Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

trečiojo suinteresuoto asmens VĮ „Visagino energija“ atstovams T. Z., V. A. B., trečiojo suinteresuoto asmens AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams V. Z., V. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl žalos atlyginimo atsakovui Visagino savivaldybei, atstovaujamai Visagino savivaldybės administracijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „(duomenys neskelbtini)“, VĮ „Visagino energija“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas patikslintu skundu suformulavęs skundo pagrindą ir dalyką(II t. 127-132 b.l.)iš atsakovo prašo priteisti 49411,58 eurų nuostolių, patirtų negavus pajamų, atlyginimą ir 238725 eurų nuostolių dėl pareiškėjo šildymo sistemos sugadinimo atlyginimą; o taip pat priteisti 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas skunde ir jo atstovai teismo posėdžiuose teikė paaiškinimus ir palaikė patikslintame skunde(IIt., 127-132b.l.) suformuluotu pagrindu grindžiamus reikalavimus ir paaiškino, kad Visagino savivaldybės administracija netinkamai įgyvendino projektą „Visagino šildymo sistemos modernizavimas ir atnaujinimas“, netinkamai organizavo šilumos tiekimą ir neužtikrino, kad pareiškėjas iki 2010/2011 metų šildymo sezono pradžios turėtų galimybę pradėti eksploatuoti renovuotą šilumos punktą jam nuosavybės teise priklausančiame pastate( viešbutyje), esančiame Visagino mieste (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas negalėjo eksploatuoti renovuoto šilumos punkto, kadangi tik 2010-12-30 buvo atlikti įžeminimo varžų matavimai bei kontūro įžeminimo darbai, būtini šilumos punkto eksploatavimui, o Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2010-12-30 išdavė šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą–pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo atstovai teigė, kad generalinio rangovo AB „(duomenys neskelbtini)“ subrangovai vykdė darbus šilumos punkte 2010-12-03, 2010-12-21, 2010-12-29, 2011-01-07, pareiškėjas nebuvo supažindintas su šilumos punkto išpildomąja dokumentacija prieš 2010-2011metų šildymo sezono pradžią, šilumos punktas nebuvo pareiškėjui perduotas naudotis, 2011-03-09 atliktų darbų trūkumų šalinimo aktas Nr.216 pareiškėjui buvo įteiktas jau pasibaigus 2010-2011 metų šildymo sezonui. Kadangi šilumos punktas dėl nurodytų aplinkybių negalėjo būti naudojamas, o 2010 m. lapkričio pabaigoje prasidėjo šalčiai, pareiškėjui priklausančiame viešbučio pastate (duomenys neskelbtini) Visagine sutrūkinėjo vandentiekis, šildymo sistemos, vamzdynai, radiatoriai, unitazai, kriauklės, buvo sugadinti vandens maišytuvai bei kita santechnika. Dėl šildymo sistemos sugadinimo pareiškėjas patyrė 238 725 Eur turtinę žalą, nes tiek kainuoja šildymo sistemos viešbutyje atstatymas. Visagino savivaldybės administracijai neužtikrinus, kad 2010-2011 metais pareiškėjo pastatui būtų tiekiama šilumos energija, pareiškėjas negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jei 2010-2011 metų šildymo sezono metu viešbučiui būtų tiekiama šiluma. Nuo 2009-11-01 iki 2010-03-31, kai iki šilumos punkto renovacijos viešbučiui buvo tiekiama šiluma, pareiškėjas gavo 176944,91Lt pajamų, tuo tarpu 2010-2011 metų šildymo sezono metu per tą patį laikotarpį pareiškėjas gavo tik 6336,60Lt pajamų. Todėl dėl Visagino savivaldybės administracijos neteisėto neveikimo pareiškėjui negavus pajamų iš apgyvendinimo viešbutyje veiklos, atsakovas privalo pareiškėjui atlyginti 49411,58 Eur nuostolių, atsiradusių negavus pajamų. Atsakovo atstovei pareiškus reikalavimą taikyti senatį pareiškėjo reikalavimui dėl atlyginimo 238725Eur nuostolių, padarytų viešbučio šildymo sistemos sugadinimu, pareiškėjas prašo atnaujinti terminą skundo reikalavimui pareikšti( III t., 107-109 b.l.).Pareiškėjas savo prašyme teigia, kad terminas turi būti skaičiuojamas nuo pareiškėjo sužinojimo apie visą žalą, tai yra nuo 2014 m. lapkričio mėnesio. Be to, pareiškėjas mano, kad 2013-09-30 pareikšdamas reikalavimą dėl negautų pajamų atlyginimo, jis iš esmės pareiškė skundą dėl žalos atlyginimo, todėl senaties terminas turi būti atnaujintas. Pareiškėjo atstovas prašo skundą tenkinti.

Visagino savivaldybės administracijos atstovė atsiliepimuose į skundą ir į patikslintą skundą su juo nesutiko ir atsiliepimuose bei teismo posėdžiuose paaiškino, kad Visagino miesto I-ojo mikrorajono šildymo sistemos įrenginių keitimo darbai buvo atliekami įgyvendinant projektą Nr. PI.06.02.01 “Visagino I-ojo mikrorajono pastatų atvirosios šildymo sistemos pertvarkymo į uždarąją“. Nauji modernizuoti šilumos punktai buvo priimami remiantis projekte dalyvaujančių šalių pasirašyta Visagino 1-ojo mikrorajono renovuojamų objektų šilumos punktų atjungimo ir įjungimo bei atliktų darbų priėmimo Tvarka. Darbų priėmimo komisija pareiškėjui priklausančiam pastatui bei kitiems pastatams 2010-10-12 nustatė atliktų darbų defektus ir surašė atliktų darbų defektų aktą Nr(duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad nustatyti defektai netrukdo šilumos punktų eksploatacijai. Vienas iš bendrų trūkumų buvo tas, kad nebuvo pateiktas įžemintuvo įžeminimo varžos matavimo protokolas ir neįrengtas įžeminimo kontūras pagal elektros įrenginių įrengimo taisykles. Valstybinė energetikos inspekcija, atsižvelgusi į tai, kad Visagino miesto daugiabučių namų ir kitų statinių elektros skydinės paminėtu įgyvendinamu projektu nebuvo projektuojamos ir montuojamos, o priklausė statinių savininkams, kurie iki šios dienos jiems priklausančius elektros įrenginius eksploatuoja be vidinės instaliacijos ir skydinių pertvarkymo, nurodytą trūkumą įrašė kaip neesminį, kuris netrukdo eksploatuoti elektros įrenginius, bet ateityje turi būti ištaisytas. Rangovas AB “ (duomenys neskelbtini)” sutiko sumontuoti įžeminimo kontūrus tuose objektuose, kur jų nėra. Todėl 2012-12-30 pareiškėjui priklausančiame pastate buvo vykdomi įžeminimo kontūro montavimo darbai. Valstybinė energetikos inspekcija elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą – pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiančią eksploatuoti šilumos punkto elektros įrenginius, išdavė 2010-12-02, tai yra iki faktinio darbų, nurodytų kaip neesminis trūkumas, atlikimo. Atsakovo atstovė teigia, kad nebuvo techninių kliūčių šilumos vartojimui pareiškėjui priklausančiame pastate, o jame įrengtas naujas šilumos punktas 2010-2011 m. šildymo sezono metu užtikrino galimybę vartoti šilumos energiją pastato šildymui ir karšto vandens ruošimui. Pareiškėjas nepasirašinėjo aktų, neteikė paklausimų, prašymų, nesirūpino projekto vykdymo eiga, nepasiruošė šildymo sezonui, todėl pats yra atsakingas už patirtą žalą. Atsakovo atstovė prašo taikyti senatį pareiškėjo reikalavimui dėl 238725 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl pareiškėjui priklausančio viešbučio šildymo sistemos sugadinimo, atlyginimo, kadangi pareiškėjas apie žalos padarymą turėjo ir galėjo sužinoti ne vėliau kaip 2010-12-15, kuomet buvo surašytas aktas dėl šildymo sistemos sugadinimo, o reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė tik 2015m. sausio mėnesį, tai yra praėjus daugiau kaip 3 metams nuo žalos padarymo(IIIt., 104-105 b.l.). Atsakovo atstovė prašė skundą atmesti.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų AB “ (duomenys neskelbtini) ” ir VĮ „Visagino energija” atstovai su skundu nesutiko. AB “ (duomenys neskelbtini) ” atsiliepime į skundą ir jo bei VĮ „Visagino energija“ atstovai teismo posėdžiuose paaiškino, kad pareiškėjas turėjo galimybę eksploatuoti šilumos punktą iki 2010-2011 metų šildymo sezono pradžios, tačiau nevykdė teisės aktais nustatytų pasiruošimo šildymo sezonui darbų ir dėl savo kaltės nepasiruošė šildymo sezonui. Atstovai tvirtino, kad pareiškėjas pats turėjo pasirūpinti, kad pastatas būtų pradėtas šildyti, nes visi darbai, kurie buvo būtini šilumos punkto eksploatacijai, buvo atlikti. Jie taip pat pažymėjo, kad karšto vandens tiekimo pareiškėjui faktas patvirtino ir tai, kad pareiškėjas turėjo galimybę savalaikiai pradėti šildyti pastatą. Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai prašė skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso pastatas (viešbutis), un.Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Visagino mieste(toliau – ir pastatas, ir viešbutis). Pastate yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų( I t., 12-14 b.l.). 2008-2010 metais Visagino savivaldybės administracija įgyvendino projektą“ Visagino 1-ojo mikrorajono pastatų atvirosios šildymo sistemos pertvarkymas į uždarąją“( toliau - ir Projektas).2007-08-30 Visagino savivaldybės taryba sprendimu Nr.TS-94 pritarė Visagino savivaldybės administracijos įgyvendinamam projektui „Visagino šildymo sistemos modernizavimas ir atnaujinimas“, kurio sudedamoji dalis buvo paminėtas Projektas. Projektas finansuojamas Ignalinos programos(ES) ir nacionalinėmis lėšomis.Projekto įgyvendinančioji institucija, vykdanti projekto įgyvendinimo priežiūros ir kontrolės funkcijas, buvo VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“. Šiai institucijai organizavus viešųjų pirkimų konkursus, buvo sudarytos trišalės sutartys Projekto vykdymui: 2008-05-28 tarp VšĮ „Centrinės projektų valdymo agentūros“, Visagino savivaldybės administracijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“(vėliau pavadinimas pakeistas į UAB „(duomenys neskelbtini)“(54 b.l.)) sudaryta Paslaugų teikimo sutartis dėl Visagino miesto I-ojo mikrorajono šilumos punktų modernizacijos ir atnaujinimo darbų priežiūros bei dalyvavimo projekto valdyme (39-40b.l.); 2008-07-11 tarp VšĮ „Centrinės projektų valdymo agentūros“, Visagino savivaldybės administracijos ir AB „(duomenys neskelbtini)“(rangovo) sudaryta Rangos sutartis(35-38b.l.), dėl darbų, vadinamų „Visagino miesto I-ojo mikrorajono pastatų atviros šildymo sistemos pertvarkymo į uždarąją“. Rangos sutartyje darbus numatyta atlikti iki 2010-08-31. 2007-12-27 Visagino savivaldybės tarybos sprendimu Nr.TS-155 buvo sudarytas projekto“ Visagino 1-ojo mikrorajono šildymo sistemos modernizavimas ir atnaujinimas“ Priežiūros komitetas( IIIt., 4 b.l.).2009-08-06 Visagino savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr.TS-178, kuriuo rekomendavo Visagino savivaldybės gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų savininkams ir valdytojams priimti sprendimus dėl esamų šilumos punktų demontavimo ir naujų šilumos punktų sumontavimo jų pastatuose vykdant Ignalinos programos lėšomis finansuojamus projektus: Visagino 1-ojo mikrorajono pastatų atviros šildymo sistemos pertvarkymo į uždarąją – iki 2009m. šildymo sezono pradžios ir „Visagino miesto centralizuotos šildymo sistemos modernizavimas ir atnaujinimas“ – iki 2010m. šildymo sezono pradžios. Šiuo sprendimu Visagino savivaldybės taryba nustatė, kad šilumos punktai projektų vykdymo metu ir 5 metus po projektų vykdymo yra Visagino savivaldybės nuosavybė bei kad šilumos punktais projektų vykdymo metu ir 5 metus po projektų įvykdymo neatlygintinai naudojasi pastatų savininkai ir valdytojai(70b.l.). 2010-08-25 Ignalinos programos projekto“Visagino šildymo sistemos modernizavimas ir atnaujinimas“ I etapo priežiūros komiteto posėdyje buvo patvirtintas Visagino miesto 1-ojo mikrorajono renovuojamų objektų šilumos punktų atjungimo ir įjungimo bei atliktų darbų priėmimo tvarkos aprašas( toliau – ir Aprašas)( IIIt. 10-11 b.l., II t.150-154 b.l). Pagal Aprašo 15 punktą Rangovas(subrangovas)pagal suderintą su Užsakovu(Visagino savivaldybės administracija)darbo grafiką, atlieka šilumos punkto įrengimų montavimo darbus.

