Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-335-781/2013

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-06-04
Bylos Nr.: 2A-335-781/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-08212-2011-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Antanas Rudzinskas, Natalja Cikoto
Ieškovas: J. V.
Atsakovas: UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, Ieškovės
Trečiasis asmuo: UAB „Lietuvos ryto televizija“, UAB „Lrytas“

Kategorijos

26.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-335-781/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-08212-2011-3Procesinio sprendimo kategorijos: 26.6; 121. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. birželio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė ir pranešėja Jūratė Varanauskaitė, kolegijos teisėjai Natalja Cikoto, Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, tretieji asmenys UAB „Lietuvos ryto televizija“, UAB „Lrytas“, dėl garbės ir orumo įžeidimo, tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo, teisės į atvaizdą pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

ieškovė J. V. (toliau - Ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ (toliau - Atsakovas) ir prašė: 1) įpareigoti Atsakovą televizijos laidoje „KK2“ paneigti paskleistus neatitinkančius tikrovės ir žeminančius Ieškovės garbę ir orumą duomenis tokia pačia forma, kaip jie buvo paskleisti, ir ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti tokio turinio paneigimą: „LNK televizijos 2010 m. lapkričio 2 d. transliuojamos laidos „KK2“ metu, be kitos informacijos, buvo paskleisti šie tikrovės neatitinkantys bei žeminantys J. V. garbę ir orumą teiginiai: „„...girdėjau, kad viena dukra ten net mylėjosi, t. y. mylėjo. Su kuo mylėjosi? Su B.“; „Savaitgalį KK2 redakciją iš nacionalinio teatro užkulisių pasiekė dar viena skandalinga žinia: esą kultūros ministerijos auditoriai netoli teatro aptiko legaliai nelegalų butą, kuriame be jokių dokumentų gyvena spėkit kas, o gi to paties A. V. dukra su nesantuokiniu vyru. Vykstam į viešnamio viešbutį“; „Buto duris jiems atvėrė toks ponas B., teatro bute esą gyvena su viena iš V. dukterų, be dokumentų, be jokių sutarčių“; „Tai kito B. sūnus, T. B., nepatvirtintais duomenimis, šis B. teatro bute gyveno ir gyvena su V. dukra J., kurią V. įdarbino teatre juriste“. Be to, laidos metu buvo parodytos J. V. nuotraukos be jos sutikimo. Laidos rengėjai atsiprašo J. V. už jos garbę ir orumą žeminančių, neatitinkančių tikrovės duomenų paskleidimą bei nuotraukų parodymą be jos sutikimo.“; 2) priteisti iš Atsakovo Ieškovės naudai 50 000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti už garbės ir orumo pažeidimą ir (ar) teisės į atvaizdą pažeidimą; 3) priteisti iš Atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2010 m. lapkričio 2 d., 19.10 val. per UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ televizijos laidą „KK2“ buvo paskleisti duomenys, neatitinkantys tikrovės bei žeminantys jos garbę ir orumą: „...girdėjau, kad viena dukra ten net mylėjosi, t. y. mylėjo. Su kuo mylėjosi? Su B.