Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo T. K. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-511/2012, be kita ko, T. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5, 9 dalimis jam paskirta galutinė subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Į atliktą bausmę įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nuosprendį. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2012 m. sausio 11 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme bei kardomajame kalinime nuo 2009 m. vasario 26 d. iki 2009 m. vasario 27 d. ir nuo 2011 m. birželio 14 d. iki 2012 m. sausio 11 d. Priteista iš T. G., E. K., T. K. ir K. K. solidariai N. S. ir R. S. po 8 283 Lt turtinei žalos ir 96 100 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusi ieškinio dalis atmesta. Priteista iš T. G., E. K., T. K. ir K. K. solidariai atlyginti Valstybinei ligonių kasai 9 125,60 Lt už apmokėtas D. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai 8 320 Lt išmokėto R. S. ir N. S. žalos atlyginimo.

2. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-158/2013 nuteistųjų T. B., M. Č., T. G., D. G., R. J., A. K., E. K., T. K. ir K. K. gynėjo advokato Ž. R. apeliaciniai skundai dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžio bei nuteistojo V. P. gynėjo advokato R. J. apeliacinis skundas dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 29 d. nuosprendžio atmesti.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K–521/2013 nuteistųjų T. K., T. G., nuteistojo E. K. gynėjo advokato A. J. ir nuteistojo K. K. gynėjo advokato Ž. R. kasaciniai skundai atmesti.

4. Bausmės vykdymo pradžia – 2009 m. gegužės 14 d., 2/3 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės T. K. atliko 2019 m. vasario 13 d., bausmės pabaiga – 2024 m. vasario 13 d., neatliktos bausmės dalis 2021 m. spalio 15 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas) sudarė 2 metai 3 mėnesiai 29 dienos.

5. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2021 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 59-182 nutarė netaikyti nuteistajam T. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir nutarė rekomenduoti nuteistajam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą. Toks komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d nutartimi (skundo Nr. TS-85-1057/2021) atmestas nuteistojo T. K. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo.

6.1. Apylinkės teismo vertinimu, pastaruoju laiku labiau disciplinuotas nuteistojo elgesys yra vertintinas teigiamai, tačiau tai nėra pagrindas konstatuoti, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

6.2. Skundžiamoje nutartyje pastebima, kad nors didžiąją pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro būtent dinaminiai veiksniai, nuo 2021 m. kovo 15 d. nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika iš tiesų mažėja, tačiau ji išlieka vidutinė, kas leidžia teismui spręsti apie nepakankamą nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

6.3. Nutartyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistojo elgesys net ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, drausminėmis nuobaudomis jis baustas net 40 kartų. Nors šiuo metu nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, tačiau toks didelis nuobaudų skaičius, jų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis, net ir griežtai prižiūrimas, nėra linkęs laikytis teisės aktuose nustatytos tvarkos.

6.4. Žemesniojo teismo teigimu, nuteistasis T. K. deda tam tikras pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau jos akivaizdžiai nepakankamos išvadai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6.5. Apylinkės teismas nurodė, kad nuteistasis turėdamas galimybę dirbti pataisos įstaigoje ir taip mažinti savo turtinius įsiskolinimus, to nedaro argumentuodamas, kad darbas pataisos įstaigoje nesuteikia socialinių garantijų ir jo gaunamas atlyginimas yra žymiai mažesnis negu įstatymo numatytas minimalus, sudaro pagrindą spręsti apie neigiamą jo požiūrį į teismo skirtus įpareigojimus. Teismas pažymėjo, kad nuteistojo T. K. finansiniai įsipareigojimai šiai dienai yra pakankamai dideli, o nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje, neieškant būdų, kaip turimus įsiskolinimus likviduoti, parodo, jog nuteistasis nėra linkęs atsakyti už savo veiksmus, ieškoti būdų kompensuoti asmenims nusikalstama veika padarytą žalą, pradžioje minimaliais indėliais. Tokios aplinkybės, kaip darbas pataisos namuose ir bent minimalus, bet nuolatinis žalos atlyginimo mokėjimas, bent jau sudarytų pagrindą svarstyti, jog nuteistasis deda pastangas atlyginti padarytą žalą ir būdamas laisvėje tą žalą atlygins daug sparčiau.