Įgyvendinant projektą Nr.PI.06.02.01 „Visagino I-ojo mikrorajono pastatų atvirosios šildymo sistemos pertvarkymas į uždarąją“, Visagino miesto I-ajame mikrorajone, kuriame yra pareiškėjo viešbutis, buvo atliekami pastatų šildymo sistemos įrenginių keitimo darbai. 2010-10-12 komisija, sudaryta iš Visagino savivaldybės administracijos, AB“ (duomenys neskelbtini)“ atstovų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ techninės priežiūros darbų vadovo, apžiūrėjo Visagino miesto 1-ojo mikrorajono komercinių ir biudžetinių objektų renovuotus šilumos punktus, tarp jų ir pareiškėjo pastato šilumos punktą, ir surašė defektų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (It. 43-47 b.l.)( toliau - ir defektų aktas). Šiuo aktu komisija nustatė, kad darbai atlikti pagal išduotas technines sąlygas, nustatyti neesminiai defektai, kurie šilumos modulio eksploatacijai netrukdo. Pagal komisijos išvadą, AB“ (duomenys neskelbtini)“ nustatytus defektus turėjo pašalinti iki 2011-01-11. 2010-10-28 išduotu dokumentu „Pažyma apie techninių sąlygų įvykdymą Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ“Visagino energija“ Valstybinės energetikos inspekcijai patvirtino, kad buvo įvykdytos VĮ „Visagino energija“ išduotos techninės sąlygos šilumos ir karšto vandens ruošimo sistemų rekonstrukcijai prie pažymos pridėtame sąraše nurodytiems pastatams, tarp jų ir pareiškėjo pastatui(3t.,130.b.l.). 2010-10-29 Darbų perėmimo pažyma(atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu)Visagino savivaldybės administracija priėmė rangovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus šilumos punktų renovavimo darbus( I t., 52 b.l.). 2010-12-02 Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos išdavė Elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą apie Visagino miesto 1-ojo mikrorajono pastatų šilumos punkto įrengimo (duomenys neskelbtini) Visagine šilumos punkto vidaus elektros tinklų su vienfaziu įvadu sumontavimą, išbandymą ir atitikimą projektui, norminių teisės aktų reikalavimams bei galimumą naudoti pagal paskirtį(It., 54 b.l.). 2010-12-30 Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos išdavė šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini) Visagine, šilumos punkto atitikimo projektui, norminių teisės aktų reikalavimams bei galimybės jį naudoti pagal paskirtį(It., 53 b.l.). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjo šilumos punkte 2010m. gruodžio ir sausio mėnesio pradžioje buvo vykdomi 2010-10-12 defektų akte nurodytų trūkumų šalinimo darbai(It.,97-102b.l.). 2011-03-09 komisija, sudaryta iš Visagino savivaldybės administracijos, rangovo AB „(duomenys neskelbtini)“ ir techninę priežiūrą vykdančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų surašė atliktų darbų trūkumų šalinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė, kad darbai objekte (duomenys neskelbtini) Visagine pagal 2008-07-11 rangos sutartį atlikti pilnai, užsakovas pretenzijų neturi, 2010-10-12 defektų aktu užfikuoti darbų trūkumai pašalinti pilnai(IIt., 112 b.l.). 2011-06-15 Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta komisija 2011-06-21 atliktų darbų trūkumų šalinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė objekte (duomenys neskelbtini) Visagine pagal 2008-07-11 rangos sutartį atliktų darbų trūkumų, užfiksuotų 2010-10-12 ir 2010-10-29 defektų aktais, šalinimą ir konstatavo, kad darbai pagal rangos sutartį atlikti pilnai(It.,55-56,58 b.l.). 2011-06-21 Statybos rangos atliktų darbų priėmimo perdavimo aktu, 2015-06-15 Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta komisija, atsižvelgdama į 2010-10-29 darbų perėmimo pažymą, patikrinusi darbus, atliktus pagal 2008-07-11 rangos sutartį ir 2009-10-15 VĮ „Visagino energija“ išduotas technines sąlygas, nustatė, kad darbai atlikti paga patvirtintą sąmatą bei galiojančių normatyvinių dokumentų, reglamentuojančių darbų atlikimą, reikalavmus ir darbų užsakovas pretenzijų neturi(It.,58 b.l.).

Pareiškėjas teigia, kad dėl 2010 metų lapkričio mėnesį užėjusių šalčių pastato šildymo sistema užšalo, vamzdynas ir radiatoriai sutrūkinėjo, todėl pastato šildymo sistemos nebebuvo galima eksplotauoti. Iš 2015-06-02 Lietuvos hidrometereologijos tranybos prie Aplinkos ministerijos Dūkšto metereologijos stoties pažymos nustyta, kad 2010m. lapkričio mėnesio pabaigoje nuo 2010-11-26 iki 2010-11-30 vidutinė paros temperatūra Visagino mieste nukrito nuo -3,9 C iki -12,7C (III t.,57 b.l.). 2010-12-15 pareiškėjo atstovai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius apžiūrėjo pareiškėjo pastato šildymo ir vandentiekio sistemą ir surašė apžiūros aktą, kuriuo konstatavo kad visuose pastato aukštuose šildymo sistemos vamzdynas ir radiatoriai sutrūkinėję ir pastato šildymo sistemos eksploatuoti nebegalima. Pareiškėjas teigia, kad bylos nagrinėjimo metu jo pastato šildymo sistema tebėra neeksploatuojama.

