- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-18
- Bylos Nr.
- AS-858-826-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01822-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Antanas Ablingis, Irmantas Jarukaitis (pran.)
- Pareiškėjas
- Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Darbuotojų profesinės sąjungos
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Darbuotojų profesinės sąjungos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Darbuotojų profesinės sąjungos skundą atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos misterijos Darbuotojų profesinė sąjunga (toliau – ir pareiškėjas, Sąjunga) kreipėsi su skundu, patikslintu skundu į teismą (t. I, b. l. 1-13), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr. V-746 „Dėl Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo” (toliau – ir 2011 m. rugpjūčio 3 d. įsakymas); 2) panaikinti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. 1A-815 „Dėl valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pareigybių sąrašo pakeitimo” (2011 m. rugpjūčio 25 d. įsakymas); 3) laikinai sustabdyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. V-746 „Dėl Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo” ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. 1A-815 „Dėl valstybės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pareigybių sąrašo pakeitimo” galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Pareiškėjas paaiškino, jog ginčijami įsakymai priimti pažeidžiant teisės aktus ir sukels neigiamas pasekmes valstybės tarnautojams, kurių pareigybės bus panaikintos, kils darbo ginčų dėl neteisėtų atleidimų, perkėlimų. Be to, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą abejotina, ar bus galima atkurti Ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų skyrių, nes tam atsakovui pritrūks kompetentingų žmogiškųjų išteklių. Pažymėjo, kad realizavus ginčijamus įsakymus iškils reali grėsmė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VVKT) uždavinio ir funkcijos tinkamam vykdymui, o tuo pačiu ir farmacinių kompanijų (tyrimų užsakovų) ir kitų tyrimų dalyvių teisėtų interesų užtikrinimui.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi (t. II, b. l. 109-110) priėmė pareiškėjo patikslintą skundą, tačiau netenkino jo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas nurodė, jog iš patikslintame skunde pateikto prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo matyti, kad pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių naujų aplinkybių (nenurodytų pirminiame prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (b. l 1-13), kuris teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi buvo nepatenkintas (b. 1. 172-173)) dėl sprendimo vykdymo apsunkinimo ar apskritai neįvykdymo ir reikalavimo užtikrinimo priemonės laikymo būtinybę sieja su neigiamomis pasekmėmis valstybės tarnautojams (galimu pareigybių panaikinimu, darbo ginčais dėl atleidimų, perkėlimų). Pažymėjo, kad 2011 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu patvirtinama VVKT struktūra, tačiau darbuotojai nėra atleidžiami ar perkeliami į kitas pareigybes, o 2011 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu yra keičiami pareigybių sąrašai. Todėl teismas darė išvadą, jog pareiškėjas remiasi spėjimais, byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kad yra reali rizika būsimam teismo sprendimui įvykdyti ar buvusiai teisinei padėčiai atkurti.
III.
Pareiškėjas Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos misterijos Darbuotojų profesinė sąjunga atskiruoju skundu (t. II, b. l. 150-154) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį bei patenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atskirajame skunde nurodoma, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, jei skundas būtų patenkintas, pareiškėjas ir jo atstovaujami profesinės sąjungos nariai – Ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų skyriaus valstybės tarnautojai ir darbuotojai – patirtų sunkesnius neigiamus padarinius nei atsakovai. Pažymi, kad pareiškėjas pirminiu skundu prašė sustabdyti 2011 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau teismas 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi prašymo netenkino motyvuodamas tuo, kad ginčijamu įsakymu yra tik patvirtinama VVKT administracijos struktūra, tačiau darbuotojai nėra atleidžiami ar perkeliami į kitas pareigybes, o pareiškėjas savo prašymą grindžia tik spėjimais. Su tokia teismo argumentacija pareiškėjas sutiko, nes iš tikrųjų dar nebuvo objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ginčijamo įsakymo realizavimą. Nurodo, jog atsakovas 2011 m. rugpjūčio 25 d. priėmė įsakymą Nr. 1A-815 „Dėl Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos pareigybių sąrašo pakeitimo”, kuriame matyti, kad VVKT panaikino Ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų skyriaus pareigybes ir ruošiasi atleisti valstybės tarnautojus ir darbuotojus, nesutiksiančius su siūlymu pereiti į kitas pareigybes. Šias aplinkybes patvirtina ir darbdavio valstybės tarnautojams ir darbuotojams įteikti įspėjimai, kuriuose siūloma užimti laisvas pareigas. Pastebi, kad darbdavio siūlymas atsakovo viršininko pavaduotojui užimti vienas iš laisvų valstybės tarnautojų pareigų yra fiktyvus, nes į vienas iš jam pasiūlytų valstybės tarnautojo pareigų 2011 m. rugsėjo 2 d. buvo paskelbtas konkursas (Valstybės tarnybos departamento internetinė svetainė: http://www.vtd.lt/index.php7-116166694, Skelbimo Nr. 21496). Pareiškėjo nuomone, atsakovo nuoseklūs veiksmai įrodo jo valią įgyvendinti ginčijamus įsakymus ir šiuo atveju nėra abejonių, kad Ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų skyrius bus panaikintas, o visi jo darbuotojai ir atsakovo viršininko pavaduotojai bus perkelti į kitas pareigas, o nesutikę su darbdavio pateiktu siūlymu – atleisti iš užimamų pareigų. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartyje argumentavo, kad pareiškėjas nenurodė jokių naujų aplinkybių, bei pakartotojo, jog pareiškėjas remiasi spėjimais. Nurodo, jog gydytojas farmakologas, dr. R. J. ir Ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų skyriaus vedėjas gydytojas, habil. dr. D. S. jau atsisakė užimti jiems siūlomas pareigas. Todėl, kaip nurodyta darbdavio įteiktuose įspėjimuose, juos darbdavys atleis iš pareigų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarybos įstatymas) 41 straipsnio 9 dalimi.
Pareiškėjas pažymi, kad naikinant skyrių darbuotojai yra perkeliami į Vaistų saugumo ir informacijos skyrių pagal nereikšmingą kriterijų, o pagrindinė Ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų skyriaus funkcija (klinikinių tyrimų paraiškų ir protokolų pataisų ekspertavimas) keičiant VVKT struktūrą buvo visiškai pamiršta. Nurodo, jog į Vaistų saugumo ir informacijos skyrių perkeltų trijų darbuotojų reikiamą kompetenciją atlikti klinikinių tyrimų paraiškų ekspertizes turi tik du darbuotojai, dirbantys puse etato. Pabrėžia, jog nei viename iš pakeistų pareigybių aprašymų nebėra privalomo reikalavimo turėti gydytojo specialybę ir mokslo laipsnį. Todėl darbuotojams nesutikus su jiems siūlomomis pareigomis į šias pareigas galės būti priimti ir tyrimo protokolų vertinimą (ekspertizes) galės atlikti asmenys, neturintys gydytojo išsilavinimo ir medicinos mokslų daktaro laipsnio. Nauji pareigybių aprašymai reiškia, kad VVKT nebus pajėgi tinkamai atlikti gautų tyrimo protokolų mokslinio įvertinimo ir tuo pačiu užtikrinti tiriamųjų asmenų sveikatos ir gyvybės saugumo. Nurodo, jog asmuo, neturintis gydytojo išsilavinimo, negalėtų įvertinti vaistinių preparatų keliamų pavojų tiriamųjų asmenų sveikatai ir gyvybei, o asmuo, neturintis mokslinio laipsnio, negalėtų tinkamai vertinti klinikinių tyrimų protokolų mokslinio pagrįstumo požiūriu. Pažymi, jog VVKT nebedirbant D. S., tik Ž. K., kuri nėra gydytoja, vykdys geros klinikinės praktikos (toliau – ir GKP) inspekcijas. Todėl ne tik ekspertizių, bet ir inspekcijų funkcija bus kurį laiką realiai neįgyvendinama (Pagal ES GKP inspekcijų gaires ir Pritarimo atlikti klinikinį vaistinio preparato tyrimą liudijimų ir leidimų atlikti klinikinį vaistinio preparato tyrimą išdavimo, tyrimų atlikimo ir kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. V-435, 72 punktą vienoje GKP inspekcijoje turi dalyvauti mažiausiai du asmenys). Tai pasunkins VVKT funkcijos – saugoti tiriamųjų asmenų sveikatą – vykdymą.
