Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-04-20 · Administracinė byla Nr. AS-492-277-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-11-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-04-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2012-09-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2014-11-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-20
Bylos Nr.
AS-492-277-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01822-2011-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas, Virginija Volskienė (pran.)
Atsakovas
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai
Pareiškėjas
R. J. J., Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos
Administracinė byla Nr. AS492-277/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01822-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. balandžio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. J. J. ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos skundą atsakovams Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas R. J. J. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr. V-746 „Dėl Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“; 2) panaikinti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2011 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. 1A-815 „Dėl Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pareigybių sąrašo pakeitimo“ 1.4 punktą; 3) panaikinti Tarnybos 2012 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 1A-77 „Dėl Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos viršininko pavaduotojo pareigybės aprašymo patvirtinimo“; 4) panaikinti Tarnybos 2012 m. sausio 3 d. įsakymo „Dėl R. J. J. atleidimo iš valstybės tarnybos“ Nr. 8P-697 2 punktą; 5) priteisti iš Tarnybos 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Šalies argumentai

Patikslintame skunde pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui priimti valstybės tarnautoją į naujai įsteigtą tarnybos viršininko pavaduotojo pareigybę.

Paaiškino, kad nesiėmus priemonių reikalavimui užtikrinti, nepalankaus atsakovui teismo sprendimo atveju, teismo sprendimo vykdymas labai pasunkėtų, jeigu į naujai įsteigtą Tarnybos viršininko pavaduotojo pareigybę būtų priimtas naujas valstybės tarnautojas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 24 d. nutartimi priėmė pareiškėjo patikslintą skundą ir tenkino prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo – Tarnybai uždraudė priimti valstybės tarnautoją į Tarnybos 2012 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 1A-77 įsteigtą tarnybos viršininko pavaduotojo pareigybę.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas patikslintu skundu ginčija ir Tarnybos viršininko 2012 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 1A-77 „Dėl valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos viršininko pavaduotojo pareigybės aprašymo patvirtinimo“. Teismas akcentavo, kad yra steigiama nauja pareigybė, todėl palankaus pareiškėjui teismo sprendimo atveju, Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta garantija neturėtų būti taikoma, vadinasi, teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti negalimas.

III.

Atsakovas Tarnyba padavė atskirąjį skundą ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutarties dalį, kuria pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė.

Atsiliepimas

Atsakovas mano, kad teismo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra pagrįsta, nes nėra realios grėsmės, kad, teismui tenkinus reikalavimą ir panaikinus Tarnybos viršininko pareigybės aprašymą, nebūtų galima įvykdyti teismo sprendimo ar jo įvykdymas pasunkėtų. Teigia, kad pareigų, kurias Tarnyboje užėmė pareiškėjas, neliko nuo 2012 m. sausio 4 d., todėl net tuo atveju, jeigu pareiškėjas teismo sprendimu būtų grąžintas į anksčiau eitas pareigas, jis negalėtų būti grąžintas į Tarnybos viršininko 2012 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 1A-10 įsteigtą Tarnybos viršininko pavaduotojo pareigybę, nes ši pareigybė nėra tos pareigos, kurias anksčiau ėjo pareiškėjas. Pažymi, kad pareiškėjas savo patikslintu skundu neprašo jo grąžinti į eitas pareigas. Nurodo, kad, Teismui tenkinus pareiškėjo prašymą panaikinti Tarnybos viršininko 2012 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 1A-77, kuriuo patvirtintas Tarnybos viršininko pavaduotojo pareigybės aprašymas, Tarnybos viršininko 2012 m. sausio 4 d. įsakymas Nr. 1A-10, kuriuo ši pareigybė buvo įsteigta, liktų galioti. Teigia, kad pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė pažeidžia Tarnybos interesus.

Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

Pažymi, jog Tarnyba atskirajame skunde nenurodė, kaip įgyvendintų jai nepalankų teismo sprendimą, jei į valstybės tarnautojo pareigybę, dėl kurios vyksta ginčas šioje byloje, būtų priimtas kitas asmuo. Mano, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Teigia, kad 2012 m. sausio 4 d. įsakymas yra tiesioginė ginčijamų Sveikatos apsaugos ministro ir Tarnybos viršininko įsakymų pasekmė, kuris palankaus teismo sprendimo atveju būtų panaikintas automatiškai.

Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su juo sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – reikalavimo užtikrinimo priemonės – uždraudimo Tarnybai priimti valstybės tarnautoją į Tarnybos 2012 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 1A-77 įsteigtą tarnybos viršininko pavaduotojo pareigybę – taikymas.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Galutinis sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į pareiškėjo skunde ar prašyme pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, t. y. skundas (prašymas) patenkinamas visiškai ar iš dalies, ar skundas (prašymas) atmetamas (ABTĮ 88 str.). Taigi būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į skunde (prašyme) pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje teisingai pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą (pvz. 2012 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-310/2012, 2008 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-140/2008, 2006 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10-318/2006).

Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir uždrausti Tarnybai priimti valstybės tarnautoją į Tarnybos 2012 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 1A-77 įsteigtą tarnybos viršininko pavaduotojo pareigybę – t. y. iš esmės prašė taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (uždraudimą atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus). Tokį prašymą pareiškėjas motyvavo tuo, kad atsakovui nepalankaus teismo sprendimo atveju, jeigu į naujai įteigtą Tarnybos viršininko pavaduotojo pareigybę būtų priimtas naujas valstybės tarnautojas, tokio sprendimo įvykdymas pasunkėtų, nes Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 12 punkte įtvirtinta grąžinimo į darbą teismo sprendimu garantija šiuo atveju netaikytina.

Pabrėžtina, jog, taikant ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (uždraudimą atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus), turi būti konkrečiai nurodyta kokius veiksmus, kurių atlikimas teismo sprendimo įvykdymą apsunkintų arba padarytų negalimu, draudžiama atlikti ir neturi būti nustatoma daugiau suvaržymų, negu yra būtina šio straipsnio 1 dalyje numatytam tikslui pasiekti. Priešingu atveju būtų pažeisti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo principai. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-367/2007, 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-488/2007, 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS16-528/2007), ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad teismui priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą akto dalį iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.), taip pat turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į teismą su skundų (III t., b. l. 14–18), kurį patikslino 2011 m. spalio 19 d. (III t., b. l. 73–75), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr. V-746 „Dėl Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“ bei panaikinti Tarnybos 2011 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. 1A-815 „Dėl valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pareigybių sąrašo pakeitimo“ 1.4 punktą. 2012 m. sausio 16 d. pateikė teismui patikslintą skundą (III t., b. l. 147–153), kuriame be jau teismo priimtų reikalavimų prašė panaikinti Tarnybos 2012 m. sausio 3 d. įsakymo „Dėl R. J. J. atleidimo iš valstybės tarnybos“ Nr. 8P-679 2 punktą bei priteisti į atsakovo 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. 2012 m. vasario 17 d. pareiškėjas dar kartą patikslino skundą (IV t., b. l. 1–9), kuriame pareiškė naują reikalavimą panaikinti Tarnybos 2012 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 1A-77 „Dėl Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos viršininko pavaduotojo pareigybės aprašymo patvirtinimo“.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje administracinėje byloje turės būti sprendžiamas tarnybinis ginčas dėl pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo klausimas. Tokio pobūdžio bylose, konstatavus valstybės tarnautojo atleidimą neteisėtu, turi būti sprendžiamas klausimas dėl atitinkamos kompensacijos. Valstybės tarnybos įstatymas nenustato, kaip turi būti kompensuojama valstybės tarnautojui kai jo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu, todėl vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, taikytinas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 297 straipsnis. Teisėjų kolegija pažymi, kad DK 297 straipsnio 3–4 dalyse įtvirtini alternatyvūs darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdai – teismas gali neteisėtai atleistą darbuotoją grąžinti į pirmesnį darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (DK 297 str. 3 d.) arba jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 str. 4 d.). Pareiškėjas skunde reikalavimo forma neišreiškė savo valios dėl galimai pažeistų teisių gynimo būdo – t. y. nė viename iš pateiktų skundo patikslinimų nepareiškė reikalavimo, kuris būtų susijęs su pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemone.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nesusijusi su galimybe įvykdyti būsimą teismo sprendimo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė ir uždraudė Tarnybai priimti valstybės tarnautoją į Tarnybos 2012 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 1A-77 įsteigtą tarnybos viršininko pavaduotojo pareigybę, naikintina.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutarties dalį, kuria buvo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – uždrausta Valstybinės vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priimti valstybės tarnautoją į Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2012 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 1A-77 įsteigtą tarnybos viršininko pavaduotojo pareigybę, ir pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiArtūras DrigotasDainius RaižysVirginija Volskienė