Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grafko“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m.gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grafko“ skundą atsakovui Visagino savivaldybei, atstovaujamai Visagino savivaldybės administracijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Axis industries“, valstybės įmonei „Visagino energija“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB „Grafko“ pateikė teismui skundą, prašydamas iš atsakovo Visagino savivaldybės priteisti 49 411,58 Eur nuostolių, patirtų negavus pajamų, atlyginimą ir 238 725 Eur nuostolių dėl pareiškėjo šildymo sistemos sugadinimo atlyginimą. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas nurodė, kad Visagino savivaldybės administracija netinkamai įgyvendino projektą „Visagino šildymo sistemos modernizavimas ir atnaujinimas“, netinkamai organizavo šilumos tiekimą ir neužtikrino, kad pareiškėjas iki 2010–2011 metų šildymo sezono pradžios turėtų galimybę pradėti eksploatuoti renovuotą šilumos punktą jam nuosavybės teise priklausančiame pastate (viešbutyje), esančiame Visagino mieste, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas negalėjo eksploatuoti renovuoto šilumos punkto, kadangi tik 2010 m. gruodžio 30 d. buvo atlikti įžeminimo varžų matavimai bei kontūro įžeminimo darbai, būtini šilumos punkto eksploatavimui, o Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Valstybinė energetikos inspekcija) 2010 m. gruodžio 30 d. išdavė šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą Nr. 2848/10. Pareiškėjas teigė, kad generalinio rangovo AB „Axis Industries“ subrangovai vykdė darbus šilumos punkte 2010 m. gruodžio 3 d., 2010 m. gruodžio 21 d., 2010 m. gruodžio 29 d., 2011 m. sausio 7 d. Pareiškėjas nebuvo supažindintas su šilumos punkto išpildomąja dokumentacija prieš 2010–2011metų šildymo sezono pradžią, šilumos punktas nebuvo pareiškėjui perduotas naudotis, 2011 m. kovo 9 d. atliktų darbų trūkumų šalinimo aktas Nr. 216 pareiškėjui buvo įteiktas jau pasibaigus 2010–2011 metų šildymo sezonui. Kadangi šilumos punktas dėl nurodytų aplinkybių negalėjo būti naudojamas, o 2010 m. lapkričio pabaigoje prasidėjo šalčiai, pareiškėjui priklausančiame viešbučio pastate sutrūkinėjo vandentiekis, šildymo sistemos, vamzdynai, radiatoriai, unitazai, kriauklės, buvo sugadinti vandens maišytuvai bei kita santechnika.

Dėl šildymo sistemos sugadinimo pareiškėjas patyrė 238 725 Eur turtinę žalą, nes tiek kainuoja šildymo sistemos viešbutyje atstatymas. Visagino savivaldybės administracijai neužtikrinus, kad 2010–2011 metais pareiškėjo pastatui būtų tiekiama šilumos energija, pareiškėjas negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jei 2010–2011 metų šildymo sezono metu viešbučiui būtų tiekiama šiluma. Nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d., kai iki šilumos punkto renovacijos viešbučiui buvo tiekiama šiluma, pareiškėjas gavo 176 944,91 Lt pajamų, tuo tarpu 2010–2011 metų šildymo sezono metu per tą patį laikotarpį pareiškėjas gavo tik 6 336,60 Lt pajamų. Todėl dėl Visagino savivaldybės administracijos neteisėto neveikimo, pareiškėjui negavus pajamų iš apgyvendinimo viešbutyje veiklos, atsakovas privalo pareiškėjui atlyginti 49 411,58 Eur nuostolių, atsiradusių negavus pajamų.

Atsakovui pareiškus prašymą taikyti senatį pareiškėjo reikalavimui dėl 23 8725 Eur nuostolių, padarytų dėl viešbučio šildymo sistemos sugadinimo, atlyginimo pareiškėjas prašė atnaujinti terminą skundo reikalavimui pareikšti. Pareiškėjas savo prašyme teigė, kad terminas turi būti skaičiuojamas nuo pareiškėjo sužinojimo apie visą žalą, tai yra nuo 2014 m. lapkričio mėnesio. Be to, pareiškėjas manė, kad, 2013 m. rugsėjo 30 d. pareikšdamas reikalavimą dėl negautų pajamų atlyginimo, jis iš esmės pareiškė skundą dėl žalos atlyginimo, todėl senaties terminas turi būti atnaujintas.

