas teismas, nes jam darė įtaką ankstesnis tame pačiame teisme priimtas 2010 m. gegužės 17 d. nuosprendis.

Su tokiu skundo argumentu negalima sutikti.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti nešališkas subjektyviai, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ir būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Konstatuoti nešališkumo principo pažeidimą nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-466/2009, 2K-198/2009, 2K-195/2010 ir kt.).

Be to, nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2010, 2K-425/2012 ir kt.).

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog gynėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą siejo su įrodymų vertinimu, tačiau toks argumentas nėra pagrindas konstatuoti teismo šališkumą.

Tiesa, skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas nurodė, kad teismo padarytos išvados atitinka Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nuosprendžiuose pateiktas išvadas dėl V. P. kaltės.

Toks teismo teiginys prieštarauja minėtų nuosprendžių turiniui, iš kurių matyti, jog juose nėra padaryta jokių išvadų dėl V. P. padarytos nusikalstamos veikos, jos kvalifikavimo, skirtinos bausmės ar kitokių poveikio priemonių, t. y. minėtais nuosprendžiais nebuvo spręstas V. P. kaltės klausimas.

Tai, kad byla, kurios nuosprendis apskųstas, buvo nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme, kuriame buvo nagrinėjama ir V. V., E. B., M. V., M. L., D. J. baudžiamoji byla bei dėl jų 2010 m. gegužės 17 d. priimtas nuosprendis, nėra ta aplinkybė, dėl kurios nuteistojo V. P. bylą nagrinėjęs teisėjas objektyvia ar subjektyvia prasme turėtų būti laikomas šališku.

Dėl V. P. kaltės

BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nustatyta nusikaltimo sudėtis: ,,Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų“.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. P. neteisėtai išplatino labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, t. y. pagal V. V. prašymą E. B. perdavė ne mažiau kaip 27,059 g narkotinės medžiagos – heroino.

Nuteistasis V. P. ir liudytojas E. B. šį faktą neigė, tačiau byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina, kad E. B. narkotines medžiagas perdavė būtent V. P.

Ankstesnėje byloje 2009 m. balandžio 28 d. apklausiamas kaip įtariamasis ir teisme V. V. parodė, kad jis kreipėsi į V. P. dėl heroino, o E. B. paprašė iš V. P. paimti narkotines medžiagas ir lanką, kuris buvo skirtas narkotinėms medžiagoms perduoti į įkalinimo įstaigą. Tuo metu L. P. ir A. M. buvo Klaipėdoje, todėl E. B. jų paprašė viską paimti iš V. P. ir parvežti į Telšius. L. P. paėmus lanką, tačiau atsisakius paimti narkotines medžiagas, V. V. paprašė E. B. pačiam nuvažiuoti į Klaipėdą ir paimti narkotines medžiagas. E. B. taip ir padarė. V. V. iš V. P. sužinojo, kad už narkotikus reikia sumokėti 12 600 Lt (t. 2, b. l. 54–57, 108–109).

Šioje byloje apklausiamas kaip liudytojas V. V. pakeitė parodymus ir ėmė teigti, jog apkalbėjo V. P., jokių narkotikų iš jo neįsigijo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė teisme duotais V. V. parodymais, nes juos paneigė skundžiamame nuosprendyje išdėstytas ir įvertintas įrodymų visetas.

Tas pat pasakytina dėl apeliacinės instancijos teisme duotų V. V. ir E. B. parodymų.

Gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad V. V. pakeitė parodymus, tik sužinojęs apie V. P. išvykimą į užsienį.

Su tokiu gynėjo skundo teiginiu galima sutikti.

Tai, kad ketina vykti į užsienį, V. P. V. V. užsiminė jau 2009 m. vasario 7 d. telefoninio pokalbio metu. To paties pokalbio metu V. V. įspėjo V. P., kad šis būtų budrus, nes jį gali sekti. 2009 m. vasario 12 d. pokalbio metu V. P. informavo V. V., kad šiomis dienomis išvyksta iš Lietuvos, važiuos pas Vaciuką, gal kokį darbą susiras (t. 2, b. l. 16–18, 19–27).