Byloje kilo ginčas dėl nuostolių, atsiradusių dėl neteisėtų savivaldybės institucijos aktų, atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau - CK) 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savivaldybės darbuotojo kaltės.Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialus – tai viešosios teisės subjektas – valstybė arba savivaldybė. Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės arba savivaldybės atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms(civilinė atsakomybė be kaltės), t.y. : valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų(neveikimo) ir žalos. Įstatymo normos prasme terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271str.2d.) reiškia bet kokį viešosios atsakomybės subjektą(valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir pan.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; sąvoka „aktas“(CK 6.271 str.3d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą(neveikimą), kuris daro tiesioginę įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams(valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės aktai ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t.). Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus(neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų(neveikimo)ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos ( jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme)kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų(neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat, ar atitinkamos pasekmės(jei jos nustatomos)atsirado būtent dėl tų valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų(jų pareigūnų) neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą, atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų ( jų pareigūnų) neteisėtų veiksmų. Nurodytas tris būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinės atsakomybė negali būti taikoma(2013-03-07 Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-90/2013 ir kt.)

Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas yra įstatymuose nustatytos pareigos nevykdymas arba įstatyme draudžiamų veiksmų atlikimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti-prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neveikimas yra tada, kai valdžios institucijos tarnautojui, pareigūnui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, tačiau jis tos pareigos nevykdo. Tai neteisėta, jeigu nurodyto pobūdžio elgesio reikalaujama teisės aktų pagrindu(CK 6.246str.1 dalis).Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir objektyviai ją vykdė.

Kaip minėta, pareiškėjas jam padarytą turtinę žalą kildina iš Visagino savivaldybės administracijos nevykdymo ar netinkamo vykdymo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punkte savivaldybei priskirtos funkcijos organizuoti šilumos tiekimą, skunde konkrečiai nurodydamas, kad pareiškėjas neturėjo galimybės pradėti eksploatuoti savo šildymos sistemos viešbučio patalpų šildymui iki 2010-2011 metų šildymo sezono pradžios, nes atsakovas, vykdęs Visagino I-ojo mikrorajono pastatų atviros šildymo sistemos petvarkymo į uždarąją sistemą projektą, neužtikrino, kad pareiškėjas turėtų galimybę gauti šilumą, tai yra : pareiškėjui savalaikiai nebuvo išduota Valstybinės energetikos inspekcijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo-aktas pažyma, kad sumontuoti rekonstruoti šilumos įrenginiai atitinka projektą bei teisės aktų reikalavimus(tokia pažyma išduota tik 2010-12-30); iki 2010-12-30 nebuvo atlikti įžeminimo varžų matavimo bei kontūro įžeminimo darbai; projekto generalinio rangovo AB “(duomenys neskelbtini)”samdytas subrangovas UAB “(duomenys neskelbtini)” po 2010-2011 metų šildymo sezono pradžios, tai yra 2010-12-03, 2010-12-21, 2010-12-29, 2011-01-07, pareiškėjo pastate vykdė darbus, susijusius su renovuotu šilumos punktu, pareiškėjas nebuvo supažindintas su modernizuoto šilumos punkto išpildomąja dokumentacija prieš 2010-2011 šildymo sezono pradžią, kadangi iki šildymo sezono pradžios dar nebuvo aukščiau paminėtų tik 2010-12-30 gautų dokumentų, pareiškėjo šilumos punktas nebuvo išbandytas ir nebuvo perduotas pareiškėjui, todėl pareiškėjas neturėjo teisės juo naudotis. Kadangi Visagino savivaldybės administracija nurodytu būdu neužtikrino, kad pareiškėjo viešbučiui būtų tiekiama šiluma, pareiškėjas negavo 19411,58 Eur pajamų iš apgyvendinimo veiklos ir patyrė 238725Eur nuostolių dėl nešildomo pastato šilumos sistemos sugadinimo.

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktu savivaldybei priskirta funkcija organizuoti šilumos tiekimą. Ginčo laikotarpiu galiojusios redakcijos Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 11 ir 39 punktai nustatė, kad šilumos tiekimas – tai centralizuotai pagamintos šilumos pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams, o karšto vandens tiekimas – centralizuotai paruošto karšto vandens pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams. Taigi savivaldybės pareiga yra užtikrinti, kad centralizuotai pagaminta šiluma bei centralizuotai paruoštas karštas vanduo būtų pristatomas ir parduodamas šilumos vartotojams pagal jų poreikius. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, aprūpinimo šiluma sistema – tai organizacinis –techninis ūkio kompleksas, skirtas gaminti ir tiekti šilumą vartotojams, valdomas šilumos tiekėjo ir susidedantis iš šilumos perdavimo tinklo bei vieno ar daugiau prie tinklo prijungtų šilumos gamintojų. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 11 straipsnio 1-2 dalis Šilumos ir karšto vandens tiekėjas atsako už sutartyse nustatytos kokybės šilumnešio pristatymą šilumos vartotojams iki tiekimo-vartojimo ribos, o šilumos pirkimo-pardavimo vieta ir tiekimo-vartojimo riba nustatomos šilumnešio vamzdynų vietoje, kurioje tiekėjo įrenginiai sujungti su vartotojui nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais. Kaip jau nustatyta, Visagino miesto I-ajam mikrorajonui šilumos energiją tiekė VĮ “Visagino energija”, o pareiškėjo pastatas yra būtent šiame mikrorajone.Visagino savivaldybės administracija organizavo Ignalinos programos(ES) ir nacionalinėmis lėšomis finansuojamo projekto „Visagino miesto I-ojo mikrorajono pastatų atviros šildymo sistemos pertvarkymo į uždarąją“ darbus, pagal 2008-07-11 sudarytą rangos sutartį juos atlikti pavesdama rangovui AB „(duomenys neskelbtini) “, o darbų techninę priežiūrą 2008-05-28 sutartimi pavesdama vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini) “.

Pareiškėjo dalyvavimas šiame projekte buvo pagrįstas jo paties apsisprendimu. Pareiškėjas pats išreiškė savo valią dalyvauti projekte(IIt., 149 b.l.). Pareiškėjo atstovė E.O. teismo posėdyje taip pat patvirtino šią aplinkybę. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas viešbutį pagal 2007-08-17 nuomos sutartį Nr.V 07/01 iki 2016-04-30 buvo išnuomojęs UAB “(duomenys neskelbtini)”. Sudaryta nuomos sutartis buvo išviešinta, ją įregistruojant Nekilnojamojo turto registre bei nurodant, kad ji sudaryta dėl pareiškėjo pastato. 2013-08-02 Nekilnojamojo turto tregistro duomenimis pareiškėjo pastatas dar tebebuvo išnuomotas UAB “(duomenys neskelbtini)”(1t., 13, 151-156b.l. ). Nors pareiškėjas teismui pateikė Susitarimą dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr.V07/01 nutraukimo, kuriuo nuomos sutartį šalys susitarė nutraukti nuo 2007-12-01(1t., 137 b.l.), tačiau teismo posėdžiuose pareiškėjo atstovai tvirtino, kad 2009 metais nuomos sutartis nebuvo nutraukta(E.O. paaiškinimai 2015-06-26 teismo posėdyje, V.V. paaiškinimai 2015-12-07 teismo posėdyje),bet 2009 metais UAB “(duomenys neskelbtini)” direktorė E.O. perėjo dirbti UAB “(duomenys neskelbtini)” direktore. Tik 2014-11-26 Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo pastato nuomos sutarties su UAB “(duomenys neskelbtini)” yra išregistruota((IIt.,101-103 b.l.). Be to, abu pareiškėjo atstovai teismo posėdžiuose patvirtino, kad pareiškėjo pastato šilumos energijos pirkimo ir pardavimo sutartis iki 2010-07-29 buvo sudaryta su UAB “(duomenys neskelbtini)”. 2015-01-29 Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartimi UAB “(duomenys neskelbtini)” pripažinta bankrutavusia ir yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro( III t., 13-17 b.l.), todėl teismo buvo pašalinta iš proceso dalyvių(IIt., 35 b.l., IIIt.,40 b.l.). Šios aplinkybės paaiškina, kodėl bylos dokumentuose yra minimas ne tik UAB “(duomenys neskelbtini)”, bet ir UAB (duomenys neskelbtini)”.