Atsakovas Visagino savivaldybė, atstovaujama Visagino savivaldybės administracijos, su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsakovas paaiškino, kad Visagino miesto pirmojo mikrorajono šildymo sistemos įrenginių keitimo darbai buvo atliekami įgyvendinant projektą Nr. PI.06.02.01 “Visagino I-ojo mikrorajono pastatų atvirosios šildymo sistemos pertvarkymo į uždarąją“ (toliau – ir Projektas). Nauji modernizuoti šilumos punktai buvo priimami remiantis Projekte dalyvaujančių šalių pasirašyta Visagino pirmojo mikrorajono renovuojamų objektų šilumos punktų atjungimo ir įjungimo bei atliktų darbų priėmimo tvarka. Darbų priėmimo komisija pareiškėjui priklausančiam pastatui bei kitiems pastatams 2010 m. spalio 12 d. nustatė atliktų darbų defektus ir surašė atliktų darbų defektų aktą Nr. (4.27)-9-200, kuriame nurodė, kad nustatyti defektai netrukdo šilumos punktų eksploatacijai. Vienas iš bendrų trūkumų buvo tas, kad nebuvo pateiktas įžemintuvo įžeminimo varžos matavimo protokolas ir neįrengtas įžeminimo kontūras pagal elektros įrenginių įrengimo taisykles. Valstybinė energetikos inspekcija, atsižvelgusi į tai, kad Visagino miesto daugiabučių namų ir kitų statinių elektros skydinės paminėtu įgyvendinamu Projektu nebuvo projektuojamos ir montuojamos, o priklausė statinių savininkams, kurie iki šios dienos jiems priklausančius elektros įrenginius eksploatuoja be vidinės instaliacijos ir skydinių pertvarkymo, nurodytą trūkumą įrašė kaip neesminį, kuris netrukdo eksploatuoti elektros įrenginius, bet ateityje turi būti ištaisytas. Rangovas AB „Axis Industries” sutiko sumontuoti įžeminimo kontūrus tuose objektuose, kur jų nėra. Todėl 2012 m. gruodžio 30 d. pareiškėjui priklausančiame pastate buvo vykdomi įžeminimo kontūro montavimo darbai. Valstybinė energetikos inspekcija elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą Nr.3122/10, leidžiančią eksploatuoti šilumos punkto elektros įrenginius, išdavė 2010 m. gruodžio 2 d., tai yra iki faktinio darbų, nurodytų kaip neesminis trūkumas, atlikimo. Todėl nebuvo techninių kliūčių šilumos vartojimui pareiškėjui priklausančiame pastate, o jame įrengtas naujas šilumos punktas 2010–2011 metų šildymo sezono metu užtikrino galimybę vartoti šilumos energiją pastato šildymui ir karšto vandens ruošimui. Pareiškėjas nepasirašinėjo aktų, neteikė paklausimų, prašymų, nesirūpino Projekto vykdymo eiga, nepasiruošė šildymo sezonui, todėl pats yra atsakingas už patirtą žalą.