Pareiškėjas pabrėžia, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių reali grėsmė atsirastų ne tik panaikinamų pareigybių valstybės tarnautojams ir darbuotojams, bet ir verslo subjektams, atsakovo funkcijų įgyvendinimui ir galiausiai patiems pacientams, t. y. viešajam interesui. Nurodo, kad net ir atsakovams atkūrus panaikintą Ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų skyrių, jis nevykdys jokios veiklos, nes draudžiama darbdaviui valstybės tarnyboje priimti į valstybės tarnybą asmenis be konkurso. Teigia, jog darbdavys, norėdamas priimti valstybės tarnautojus ir darbuotojus, privalės skelbti konkursus, tačiau esant konfliktinei situacijai vargu, ar tokius konkursus darbdavys skelbs, o jei jie ir bus paskelbti, tai nereiškia, kad tie patys valstybės tarnautojai ir darbuotojai juose dalyvaus ir laimės. Pažymi, jog tiek atsakovo viršininko pavaduotojai, tiek naikinamo Ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų skyriaus personalas tinkamai atlieka jiems pavestas funkcijas, todėl pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones nei atsakovai, nei kiti subjektai nepatirs jokios žalos ir bus užtikrintas sklandus VVKT funkcijų vykdymas.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimu į atskirąjį skundą (t. II, b. l. 164-166) prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog Tarnybos kompetencija, jos vykdomos funkcijos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 72 straipsnyje bei Tarnybos nuostatuose. Ministerijos nuomone, Tarnyba, jos administracija naudodamasi jai suteiktomis teisėmis privalo užtikrinti šių funkcijų tinkamą įgyvendinimą. Pažymi, jog 2011 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo aiškinamajame rašte buvo nurodyti jo priėmimo tikslai, todėl Taryba sprendimą dėl vidinės struktūros pakeitimų priėmė vadovaudamasi išskirtinai viešuoju interesu, t. y. siekdama valstybės biudžeto lėšų efektyvaus panaudojimo, atliekant visuomenei reikalingas kontrolės funkcijas farmacijos srityje, bei siekdama išvengti galimų korupcijos apraiškų kuruojamoje srityje. Mano, kad, sustabdžius ginčijamų įsakymų galiojimą ir atidėjus neribotam laikui šių užsibrėžtų tikslų pasiekimą, viešasis interesas neabejotinai gali būti pažeistas. Pažymi, jog Tarnyba nėra reorganizuojama, nėra likviduojama, ji ir toliau privalės užtikrinti jai pavestų funkcijų vykdymą, nepriklausomai nuo vardinio Tarnybos darbuotojų sąrašo. Nurodo, jog pareiškėjas nepagrindžia teiginių dėl finansinės žalos, kurią verslo subjektams galimai sukels 2011 m. rugpjūčio 3 d. įsakymas, neargumentuoja konkrečių atvejų dėl sveikatos priežiūros prieinamumo galimo sumažėjimo.
Atsakovas Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą (t. II, b. l. 167-171) prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog ginčijamas 2011 m. rugpjūčio 3 d. įsakymas nėra susijęs su konkrečių darbuotojų darbo santykiais ar valstybės tarnybos santykiais (darbuotojai ar valstybės tarnautojai šiuo įsakymu nėra perkeliami, atleidžiami). 2011 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu yra naikinamos tam tikros valstybės tarnautojų pareigybės nuo 2012 m. sausio 3 d., tačiau šiuo įsakymu valstybės tarnautojai taip pat nėra atleidžiami, perkeliami. Valstybės tarnautojai yra atleidžiami individualiu Tarnybos viršininko įsakymu dėl konkretaus valstybės tarnautojo atleidimo. Nurodo, jog 2011 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo 3 punktas įtvirtina, kad įsakymas įsigalioja po 5 mėnesių nuo jo pasirašymo dienos. Taigi įsakymas įsigalios 2012 m. sausio 4 d. 2011 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo (kartu su šio įsakymo pakeitimu, padarytu Tarnybos viršininko 2011 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 1A-829) 2 punkte yra nurodyta, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2012 m. sausio 3 d. Taigi pareiškėjas prašo sustabdyti įsakymų, kurie šiuo metu negalioja ir įsigalios 2012 m. sausio 3 d. ir 4 d., galiojimą.