Apklausiamas 2009 m. balandžio 28 d. V. V. paaiškino, kad ankstesniuose parodymuose nesakė visos tiesos, nes nenorėjo pakenkti savo draugams. Šis jo paaiškinimas visiškai įtikinamas, nes atitinka jo parodymų turinį: kol V. P. nebuvo išvykęs, V. V. neigė jį prisidėjus prie narkotinių medžiagų perdavimo E. B. (t. 2, b. l. 49–51, 52–53); nuteistajam išvykus, V. V. nurodė, kad E. B. narkotines medžiagas perdavė V. P.; pastarąjį sulaikius Norvegijoje ir pagal ekstradicijos prašymą perdavus Lietuvai, V. V. vėl pakeitė parodymus, atsirado versija apie automobilių apsikeitimą bei dėl to susidariusią skolą (t. 2, b. l. 169–171).

Taigi gynėjus teisus, jog V. V. parodymų kaita susijusi su nuteistojo buvimo vieta, tačiau tai nereiškia, kad liudytojo parodymai, duoti tuo metu, kai nuteistasis buvo užsienyje, yra neteisingi.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti ikiteisminio tyrimo metu (2009 m. balandžio 28 d.) ir nagrinėjant ankstesnę bylą teisme duotais V. V. parodymais, nes jie atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra.

Priešingai, nei nurodoma gynėjo apeliaciniame skunde, V. V. parodymai sutampa su objektyviais, todėl nekeliančiais abejonių duomenimis – operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais ir suvestinėmis (t. 1, b. l. 82–86, 87–111, 113–118, 119–139, 152–153, 154–155), pažyma dėl įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinių analizės (t. 1, b. l. 174–190).

Analizuojant minėtus objektyviai užfiksuotus duomenis ir juos lyginant su liudytojų V. V., E. B., L. P., Š. R. parodymais, nustatyta tokia 2008 m. gruodžio 9 d. įvykių seka:

11.44 val. E. B. skambina L. P.. Iš karto po šio skambučio 11.49 val. E. B. išsiunčia SMS žinutę V. V., kuris 11.57 val. paskambina E. B.. Po šio pokalbio 12.01 val. V. V. skambina V. P. Iš karto po to 12.03 val. V. V. paskambina E. B. bei pakalbėjęs 12.04 val. dar jam atsiunčia SMS žinutę;

12.06 val. E. B. iš MRT Nr. 863524812, būdamas Telšiuose (celė TEL02B – Telšiai, Lygumų g. 69), paskambina L. P. į MRT Nr. 868160463, kuris tuo metu jau yra Plungės r., pakeliui į Klaipėdą (celė KULA – Plungės r., Kulių sen., Kumžaičiai), ir po šio pokalbio 12.09 val. E. B. jam atsiunčia SMS žinutę;

14.30 val. L. P. skambina E. B. ir informuoja, kad nenori rizikuoti, todėl paims ne visus prašomus parvežti daiktus: ,,<...> E., aš nenoriu tau sakau rimtai, žinok. Ten kažkokį, kažką paimsiu karoče, kažką ką galiu paimti karoče, o kitko tai tikrai nenorėčiau, žinok, no“ (liudytojas Š. R. patvirtino, kad V. P. jam padavė lanką ir celofaninį maišelį perduoti L. P.; pastarasis parodė, kad maišelio neėmė, nes įtarė ten esant narkotikus);

14.37 val. V. V. skambina E. B.: ,,<...> V. neturėjo laiko, padavė kitam tokiam klaipėdiškiui draugeliui, kad privežtų, žinai tas priveža, o tas neima <...>“. E. B. pasiūlo: ,,... a girdi, tai reik nulėkti gal?“. V. V. atsako: ,,Galėtum, nušok, a je E., <...> paimk <...>“; ,,Susisuk, a ne, su V. ir susitarkit, a ne, kaip ten ką“;