Atsakovo atstovas taip pat prašė taikyti senatį pareiškėjo reikalavimui dėl 238 725 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl pareiškėjui priklausančio viešbučio šildymo sistemos sugadinimo, atlyginimo, kadangi pareiškėjas apie žalos padarymą turėjo ir galėjo sužinoti ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 15 d., kuomet buvo surašytas aktas dėl šildymo sistemos sugadinimo, o reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė tik 2015 m. sausio mėnesį, tai yra praėjus daugiau kaip 3 metams nuo žalos padarymo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Axis Industries” su pareiškėjo skundu nesutiko.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Axis Industries” paaiškino, kad pareiškėjas turėjo galimybę eksploatuoti šilumos punktą iki 2010–2011 metų šildymo sezono pradžios, tačiau nevykdė teisės aktų nustatytų pasiruošimo šildymo sezonui darbų ir dėl savo kaltės nepasiruošė šildymo sezonui. Atstovai tvirtino, kad pareiškėjas pats turėjo pasirūpinti, jog pastatas būtų pradėtas šildyti, nes visi darbai, kurie buvo būtini šilumos punkto eksploatacijai, buvo atlikti. Teigė, kad karšto vandens tiekimo pareiškėjui faktas patvirtina, jog pareiškėjas turėjo galimybę pradėti šildyti pastatą.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m.gruodžio 30 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Grafko“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad byloje atliktos teismo ekspertizės akto išvados nepatvirtino, jog dėl atsakovo veiksmų sutrūkinėjo pastato šildymo sistemos įrenginiai. Atsakovo veiksmai įgyvendinant Visagino pirmojo mikrorajono šildymo sistemos keitimo iš atvirosios į uždarąją projektą, nebuvo tiesioginė pareiškėjo šildymo sistemos sugadinimo priežastis. Todėl teismas priėjo išvadą, kad tarp atsakovo veiksmų ir pareiškėjui atsiradusios žalos nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Adekvataus ryšio tarp atsakovo veiksmų ir kilusių pasekmių, t. y. žalos atsiradimo, negalėjo būti, nes atsakovas savo veiksmais pareiškėjo pastate esantiems šildymo įrenginiams nepadarė fizinio poveikio, dėl kurio jie galėjo trūkti, suskilinėti. Pareiškėjas rugsėjo–gruodžio mėnesiais nesikreipė nei į Visagino savivaldybės administraciją, nei į šilumos tiekimo paslaugas teikiančią VĮ „Visagino energija”, nei į rangovą AB „Axis Industries”, pareikšdamas, kad pradeda pastato šildymą, pateikdamas šildymo sezono pasirengimui būtinus dokumentus ar atlikdamas kitus veiksmus. Pareiškėjas, teigiantis, kad jo šildymo sistema sutrūkinėjo 2010 m. lapkričio mėnesį, niekam nepranešė apie įvykusią avariją ir tokio didelio mąsto šildymo sistemos įrenginių pažeidimus, dėl kurių, kaip tvirtina pareiškėjas, nebebuvo galima šildyti viso pastato, todėl dėl neaiškių priežasčių nevykdė Civilinio kodekso 6.387 straipsnio 1 dalies nuostatų, įpareigojančių pareiškėją apie tokį įvykį šilumos tiekimo įmonei pranešti nedelsiant. Iš VĮ „Visagino energija” atsakymo į pareiškėjo 2010 m. gruodžio 10 d. raštą teismas nustatė, kad pareiškėjas iš viso nėra pranešęs šilumos tiekėjui apie tuo metu jau turėjusią būti sugadintą pareiškėjo pastato šildymo sistemą. Jis to nepadarė net 2011 m. sausio 18 d., kai, dalyvaujant pareiškėjo atstovui, buvo nurašomi pareiškėjo šilumos, karšto, šalto vandens apskaitos prietaisų rodmenys. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ne tik kad nevykdė įstatymu jam priskirtos pareigos pranešti apie avariją ar kitokius pažeidimus, susijusius su šilumos energijos naudojimu šilumos tiekėjui, bet ir apie tai nepranešė kitiems suinteresuotiems asmenims. Toks pareiškėjo elgesys patvirtina faktą, kad pareiškėjas nelaikė Visagino savivaldybės administracijos atsakinga dėl sugadintos pareiškėjo šildymo sistemos. Nustačius, kad pareiškėjas naudojo šilumos energiją bei termofikacinį vandenį, teismui kilo pagrįstų abejonių dėl to, kada ir dėl kokių priežasčių faktiškai buvo sugadinta pareiškėjo šildymo sistema. Nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, atskleidžia ypatingai didelį pareiškėjo nerūpestingumą ir neatsargumą, nesiėmimą jokių veiksmų žalai išvengti ir rizikos dėl žalos atsiradimo prisiėmimą sau. Teismas sprendė, kad pareiškėjas pats savo neveikimu sukėlė žalą, patirtą dėl pastato nešildymo ir šildymo sistemos įrenginių sugadinimo. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jei visas viešbutis būtų šildomas, pareiškėjas realiai galėjo gauti tokias pajamas, kurias prašo priteisti kaip negautas. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė jo reikalaujamų priteisti patirtų nuostolių, atsiradusių pareiškėjui negavus pajamų iš apgyvendinimo veiklos, fakto, dydžio ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsniu, jis turėjo pareigą išaiškinti šalims apie tam tikrų procesinių veiksmų atlikimą ir jų neatlikimo pasekmes, todėl teismas tiek pareiškėjui, tiek ir Visagino savivaldybės administracijos atstovei išaiškino senaties termino taikymo sąlygas ir termino atnaujinimo galimybę. Pareiškėjas reikalavimą atlyginti žalą, patirtą dėl jo pastato šildymo sistemos sugadinimo, teisme pareiškė 2015 m. sausio 13 d., t. y. praleidęs 3 metų senaties terminą, numatytą Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje. Visagino savivaldybės administracija prašė pareiškėjo reikalavimui dėl žalos, padarytos dėl šildymo sistemos sugadinimo, taikyti senatį. Pareiškėjas prašė atnaujinti terminą šiam skundo reikalavimui paduoti. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai dėl senaties termino atnaujinimo nėra pagrįsti, nes jau 2010 m. gruodžio 15 d. pareiškėjo iniciatyva surašytame šildymo sistemos apžiūros akte buvo nustatyta, kad pastato šildymo sistemos, karšto ir šalto vandens vandentiekio bei pastato patalpų eksploatuoti nebegalima. Todėl pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo imtis aktyvių veiksmų, kad savalaikiai būtų įvertinta tuo padaryta žala bei nedelsdamas turėjo pareikšti reikalavimą dėl jos atlyginimo. Nenustačius senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių buvimo, teismas neturėjo pagrindo atnaujinti praleistą senaties terminą reikalavimui atlyginti nuostolius, patirtus dėl pareiškėjo pastato šildymo sistemos sugadinimo, o tai sudarė pagrindą teismui atmesti pareiškėjo reikalavimą atlyginti nuostolius dėl pastato šildymo sistemos sugadinimo. Teismas pažymėjo, kad, nustačius, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, negali būti tenkinamas ir pareiškėjo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo.