“; „Savaitgalį KK2 redakciją iš nacionalinio teatro užkulisių pasiekė dar viena skandalinga žinia: esą kultūros ministerijos auditoriai netoli teatro aptiko legaliai nelegalų butą, kuriame be jokių dokumentų gyvena spėkit kas, o gi to paties A. V. dukra su nesantuokiniu vyru. Vykstam į viešnamio viešbutį“; „Buto duris jiems atvėrė toks ponas B., teatro bute esą gyvena su viena iš V. dukterų, be dokumentų, be jokių sutarčių“; „Tai kito B. sūnus, T. B., nepatvirtintais duomenimis, šis B. teatro bute gyveno ir gyvena su V. dukra J., kurią V. įdarbino teatre juriste“. Šiuose teiginiuose tikrovės neatitinka ir Ieškovės garbę bei orumą žemina tai, kad jokie ryšiai su laidoje minimu T. B. Ieškovės nesieja. Ieškovė ir T. B. yra Lietuvos nacionalinio dramos teatro darbuotojai, tačiau jokių artimesnių santykių nepalaiko. Šiuose teiginiuose tikrovės neatitinka ir Ieškovės garbę bei orumą žemina dar ir tai, kad neva Ieškovė kartu su T. B. gyvena Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui priklausančiame bute, laidos žiūrovams taip pat buvo bandoma įteigti, kad Ieškovė neva „mylėjosi“ su T. B.. Laidoje vartojant žodžius „mylėjosi“, „viešnamio viešbutis“ nepagrįstai, neteisingai, užgauliai ir įžeidžiančiai pabrėžiamas Ieškovės moralinis menkumas. Apie Ieškovę paskleista neteisinga ir diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie amoralų, negarbingą elgesį. Minimais teiginiais buvo suformuota neigiama nuomonė apie Ieškovę bendradarbių, kolegų, esamų ir būsimų studentų, kuriems Ieškovė dėsto paskaitas Mykolo Romerio universitete, taip pat laidą žiūrėjusios plačios visuomenės tarpe, padarant didelę žalą Ieškovės garbei ir orumui. Be to, tikrovės neatitinkantys teiginiai buvo kartojami kelis kartus, t. y. 2010 m. lapkričio 6 d., 17.45 val. ir 2010 m. lapkričio 8 d., 8.50 val. „Super KK2“ laidoje. Atsakovas laidoje sukūrė atstumiantį, žemos moralės Ieškovės portretą, nes ji neva gyvena su „nesantuokiniu vyru“ „be dokumentų, be jokių sutarčių“ ir „ten net mylėjosi“. Be to, Atsakovas 2010 m. lapkričio 2 d., 19.10 val. transliuojamos laidos „KK2“ metu parodė 6 Ieškovės nuotraukas, taip paviešindamas privačias Ieškovės nuotraukas ir pažeisdamas Ieškovės teisę į atvaizdą bei privatų gyvenimą. Nuotraukas Ieškovė laikė savo asmeniniame kompiuteryje, kokiu būdu Atsakovas jas gavo, Ieškovei nežinoma. Ieškovės asmeninių nuotraukų rodymas televizijos laidoje kartu su asmens garbę ir orumą žeminančiais ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis savaime žemina asmens garbę ir orumą. Po nuotraukų parodymo laidoje, Ieškovė tapo lengvai atpažįstama, atsirado smerkiantis aplinkinių elgesys, Ieškovė ir jos šeima tapo apkalbos objektu, kas sukėlė Ieškovei daug neigiamų emocijų, išgyvenimų, dvasinį skausmą. Teisė į atvaizdą yra sudėtinė teisės į privatų gyvenimą dalis, todėl nuotraukos galėjo būti išviešintos tik nepažeidžiant privataus gyvenimo apsaugą reglamentuojančių teisės normų. Akivaizdu, kad Atsakovas, paviešindamas nuotraukas, nesiekė tokių tikslų kaip visuomenės informavimas, švietimas ar teisės prevencija, o priešingai, sąmoningai paviešino Ieškovės nuotraukas, siekdamas, kad rodoma „KK2“ laida įgytų sensacingą atspalvį, t. y. siekė komercinės naudos, sumenkindamas ir pažemindamas ieškovę visuomenės akyse. Ieškinyje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad neteisėtais Atsakovo veiksmais buvo pažeminta ieškovės garbė ir orumas, tuo sukeliant Ieškovei dvasinį skausmą, išgyvenimus, kas yra pagrindu neturtinės žalos