Pažymi, jog atleidimas iš pareigų yra pareiškėjo daroma prielaida, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką darbuotojo atsisakymas būti perkeltam į konkretų kitą darbą nepanaikina darbdavio pareigos iki pat faktinio atleidimo iš darbo dienos ieškoti galimybės tokį darbuotoją perkelti į kitą darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio mėn. 29 d. Teismų praktikos, taikant DK normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis), apibendrinimo apžvalga Nr. 44). Tai reiškia, kad, nepaisant R. J. ir D. S. atsisakymų užimti siūlytas pareigas, Tarnyba iki pat šių valstybės tarnautojų faktinio atleidimo iš darbo dienos turi pareigą juos informuoti apie atsilaisvinusias ar naujai įsteigtas atitinkamas pareigas ir negali būti atmetama galimybė, jog su nauju siūlymu R. J. ar D. S. sutiks. Net tuo atveju būtų daroma prielaida, kad R. J. ir D. S. bus atleisti iš užimamų pareigų, jie bus atleisti Tarnybos viršininko individualiais įsakymais, bet ne 2011 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu ar 2011 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu. Pažymi, kad šiuo metu Tarnybos viršininko pavaduotojo pareigas užimantis Z. M. bei Ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas užimantis A. V. sutiko užimti jiems siūlomas pareigas. Kiti Ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų skyriaus darbuotojai iki šiol nėra pateikę atsakymo dėl sutikimo užimti jiems siūlomas pareigas. Taigi pareiškėjo teiginys apie kitiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams kilsiančią realią grėsmę neatitinka tikrovės ir remiasi prielaidomis bei spėliojimais.
Pabrėžia, jog pareiškėjo teiginiai apie tai, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių atsirastų grėsmė verslo subjektams, Tarnybos funkcijų įgyvendinimui ir pacientams, t. y. viešajam interesui, nėra pagrįsti, nes Tarnybos funkcijas reglamentuojantys teisės aktai nėra keičiami. Ginčijami aktai nėra susiję su Tarnybos vykdomomis funkcijomis. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 18 straipsnio 4 dalis nustato, kad klinikinius vaistinio preparato tyrimus galima vykdyti tik turint Lietuvos bioetikos komiteto pritarimo atlikti klinikinį vaistinio preparato tyrimą liudijimą ir Tarnybos leidimą. Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų įstatymo 12 straipsnio 3 dalis įtvirtina tokią pačią nuostatą. Tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. V-27, 9.7 punktas įtvirtina, kad vienas iš Tarnybos tikslų yra išduoti leidimus atlikti klinikinius vaistinio preparato tyrimus. Įgyvendindama šį tikslą Tarnyba vertina paraiškas gauti leidimą atlikti klinikinį vaistinio preparato tyrimą ir priima sprendimą dėl šio leidimo išdavimo ar atsisakymo jį išduoti. Minėti teisės aktai nėra keičiami, todėl Tarnyba ir toliau ketina vykdyti teisės aktais jai priskirtas funkcijas.