III.

Pareiškėjas UAB „Grafko“ pateikė teismui apeliacinį skundą, prašydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas prašo prijungti prie bylos Visagino mieste leidžiamus savaitraščius su vertimu į lietuvių kalbą, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti.

Pareiškėjas teigia, kad aplinkybę, jog negali gauti šilumos energijos viešbučio šildymo sistemai funkcionuoti iš atsakovui priklausančio ir jo rekonstruoto šilumos mazgo, patvirtina byloje esantys įrodymai, 2015 m. rugpjūčio 14 d. teismo ekspertizės aktas ir prašomi prijungti įrodymai. Pažymi, kad teismo ekspertas patvirtino, jog AB „Axis Industries“ iki statybos darbų pabaigos turėjo prižiūrėti naują šilumos punktą. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismo eksperto specialios žinios apima ne tik šilumos įrenginių techninės būklės įvertinimą, bet ir su šilumos eksploatavimu susijusios techninės dokumentacijos ir atliktų veiksmų įvertinimą, todėl teismas nepagrįstai nesivadovavo teismo eksperto išvadomis ir vertinimais. Pasak pareiškėjo, faktinis naujo šilumos punkto įrengimas neįrodo pareiškėjo galimybės naudoti atsakovui priklausantį šilumos mazgą viešbučio patalpų šildymui. Teismas visiškai neįvertino tos aplinkybės, kad naujasis šilumos punktas priklausė atsakovui, todėl net turėdamas galimybę naudoti naują šilumos punktą, pareiškėjas negalėjo to daryti be atsakovo leidimo, juo labiau, jog pareiškėjas neturėjo informacijos apie naujo šilumos punkto techninę būklę. Teismas netinkamai taikė Šilumos ūkio įstatymo nuostatas. Kadangi atsakovas įrenginėjo naują šilumos mazgą pagal Projektą, kuris nuosavybės teise priklausė atsakovui, todėl jis turėjo užtikrinti ne tik šilumos tiekimą viešbučiui, bet ir galimybę naudoti naują šilumos punktą viešbučio šildymui.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad AB „Axis Industries“ pradėjo seno šilumos mazgo demontavimą ir naujo montavimą neinformavusi pareiškėjo, kaip to reikalauja Visagino miesto 1-ojo mikrorajono renovuojamų objektų šilumos punktų atjungimo ir įjungimo bei atliktų darbų priėmimo tvarko aprašo (toliau – ir Aprašas) 9 punktas. Nuleidus termofikacinį vandenį iš viešbučio šildymo sistemos, nebuvo pašalinti jo likučiai, o prasidėjus 2010–2011 metų šildymo sezonui viešbučio sistema nebuvo papildyta siekiant išbandyti naują šilumos punktą. Pagal Aprašo 20 punktą, AB „Axis Industries“ turėjo organizuoti naujo šilumos punkto parengties šildymo sezonui akto pasirašymą, tačiau toks aktas pasirašytas nebuvo. Taip pat pagal Aprašo 22 punktą, AB „Axis Industries“ turėjo perduoti atliktus darbus pagal atliktų statybos ir remonto darbų aktą dalyvaujant pareiškėjui, tačiau viešbutyje atlikti darbai buvo perduodami be pareiškėjo dalyvavimo. Pagal Aprašo 24 punktą, AB „Axis Industries“, gavusi Valstybinės energetikos inspekcijos pažymą, turėjo prižiūrėti renovuotą šilumos punktą iki perdavimo-priėmimo akto pasirašymo, kuris buvo pasirašytas tik 2011 m. birželio 21 d. AB „Axis Industries“ turėjo parengti ir pateikti VĮ „Visagino energija“ naujo šilumos punkto parengties šildymo sezonui aktą ir šilumos energija viešbučio šildymui būtų teikiama be Valstybinės energetikos inspekcijos pažymos, tačiau tokio akto AB „Axis Industries“ parengusi nebuvo. Pareiškėjo vertinimu, nėra pagrindo tikėti AB „Axis Industries“ parodymais, kad visa dokumentacija atsakovui buvo perduota iki 2010–2011 metų šildymo sezono pradžios, t. y. kad AB „Axis Industries“ bei jos pasamdyti subrangovai vykdė darbus be dokumentacijos. Taip pat nėra pagrindo tikėti atsakovo 2011 m. rugpjūčio 30 d. rašte pateikta informacija, jog pareiškėjas buvo supažindintas su dokumentacija iki 2010–2011 metų šildymo sezono pradžios.