atlyginimui. Po parodytos „KK2“ laidos bei šios laidos kartojimų, nuolat rodomų anonsų, Ieškovės sveikata pablogėjo, ji patyrė šoką, prasidėjo galvos skausmai, stuburo, krūtinės dalies skausmai, ko pasėkoje 2010 m. lapkričio 29 d. ieškovei buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad iš esmės nesutinka su pareikštu ieškiniu. Nurodė, kad Ieškovė nepasinaudojo išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, todėl ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu. Prie ieškinio pridėtas 2010 m. lapkričio 5 d. Ieškovės prašymas negali būti laikomas tinkamu išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos pasinaudojimo įrodymu, kadangi prašymas neatitinka galiojančių teisės aktų paneigimui nustatytų reikalavimų. Ieškovė nepateikė paneigimo teksto, o nesant paneigimo teksto, neįmanoma vertinti jo atitikimo gerai moralei. Jeigu teismas konstatuotų, jog Ieškovės prašymas Atsakovui atitinka paneigimui keliamus reikalavimus, tuomet Ieškovė gali reikšti reikalavimus tik dėl dviejų teiginių, paskleistų televizijos laidoje, t. y. dėl teiginio, jog Ieškovė yra daugiau nei darbiniais ryšiais susijusi su bendradarbiu T. B. ir dėl teiginio, kad Ieškovė apskritai yra kada nors gyvenusi „KK2“ laidoje minėtose patalpose. Siekiant įvertinti laidoje paskleistą informaciją, būtina vertinti visą TV laidos kontekstą. TV laidoje skelbiant Ieškovę neva žeminančius teiginius buvo aiškiai nurodoma, kad informacija TV laidos autorius pasiekė iš trečiųjų asmenų bei ši informacija nėra patikrinta. LR visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones. Ieškovės ieškinyje įvardinta informacija jau buvo paskelbta ir nepaneigta per kitas visuomenės informavimo priemones dar iki TV laidos pasirodymo eteryje. Kaip antai, 2010 m. spalio 30 d. interneto portale www.lrytas.lt 13:25 išpublikuotame straipsnyje „A. V. apskundė Nacionalinio dramos teatro direktoriaus konkurso rezultatus (video)“ buvo nedviprasmiškai paskelbta, jog: „paaiškėjo, kad buvęs teatro vadovas A. V. dalį tarnybinių patalpų perleido darbuotojui T. B.“, „teatro darbuotojai teigia, kad A. V. palankumo T. B. nusipelnė, nes artimai bendrauja su buvusio teatro direktoriaus dukra“. Minimame straipsnyje iš karto po šio sakinio pateikta nuoroda „Žiūrėkite „Lietuvos ryto“ televizijos reportažą“. Reportaže, kuris patalpintas internete 2010 m. spalio 29 d., pakartojama visa įvardinta informacija bei papildomai detalizuojama: parodoma konkreti teatro darbuotoja - ūkio skyriaus vadovė R. S., kuri eteryje atsako į žurnalisto klausimą dėl T. B.. Žurnalistui paklausus „bet jis jums yra prasitaręs, kad gyvena su V. dukra“, seka aiškus atsakymas: „jis man nėra prasitaręs, bet visi tai žino“ (reportažo 53 sekundė). Taigi, už teiginius, jog Ieškovė daugiau nei darbiniais ryšiais susijusi su bendradarbiu T. B. ir Ieškovė yra gyvenusi „KK2“ laidoje minėtose patalpose, Atsakovui net nėra taikoma redakcinė atsakomybė. Tačiau jei teismas nuspręstų, jog Atsakovui atsakomybė kyla, Atsakovas neatsako ir kitu pagrindu, t. y. kad šie du teiginiai atitinka tikrovę, nes tokia informacija visą Lietuvą jau buvo pasiekusi iš kitų visuomenės informavimo priemonių. Ieškovės pateikto TV laidos įrašo 10:12 min. Kultūros ministras A. G. taip pat patvirtina, jog „tokią informaciją mes esame gavę, jog