2015-06-26 teismo posėdyje pareiškėjo atstovė E.O. paaiškino, kad vykdant pareiškėjo šilumos punkto renovavimo darbus pagal Projektą, pareiškėjas pavedė už pareiškėjo šilumos ūkį atsakingam pareiškėjo darbuotojui A.Ž. palaikyti ryšius su šilumos punktą renovuojančiomis institucijomis, bendrovėmis ir jų darbuotojais. Šis darbuotojas privalėjo pasirūpinti, kad Projekto vykdymui būtų galima patekti į pareiškėjo šilumos punkto patalpas, ten būtų galima atlikti darbus ir pan. Taigi, pareiškėjas turėjo ir galėjo žinoti, kokie darbai atliekami jo pastato šilumos punkte, sekti jų eigą bei pabaigą. Pareiškėjo atstovė patvirtino, kad 2010 metų vasarą darbai šilumos punkte vyko, buvo išmontuotas senas šilumos mazgas ir sumontuotas naujas šilumos punkto modulis. Kad pareiškėjui apie darbų eigą ir jų baigtį buvo žinoma patvirtina aplinkybės dėl karšto vandens tiekimo pareiškėjo pastatui atnaujinimo 2010-07-01 paties pareiškėjo prašymu(IIt.93b.l.). Be to, tai patvirtina ir šie faktai : 2010-07-29 UAB “(duomenys neskelbtini)” šilumos pirkimo-pardavimo sutarties su VĮ “Visagino energija” sudarymas(IIt.88-92 b.l.), šilumos apskaitos prietaisų plombavimas, dalyvaujant pareiškėjo atstovui. Kad dalyvavęs plombavime pareiškėjo atstovas atsisakė pasirašyti šilumos apskaitos prietaisų plombavimo aktą, 2015-05-04 teismo posėdyje patvirtino liudytojas S.P. (It.,113b.l.,IIt.,167b.l.). Iš 2011-01-06 VĮ „Visagino energija“ rašto Nr.(1.10)-6S-10 nustatyta, kad pareiškėjo atstovas dalyvavo ne tik 2010-07-01 atnaujinto šilumos punkto apskaitos prietaisų plombavime, bet ir 2010-08-19 VĮ „Visaginio energija“ šilumos punkte atliktame papildomame patikrinime( It., 108bl.). Be to, pareiškėjo atstovė – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė 2015-06-26 teismo posėdyje patvirtino, kad plombuojant apskaitos prietaisus dalyvavo pareiškėjo atstovas A. B., tačiau nesirašė akte. Kadangi į pareiškėjo patalpas buvo patenkama tik su pareiškėjo atsakingo darbuotojo žinia(tą patvirtina ne tik pareiškėjo atstovės paaiškinimai teismo posėdyje, bet ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai (It.97-102b.l.), pareiškėjui negalėjo būti nežinoma, kad jo pastato šilumos punkte buvo atlikti modulio sumontavimo darbai, atliktas pastato šildymo ir karšto vandens vandentiekio sistemų praplovimas ir hidrauliniai bandymai, atlikti šilumos punkto įrangos prijungimo prie Nuotolinio valdymo bei duomenų surinkimo-perdavimo sistemos darbai(Visagino miesto centralizuotos šildymo sistemos modernizavimo ir atnaujinimo objekte viešbutyje (duomenys neskelbtini) Visagine byla- IIIt. 88 b.l., 55-56 b.l.).Taip pat byloje nustatyta, kad 2010-10-12 komisija, sudaryta iš Visagino savivaldybės administracijos, AB“ (duomenys neskelbtini)“ atstovų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ techninės priežiūros darbų vadovo, apžiūrėjo Visagino miesto 1-ojo mikrorajono komercinių ir biudžetinių objektų renovuotus šilumos punktus, tarp jų ir pareiškėjo pastato šilumos punktą bei surašė defektų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (It., 43-47 b.l.). Šiuo aktu komisija nustatė, kad darbai atlikti pagal išduotas technines sąlygas, taip pat nustatė visiems objektams bendrus ir kiekvienam objektui atskirus neesminius defektus, tarp jų, - pareiškėjo renovuoto šilumos punkto neesminius darbų defektus (It., 45 b.l.), kurie šilumos modulio eksploatacijai netrukdė. Pagal komisijos išvadą, AB“ (duomenys neskelbtini)“ nustatytus defektus turėjo pašalinti iki 2011-01-11. Todėl pareiškėjo patalpose su pareiškėjo žinia ir leidimu šilumos punkte 2010m. gruodžio ir sausio mėnesio pradžioje buvo vykdomi 2010-10-12 defektų akte nurodytų trūkumų šalinimo darbai, nesusiję su paties šilumos modulio eksploatacija (It.97-102b.l.). Iš bylos duomenų nustatatyta, kad pareiškėjo šilumos punkto šilumos ir karšto vandens ruošimo sistemų renovacijos darbai buvo atlikti pagal VĮ „Visagino energija“ išduotas technines sąlygas(2010-10-28 VĮ‘Visagino energija“ pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (IIIt., 130b.l.). 2010-10-29 Darbų perėmimo pažyma(atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu) Visagino savivaldybės administracija iš rangovo AB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė Visagino miesto 1-ojo mikrorajono pastatų atviros šildymo sistemos pertvarkymo į uždarą darbus su neesminiais ir eksploatacijai netrukdančiais trūkumais, surašant atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą ( I t. 52 b.l.). Taigi, iki 2010-2011 metų šildymo sezono pradžios pareiškėjo šilumos punkto renovavimo darbai Visagino savivaldybės administracijos buvo priimti ir nebuvo kliūčių pareiškėjo šilumos punkto eksploatacijai. Tokią išvadą patvirtina ir pareiškėjo su VĮ „Visagino energija“ sudaryta šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, kurios sudarymas, remiantis CK 6.383 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įrodo, kad pareiškėjo energiją naudojantys įrenginiai yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų ir yra įrengti energijos apskaitos prietaisai, nes tik esant paminėtoms sąlygoms, galėjo būti sudaryta šilumos pirkimo-padavimo sutartis. Be to, teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo duomenimis, nurodytais 2011-08-30 atsakyme Nr(duomenys neskelbtini) į pareiškėjo raštą, kad pareiškėjas 2010 metų rugsėjo mėnesį buvo supažindintas su pareiškėjo šilumos punkto dokumentacija, pateikta priduodant šilumos punktą (duomenys neskelbtini) Visagine(It.,70b.l.). 2015-06-26 teismo posėdyje AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas V.S. paaiškino, kad visa pareiškėjo šilumos punkto dokumentacija buvo perduota savivaldybei, o papildomi dokumentai, 2010m. gruodžio mėnesį gautos pažymos buvo pridėtos prie dokumentacijos vėliau, tai yra po jų gavimo. Todėl pareiškėjas bet kada galėjo gauti dokumentaciją, su ja susipažinti, jeigu tuo būtų rūpinęsis. Taigi, iš esmės atsakovas ėmėsi visų veiksmų, kad, atėjus 2010-2011 metų šildymo sezonui bei vykdant aukčiau aptartas teisės aktų nuostatas, būtų užtikrintas šilumos ir karšto vandens tiekimas pareiškėjo pastatui iki tiekimo vartojimo ribos.

Pagal iki 2010-2011 metų šildymo sezono galiojusios redakcijos Šilumos ūkio įstatymo 13 straipsnio nuostatas, pareiškėjas turėjo pats nuspręsti dėl savo pastato šildymo pradžios ir pabaigos laiko, o tuo atveju, jeigu nusprendė šildymo sezoną pradėti kitu laiku, negu savivaldybės institucijų nustatyta šildymo sezono pradžia, apie savo sprendimą turėjo pranešti šilumos tiekėjui energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka. Iš pareiškėjo pirminio skundo, kurio pagrindą ir dalyką vėliau pareiškėjas galutinai suformulavo 2015-02-27 patikslintu skundu, ir iš pareiškėjo atstovų paaiškinimų teismas nustatė, kad pareiškėjas tiek 2009/2010 metų , tiek ir 2010/2011 metų savo pastato šildymo sezono pradžią sieja su lapkričio mėnesio 1-ąją diena. Todėl reikšdamas reikalavimą atlyginti per 2010/2011 metų šildymo sezoną dėl pastato nešildymo negautas apgyvendinimo viešbutyje pajamas apskaičiuoja lygindamas laikotarpius : 2009m. lapkričio 1d. – 2010m.kovo 31d. bei 2010m. lapkričio 1d. - 2011 m. kovo 31d. Iš bylos dalyvių paaiškinimų 2015-06-26 teismo posėdyje nustatyta, kad Visagino miesto savivaldybė 2010-2011 metų šildymo sezoną pradėjo daugiabučiams gyvenamiesiems namams 2010-10-03, o įmonėms – 2010-10-08. Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 3 dalis nustatė, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra atliekama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Iki 2010-11-12 galiojusių Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr.4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2008-12-04 įsakymo Nr.4-617 redakcija) 35,36,37,39, 40-43 punktai bei 2010-11-01 įsigaliojusių Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr.1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 16,17,68, 69,73 punktai nustatė iš esmės panašias taisykles. Pagal jas atsakingo už šilumos ūkį asmens paskyrimas yra privaloma sąlyga leisti pradėti pastatui tiekti šilumą. Jeigu toks asmuo nėra paskirtas, leidžiama jo funkcijas perduoti atlikti prižiūrėtojui, turinčiam teisės aktuose nustatytą kvalifikaciją ir leidimus prižiūrėti šildymo ir karšto vandens sistemas. Pastato savininkui nesudarius pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarties su prižiūrėtoju, pastato savininkas neatleidžiamas nuo prievolės vykdyti teisės aktuose nustatytas prižiūrėtojo funkcijas. Pareiškėjo su VĮ „Visagino energija“ sudarytoje šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje yra numatyta pareiškėjo prievolė organizuoti šilumos įvadų bei pastato šildymo sistemos priežiūrą(29p.). Pagal paminėtų taisyklių nuostatas, pastato rekonstruoti šilumos įrenginiai prijungiami prie šilumos perdavimo tinklų arba pastato šildymo ar karšto vandens sistemos: 1) kai pastato šilumos įrenginių savininkas pateikia šilumos tiekėjui Valstybinės energetikos inspekcijos išduotos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo akto-pažymos, nustatyta tvarka įforminto naujai sumontuotų ar rekonstruotų šilumos įrenginių pripažinimo tinkamais naudoti akto kopijas; 2)yra pasirašytas Pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktas ir sudaryta šilumos pirkimo-pardavimo sutartis. Be to, abiejų redakcijų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių normos nustato, kad pastato šilumos įrenginių pripažinimo tinkamais naudoti, derinimo bei statinių vidaus apdailos darbų atlikimo laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip vienam šildymo sezonui, šilumos tiekėjas turi prijungti pastato šilumos vartojimo įrenginius prie šilumos perdavimo tinklų pagal pastato savininko arba pastato statybos rangovo prašymą. Kartu su prašymu turi būti pateikta Valstybinės energetikos inspekcijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktas-pažyma, kad sumontuoti, rekonstruoti šilumos įrenginiai atitinka projektą bei teisės aktų reikalavimus. Šiluma gali būti pradėta tiekti tik įrengus atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus ir sudarius su šilumos tiekėju šilumos pirkimo-pardavimo sutartį. Tuomet suvartotas šilumos ir šilumnešio kiekis nustatomas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis.