Pareiškėjas pabrėžia, kad teismas, remdamasis vien suinteresuotų asmenų teiginiais, yra konstatavęs ne vieną nepalankią pareiškėjui aplinkybę, tuo tarpu daugelis pareiškėjui palankių aplinkybių nebuvo nustatytos, nors buvo pateikti jas įrodantys objektyvūs duomenys. Pareiškėjas paaiškina, kad UAB „Grafko“ priteisus tik pusę šildymo sistemos atstatymo kaštų, pareiškėjas neturėtų galimybės atstatyti savo viešbučio šildymo sistemos, t. y. nebūtų atstatytas status quo (buvusi padėtis). Teigia, kad jam turėtų būti priteisiama negautų pajamų suma neatimant patirtų išlaidų, kadangi pareiškėjo patirtos išlaidos nėra susijusios su pajamų uždirbimu. Taip pat pareiškėjas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo reikalavimui dėl 238 725 Eur dydžio žalos atlyginimo priteisimo taikė senaties terminą, kadangi pareiškėjas neiškarto sužinojo, jog jam reikės atstatyti visą viešbučio šildymo sistemą. Pareiškėjo vertinimu, teismo išaiškinimas atsakovui, jog senaties terminas yra praleistas, yra nesuderinamas su Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinta pareiga teismui išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, bei rodo teismo neobjektyvumą. Pareiškėjo tvirtinimu, net ir konstatavus, jog yra praleistas senaties terminas, teismas jį turėjo atnaujinti.

Atsakovas Visagino savivaldybė, atstovaujama Visagino savivaldybės administracijos, su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas nei skunde, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nenurodė konkrečių Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kurias pažeidė ar kurių nesilaikė Visagino savivaldybė, jos institucijos (administracija) kaip viešojo administravimo subjektai ar darbuotojai, bei kaip šie pažeidimai pasireiškė įgyvendinant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punkte nustatytą savarankiškąją funkciją – šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimą. Apeliaciniame skunde taip pat nenurodytos konkrečios teisės aktų normos, kurias, pareiškėjo nuomone, pažeidė atsakovas. Visagino savivaldybės administracija sutinka su visais pirmosios instancijos teismo motyvais ir tvirtina, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Visagino energija“ atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