14.45 val. E. B. iš MRT Nr. 863524812 (celė TEL05B – Telšiai, Plungės g. 80) skambina V. P. į MRT Nr. 865494784 (celė KL013C – Klaipėda, Šilutės pl. 46);

iš vėliau užfiksuotų E. B. kontaktų matyti, jog jis važiuoja link Klaipėdos: 16.31 val. (celė TEL05C – Telšiai, Plungės g. 80), 16.37 val. (celė ALSEDB – Plungės r., Alsėdžių sen., Žvirblaičiai);

tuo metu, kai V. V. prašymu E. B. vyko į Klaipėdą, užfiksuota, jog 17.01 val. V. V. iš MRT Nr. 869059610 skambino V. P. į MRT Nr. 865494784, 17.03 val. V. V. iš MRT Nr. 865391623 skambino V. P. į MRT Nr. 865494784, kuris tuo laiku buvo išvykęs į Palangą (celė PAL01A – Palanga, Klaipėdos pl. 63), 17.43 val. V. V. iš MRT Nr. 865386659 dar kartą skambino V. P. į MRT Nr. 865494784, kuris jau buvo Klaipėdoje (celė KL021C – Klaipėda, Baltijos pr. 66);

17.46 val. E. B. skambina V. P.: ,,Nu atvaryk prie ,,Makdonaldo“. V. P. prašo: ,,Palauk, a je biškiokia. Už dvidešimt minučių būsiu, a je“ (abu teisme patvirtino susitikimo faktą);

18.26 val. V. P. į MRT Nr. 865494784 paskambina V. V. Tuo momentu V. P. (celė KL024A – Klaipėda, Reikjaviko g. 2) SMS žinute susisiekė su Š. R., kuris tuo metu taip pat buvo galbūt toje pačioje vietoje (celė). Tuo pačiu metu 18.40 val. E. B., būdamas toje pačioje vietoje kaip ir V. P. (celė KL024C – Klaipėda, Reikjaviko g. 2), iš savo MRT Nr. 863524812 siuntė SMS žinutę V. P., o šis 18.47 val. dar vis tebebūdamas toje pačioje vietoje (celė KL024A – Klaipėda, Reikjaviko g. 2), atsakė taip pat SMS žinute E. B. (nuteistasis V. P. patvirtino, kad kartu su E. B. nuvažiavo iki Š. R., o šis patvirtino, kad tą pačią dieną V. P. atvažiavo pas jį į namus ir pasiėmė celofaninį maišelį);

20.17 val. E. B. V. V. klausia: ,,Kam tą ,,maistiaką“ nuvežti reikia?“, o V. V. atsako: ,,Pasidėk kur nors protingoj vietoj“. V. V. sako: ,,Žinai, kiek tu ten turi? Tu ten turi dvylika tūkstančių šešis šimtus ,,ant rankos““.

Neįtikinamas V. P. aiškinimas, kad, paėmęs iš Š. R. maišelį ir pajutęs nerimą, išmetė jį statybose, nes tada logiškai neįmanoma paaiškinti, kokiu tikslu jis E. B. liepė su juo kartu važiuoti iki Š. R.

Išvadą, kad E. B. buvo perduotos narkotinės medžiagos, sustiprina užfiksuotas telefoninis pokalbis, vykęs kitą dieną, t. y. 2008 m. gruodžio 10 d. (t. 1, b. l. 124–128). Šio pokalbio metu V. V. E. B. siūlo pabandyti narkotinių medžiagų, kurias vakar padavė V. P.: ,,Tu ten a girdi, ten kur to ,,kvepiančio tabaka“ kur tau vakar padavė a ne. Tu gali jei nori biški paimti parūkyti, ant folgos“. Be to, E. B. areštinėje bendruomenės slaugytojai paduoto raštelio turinys ( t. 2, b. l. 34) rodo, kad E. B. davė nurodymus V. F. (jo rūsio patalpose rastos narkotinės medžiagos) paslėpti narkotines medžiagas, o V. P. – niekur nesirodyti, nes buvo klausomasi jų pokalbių.

Tai, jog telefoniniuose pokalbiuose neužfiksuota, kad V. V. prašė V. P. narkotinių medžiagų (didelio kiekio heroino), nepaneigia paties narkotinių medžiagų perdavimo fakto.