Taigi, kiekvienu atveju, ar pareiškėjas ketina šildyti pastatą savivaldybės nustatyto šildymo sezonu laikotarpiu, ar pageidauja, kad šildymas būtų pradėtas kitu laiku, jis privalo atlikti pasirengimo šildymo sezonui veiksmus ir įvykdyti būtinus, tai yra teisės aktuose nustatytus, reikalavimus, kad šildymas būtų pradėtas. Netgi tuo atveju, jeigu pastato šilumos punktas nebūtų renovuotas, pareiškėjui vis tiek būtų buvę privaloma pasirašyti pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktą, paskirti atsakingą už šilumos ūkį asmenį, bei šilumos tiekėjui pateikti Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nurodytus pasirengimą šildymo sezonui patvirtinančius dokumentus. Vadinasi, būdamas pastato ir tuo pačiu pastato šildymo ir karšto vandens sistemos, šildymo įrenginių savininku, ir nusprendęs pradėti šildyti pastatą, pareiškėjas privalo vykdyti teisės aktuose nustatytas pareigas – nes būtent nuo šių pareigų atlikimo ir priklauso, ar pastatas bus pradėtas šildyti. Iš pareiškėjo atstovės paaiškinimų 2015-06-26 teismo posėdyje nustatyta, kad 2010metų rugsėjo mėnesį ji telefonu kreipėsi į VĮ “Visagino energija” ir jai buvo paaiškinta, kad šildymas pareiškėjo pastate gali būti pradėtas, jei šilumos tiekėjui bus pateikta Valstybinės energetikos inspekcijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktas-pažyma, taip pat, jei pareiškėjas yra paskyręs atsakingą už pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą asmenį ir yra įvykdęs kitus šildymo sezonui pradėti būtinus reikalavimus. Taigi, dar 2010m. rugsėjo mėnesį pareiškėjo vadovė pasitikrino ir sužinojo, kokius teisės aktais nustatytus reikalavimus reikalinga įvykdyti iki šildymo sezono pradžios. Be to, pareiškėjo atstovė paaiškino, jog jai buvo žinoma ir tai, kad tam, jog būtų pradėtas pastato šildymas, ji privalo informuoti VĮ “Visagino energija” apie pasiruošimą šildymo sezonui, pateikti tokį pasirengimą patvirtinantį aktą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo vadovė, nors ir žinodama reikalavimus,nieko nedarė, kad pastatui būtų leista pradėti tiekti šilumą. Teismo posėdyje ji patvirtino, kad 2010 metų lapkričio mėnesį pareiškėjo paskirtas atsakingu už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą darbuotojas A.Ž. atsisakė dirbti pas pareiškėją, tačiau pareiškėjas kito asmens nepaskyrė bei su jokiu fiziniu ar juridiniu asmeniu pastato šildymo ir karšto vandens rengimo sistemų priežiūros sutarties nesudarė. Pareiškėjo atstovė taip pat patvirtino, kad lapkričio mėnesį ji visiškai nesidomėjo lauko temperatūra ir jos prognozėmis, nors žinojo, kad pastatas nešildomas. Todėl lapkričio pabaigoje užėję šalčiai pareiškėjui buvo netikėti, pareiškėjas nebuvo pasirengęs nei šildymo sezonui, nei šalčiams. Pareiškėjas nebuvo patikrinęs, ar pastato šildymo sistemoje yra termofikacinio vandens, ar jo nėra ir pan. Kaip jau paminėta, tam, kad šilumos tiekėjas leistų pradėti pastatą šildyti, jo savininkas turi įvykdyti teisės aktais nustatytus reikalavimus. Todėl teismas sprendžia, kad šių reikalavimų įvykdymas buvo būtina sąlyga pastato šildymui pradėti. Pareiškėjo atstovė neneigė, kad ji neatliko nei vieno teisės aktuose nustatyto veiksmo, būtino pastato šildymui pradėti. Ji šilumos tiekėjui nėra pateikusi jokio prašymo apie savo sprendimą dėl pastato šildymo, nei šildymui pradėti būtinų dokumentų. Byloje nustatyta, kad 2010m. spalio, lapkričio bei gruodžio mėnesiais pareiškėja nesikreipės nei į Visagino savivaldybės administraciją, nei į šilumos tiekėją – VĮ “Visagino energija”, nei į rangovą AB “(duomenys neskelbtini)”, siekdama pradėti pastato šildymą. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nustato, jog vartotojas turi teisę pats nuspręsti dėl savo pastato šildymo pradžios, teismas sprendžia, kad nurodytu laikotarpiu pareiškėjas pats nepriėmė sprendimo pradėti šildyti viešbutį. Šią aplinkybę patvirtino pareiškėjo atstovės paaiškinimai 2015-06-26 teismo posėdyje, kuriais ji patvirtino, kad 2010metų lapkričio mėnesį viešbutyje apgyvendintiems žmonėms ji buvo davusi elektrinius šildytuvus. Iš šių ir kitų byloje surinktų įrodymų daroma išvada, kad 2010m. lapkričio mėnesį pareiškėjas tęsė apgyvendinimo veiklą, šildydamas tik apgyvendintus viešbučio kambarius bei naudodamasis karštu vandeniu, kurio tiekimas buvo atnaujintas 2010 metų liepos mėnesį. Be to, pareiškėjas naudojosi ir tiekiama šilumos energija. Šią aplinkybę patvirtina VĮ „Visagino energija“ duomenys apie pareiškėjo šilumos energijos ir šilumnešio(termofikacinio vandens) naudojimą: nuo nulinių šilumos apskaitos prietaiso rodmenų iki 2010-10-27 pareiškėjo pastate buvo suvartota 5,693MWh šilumos energijos bei 0,3 m³ termofikacinio vandens pastato šildymo sistemos papildymui, 2010-11-25 jau buvo suvartota 21,MWh šilumos energijos, o iki 2011-01-18 buvo suvartota 31,202 MWh šilumos energijos ir 1,68 m ³ termofikacinio vandens) (It., 111-112, 114-125b.l.).

Bylos duomenys patvirtina, kad Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktas-pažyma dėl pareiškėjo pastato šilumos įrenginių buvo išduota 2010-12-30, tačiau kaip jau minėta, tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų apsisprendęs pradėti šildyti pastatą, jis, remiantis Aprašo 23 punkto nuostata(IIt., 154 b.l.) bei Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių numatyta galimybe, turėjo pareikalauti, kad rangovas, AB “(duomenys neskelbtini)”, kreiptųsi į šilumos tiekėją dėl viešbučio šilumos vartojimo įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų tuo laikotarpiu, kol vyks šilumos įrenginių pripažinimas tinkamais naudoti(perdavimas - priėmimas), derinimo, apdailos darbai, ir netgi visam 2010-2011 metų šildymo sezonui. Tokiu atveju rangovas, žinodamas apie pareiškėjo apsiprendimą pradėti šildyti pastatą, būtų privalėjęs nedelsiant pasirūpinti Valstybinės energetikos inspekcijos išduodama pažyma, neatsižvelgiant į šilumos punkto darbų perdavimą-priėmimą. Pagal teisės aktus pareiškėjas ir pats, tai yra nesikreipdamas į rangovą, galėjo pasirūpinti tokių veiksmų atlikimu ir pradėti šildyti pastatą. Kad paminėta galimybė buvo reali, savo parodymais 2015-05-04 teismo posėdyje patvirtino liudytojas Valstybinės energetikos inspekcijos prie Eergetikos ministerijos inspektorius A.D.. Liudytojas parodė, kad techninė galimybė šildyti pareiškėjo pastatą buvo ir iki šios institucijos pažymos išdavimo, nes visi šilumos modulio montavimo darbai ir bandymai buvo atlikti, pareiškėjo šilumos punktas priimtas pagal defektų aktą. A.D. parodė, kad būtent dėl to, jog techniniu požiūriu šildymo punktas buvo parengtas šildymui, o jame atlikti darbai priimti dar 2010m. spalio mėnesį, pareiškėjo pastato šilumos punkto techninės būklės patikrinimo aktas-pažyma buvo išduota tą pačią dieną, kai dėl jos išdavimo buvo kreiptąsi.