VĮ „Visagino energija“ pažymi, kad jau 2010 m. liepos mėnesį buvo pasirengusi tiekti šilumos energiją bei karštą vandenį į viešbutį ir nebuvo daroma jokių techninių kliūčių šilumos vartojimui. Pareiškėjo pastate įrengtas naujas šilumos punktas 2010–2011 metų šildymo sezono metu užtikrino galimybę vartoti šilumos energiją patalpų šildymui bei karšto vandens paruošimui. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas elgėsi neatsakingai Projekto vykdymo metu – nesirūpino jo eiga, todėl tik dėl savo kaltės nepasiruošė 2010–2011 metų šildymo sezonui. Be to, kiek yra VĮ „Visagino energija“ žinoma, Projekto vykdymo metu, visi darbai buvo vykdomi tik pastato (duomenys neskelbtini), Visagine, šilumos punkto atsakomybės ribose. Atsakovas savo veiksmais jokiu būdu ir forma neprisidėjo prie bendro pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Visagine, šildymo sistemos nusidėvėjimo, šildymo sistemos vamzdynų, radiatorių ir kitų pareiškėjui priklausančių materialinių vertybių sugadinimo ar sunaikinimo. Byloje yra įrodymų, kad pareiškėjas 2010 m. lapkričio bei gruodžio mėnesiais vartojo karštą vandenį, tai yra faktiškai eksploatavo naują šilumos punktą. Be to, pareiškėjas teigia, kad šildymo įrenginių pažeidimus pastebėjo 2010 m. gruodžio mėnesį, bet apie tai nei šilumą tiekiančiai įmonei, nei atsakovui, nei Projekto rangovui AB „Axis industries“ nepranešė. Toks pareiškėjo elgesys vertintinas kaip nerūpestingas, neatidus ir nesąžiningas. Todėl pareiškėjas savo paties netinkamais veiksmais neužtikrino, kad būtų išsaugotas jo turtas bei nekiltų žala.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Axis Industries“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, prašydamas atmesti apeliacinį skundą. Taip pat prašo iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad įrodymai, kuriais pareiškėjas remiasi, grįsdamas savo poziciją, buvo visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažinti kaip netinkami. Pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikti straipsniai iš Visagino mieste leidžiamų savaitraščių su vertimais į lietuvių kalbą, neva pagrindžiantys UAB „Grafko“ nurodytas faktines aplinkybes, negali būti vertintini kaip tinkami įrodymai administracinėje byloje. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo žodine nutartimi, įrašyta į teismo posėdžio protokolą, turėjo ją skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, o ne dar kartą prašyti prijungti prie šios administracinės bylos tuos pačius savaitraščių straipsnius jau apeliacinėje instancijoje. Taip pat, AB „Axis Industries“ nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ekspertas ne tik viršijo užduoto klausimo ribas bei savo kompetenciją, kas savaime sudaro pagrindą nesivadovauti atitinkamomis jo išvadomis, tačiau kartu pateikė prieštaraujančius kitiems bylos įrodymams duomenis. Tai atitinkamai sudaro savarankišką pagrindą pripažinti, kad nurodytos eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis, kaip įrodymais, pagrįstai nesivadovavo. Pabrėžia, kad pareiškėjas turėjo galimybe eksploatuoti šilumos punktą iki 2010–2011 metų šildymo sezono pradžios, tačiau nevykdė teisės aktuose nustatytų pasiruošimo šildymo sezonui darbų ir dėl savo kaltės nepasiruošė šildymo sezonui. Pareiškėjas nepagristai nurodo, kad AB „Axis Industries“ buvo atsakingas už aptariamo pastato šilumos ūki iki naujo šilumos mazgo perdavimo. AB „Axis Industries“ pažymi, kad tokia pareiškėjo pozicija yra ne tik kad pati savaime prieštaraujanti teisės aktams bei tarp atsakovo ir trečiojo asmens 2008 m. liepos 11 d. sudarytos rangos sutarties Nr. PI.06.02.01.01.0001 dėl Visagino pirmojo mikrorajono pastatų atviros šildymo sistemos pertvarkymo į uždarą sąlygoms, tačiau tokia pozicija iš esmės prasilenkia su paties pareiškėjo vadovės paaiškinimais, išsakytais 2015 m. birželio 26 d. teismo posėdyje. Teigia, kad pareiškėjas iki 2010–2011 metų šildymo sezono pradžios turėjo visas technines galimybes išvengti pastato šildymo sistemos įrangos sugadinimo, tačiau dėl savo kaltės to nepadarė. AB „Axis Industries“ tvirtinimu, pareiškėjo veiksmai nepasiruošiant šildymo sezonui, pripažintini neatsargiu elgesiu ir rizikos prisiėmimu. Šiuo atveju pats pareiškėjas savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo, t. y. tarp jo veiksmų ir žalos egzistuoja tiesioginis ryšys – jeigu pareiškėjas būtų įvertinęs situaciją ir tinkamai pasiruošęs šildymo sezonui, žala nebūtų atsiradusi. Pareiškėjo reikalaujamos atlyginti negautos pajamos yra nepagrįstos jokiais įrodymais ir įvertintos remiantis vienų jo veiklos metų rodikliais – nurodytas tik 2009–2010 metų atitinkamu laikotarpiu gautų pajamų skirtumas su 2010–2011 metų atitinkamu laikotarpiu gautomis pajamomis, neatskaičius sąnaudų ir kitų būtinų mokėjimų. AB „Axis Industries“ nuomone, teismas šiuo atveju priėjo teisingą ir pagrįstą išvadą taikydamas ieškinio senatį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl žalos, padarytos Visagino savivaldybės neteisėtais veiksmais, atlyginimo.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y.: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Šios įstatymo normos prasme terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 str. 2 d.) reiškia bet kokį viešosios atsakomybės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; sąvoka „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris daro tiesioginę įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėjo būti patenkinamas tik nustačius neteisėtus Visagino savivaldybės veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pabrėžtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai – būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiškėjo nurodomus veiksmus, iš kurių kildinama žala, neveikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, kurios atsiradimą sieja su tuo, jog Visagino savivaldybė netinkamai įgyvendino projektą „Visagino šildymo sistemos modernizavimas ir atnaujinimas“, netinkamai organizavo šilumos tiekimą ir neužtikrino, kad pareiškėjas iki 2010–2011 metų šildymo sezono pradžios turėtų galimybę pradėti eksploatuoti renovuotą šilumos punktą jam nuosavybės teise priklausančiame pastate (viešbutyje), esančiame (duomenys neskelbtini), Visagino mieste.

