Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2009-12-10 · Civilinė byla Nr. 2-1427/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Data
2009-12-10
Bylos Nr.
2-1427/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Konstantinas Gurinas
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
R. P.
Kategorijos
  • 106.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1427/2009 Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.4.
Lietuvos apeliacinis teismasNutartisLietuvos respublikos vardu2009 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: A. B. , Konstantino Gurino ir A. J. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. (A. G. ) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalies, kuria atsisakyti priimti minėto ieškovo ieškinį atsakovui R. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (bylos Nr. 2-5672-262/2009), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. G. 2009-06-03 pateikė ieškinį atsakovui R. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kuriuo prašė pripažinti 2006-01-12 paskolos sutartį negaliojančia, kaip sudarytą dėl R. P. apgaulės (CK 1.91 str.); priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2- 4). Pareiškėjas nurodė, kad 2005 m. įsteigė UAB „Akentas“ ir tapo šios įmonės direktoriumi. R. P. pasiūlė už 505 000 Lt pirkti žemės sklypą Vilniaus r., Nemėžio k. Pareiškėjui sutikus minėtos bendrovės vardu pirkti R. P. siūlomą žemės sklypą, atsakovas nurodė, kad žemės sklypo savininkei G. M. už pareiškėją sumokėjo avansu 180 000 Lt, todėl paprašė pasirašyti paskolos raštelį. Pareiškėjo teigimu, jis pasitikėjęs R. P. , kadangi šis sudaręs patikimo verslininko įvaizdį, ir 2006-01-12 pasirašė šį raštelį, manydamas, kad R. P. iš tiesų įvykdė dalį UAB „Akentas“ prievolės sumokėti pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Vėliau T. L. atstovė G. M. patvirtino, kad žemės sklypas buvo parduotas už 325 000 Lt, o 180 000 Lt avanso ji negavo. Pareiškėjas nurodė, kad pagal paskolos raštelį jokių pinigų jis negavo, o šis raštelis buvo sudarytas apgaule dėl R. P. tyčinių nesąžiningų veiksmų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. G. ieškinį atsakovui R. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (b. l. 58-59). Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1028-560/2008 pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui A. G. dėl įsiskolinimo išieškojimo 2007-04-25 buvo priimtas A. G. priešieškinis R. P. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta (civ. byla Nr. 2-1028-560/2008; 1 t., b. l. 38-40). Atsakovas A. G. vadovavosi CK 6.875 straipsnio 1 ir 2 punktais ir prašė teismo pripažinti 2006-01-12 paskolos sutartį, sudarytą tarp R. P. ir A. G. , pasirašant A. G. paskolos raštelį, nesudaryta, kadangi pinigai nebuvo perduoti A. G. ; pripažinti negaliojančiu 2006-01-12 paskolos raštelį, pasirašytą A. G. ir išduotą R. P. . 2008-07-17 Vilniaus apygardos teismo sprendimu ieškovo R. P. ieškinys atsakovui A. G. dėl įsiskolinimo išieškojimo buvo patenkintas, o atsakovo A. G. priešieškinis R. P. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta atmestas; 2009-04-07 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi 2008-07-17 Vilniaus apygardos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Apygardos teismas konstatavo, kad nors pareiškėjas A. G. reiškia ieškinį atsakovui R. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, tačiau iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad ginčijama 2006-01-12 paskolos sutartis, dėl kurios galiojimo jau buvos išspręstas klausimas teisme, ir teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009-09-18 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės (b. l. 62-63). Skunde nurodoma, jog skiriasi šioje byloje pareikšto ieškinio ir civilinėje byloje Nr. 2-1028-560/2008 pareikšto priešieškinio dalykas ir pagrindas. Pasak apelianto, ieškiniu jis prašo pripažinti paskolos sutartį negaliojančia, kaip sudarytą dėl apgaulės (CK 1.91 str.), o priešieškiniu prašė pripažinti šią sutartį nesudarytą, kadangi sutartyje nurodyti pinigai jam nebuvo perduoti (CK 6.875 str.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d., 338 str.).

CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba yra teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Atsisakymas priimti ieškinį šiuo pagrindu reiškia, kad byla yra užbaigta ir tapatūs reikalavimai teisme pakartotinai negali būti nagrinėjami. Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa: šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), kuriame ieškovas turi nurodyti konkretų asmenį, kuris, jo teigimu, pažeidė jo subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai suformuluoti patį reikalavimą, t. y. ko jis prašo teismo. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindas – faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia materialųjį teisinį reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Ieškovas turi įvardyti įrodymus, kurie patvirtina ieškovo išdėstytas faktines aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 3 p.).

Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas reiškia, jog tik šalys turi teisę inicijuoti civilinės bylos iškėlimą, jos nustato nagrinėjimo dalyką, paprastai pasirenka bylos nagrinėjimo tvarką, bylos užbaigimo būdą, ieškinio rūšį (CPK 13 str.). Laisvai disponuodamas procesinėmis teisėmis, ieškovas turi teisę pasirinkti tokį civilinės teisės gynimo būdą ir reikšti tokius reikalavimus, kurie jam atrodo tinkami bei pagrįsti.