Teismo paskirtą ekspertizę atlikęs teismo ekspertas S. Z., 2015-08-14 teismo ekspertizės akte atsakydamas į teismo užduotą klausimą, dėl kokios techninės priežasties 2010m. lapkričio mėn pabaigoje buvo apgadinta pareiškėjo pastato šildymo sistema ar jos dalis, nurodė, kad pareiškėjo pastato šildymo sistema buvo apgadinta dėl to, kad VĮ “Visagino energija” teikiama šilumos energija dėl neveikiančio (artėjant šalčiams, laiku nepaleisto į eksploataciją)šilumos punkto, nepatekdavo į pastato šildymo sistemos vamzdynus ir radiatorius, esant neigiamai tempetatūrai pastato vidaus patalpose pastato šildymo sisitemoje likęs šilumnešis (termofikacinis vanduo) užšalo, padidėjo jo tūris ir dėl to sutrūkinėjo dalis pastato šildymo sistemos vamzdynų ir radiatorių. Taigi, teismo ekspertas nustatė, kad techninė pareiškėjo šildymo sistemos sugadinimo priežastis buvo nešildomo pastato šildymo sistemoje likusio, pilnai nepašalinto termofikacinio vandens užšalimas ir dėl užšalimo jo tūrio padidėjimas, kas nulėmė, kad šildymo įrenginiai, radiatoriai sutrūkinėjo. 2015-12-07 teismo posėdyje atsakydamas į klausimus, teismo ekspertas nurodė, kad būtent paties pastato savininko pareiga yra užpildyti šildymo sistemą termofikaciniu vandeniu ar iš jos termofikacinį vandenį pašalinti. Teismo ekspertas teigė, kad atlikęs teismo ekspertizę nenustatė, jog pareiškėjo pastato šilumos punkte sumontuotas šilumos mazgas buvo techniškai netvarkingas ir dėl to neveikiantis. Priešingai, teismo ekspertas patvirtino, kad pareiškėjo pastate esantis šilumos punktas buvo parengtas atlikti savo funkcijas, tačiau teigė, kad jis nebuvo tinkamai išbandytas ir nebuvo išduota Valstybinės enetgetikos inspekcijos aktas - pažyma dėl šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo. Sutiktina tik su eksperto atsakymu į pirmą klausimą toje dalyje, kuria, remiantis teismo eksperto turimomis specialiomis žiniomis, padaryta išvada, kad techninė pareiškėjo šildymo sistemos sugadininmo priežastis buvo nešildomo pastato šildymo sistemoje likusio, pilnai nepašalinto termofikacinio vandens užšalimas ir dėl užšalimo jo tūrio padidėjimas.

Pažymėtina, kad teismo nutartimi skirti ekspertizę, teismo ekspertui buvo užduotas klausimas apie techninę pareiškėjo šildymo sistemos sugadinimo priežastį, tačiau atsakydamas į šį klausimą, teismo ekspertas viršijo užduoto klausimo ribas bei savo kompetenciją, teismo ekspertizės akte aiškindamas rangos sutarties sąlygas bei interpretuodamas teisės aktus, vertindamas Visagino savivaldybės administracijos ir rangovo veiksmus teisėtumo aspektu, nors šiuos klausimus pagal kompetenciją sprendžia teismas. Teismo ekspertizė byloje buvo paskirta siekiant išaiškinti byloje kilusius klausimus, kuriems spręsti buvo reikalingos specialios(techninės) žinios, todėl ekspertas privalėjo atlikti techninę analizę ir atsakyti į teismo užduotus klausimus, o ne imtis sutarties sąlygų ir teisės aktų aiškinimo, nes teisinės žinios teismo ekspertizėje nelaikomos specialiomis žiniomis, todėl teismo eksperto išvados, išeinančios už eksperto specialių žinių ribos, negali turėti įrodomosios reikšmės(Teismo ekspertizės įstatymo 22 straipsnis).

Teismo ekspertas teigia, kad rangovas AB” (duomenys neskelbtini)” netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal rangos sutartį, nes neatliko šilumos vartojimo įrenginių bandymų taip, kaip numatyta Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros(eksploatavimo )taisyklių 49-52 punktuose bei pareiškėjo pastato šilumos punkto priežiūros pagal “Šilumos punkto (duomenys neskelbtini) priežiūros ir eksploatavimo instrukcijos reikalvimus” bei pagal “Šilumos tinklų ir šilumos vartojimio įrenginių priežiūros(ekpsloatavimo)taisyklių“, “Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo” reikalavimus. Tačiau šie klausimai nėra susiję su byloje nagrinėjamu ginču, nes pareiškėjas jam padarytą turtinę žalą kildina iš Visagino savivaldybės administracijos kaip viešojo administravimo subjekto neteisėtų aktų, o ne iš trečiojo suinteresuoto asmens AB “(duomenys neskelbtini)” prievolių pagal Rangos sutartį nevykdymo. Taip pat byloje nekeliamas ginčas, kad rangovas nevykdė rangos sutarties sąlygų dėl šilumos punkto priežiūros. Teismas sprendžia, kad teismo eksperto nurodyti vertinimai, kad dėl paminėtų rangos sutarties sąlygų nevykdymo ar dėl to, jog pareiškėjo pastate atnaujintas šilumos punktas buvo priimtas pagal perdavimo - priėmimo aktą, o ne objekto pripažinimo tinkamu naudoti aktą, bei kad Visagino savivaldybės administracija pagal šilumos punkto perdavimo-priėmimo aktą renovuoto šilumos punkto neperdavė pareiškėjui ir t.t., negalėjo būti priežastimi nulėmusia, pareiškėjo negalėjimą eksploatuoti šilumos punktą ar pradėti pastato šildymą. Byloje surinkti įrodymai paneigia tokius teismo eksperto vertinimus. Byloje jau nustatyta 2009-08-06 Visagino savivaldybės taryba sprendimu Nr. TS-178 nusprendė, kad šilumos punktais projektų vykdymo metu ir 5 metus po projektų vykdymo neatlygintinai naudojasi pastatų savininkai ir valdytojai. Taigi, pareiškėjui nebuvo kliūčių naudotis šilumos punktu. 2010-10-28 VĮ“Visagino energija“ išduota Pažyma apie techninių sąlygų įvykdymą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad buvo įvykdytos VĮ „ Visagino energija“ išduotos techninės sąlygos šilumos ir karšto vandens ruošimo sistemų rekonstrukcijai prie pažymos pridėtame sąraše nurodytiems pastatams, tarp jų, ir pareiškėjo pastatui(IIIt., 130b.l.). 2010-10-12 defektų aktu pareiškėjo pastato šilumos punkte atlikti darbai pripažinti kaip atlikti pagal išduotas technines sąlygas ir priimti pagal 2010-10-12 defektų aktą bei 2010-10-29 darbų perėmimo pažymą(atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą). 2010-12-02 Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos išduota Elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktas-pažyma apie Visagino miesto 1-ojo mikrorajono pastatų šilumos punkto įrengimo (duomenys neskelbtini) Visagine šilumos punkto vidaus elektros tinklų su vienfaziu įvadu sumontavimą, išbandymą, patvirtino kad šie įrenginiai atitinka projektui, norminių teisės aktų reikalavimams ir gali būti naudojami pagal paskirtį(It., 54 b.l.). 2010-12-30 Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos išduota šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktas-pažyma (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad pareiškėjo pastato šilumos punktas atitinka projektą, norminių teisės aktų reikalavimus ir jį galima naudoti pagal paskirtį. Vis šie dokumentai byloje nėra ginčijami. Be to, vėlesni dokumentai taip pat patvirtina, kad pareiškėjo pastato šilumos punktas buvo techniškai tvarkingas ir galėjo būti eksploatuojamas: 2011-03-09 atliktų darbų trūkumų šalinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-21 atliktų darbų trūkumų šalinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-21 Statybos rangos atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas (It.,55-56,58 b.l.).

Be to, ir kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo pastate sumontuotas šilumos mazgas faktiškai buvo parengtas ir pareiškėjas turėjo techninę galimybę šildyti pastatą, jeigu būtų vykdęs aukščiau aptartus teisės aktų reikalavimus dėl pasiruošimo šildymo sezonui. VĮ „Visagino energija“ 2014-10-30 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-12-10 raštu Nr(duomenys neskelbtini) bei jos atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareiškėjui nebuvo techninių kliūčių šilumos vartojimui 2010-2011 šildymo sezono metu, nes šilumos tiekimas pareiškėjo pastatui buvo pajungtas 2010-07-01, kai VĮ „“Visagino energija“ įrengė ir užplombavo atsiskaitomąjį šilumos apskaitos prietaisą ir 2010-07-29 su pareiškėju sudarė šilumos pirkimo-pardavimo sutartį. Aplinkybę, kad užplombavus šilumos apskaitos prietaisą, šilumos punktą buvo galima naudoti šilumos tiekimui ir kad šilumos punktas atitiko projektą, todėl jį buvo galima eksploatuoti patvirtino liudytoju 2015-05-04 teismo posėdyje apklaustas VĮ „Visagino energija“ darbuotojas S. P.. Be to, jau minėta, kad byloje surinkti įrodymai patvirtino, kad pareiškėjas eksploatavo šilumos punktą 2010-2011 m šildymo sezono metu, nes naudojo šilumos punktą karšto vandens ruošimui, naudojo šilumos energiją ir termofikacinį vandenį. 2010-12-30 pareiškėjo pastato Šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą išdavęs ir 2015-05-04 teismo posėdyje liudytoju apklaustas Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Utenos skyriaus vyriausiais inžinierius-inspektorius A. D. parodė, kad ir be jo išduotos pažymos pareiškėjas turėjo techninę galimybę apšildyti savo pastatą, kadangi šilumos punktas jau buvo priimtas dalyvaujant techniniam prižiūrėtojui, todėl pareiškėjas turėjo būti paskyręs atsakingą už pareiškėjo šilumos ūkį asmenį, o jei tokio nebuvo paskyręs – pareiškėjo vadovas turėjo pasirūpinti ir būti atsakingas už pareiškėjo šilumos ūkį bei turėjo pasirengti šildymo sezonui ir VĮ Visagino energija pateikti pastato savininko/vadovo šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktą. Liudytojas patvirtino, kad jei skaitiklis dirba ir yra nuimami parodymai, tai 100 procentų parodo, kad viskas tvarkoje ir šiluma tiekiama. Liudytojas patvirtino, kad visi dokumentai buvo Visagino savivaldybės administracijoje, todėl pareiškėjui nebuvo kliūčių kreiptis į savivaldybę bei, kad visi Visagino I-ojo mikrorajono objektai po šilumos punktų renovacijos pradėjo šildymą, nes rūpinosi, kreipėsi į savivaldybę, todėl tą turėjo padaryti ir pareiškėjas. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Utenos teritorinio skyriaus vyresnysis inžinierius-inspektorius V. P., 2010-12-02 išdavęs Elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą dėl pareiškėjo šilumos punkto vidaus elektros tinklų ir 2015-05-04 teismo posėdyje apklaustas liudytoju, parodė, kad 2010-10-12 defektų aktu nustatyti trūkumai, susiję su įžeminimo darbų atlikimu, buvo neesminiai ir netrukdė eksploatuoti šilumos punkto, o nustačius, kad šilumos punkte atlikti darbai jau buvo priimti, nebuvo kliūčių tą pačią dieną, kai buvo kreiptąsi, išduoti paminėtą pažymą. Be to, liudytojas patvirtino, jog pareiškėjas turėjo galimybę naudotis laikinais elektros tinklais.