esą galimai tame bute gyvena aktorius su pono V. dukra“. Dėl ieškovės nurodyto teisės į atvaizdą pažeidimo nurodė, kad TV laida buvo siekta visapusiškai informuoti visuomenę apie jai labai svarbų įvykį-Nacionaliniame dramos teatre vykstantį beprecedentį skandalą, vykstančius tyrimus, galimus lėšų švaistymo atvejus. Šio tyrimo kontekste Ieškovė buvo įdomi žiniasklaidai, o taip pat ir visuomenei dėl savo užimamų pareigų, galimo neteisėto naudojimosi teatro patalpomis, savo padėties visuomenėje, todėl egzistavo stiprus trumpalaikis susidomėjimas Ieškovės asmeniu, dėl to TV laidoje epizodiškai buvo parodytos Ieškovės nuotraukos, kurios savo turiniu yra pagarbios ir nekompromituojančios, be to, Ieškovė pati jas buvo išplatinusi internete. Tačiau jei teismas nuspręstų, jog Atsakovas pažeidė Ieškovės teisę į atvaizdą, Atsakovui nekyla pareiga atlyginti neturtinę žalą, nes toks reikalavimas yra nepagrįstas. Ieškovė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo sieja su jos garbės ir orumo pažeidimu, bet ne su teisės į atvaizdą pažeidimu, be to, neturtinė žala už teisės į atvaizdą pažeidimą yra priteisiama tik išskirtinio sunkumo atvejais. Šis mažareikšmis teisės į atvaizdą pažeidimas objektyviai negalėjo sukelti jokių žymių, išskirtinio sunkumo padarinių. Teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškiniu dalyje dėl Ieškovės teisės į atvaizdą pažeidimo sutinka, kitoje dalyje prašė ieškinį atmesti arba palikti nenagrinėtą.

Trečiasis asmuo UAB „Lietuvos ryto televizija“ atsiliepimo nepateikė. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys toje dalyje, kur kalbama, kad T. B. gyvena tarnybinėse teatro patalpose su Ieškove yra nepagrįstas, kadangi UAB „Lietuvos ryto televizija“ parodė reportažą apie tai, kad Valstybės kontrolė nustatė, jog dalis teatro patalpų naudojama ne pagal paskirtį, be to teatro darbuotoja nurodė, jog tose patalpose gyvena T. B. su Ieškove. Todėl šie faktai atitinka tikrovę. Dėl kitos ieškinio dalies paliko spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „Lrytas“ atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas nurodė, kad interneto portale „L.rytas.lt“ iš tikrųjų buvo paskelbtas straipsnis, jog dalis teatro patalpų buvo išnuomotos ne visiškai pagrįstai ponui T. B., be to, buvo pateikta teatro darbuotojų nuomonė ir teiginiai, kad galimai dabar jau buvusio direktoriaus V. dukra bendrauja su darbuotoju T. B.. Buvo paklausta ir paties V., kuris šių teiginių nepaneigė, o pasakė : ,,čia jau jų reikalas“. Paaiškino, jog dalis interneto portale paskelbtų teiginių yra faktai, kurie atitinka tikrovę, o dalis teiginių yra teatro darbuotojų išsakyta nuomonė, kuri nebuvo įžeidžianti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – įpareigojo Atsakovą televizijos laidoje „KK2“ paneigti paskleistus neatitinkančius tikrovės ir žeminančius Ieškovės garbę ir orumą duomenis tokia pačia forma, kaip jie buvo paskleisti ir ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti tokio turinio paneigimą: „LNK televizijos 2010 m. lapkričio 2 d. transliuojamos laidos „KK2“ metu, be kitos informacijos, buvo paskleisti šie tikrovės neatitinkantys bei žeminantys J. V. garbę ir orumą teiginiai: „...girdėjau, kad viena dukra ten net mylėjosi, t. y. mylėjo. Su kuo mylėjosi? Su B.