Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. K. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. spalio 22 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis T. K. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 15 metų, BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 9 mėnesiams. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5, 9 dalimis, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Į atliktą bausmę įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nuosprendį, pakeistą Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendžiu. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012 m. sausio 11 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme bei kardomajame kalinime nuo 2009 m. vasario 26 d. iki 2009 m. vasario 27 d. ir nuo 2011 m. birželio 14 d. iki 2012 m. sausio 11 d.

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi apeliaciniai skundai, dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžio ir dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, atmesti.

Bausmės pradžia 2009 m. gegužės 14 d., o pabaiga 2024 m. vasario 13 d. Neatliktos bausmės dalis 2 metai 3 mėnesiai 29 dienos (2021 m. spalio 15 d. duomenimis). Lygtinio paleidimo terminas atlikus 2/3 bausmės – 2019 m. vasario 13 d.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 2021 m. spalio 22 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam T. K. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Prokuroro atsiliepimas į skundą per įstatyme numatytą terminą negautas.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs bylą konstatuoja, jog Komisijos nutarimas pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Pagal Bausmės vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 158 straipsnyje yra nustatytos aplinkybės, kurioms esant lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis T. K. 2019 m. vasario 13 d. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, be to, nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant T. K. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – t. y. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Atlikus nuteistojo T. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nustačius, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Taigi, būtina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius pataisos namuose, kurie turi būti įtikinantys, kad bausmės tikslai šiuo metu jau iš esmės yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Teismas pažymi, jog nėra pagrindo nesutikti su Komisijos nutarimu netaikyti lygtinio paleidimo. Skundžiamas nutarimas yra aiškus, motyvuotas, išanalizuotos nuteistojo probleminės sritys, pateiktos rekomendacijos. Aplinkybė, kad Komisijos nutarimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesudaro jokio pagrindo naikinti skundžiamą Komisijos nutarimą.

Teismų praktikoje ne kartą buvo nuosekliai pabrėžta, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje, - vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. IS-27-209/2019).

Svarstant lygtinio paleidimo galimybę, bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad negalima sutikti su nuteistojo skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog Komisija išdėstė tik tai, kad nuteistasis 40 kartų baustas, tačiau nepaminėjo, kad šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Teismas pažymi, kad pastaruoju laiku labiau disciplinuotas nuteistojo elgesys yra vertintinas teigiamai, tačiau tai nėra pagrindas konstatuoti, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. 2021 m. kovo 15 d. atliekant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, buvo konstatuota vidutinė pakartotinio nusikalstamo rizika – 55 taškai, iš jų 7 statiniai balai, 48 dinaminiai balai, kurie gali būti mažinami elgesio korekcijos priemonėmis. Beveik prieš metus, t. y., 2020 m. rugsėjo 14 d. atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taip pat buvo nustatyta vidutinė rizika - 68 balai. 2021 m. rugsėjo 8 d. nuteistajam buvo nustatyta taip pat vidutinė pakartotinio elgesio rizika. Taigi, nors didžiąją pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro būtent dinaminiai veiksniai, nuo 2021 m. kovo 15 d. nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika iš tiesų mažėja, tačiau ji išlieka vidutinė, kas leidžia teismui spręsti apie nepakankamą nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nuteistojo elgesys net ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, drausminėmis nuobaudomis jis baustas net 40 kartų. Nors šiuo metu nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, tačiau toks didelis nuobaudų skaičius, jų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis, net ir griežtai prižiūrimas, nėra linkęs laikytis teisės aktuose nustatytos tvarkos.

Socialinio tyrimo išvadoje kaip apsauginiai veiksniai nurodyti nuolatinė gyvenamoji vieta, galimybė dirbti, teigiami santykiai su artimaisiais, įgytos naujos specialybės, bandymas dengti ieškinius. Tačiau svarbu, kad kaip dinaminiai kriminogeniniai veiksniai nurodyti nuolatinio pajamų šaltinio neturėjimas, nuostatos į darbą, bloga finansinė padėtis, pasidavimas kriminalinių kompanionų įtakai, nuostatos, mąstymas ir elgesys. Šie veiksniai priskiriami prie dinaminių, tačiau dar yra ir statiniai – teismo skirtų įsipareigojimų nesilaikymas, įvykdytas itin sunkus nusikaltimas. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistasis T. K. deda tam tikras pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau jos akivaizdžiai nepakankamos išvadai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal įstatymo nuostatą ši pažanga turi būti neabejotinai žymesnė. Juolab, kad T. K. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Pažymėtina tai, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad būdamas lygtinai paleistas, dirbdamas ir gaudamas įstatymo nustatytą darbo užmokestį, galės greičiau padengti priteistą žalą. Teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo taikymui nėra nustatyta būtina sąlyga atlyginti padarytą žalą, kita vertus, žalos atlyginimo klausimas yra svarbus vertinant asmens požiūrį į padarytus nusikaltimus ir dedamas pastangas įvykdyti teismo nuosprendžiu jam paskirtus įpareigojimus. Komisijos nutarime nurodyta, kad nuteistojo nevaldoma rizika išlieka darbo srityje, kadangi jis oficialios darbo patirties neturi, o nuteistojo nuostatos į darbą esant pataisos namuose išlieka neigiamos. (duomenys neskelbtini) pataiso namų Turto valdymo skyriaus duomenimis nuteistojo priteistinos neatlygintos žalos dydis siekia (duomenys neskelbtini) Eur. Taip pat remiantis administracinių nusižengimų registre esančiais duomenimis T. K. nėra atlyginęs administracinių nuobaudų, kurių suma siekia (duomenys neskelbtini) Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis turėdamas galimybę dirbti pataisos įstaigoje ir taip mažinti savo turtinius įsiskolinimus, to nedaro argumentuodamas, kad darbas pataisos įstaigoje nesuteikia socialinių garantijų ir jo gaunamas atlyginimas yra žymiai mažesnis negu įstatymo numatytas minimalus, sudaro pagrindą spręsti apie neigiamą jo požiūrį į teismo skirtus įpareigojimus. Teismas pažymi, kad nuteistojo T. K. finansiniai įsipareigojimai šiai dienai yra pakankamai dideli, o nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje, neieškant būdų, kaip turimus įsiskolinimus likviduoti, parodo, jog nuteistasis nėra linkęs atsakyti už savo veiksmus, ieškoti būdų kompensuoti asmenims nusikalstama veika padarytą žalą, pradžioje minimaliais indėliais. Tokios aplinkybės, kaip darbas pataisos namuose ir bent minimalus, bet nuolatinis žalos atlyginimo mokėjimas, bent jau sudarytų pagrindą svarstyti, jog nuteistasis deda pastangas atlyginti padarytą žalą ir būdamas laisvėje tą žalą atlygins daug sparčiau.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, taigi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 2021 m. spalio 22 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra motyvuotas, pagrįstas ir teisėtas, todėl nuteistojo T. K. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais,

nutaria:

atmesti nuteistojo T. K. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 2021 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.