Todėl teismas nesiremia atsakant į 1-ąjį teismo paskirtos ekspertizės klausimą ekspertizės akte pateiktais eksperto aiškinimais ir sutinka tik su eksperto atsakyme į pirmą klausimą padaryta pagrįsta išvada, kad techninė pareiškėjo šildymo sistemos sugadininmo priežastis buvo nešildomo pastato šildymo sistemoje likusio, pilnai nepašalinto termofikacinio vandens užšalimas ir dėl užšalimo jo tūrio padidėjimas.

Teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis negalėjo pradėti eksploatuoti šilumos punkto, nėra susijusios su įstatymu atsakovo atstovui kaip viešojo administravimo subjektui nustatytų pareigų organizuoti šilumos tiekimą nevykdymu, kadangi byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad šilumos tiekimas taip, kaip jis suprantamas pagal Šilumos ūkio įstatymo nuostatas, pareiškėjo pastatui buvo užtikrintas. Atsakovas ir kiti juridniai asmenys Tvarkos apraše numatė, kad dėl šildymo ir karšto vandens modulio montavimo darbų atlikimo šildymo ir karšto vandens tiekimas galėjo būti sustabdytas ne ilgiau kaip vieną darbo dieną. Atsakovas priėmė atliktus darbus dar 2010m. spalio mėnesį, tokiu būdu užtikrindamas, kad pareiškėjas gautų šilumos enegiją, o pagal 2009-08-06 Visagino savivaldybės tarybos sprendimą Nr.TS-178, Visagino savivaldybės administracijai priėmus pareiškėjo šilumos punkto atnaujinimo darbus, pareiškėjas turėjo teisę neatlygintinai naudotis nauju šilumos moduliu pastato šildymui nuo tada, kai apsisprendė pradėti pastato šildymą ir įvykdė tam būtinus reikalavimus.

Jau minėta, kad civilinė atsakomybė galima tik esant visoms būtinosioms sąlygoms: netesėtiems veiksmams, žalai bei priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Teismo ekspertas teismo paskirtos ekspertizės akte padarė išvadą, kad tiesioginė pareiškėjo pastato šildymo įrenginių sugadinimo priežastis buvo termofikacinio vandens užšalimas radiatoriuose(šildymo įrenginiuose), o teismas nustatė, kad pareiškėjas lapkričio mėnesį ne tik kad nebuvo apsisprendęs šildyti pastato ir nesiėmė jokių pasiruošimo šildymo sezonui veiksmų, bet ir nesidomėjo orų prognoze bei galimu atšalimu, o pastatui nesant šildomam, nesidomėjo ir nesirūpino, tuo, ar pastato šildymo sistemos įrenginiuose yra išlikę termofikacinio vandens. Nepradėdamas pastato šildymo, pareiškėjas nesiėmė priemonių apsaugoti jam nuosavybes teise priklausančius pastato šildymo įrenginius, tai yra patikrinti, ar pastato šildymo sistemoje yra termofikacinio vanduo, bei šį termofikacinį vandenį pašalinti iš pastato šildymo sistemos ir tokiu būdu, kaip nurodyta teismo ekspertizės akto išvadoje, teismo ekspertui atsakant į 7 klausimą, apsaugoti pastato šildymo sistemą nuo sugadinimo. Už pastato šildymo sistemą atsakingas savininkas pats turi prisiimti dėl joje užšalusio termofikacinio vandens kilusias pasekmes. Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį – nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra , nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės objektą ir juo disponuoti. Taigi, pareiškėjas kaip pastato ir jo šildymo sistemos (įrenginių) savininkas naudodamasis šiuo daiktu, savo nuožiūra imasi priemonių savo turtą išlaikyti ir jį apsaugoti, rūpinasi savo pastato šildymo sistemos technine būkle, vykdo jos priežiūrą. Nustačius, kad pareiškėjas nebuvo sudaręs sutarties su kitais asmenimis dėl pastato šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūros, pareiškėjas privalėjo pats užtikrinti tinkamą jam priklausančių šilumos sistemos įrenginių ir prietaisų būklę bei jų eksploatavimo saugumą(2010-07-29 šilumos pirkimo-pardavimo sutarties 29 punktas), o to nepadaręs, pats turi prisiimti kilusias pasekmes.