6.6. Apylinkės teismas nurodė, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, taigi Komisijos nutarimas yra motyvuotas, pagrįstas ir teisėtas, todėl nuteistojo T. K. skundas netenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

7. Nesutikdamas su skundžiama nutartimi nuteistasis T. K. prašo panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. spalio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartį, taikyti T. K. lygtinį paleidimą nustatant jam suvaržymus ir apribojimus.

7.1. Nuteistasis pažymi, jog jis nedirba dėl to, kad darbo užmokestis yra ženkliai mažesnis nei minimalus darbo užmokestis, be to, nėra suteikiamos socialinės garantijos (atliktas darbas nebus įskaičiuotas į darbo stažą). Jį norima įdarbinti Valstybės įmonėje „M.“, kur buvo galimai slepiami mokesčiai. Paleidus jį lygtinai T. K. galėtų įsidarbinti legaliai, prižiūrint probuotojams ir atlyginti iš jo priteistą žalą.

7.2. T. K. pastebi, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra ženkliai mažėjanti, nuo 68 balų 2020 m. rugsėjo 14 d. sumažėjo iki 55 balų 2021 m. kovo 15 d.

7.3. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis jau yra įkalintas daugiau kaip 12 metų, o neatliktos bausmės dalis yra 2 metai ir 2 mėnesiai.

7.4. Nuteistasis nurodė, kad paleidus jį lygtinai jis ir toliau bus prižiūrimas probacijos įstaigos darbuotojų, jam ir toliau bus taikomi suvaržymai ir apribojimai, galės dirbti.

8. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, ir jiems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

10. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas nei padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas spręsdamas T. K. lygtinio paleidimo klausimą teisingai vadovavosi BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, BPK 360 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir pagrįstai nusprendė atmesti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti T. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

11. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pareiškėjas skunde pagrįstai pastebi, kad jis atliko didžiąją dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o likusi atlikti bausmė palyginus su atlikta yra ženkliai mažesnė), kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Šiuo atveju nėra ginčo, kad T. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Sutinkama, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, yra nemažai kartų skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, bausmę atlieka paprastojoje grupėje, bausmės atlikimo metu vedė, įgijo keletą specialybių, pastaruoju metu problemų dėl alkoholio ir (ar) psichotropinių medžiagų vartojimo neturi, nepadarė administracinių nusižengimų per 5 metus nuo 2021 m. kovo 5 d. Vis dėlto tai tik parodo, jog nuteistasis atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas, įvertinęs tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį T. K. charakterizuojančius duomenis, pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro atsvaros išvadai, jog nuteistasis šiuo metu dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

12. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas. T. K. subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų tyčinių, vieno labai sunkaus, kito nesunkaus, visuomenei pavojingų nusikaltimų, numatytų BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą. T. K.padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis šiuo metu atlieka bausmę, yra vertinamos kaip itin pavojingos, jomis keliama grėsmė žmogaus gyvybei, viešajai tvarkai. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl abiejų veikų, jog nusikalto bendrininkų grupėje. Tokio pobūdžio nusikaltimai ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Šią išvadą dar labiau sustiprina ir tai, jog T. K. atžvilgiu, dar prieš aptartų nusikaltimų padarymą, 2008 m. sausio 11 d., buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis pripažinus jį kaltu padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, tačiau juo paskirta vienerių metų bausmė jos vykdymą atidedant dvejiems metams jam teigiamos įtakos nepadarė ir jis vėl nusikalto netgi bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Taip pat ir po minėtų nusikaltimų padarymo jis buvo ne kartą teistas 2009 metais už nusikalstamas veikas, daugiausiai pagal BK 245 straipsnį, taip pat vieną kartą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad T. K. baustas drausminėmis nuobaudomis 40 kartų, kas rodo, kad jis ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nusižengė pakankamai nemažai kartų. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, tarp jų ir pakankamai seniai priimtų nuosprendžių, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad rizika, jog nuteistasis nesilaikys įstatymų bei pakartotinai nusikals, išlieka.

13. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra ženkliai mažėjanti, nuo 68 balų 2020 m. rugsėjo 14 d. sumažėjo iki 55 balų 2021 m. kovo 15 d. Apygardos teismas iš esmės sutinka, kad jo pakartotinio nusikalstamo rizika mažėja, tačiau pripažinti akivaizdžią pažangą mažinant šią riziką dar nėra pagrindo, kadangi ji vis dar yra vidutinė, o dauguma ją sudarančių veiksnių yra dinaminiai. Iš apygardos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra 68 balai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuo vertinimo 2019 m. kovo 4 d. ši rizika sumažėjo 9 balais. Iš 2021 m. kovo 15 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, jog rizika sumažėjo iki 55 balų, tačiau iš jų 7 balai statiniai, o 48 balai dinaminiai. Iš 2021 m. rugsėjo 8 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, jog jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Dinaminiai veiksniai nurodyti nuostata į darbą; neturi nuolatinio pajamų šaltinio; bloga finansinė padėtis; pasiduoda kriminalinių kompanijonų įtakai; mąstymas ir elgesys; nuostatos. Neabejojama, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos ir nuoširdžių pastangų jį keičiant, kas leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje. Todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šiuo atveju dinaminių balų skaičiaus egzistavimas sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nepaisant visų nuteistojo dedamų pastangų keičiant savo elgesį teigiama linkme T. K. pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

14. Vertinant skundo argumentus, susijusius su T. K. įsidarbinimu (skunde jis nurodo, kad darbo užmokestis yra ženkliai mažesnis nei minimalus darbo užmokestis, be to, nėra suteikiamos socialinės garantijos (atliktas darbas nebus įskaičiuotas į darbo stažą). Jį norima įdarbinti Valstybės įmonėje „M.“, kur buvo galimai slepiami mokesčiai), pažymima, kad šiuo atveju yra svarbu, kad T. K. rodytų pastangas apskritai dirbti nepaisant darbo užmokesčio dydžio ir darbo stažo, uždirbtais pinigais bent iš dalies atlyginti turimas skolas. Tokios pastangos patvirtintų, kad yra tikimybė, jog jis dirbtų ir lygtinio paleidimo metu, galimai ir geresnėmis darbo sąlygomis (kaip kad pateikė 2021 m. rugpjūčio 17 d. pažymą, jog dirbtų UAB „G.“, kur gautų 1 300 Eur dydžio atlyginimą). Šiuo atveju jo darbas svarbus, kadangi anksčiau jis yra daręs nusikalstamas veikas, kurios susijusios ir su lėšų gavimu (pavyzdžiui, BK 180 straipsnio 1 dalis; 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 2 dalis). 2021 m. rugsėjo 8 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis bausmės atlikimo metu nedirbo. Nuteistasis parodė tam tikras pastangas dirbti, kadangi įvykdė ankstesnės Komisijos rekomendaciją atlikti nemokamus darbus. Vis dėlto jis neturėtų atsisakyti jam pataisos įstaigos siūlomo darbo. Iš pastarosios socialinio tyrimo išvados matyti, kaip minėta, kad dauguma jo dinaminių kriminogeninių veiksnių yra susiję su jo nedarbu, o dinaminiai apsauginiai veiksniai irgi yra daugiausiai susiję su jo darbu ir skolų grąžinimu.

15. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad nuteistasis T. K. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apylinkės teismas spręsdamas T. K. lygtinio paleidimo klausimą, be kita ko, įvertino ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, o tai, jog žemesniojo teismo priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesudaro pagrįsto pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas šias aplinkybes vertino netinkamai. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo T. K. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.