Atkreiptinas dėmesys, jog V. V. telefoninių pokalbių buvo klausomasi tik nuo 2008 m. gruodžio 10 d., t. y. jau po narkotinių medžiagų perdavimo (t. 1, b. l. 167). Taigi logiška, kad toks prašymas telefonu negalėjo būti užfiksuotas. Beje, pats V. V. patvirtino prašęs V. P. narkotinių medžiagų, tik neprisiminė, telefonu ar internetu.

Kita vertus, V. P. laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 15 d. iki 2008 m. gruodžio 12 d. bendravo 66 kartus su abonentu Nr. 865386659, 27 kartus su abonentu Nr. 869059610, du kartus su abonentu Nr. 865391623, o visais šiais numeriais naudojosi V. V. (t. 1, b. l. 182). Tai rodo, kad iki narkotinių medžiagų perdavimo V. P. ir V. V. intensyviai bendravo.

Gynėjo apeliacinio skundo argumentas, jog V. V. ir V. P. bendravo tik dėl skolos, atsiradusios jiems apsikeitus automobilius, atmetamas kaip deklaratyvus.

Šioje nutartyje jau minėta, kad V. V. apie automobilių apsikeitimą ir dėl to neva susidariusią skolą ėmė kalbėti, tik V. P. iš Norvegijos perdavus Lietuvai, t. y. po jo apklausos. Užfiksuotų telefoninių pokalbių suvestinių turinys (t. 1, b. l. 93) rodo, kad V. V. bendravo su V. P. ne dėl automobilių, o dėl narkotinių medžiagų (,,O tų ,,kelnių žalių“ neturi?“, ,,,,Arbatos“ atsigerti reikia, žinai“, ,,Nu tuos ,,treningus“ tau paduosiu“). V. V. parodė, kad pokalbiuose naudojami šie maskuojami žodžiai reiškia narkotikus.

Be to, 2008 m. gruodžio 12 d. V. V. telefoninio pokalbio su nežinomu asmeniu turinys (t. 1, b. l. 105) rodo, kad jis norėjo įsigyti ne ,,VW Golf“ automobilį, o ,,BMW“ automobilį. Tik įsigijęs ,,BMW“, būtų perleidęs V. P. ,,Audi A6“ (,,<...> V. sakau, nu nori tu tą ,,A6“. Sau nori a ne. Nu juk nori daiktą, kažką nori užturėt, turi dėl ano ir stengtis, kad užturėti kažką a ne“, ,,nori jį greičiau pasiimt tenais <...>, nu važiuok iki Vilniaus. Aš pasiimsiu ,,bimbalą“, tu pasiimsi ,,audinę“).

Skundžiamame nuosprendyje bei šioje nutartyje išanalizuoti įrodymai įrodo nuteistojo V. P. kaltę, platinus labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino.

Veikos kvalifikavimui neturi reikšmės suma, už kurią įgytos ar turėjo būti realizuotos narkotinės medžiagos. Kaina nėra būtinasis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl priešingai, nei nurodė gynėjas skunde, šio požymio įrodinėti ir nustatinėti nereikia. Būtinasis veiką kvalifikuojantis požymis yra narkotinių medžiagų kiekis, kuris nustatytas specialistų išvadose Nr. 140-(10254)-IS1-9592 ir Nr. 140-(196)-IS1-183 (t. 1, b. l. 41–43, 66–67).

Kita vertus, narkotinių medžiagų kainą V. V. kalbėdamas telefonu labai aiškiai nurodė E. B. (,,Žinai, kiek tu ten turi? Tu ten turi dvylika tūkstančių šešis šimtus ,,ant rankos““ – t. 1, b. l. 121).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas V. P. nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Dėl bausmės

Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmės skyrimą. Teismas įvertino nusikalstamos veikos sunkumą, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių motyvų dėl paskirtos bausmės, todėl, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl jos išsamiau pasisakyti, tik konstatuoja, kad paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus ir yra teisinga.

Apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. P. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.