Byloje nustatyta, kad 2008-2010 metais Visagino savivaldybės administracija įgyvendino projektą „Visagino 1-ojo mikrorajono pastatų atvirosios šildymo sistemos pertvarkymas į uždarąją“. Visagino savivaldybės taryba 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu „Dėl pritarimo Ignalinos programos projektui „Visagino šildymo sistemos modernizavimas ir atnaujinimas“ Nr. TS-94 pritarė Visagino savivaldybės administracijos įgyvendinamam projektui „Visagino šildymo sistemos modernizavimas ir atnaujinimas“, kurio sudedamoji dalis buvo paminėtas projektas „Visagino 1-ojo mikrorajono pastatų atvirosios šildymo sistemos pertvarkymas į uždarąją“.

2008 m. gegužės 28 d. tarp VšĮ „Centrinės projektų valdymo agentūros“, Visagino savivaldybės administracijos ir UAB „AF-Terma sudaryta Paslaugų teikimo sutartis dėl Visagino miesto I-ojo mikrorajono šilumos punktų modernizacijos ir atnaujinimo darbų priežiūros bei dalyvavimo projekto valdyme (I t., b. l. 39-40). 2008 m. liepos 11 d. tarp VšĮ „Centrinės projektų valdymo agentūros“, Visagino savivaldybės administracijos ir AB „Axis Industries“ sudaryta rangos sutartis Nr. PI.06.02.01.01.00010/5-275 (I t., b. l. 35-38) dėl darbų, vadinamų „Visagino miesto I-ojo mikrorajono pastatų atviros šildymo sistemos pertvarkymo į uždarąją“.

Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, įgyvendinant projektą „Visagino I-ojo mikrorajono pastatų atvirosios šildymo sistemos pertvarkymas į uždarąją“, Visagino miesto I-ajame mikrorajone, kuriame yra pareiškėjui nuosavybes teise priklausantis pastatas (viešbutis), buvo atliekami pastatų šildymo sistemos įrenginių keitimo darbai. Komisija, sudaryta iš Visagino savivaldybės administracijos, AB“Axis Industries“ atstovų ir UAB „AF-Terma“ techninės priežiūros darbų vadovo, 2010 m. spalio 12 d. apžiūrėjo Visagino miesto 1-ojo mikrorajono komercinių ir biudžetinių objektų renovuotus šilumos punktus, tarp jų ir pareiškėjo pastato šilumos punktą, ir surašė defektų aktą Nr.(4.27)-9-200, kuriame nurodė, darbai atlikti pagal išduotas technines sąlygas, nustatyti neesminiai defektai, kurie šilumos modulio eksploatacijai netrukdo (I t. b. l. 43-47). 2010 m. spalio 29 d. Darbų perėmimo pažyma (Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu) Visagino savivaldybės administracija priėmė rangovo AB „Axis Industries“ atliktus šilumos punktų renovavimo darbus (I t., b. l. 52). Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2010 m. gruodžio 2 d. išdavė Elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą Nr. 3122/10 apie Visagino miesto 1-ojo mikrorajono pastatų šilumos punkto įrengimo (duomenys neskelbtini), Visagine, šilumos punkto vidaus elektros tinklų su vienfaziu įvadu sumontavimą, išbandymą ir atitikimą projektui, norminių teisės aktų reikalavimams bei galimumą naudoti pagal paskirtį (I t., b. l. 54). Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2010 m. gruodžio 30 d. išdavė šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą Nr. 2848/10 dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Visagine, šilumos punkto atitikimo projektui, norminių teisės aktų reikalavimams bei galimybės jį naudoti pagal paskirtį(I t., b. l. 53).

Remdamasis šiais byloje esančiais įrodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas iki 2010-2011 metų šildymo sezono pradžios 2010 m. spalio 3-8 d. būtų negalėjęs eksploatuoti šilumos punkto, nes pareiškėjo šilumos punkto renovavimo darbai buvo baigti ir Visagino savivaldybės administracijos buvo priimti. Pirmosios instancijos teismo liudytoju apklaustas Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos inspektorius A. D. ir teismo paskirtą ekspertizę atlikęs teismo ekspertas S. Z. patvirtino, kad pareiškėjo pastate esantis šilumos punktas buvo parengtas eksploatavimui.

