- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-27
- Bylos Nr.
- 2-60/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Audronė Jarackaitė, Alė Bukavinienė
- Pareiškėjas
- S.
- Atsakovas
- I., I. L.
- Kategorijos
- 106.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Artūro Driuko ir Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo ieškinį atsakovei I. L. dėl skolos priteisimo (civilinė byla Nr. 2-2726-510/2010),
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 4-9), prašydamas priteisti iš atsakovės I. L. 174 608 Lt ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-06-15 sprendimu ir Kauno apygardos teismas 2007-10-30 nutartimi, kuria iš dalies pakeistas apylinkės teismo sprendimas, buvo nutraukta jo ir atsakovės santuoka bei padalintas santuokoje įgytas turtas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-04-07 nutartimi paliko nepakeistą apygardos teismo 2007-10-30 nutartį. Pagal CK 3.118 straipsnį skolintos lėšos turi būti įtrauktos į santuokinio turto balansą ir šia skola turi būti mažinamas dalintinas turtas. Minėtais teismo sprendimais buvo nustatyta, kad ūkininko ūkis yra bendras ir sutuoktiniams padalintas lygiomis dalimis, todėl iš atsakovės turi būti priteistos iš trečiųjų asmenų pasiskolintos lėšos, investuotos į ūkį ir įtrauktos į apskaitą. Atsakovas yra pasiskolinęs 484 790 Lt, iš kurių 249 215,15 Lt skolos dalį grąžino, todėl iš atsakovės priteistina pusė grąžintos skolos dalies - 147 608 Lt.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo ieškinį. Teismas nurodė, jog Santuokos nutraukimo bylos duomenimis, nustatė, kad ieškovas, kreipdamasis 2006-01-06 su ieškiniu į teismą dėl santuokos nutraukimo, pripažino, jog yra skolingas 484 790 Lt, kurie buvo panaudoti jo, kaip ūkininko, veiklai, todėl jis įsipareigojo šią skolą grąžinti asmeniškai (t. 1, b. l. 3). Alytaus rajono apylinkės teismas 2007-06-15 sprendime nurodė, kad ieškovas neturi kreditorių (t. 10, b.l. 67), o Kauno apygardos teismas 2007-10-30 nutartyje paneigė šią apylinkės teismo sprendimo išvadą ir pripažino ieškovo santuokos nutraukimo metu turimas skolas jo asmeninėmis prievolėmis, už kurių įvykdymą kreditoriams jis atsako savo asmeniniu turtu ar savo dalimi bendrajame turte. Teismas nurodytos ieškovo skolos neįtraukė į bendro dalintino turto masę (t. 10, b. l. 196). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-04-07 nutartimi paliko nepakeistą apygardos teismo 2007-10-30 nutartį, sutikdamas su apygardos teismo išvadomis, kad nurodytos skolos yra asmeninės ieškovo prievolės (t. 11, b. l. 83).
Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo, tačiau teismas 2009-10-22 nutartimi atmetė šį prašymą, o Kauno apygardos teismas 2010-01-20 nutartimi paliko nepakeistą apylinkės teismo 2009-10-22 nutartį.
Šalies argumentai
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2007-10-30 nutartimi nustatyta, kad ieškovo turimos skolos yra jo asmeninės, o pareiškėjas pateiktu ieškiniu prašo tą pačią skolą pripažinti bendra ir priteisti iš atsakovės jos dalį, t. y. ieškovas ginčija faktus ir teisinius santykius, kurie jau yra nustatyti santuokos nutraukimo byloje. Teismas konstatavo, kad tai sudaro pagrindą atsisakyti priimti ieškinį ir grąžinti jį pareiškėjui, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – laikyti priimtu pareiškėjo ieškinį ir perduoti jį apygardos teismui nagrinėti iš esmės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo paduotas ieškinys yra tapatus CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, nes nagrinėjamu atveju yra tik tos pačios šalys; išnagrinėtoje byloje dėl santuokos nutraukimo nustatyti faktai turi prejudicinę galią, tačiau tai negali būti pagrindu atsisakyti priimti ieškinį, pareikštą dėl kito sutuoktinio nepagrįsto praturtėjimo. Pareiškėjo teigimu, naujai pareikšto ieškinio faktinį pagrindą sudaro Alytaus rajono apylinkės prokuratūros 2008-12-09 nutarime nustatytos aplinkybės, kad visos skolintos lėšos panaudotos bendro sutuoktinių ūkio reikmėms, o ši aplinkybė nebuvo nagrinėjama byloje dėl santuokos nutraukimo. Ieškinio teisinis pagrindas taip pat yra netapatus, nes šiuo atveju pareikštas ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo (CK 6.242 str.). Be to, nurodo, kad ieškinio dalykas (reikalavimai, reiškiami atsakovei) taip pat yra skirtingas, nes nauju ieškiniu pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės pinigines lėšas, kurias ji sutaupė jo sąskaitą; Ieškovo pasirinktas gynybos būdas taip pat yra netapatus; pareiškėjas neginčija įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių, priešingai, jomis remiasi pareikštame ieškinyje. Teigia, jog įstatyme nustatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kai teismas gali atsisakyti priimti ieškinį, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo jo aiškinti plečiamai ir nagrinėjamu atveju taikyti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo ieškinį atsakovei I. L. dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).
CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba yra teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Atsisakymas priimti ieškinį šiuo pagrindu reiškia, kad byla yra užbaigta ir tapatūs reikalavimai teisme pakartotinai negali būti nagrinėjami. Kasacinio teismo nutartyse ne kartą yra nurodyta, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Vertinant, ar sutampa dviejų ieškinių dalykai, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1427/2009). Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Dėl to naujas ieškinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010; 2010 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010).
Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, ar tapatūs yra ieškiniai dėl santuokos nutraukimo ir skolos iš buvusios sutuoktinės (atsakovės) priteisimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad santuokos nutraukimo byloje (civilinė byla Nr. 2-50-572/2007) buvo išspręstas klausimas dėl sutuoktinių turto padalijimo, t. y. dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, sudarytas turto balansas: nustatytas bendras sutuoktinių turtas, vieno ir kito asmeninis turtas, sutuoktinių bendros skolos, sutuoktinių asmeninės skolos (CK 3.118 str.). Pažymėtina, kad pareiškėjo ieškiniu prašoma priteisti iš ieškovės skolos dalis Kauno apygardos teismo 2007-10-30 nutartimi buvo pripažinta asmenine ieškovo prievole, už kurią ieškovas atsako kreditoriams asmeniniu turtu ar savo dalimi bendrame turte, todėl ši skola neįtraukta į bendro dalintino turto masę (CK 3.112 str., 3.118 str.). Su tokia apygardos teismo išvada sutiko ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008-04-07 nutartyje, kasacine tvarka išnagrinėjęs bylą dėl santuokos nutraukimo (civilinė byla Nr. 3K-3-207/2008), palikdamas nepakeistą Kauno apygardos teismo 2007-10-30 nutartį. Taigi pareiškėjo prašomos priteisti iš atsakovės skolos klausimas jau buvo išspręstas teisminio nagrinėjimo metu, sprendžiant ieškinį (ir priešieškinį) byloje dėl santuokos nutraukimo.
Neturi pagrindo apelianto argumentai, jog pareikštas ieškinys netapatus, nes apelianto teigimu, šiuo atveju skiriasi pareikšto ieškinio pagrindas - reikalavimas priteisti iš atsakovės skolos dalį kildinamas iš nepagrįsto praturtėjimo instituto (CK 6.242 str.). Minėta, kad sprendžiant ieškinio tapatumo klausimą, esminę reikšmę turi ne reikalavimų ir jų pagrindo lingvistinė formuluotė, o ginčo materialinis santykis, iš kurio kildinamas reikalavimas ir kuris sudaro teismo nagrinėjimo dalyką. Pareiškėjas reikalavimą priteisti dalį skolos ieškinyje grindė tuo, kad skolintos lėšos įtrauktinos į santuokinio turto balansą ir šia skola turėjo būti mažinamas dalintinas turtas. Nepakeičia nagrinėjimo dalyko ir pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl Alytaus rajono apylinkės prokuratūros 2008-12-09 nutarimo (b. l. 13-15), kuriuo nutraukta ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 52-1-01189-07, nesant S. L. ir R. L. veikoje nusikaltimo požymių, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Minėta, kad ankstesniuose teismo sprendimuose teismai išsprendė ginčo skolos klausimą, pripažinę šią skolą ne bendra sutuoktinių, o asmenine pareiškėjo S. L. prievole.
Atsižvelgiant į tai, kad teismai priimtuose procesiniuose sprendimuose jau išsprendė ginčo skolos teisinio režimo klausimą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nėra pagrindo šį klausimą spręsti iš naujo. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos respublikos teritorijoje (CPK 18 str.).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismas išvada, kad pareikštas ieškinys yra tapatus, t. y. yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl teismas pagrįstai atsisakė jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
Dėl pasakyto atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu,
n utaria:
Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 23 d. nutartį.