VVKT nėra aišku, kodėl pareiškėjas skunde pateikia informaciją apie tai, kad tiek D. S., tiek A. V. siūlomų pareigų pareigybių aprašymuose yra įtvirtintas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą biomedicinos mokslo studijų srities medicinos krypties išsilavinimą, tačiau pateikusi šią informaciją nurodo, jog jiems nesutikus su siūlomomis pareigomis, į šias pareigas galės būti priimti ir tyrimo protokolų vertinimą (ekspertizes) galės atlikti asmenys, neturintys gydytojo išsilavinimo. Darbuotojos D. P. pareigų, kurias ji užima šiuo metu, pareigybės aprašyme yra reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą medicinos ar teisės srityje, todėl jis nustatytas ir tų pareigų, kurios yra pasiūlytos šiai darbuotojai, pareigybės aprašyme. Jei, Ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų skyriaus vedėjo nuomone, buvo būtina patikslinti šį reikalavimą taip, kad jame būtų numatytas reikalavimas turėti tik medicinos krypties išsilavinimą, jis galėjo teikti siūlymus dėl jo patikslinimo. D. S. pareigybės aprašymą vizavo, jis galioja daugiau negu 4 metus ir per tą laiką siūlymo jį keisti D. S. neteikė, todėl galima teigti, kad reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą medicinos ar teisės srityje yra tinkamas.
Nurodo, jog pareigybė, kurią buvo siūlyta užimti pavaduotojui R. J., iki šiol yra laisva. Pareiškėjas teigia, kad klinikinių tyrimų paraiškų ir protokolų ekspertizes atliekančių darbuotojų skaičius mažinamas, o tai reiškia, kad pertvarkymai atliekami atvirkščiai negu numato 2011 m. liepos 22 d. atsakovu įsakymu patvirtinto „Rekomendacijų, pateiktų vidaus audito ataskaitoje Nr. VAA-4, įgyvendinimo plano” didelio reikšmingumo priemonė Nr. 14: „Racionalizuoti VVKT žmoniškuosius Išteklius paskirstant darbuotojų funkcijas taip, kad daugiau darbuotojų būtų priskirta visoms ekspertizėms atlikti”. Pažymi, jog minėta audito metu pateikta rekomendacija yra skirta su vaistinių preparatų registracija susijusioms ekspertizėms, o ne klinikinių tyrimų paraiškų ekspertizėms. Be to, reorganizacijos vienas iš tikslų ir yra stiprinti vaistinių preparatų ekspertizes atliekančius žmoniškuosius išteklius, todėl vienas iš panaikintų Tarnybos viršininko pavaduotojo etatų bus perkeltas į Nacionalinės ekspertizės skyrių, kurio pagrindinis uždavinys yra atlikti vaistinių preparatų ekspertizes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. V-746 „Dėl Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo” ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. 1A-815 „Dėl valstybės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pareigybių sąrašo pakeitimo” galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi (t. II, b. l. 109-110) netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, jog teisėjų kolegija nepasisakys dėl VVKT vykdomų pokyčių tikslingumo ir nenagrinės bylos iš esmės.
Teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Reikalavimo užtikrinimo priemonių, kurias gali taikyti administracinis teismas, sąrašas pateiktas ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje. Teismas gali uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, sustabdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą arba laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą (ABTĮ 71 str. 2 d., 1-3 p.).
Pažymėtina, jog pareiškėjas byloje prašo sustabdyti 2011 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo ir 2011 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t y. taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegija nurodo, jog 2011 m. rugpjūčio 3 d. įsakymas, kuriuo yra tvirtinama nauja VVKT struktūra ir pripažįstamas netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. V-755 „Dėl Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos struktūros patvirtinimo”, įsigalioja tik po penkių mėnesių nuo jo pasirašymo dienos, t. y. 2012 m. sausio 4 d. (t. I, b. l. 25), o 2011 m. rugpjūčio 25 d. įsakymas, kuriuo yra pakeičiamas VVKT pareigybių sąrašas, patvirtintas VVKT viršininko 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1A-166, įsigalioja tik 2012 m. sausio 3 d. (t. II, b. l. 128-129). Į tai atsižvelgus teigtina, jog nesant įsigaliojusiems 2011 m. rugpjūčio 3 d. įsakymui ir 2011 m. rugpjūčio 25 d. įsakymui negali būti taikoma prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė – įvardintų įsakymų galiojimo sustabdymas.