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punkte įtvirtinta savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybės funkcija – šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 42 punktą (2009 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. XI-250 redakcija), šilumos tiekimas – tai centralizuotai pagamintos šilumos pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams. Nagrinėjau atveju nenustatyta, kad prasidėjus 2010-2011 metų šildymo sezonui, Visagino savivaldybėje nebūtų centralizuotai pagaminta šiluma bei nebūtų pristatyta pareiškėjui. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas tvirtina, kad jam nuosavybės teise priklausančiame pastate (viešbutyje), esančiame Visagino mieste, (duomenys neskelbtini), esančio renovuoto šilumos punkto iki 2010-2011 metų šildymo sezono pradžios jis negalėjo pradėti eksploatuoti dėl Visagino savivaldybės kaltės, tačiau konkrečių neteisėtų Visagino savivaldybės veikų pareiškėjas nenurodo. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo konkrečių teisės normų, kurias, jo manymu, pažeidė atsakovas, dėl kurių pareiškėjui galėjo kilti žala. Pareiškėjas apsiriboja bendro pobūdžio teiginiais dėl Visagino savivaldybės netinkamai įgyvendinto projekto „Visagino šildymo sistemos modernizavimas ir atnaujinimas“, kurie savaime nepatvirtina, kad viešojo administravimo subjektas neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus turėjo ir privalėjo veikti.

Nagrinėjamoje byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo surinkti bei išsamiai įvertinti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Visagine, esantis šilumos punktas buvo renovuotas tinkamai ir laiku, o minėtas „Visagino 1-ojo mikrorajono pastatų atvirosios šildymo sistemos pertvarkymas į uždarąją“ projektas byloje aptariamu aspektu buvo įgyvendintas tinkamai. Todėl nagrinėjamu atveju Visagino savivaldybės neteisėtų veiksmų dėl šildymo sistemos renovavimo ir šilumos tiekimo pareiškėjui nenustatyta.

Dėl paminėto spręstina, kad, remiantis byloje esančia medžiaga, Visagino savivaldybės neteisėti veiksmai (ar neveikimas), kurie yra privalomoji viešosios civilinės atsakomybės sąlyga, byloje nenustatyti. Nenustačius tokių veiksmų, pareiškėjų reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, kadangi savivaldybei civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį nekyla.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 47 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jis pats tiesiogiai ar netiesiogiai yra suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu. Teisėjas taip pat negali dalyvauti nagrinėjant bylą: 1) jeigu jis pirmiau nagrinėjant tą bylą dalyvavo kaip liudytojas, specialistas, ekspertas, vertėjas, atstovas, prokuroras, teismo posėdžių sekretorius; 2) jeigu jis yra šalių, kitų proceso dalyvių ar kolegijos teisėjų giminaitis; 3) jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu.

Nagrinėjamoje byloje aplinkybių, kurios būtų pagrįstas pagrindas išvadai, kad bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusi teisėja galėjo būti suinteresuota šios bylos baigtimi arba kad egzistavo kiti ABTĮ 47 straipsnyje nustatyti teisėjo nusišalinimo pagrindai, nėra. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nebuvo objektyvus, nes teismo posėdžio metu išaiškino atsakovui, jog yra praleistas senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo, tačiau, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl žalos atlyginimo išnagrinėjo iš esmės, t. y. vertino atsakovo veiksmų teisėtumą ir priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino byloje esančius įrodymus ir priėjo nustatytas faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Todėl vien tai, kad vertindamas dalį pareiškėjo nurodytos patirtos turtinės žalos pagrįstumą, teismas pripažino, kad yra pasibaigusi ieškinio senatis, nesudaro pagrindo spręsti, jog ši byla buvo išnagrinėta šališkai ar neobjektyviai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašomi prijungti prie bylos Visagino mieste leidžiamų savaitraščių kopijos su vertimu į lietuvių kalbą nagrinėjamai bylai nėra aktualūs, todėl prie bylos neprijungiami.

Kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo. Dėl to apeliacinis yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Axis Industries“ atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė abstraktų prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurio nedetalizavo (nenurodė konkrečių patirtų išlaidų, nepateikė jų paskaičiavimo), dėl ko negali būti įvertinta, ar prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra pagrįstas (ABTĮ 45 str. 1 d.). Todėl trečiojo suinteresuoto asmens prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas nespręstinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grafko“ apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m.gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.