Šiuo atveju, sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, būtina patikrinti, ar pareiškėjo A. G. pareikšto ieškinio dalykas ir pagrindas yra tapatūs jo priešieškinio, pareikšto civilinėje byloje Nr. 2-1028-560/2008, dalykui ir pagrindui.

Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjo A. G. ieškinį atsakovui R. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turėjo pagrindo konstatuoti, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, ir priimdamas šią nutartį, nepažeidė įstatymo.

Neturi pagrindo apelianto teiginiai, jog jo pareikštų ieškinio ir priešieškinio dalykas ir pagrindas yra skirtingi.

Nors priešieškiniu kitoje civilinėje byloje apeliantas prašė teismo pripažinti paskolos sutartį nesudaryta, o ieškiniu prašo šią sutartį pripažinti negaliojančia, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tai neduoda pagrindo teigti, jog ieškinio ir priešieškinio dalykas yra skirtingas. Abiem atvejais A. G. ginčija tą pačią 2006-01-12 paskolos sutartį (paskolos raštelį), ir nors priešieškiniu buvo prašoma šią sutartį pripažinti nesudaryta (1), pripažinti negaliojančiu paskolos raštelį (2) (civ. byla Nr. 2-1028-560/2008; 1 t., b. l. 38-40), o ieškiniu – pripažinti sutartį negaliojančia, apelianto tikslas tiek vienu, tiek ir kitu atveju buvo iš esmės tas pats – teismo sprendimas, kuriuo būtų panaikintos ginčijama sutartimi šalims nustatytos teisės ir pareigos, o A. G. neturėtų prievolės sumokėti R. P. 180 000 Lt, t. y. abiem atvejais yra tas pats nagrinėjimo objektas – paskolos sutarties (ne)galiojimas. Juolab kad priešieškinio antras reikalavimas pripažinti negaliojančiu paskolos raštelį (civ. byla Nr. 2-1028-560/2008; 1 t., b. l. 40), yra tapatus ieškinio reikalavimui nagrinėjamoje byloje. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju ieškinio ir priešieškinio dalykas sutampa.

Kolegijos nuomone, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą ir dėl ieškinio bei priešieškinio pagrindo tapatumo. Nepagrįsti apelianto argumentai dėl skirtingo ieškinio ir priešieškinio pagrindo, kadangi, jo teigimu, priešieškinyje buvo remiamasi CK 6.875 straipsniu dėl pinigų pagal ginčo sutartį nesumokėjimo A. G. fakto, o ieškinyje – CK 1.91 straipsniu, t. y. R. P. apgaule sudarant ginčo sandorį. Nurodyti argumentai neduoda pagrindo teigti, jog faktinis ieškinio ir priešieškinio reikalavimų pagrindas buvo skirtingas.

Iš civilinėje byloje Nr. 2-1028-560/2008 pareikšto priešieškinio (civ. byla Nr. 2-1028-560/2008; 1 t., b. l. 38-40) ir nagrinėjamoje byloje pateikto ieškinio (b. l. 2- 4) matyti, kad abiem atvejais apeliantas savo reikalavimus grindė iš esmės tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodydamas analogiškas ginčo sutarties sudarymo aplinkybes, jog R. P. pasiūlius už 505 000 Lt pirkti žemės sklypą ir nurodžius, kad už šį sklypą šis sumokėjo pardavėjai 180 000 Lt avansą, pareiškėjas A. G. 2006-01-12 pasirašė paskolos raštelį, manydamas, kad R. P. iš tiesų įvykdė dalį UAB „Akentas“ prievolės sumokėti pagal pirkimo-pardavimo sutartį žemės sklypo pardavėjai avansą, kurį pareiškėjas turės R. P. grąžinti, tačiau paaiškėjo, kad R. P. šių pinigų pardavėjai nesumokėjo, kadangi žemės sklypas buvo parduotas mažesne kaina. Nors apelianto teigimu, ieškinio, skirtingai nei priešieškinio, reikalavimą jis grindžia R. P. apgaule, sudarant ginčo sandorį, tačiau iš civilinėje byloje Nr. 2-1028-560/2008 pareikšto priešieškinio matyti, kad ir jame apeliantas buvo nurodęs argumentus, jog pasirašė paskolos raštelį, apgautas R. P. , negaudamas jame nurodytų pinigų, t. y. priešieškinyje jis rėmėsi faktiniu pagrindu, kad sudarė ginčo paskolos sutartį dėl R. P. apgaulės (civ. byla Nr. 2-1028-560/2008, 1 t., b. l. 39-40). Šios faktinės aplinkybės buvo nagrinėjamos Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1028-560/2008, kurioje buvo išnagrinėtas A. G. priešieškinio pagrįstumo klausimas (2008 m. liepos 17 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas; 1 t., b. l. 223-226; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis; 2 t., b. l. 74-80).

Dėl nurodytų motyvų, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, tinkamai įvertino reikšmingas šiam klausimui išspręsti aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso teisės normas, teisingai išspręsdamas šį klausimą. Todėl nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartį.

Teisėjai Alė BukavinienėKonstantinas GurinasAudronė Jarackaitė