Byloje atliktos teismo ekspertizės akto išvados nepatvirtino, kad dėl atsakovo veiksmų sutrūkinėjo pastato šildymo sistemos įrenginiai. Atsakovo veiksmai, įgyvendinant Visagino I-ojo mikrorajono šildymo sistemos keitimo iš atvirosios į uždarąją projektą, nebuvo tiesioginė pareiškėjo šildymo sistemos sugadinimo priežastis. Todėl teismas daro išvadą, kad tarp atsakovo veiksmų ir pareiškėjui atsiradusios žalos nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Adekvataus ryšio tarp atsakovo veiksmų ir kilusių pasekmių, tai yra žalos atsiradimo - negalėjo būti, nes atsakovas savo veiksmais pareiškėjo pastate esantiems šildymo įrenginiams nepadarė fizinio poveikio, dėl kurio jie galėjo trūkti, suskilinėti. Be to, kaip jau paminėta, pareiškėjas rugsėjo – gruodžio mėnesiais nesikreipė nei į Visagino savivaldybės administraciją, nei į šilumos tiekimo paslaugas teikiančą VĮ “Visagino energija”, nei į rangovą – AB “(duomenys neskelbtini)”, pareikšdamas, kad pradeda pastato šildymą, pateikdamas šildymo sezono pasirengimui būtinus dokumentus, ar atlikdamas kitus, aukščiau jau aprašytus veiksmus. Pažymėtina, kad pareiškėjas, teigiantis, kad jo šilumos sistema sutrūkinėjo 2010m. lapkričio mėnesį, niekam nepranešė apie įvykusią avariją ir tokio didelio mąsto šildymo sistemos įrenginių pažeidimus, dėl kurių, kaip tvirtina, pareiškėjas, nebebuvo galima šildyti viso pastato, todėl dėl neaiškių priežasčių nevykdė CK 6.387 straipsnio 1 dalies nuostatų, įpareigojančių pareiškėją apie tokį įvykį šilumos tiekimo įmonei pranešti nedelsiant. Iš VĮ “Visagino energija” atsakymo į pareiškėjo 2010-12-10 raštą, nustatyta, kad pareiškėjas iš viso nėra pranešęs šilumos tiekėjui apie tuo metu jau turėjusią būti sugadintą pareiškėjo pastato šildymo sistemą. Jis to nepadarė net 2011-01-18, kai, dalyvaujant pareiškėjo atstovui, buvo nurašomi pareiškėjo šilumos, karšto, šalto vandens apskaitos prietaisų rodmenys (It., 108 b.l., 114 bl.l.). Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ne tik, kad nevykdė įstatymu jam priskirtos pareigos pranešti apie avariją ar kitokius pažeidimus, susijusius su šilumos energijos naudojimu šilumos tiekėjui, bet ir apie tai nepranešė kitiems suinteresuotiems asmenims: Visagino savivaldybės administracijai, rangovui ir t.t., nors 2010m. gruodį rangovo pasamdytų subrangovų darbuotojai pareiškėjo šilumos punkte vykdė defektų aktu nustatytų ir netrukdančių šilumos punkto eksploatacijai defektų šalinimo darbus. O 2011-05-20 raštu pirmą kartą kreipdamasis į Visagino savivaldybės administraciją, pareiškėjas taip pat jos neinformavo apie įvykusią avariją ir nekėlė klausimo dėl šildymo sistemos sugadinimo priežasčių(It., 70 b.l.). Toks pareiškėjo elgesys patvirtina faktą, kad pareiškėjas nelaikė Visagino savivaldybės administracijos atsakinga dėl sugadintos pareiškėjo šildymo sistemos. Be to, nustačius, kad pareiškėjas naudojo šilumos energiją bei termofikacinį vandenį, kyla pagrįstos abejonės dėl to, kada ir dėl kokių priežasčių faktiškai buvo sugadinta pareiškėjo šildymo sistema. Aptartos aplinkybės atskleidžia ypatingai didelį pareiškėjo nerūpestingumą ir neatsargumą, nesiėmimą jokių veiksmų žalai išvengti ir rizikos dėl žalos atsiradimo prisiėmimą sau. Taigi, pareiškėjas pats savo neveikimu sukėlė žalą, patirtą dėl pastato nešildymo ir šildymo sistemos įrenginių sugadinimo.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas neįrodė jo reikalaujamų priteisti patirtų nuostolių, atsiradusių pareiškėjui negavus pajamų iš apgyvendinimo veiklos, fakto, dydžio ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių pareiškėjo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodomos. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tas, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis. Pajamų dydį turi įrodyti pareiškėjas. Šios pajamos turi būti realios. Dėl to, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti tokių pajamų. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2009/2010 metų šildymo sezono metu, tai yra laikotarpiu nuo 2009-11-01 iki 2010-03-31 jis iš apgyvendinimo veiklos gavo 176944,91Lt pajamų, o 2010/2011 metų šildymo sezono metu, tai yra laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-03-31 iš apgyvendinimo veiklos jis gavo 6336,60Lt pajamų. Prašomą priteisti nuostolių atlyginimo sumą pareiškėjas nustatė atimdamas iš ankstesniu šildymo sezono metu gautų pajamų ginčo sezonu gautas pajamas. Teismas ėmėsi visų priemonių, kad pareiškėjas pateiktų įrodymus, pagrindžiančius jo prašomų priteisti nuostolių sumą(It.6 b.l., 81b.l., 90b.l.). Tačiau pareiškėjas teismui pateikė tik duomenis apie lyginamųjų laikotarpių metu išrašytas sąskaitas už apgyvendinimo viešbutyje paslaugas bei apie viešbučiui teikiančių paslaugas įmonių išrašytas sąskaitas. Pagal šias sąskaitas pareiškėjas atliko paskaičiavimus: 2009/2010 metais šildymo sezono laikorpiu už apgyvendinimo paslaugas pareiškėjas išrašė sąskaitas 176944,91Lt sumai, o iš paslaugas teikiančių įmonių gavo sąskaitų 104078,92Lt sumai. 2010/2011 metų sezono metu pareiškėjas už apgyvendinimo paslaugas išrašė sąskaitas 6336,60Lt sumai, o už paslaugų teikimą gavo sąskaitas 26030,29Lt sumai. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jam buvo sumokėta pagal visas išrašytas sąskaitas, tai yra, kad jis faktiškai gavo nurodytas pajamas, jis taip pat nenurodė visų patirtų išlaidų, pavyzdžiui, tokių, kaip darbuotojams išmokėtų atlyginimų dydis, išlaidų telefonui, internetui ir pan., sumokėtų mokesčių sumos. Iš teismui pateiktų 2009, 2010, 2011 metų pareiškėjo pelno(nuostolių) ataskaitų nustatyta, kad pareiškėjo pardavimų savikaina, veiklos sąnaudos viršijo iš pardavimų gautas pajamas(It., 99b.l., IIT. 19,21 b.l.). Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jei visas viešbutis būtų šildomas, pareiškėjas realiai galėjo gauti tokias pajamas, kurias prašo priteisti kaip negautas. Pareiškėjo atstovė E.O. patvirtino, kad viešbutis neturėjo jokių išankstinių užsakymų apgyvendinimui. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, kad jis realiai, tai yra, kaip po apmokestinimo likusį pelną, būtų gavęs reikalaujamas priteisti pajamas bei kad jo turtinė padėtis būtų pagėrėjusi būtent reikalaujama priteisti suma. Be to, pareiškėjas neįrodė, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir pareiškėjo patirtų nuostolių. Kaip jau minėta, pareiškėjo atstovė E.O. patvirtino, kad 2010 m. lapkritį viešbutyje buvo apgyvendinti žmonės, o kambarių apšildymo klausimą, matomai ekonominiais sumertimais, tuo metu pareiškėjas sprendė taip, kaip jam buvo naudingiau, tai yra, šildė elektriniais šildytuvais. Be to, pats pareiškėjas 2010m. lapkričio mėnesį nepriėmė sprendimo pradėti šildyti visą pastatą ir nesiėmė su tuo susijusių veiksmų, todėl toks paties pareiškėjo didelis neatsargumas nulėmė tiek pareiškėjo pastato šildymo sistemos sugadinimą, tiek ir viešbučio galimybes apgyvendinti daugiau žmonių ir gauti pajamas. Todėl, be kita ko, yra pagrindas atmesti pareiškėjo reikalavimą atlyginti nuostolius dėl negautų pajamų ir CK 6.282 striapsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Taip pat dar kartą pažymima, kad teismas jau yra nustatęs, kad Visagino savivaldybės administracija tinkamai organizavo šilumos tiekimą taip, kaip jis suprantamas pagal teisės aktus, o pareiškėjas pats turi prisiimti riziką dėl jo patirtų nuostolių, nes pats neatliko teisės aktais nustatytų veiksmų, kurie buvo būtini tam, kad pastatas galėtų būti šildomas.

Teismo ekspertizės akte nustatyta, kad sugadintos ir nebetinkančios eksploatavimui pareiškėjo pastato šildymo sistemos atstatymo kaštai sudaro 276130,49 Eur. Teismo posėdyje teismo ekspertas paaiškino, kad dėl to, jog pareiškėjo pastato šildymo sistema nebuvo remontuojama iš karto po jos sugadinimo, ilgą laiką nebuvo eksploatuojama, jos atstatymo kaštai padidėjo, todėl įvertinus šią aplinkybę, bei atsižvelgus į tai, kad teismo ekspertas nustatė, jog pastato šildymo sistemos nusidėvėjimas iki jos sugadinimo sudarė 50 proc., faktiniai nuostoliai dėl pastato šildymo sistemos sugadinimo sudarytų 138065,24Eur, o ne prašomą priteisti sumą. Tačiau žalos atlyginimas pareiškėjui iš atsakovo negali būti priteisiamas, nes nenustatytos sąlygos Visagino savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti. Be to, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas pats elgėsi ypatingai neatsargiai ir pats yra kaltas dėl žalos atsiradimo, todėl jo reikalavimas atlyginti žalą atmestinas ir CK 6.282 straipsnio 1 dalies pagrindu. Kita vertus, pareiškėjo reikalavimui dėl šildymo sistemos sugadinimo atsiradusių nuostolių atlyginimo taikytina senatis. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas visą pastato šildymo sistemą apžiūrėjo ir jos sugadinimo mąstą nustatė 2010-12-15(It., 107 b.l.). Nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Civilinio kodekso CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas reikalavimą atlyginti žalą, patirtą dėl jo pastato šildymo sistemos sugadinimo teisme pareiškė 2015-01-13(It.106-111,121), tai yra praleidęs 3 metų senaties terminą.Visagino savivaldybės administracijos atstovė prašo pareiškėjo reikalavimui dėl žalos, padarytos šildymo sistemos sugadinimu, taikyti senatį. Pareiškėjas prašo atnaujinti terminą šiam skundo reikalavimui paduoti, nes tik 2014-11-19, specialistui apžiūrėjus viešbučio šildymo sistemą ir surašius aktą, pareiškėjas sužinojo apie šildymo sistemos eksploatacijos negalimumą ir padarytų nuostolių dydį. Be to, pareiškėjas nurodė, kad jis nepraleidęs ieškinio senaties pareiškė skundą teismui dėl nuostolių, patirtų negavus pajamų, atlyginimo. Todėl pareiškėjas mano, kad savalaikiai ir tinkamai įgyvendino savo teisę reikalauti žalos atlyginimo. Be to, pareiškėjas teigia, kad atsakovo atstovas apie senaties termino taikymo galimybę sužinojo iš teismo, o iki tol pats neprašė taikyti senaties termino. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę, ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009). Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Pareiškėjo nurodyti argumentai nėra pagrįsti, nes dar 2010-12-15 pareiškėjo inicatyva surašytame šildymo sistemos apžiūros akte jau buvo nustatyta, kad pastato šildymo sistemos, karšto ir šalto vandens vandentiekio bei pastato patalpų eksploatuoti nebegalima. Todėl pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo imtis aktyvių veiksmų, kad savalaikiai būtų įvertinta tuo padaryta žala bei nedelsdamas turėjo pareikšti reikalavimą dėl jos atlyginimo. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsniu, turi pareigą išaiškinti šalims apie tam tikrų procesinių veiksmų atlikimą ir jų neatlikimo pasekmes, todėl teismas tiek pareiškėjui, tiek ir Visagino savivaldybės administracijos atstovei išaiškino senaties termino taikymo sąlygas ir termino atnaujinimo galimybę. Dėl aptarto pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos kaip objektyviai pateisinančios pareiškėjo delsimą savalaikiai ginti savo teises tinkamu būdu, pareiškiant skundą, ir jį grindžiant tomis žalos padarymą patvirtinančiomis aplinkybėmis, kurios faktiškai patvirtina reiškiamą reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Todėl nenustačius senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, teismas neturi pagrindo atnaujinti praleistą senaties terminą reikalavimui atlyginti nuostolius, patirtus dėl pareiškėjo pastato šildymo sistemos sugadinimo. Tai sudaro pagrindą atmesti pareiškėjo reikalavimą atlyginti nuostolius dėl jo pastato šildymo sistemos sugadinimo taikant senaties terminą.

Nustačius, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimus dėl žalos atlyginimo, negali būti tenkinamas ir pareiškėjo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo.

Remiantis nustatytomos faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu reglamentavimu, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos adminitracinių bylų teisėnos įstatymo 85, 86, 87 straipsniais, 88 staripsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.