Be to, pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia tuo, kad ginčijami įsakymai priimti pažeidžiant teisės aktus ir sukels neigiamas pasekmes valstybės tarnautojams, kurių pareigybės bus panaikintos, kils darbo ginčai dėl neteisėtų atleidimų, perkėlimų. Be to, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą nebus galima atkurti Ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų skyrių, nes tam atsakovui pritrūks kompetentingų žmogiškųjų išteklių. Pareiškėjo nuomone, realizavus ginčijamus įsakymus iškils reali grėsmė VVKT uždavinio ir funkcijos tinkamam vykdymui, o tuo pačiu ir farmacinių kompanijų (tyrimų užsakovų) ir kitų tyrimų dalyvių teisėtų interesų užtikrinimui (t. II, b. l. 150-154).
Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, nepagrindžia prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės. Iš pareiškėjo atskirojo skundo argumentų darytina išvada, jog pareiškėjas, prašydamas taikyti jo nurodomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, siekia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o reikalauja, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti atsakovo darbuotojų teises ir apsaugotų darbuotojus nuo galimų būsimų jų teisių pažeidimų, tačiau tokiu pagrindu reikalavimo užtikrinimo priemonė negali būti taikoma. Pabrėžtina, jog pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones administracinėje byloje pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį yra realiai gręsiantis teismo sprendimo įvykdymo negalimumas ar ženklus jo įvykdymo pasunkėjimas, jeigu tokios priemonės nebus pritaikytos. Šios priemonės nėra taikomos tik siekiant užkirsti kelią galimai žalai, kuri gali atsirasti dėl skundžiamų aktų vykdymo iki teismo sprendimo priėmimo. Tam, kad pareiškėjo prašymu būtų pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, pareiškėjui nurodant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo galimą padaryti žalą, turi būti konstatuotas ne tik tokios žalos padarymo realumas, bet ir tai, kad dėl tokios žalos teismo sprendimą gali būti neįmanoma arba žymiai sunkiau įvykdyti. Pabrėžtina, jog bylos medžiagoje nėra objektyvių įrodymų, jog priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, nebūtų atkurta ar pasunkėtų iki skundžiamų aktų priėmimo buvusi padėtis, t. y. nebūtų įmanoma atkurti padėties buvusios iki 2011 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo ir 2011 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo priėmimo, t. y. atkurti buvusią VVKT administracijos struktūrą iki skundžiamų teisės aktų priėmimo.
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. AS502-177/2008, Nr. AS442-314/2008), todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl vykdant VVKT administracijos struktūros pertvarkymus galimai kilsiančių ginčų tarp atsakovo ir jo darbuotojų taip pat nesudaro pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegija nurodo, jog palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju dėl ginčijamų aktų galimai kilusi žala galėtų būti atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka.
Pabrėžtina, jog nagrinėjamoje pareiškėjas nepagrindžia objektyviais įrodymais teiginių dėl būtinybės taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę siekiant išvengti finansinių nuostolių, kurią verslo subjektams sukels ginčijami teisės aktai, neargumentuoja konkrečių atvejų dėl sveikatos priežiūros prieinamumo, kokybės galimo sumažėjimo, todėl šie pareiškėjo argumentai yra laikytini prielaidomis, spėjimais, kurie negali būti pakankamu pagrindu prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis 2011 m. balandžio 1 d. administracinėje byloje Nr. AS63-269/2011).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, negalima ignoruoti ir atsakovo, kitų asmenų interesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-772/2009). Atsakovas nurodo, jog VVKT administracijos pertvarkymas yra vykdomas atsižvelgus į tai, kad 2012 m. maksimalūs asignavimai paskirti tokie kaip ir 2011 m. ir dėl to nėra galimybės užtikrinti reikiamą finansavimo padidinimą dėl naujų funkcijų atsiradimo ir esamų funkcijų pilnaverčio vykdymo, VVKT administracijos struktūros pertvarkymu yra siekiama efektyviau planuoti VVKT darbą bei racionaliau panaudoti žmogiškuosius išteklius ir skiriamus asignavimus (t. I, b. l. 30), todėl darytina išvada, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą.
Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio ir/ar faktinio pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarties dalis dėl atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pripažintina teisėta ir pagrįsta. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Darbuotojų profesinės sąjungos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.