“; „Savaitgalį KK2 redakciją iš nacionalinio teatro užkulisių pasiekė dar viena skandalinga žinia: esą kultūros ministerijos auditoriai netoli teatro aptiko legaliai nelegalų butą, kuriame be jokių dokumentų gyvena spėkit kas, o gi to paties A. V. dukra su nesantuokiniu vyru. Vykstam į viešnamio viešbutį“; „Buto duris jiems atvėrė toks ponas B., teatro bute esą gyvena su viena iš V. dukterų, be dokumentų, be jokių sutarčių“; „Tai kito B. sūnus, T. B., nepatvirtintais duomenimis, šis B. teatro bute gyveno ir gyvena su V. dukra J., kurią V. įdarbino teatre juriste“; priteisė iš Atsakovo 10 000, 00 Lt neturtinės žalos atlyginimo Ieškovei už garbės ir orumo bei teisės į atvaizdą pažeidimus. Teismas nustatė, kad 2010 m. lapkričio 2 d., 19.10 val. per Atsakovo transliuojamą televizijos laidą „KK2“ be kitų buvo paskelbti šie teiginiai: „...girdėjau, kad viena dukra ten net mylėjosi, t. y. mylėjo. Su kuo mylėjosi? Su B.“; „Savaitgalį KK2 redakciją iš nacionalinio teatro užkulisių pasiekė dar viena skandalinga žinia: esą kultūros ministerijos auditoriai netoli teatro aptiko legaliai nelegalų butą, kuriame be jokių dokumentų gyvena spėkit kas, o gi to paties A. V. dukra su nesantuokiniu vyru. Vykstam į viešnamio viešbutį“; „Buto duris jiems atvėrė toks ponas B., teatro bute esą gyvena su viena iš V. dukterų, be dokumentų, be jokių sutarčių“; „Tai kito B. sūnus, T. B., nepatvirtintais duomenimis, šis B. teatro bute gyveno ir gyvena su V. dukra J., kurią V. įdarbino teatre juriste“. Šie teiginiai buvo kartojami 2010 m. lapkričio 6 d., 17.45 val. ir lapkričio 8 d., 8.50 val. laidoje „Super KK2“. Be to, minimoje „KK2“ laidoje buvo parodytos šešios Ieškovės nuotraukos. 2010 m. lapkričio 5 d. Ieškovė išsiuntė prašymą Atsakovui, kuriame nurodė, kad parodytoje laidoje „KK2“ buvo pateikti melagingi ir jokiais įrodymais nepagrįsti, šmeižiantys teiginiai, viešai parodytos asmeninės nuotraukos, viešai ir pašaipiai diskutuota apie Ieškovės asmeninį gyvenimą bei moralę, vartojant žodžius ,,viešnamis”, ,,mylėjosi”, ir kt., taip pažeidžiant Ieškovės garbę ir orumą. Atsakovas teigia, jog Ieškovė nepasinaudojo išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, kadangi pirminis jos prašymas paneigti tikrovės neatitinkančius teiginius surašytas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, o antrasis jau pateiktas bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu. Teismas šiuos Atsakovo argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Motyvavo, kad teismas atsisako priimti nagrinėti ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo, o priimtą ieškinį palieka nenagrinėtu tuo atveju, kai asmuo iš viso nepasinaudoja išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Nurodė, kad dar prieš kreipiantis į teismą Ieškovė pateikė Atsakovui prašymą paneigti 2010 m. lapkričio 2 d. transliuotoje ,,KK2” laidoje Ieškovės garbę ir orumą žeminančius bei tikrovės neatitinkančius duomenis, nurodydama prašyme, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kas iš esmės atitinka LR Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 2 punkto reikalavimus. Šalindama ieškinio trūkumus, Ieškovė Atsakovui pateikė prašymą paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis prašyme jau konkrečiai nurodydama, kurie konkrečiai paskelbti teiginiai žemina garbę ir orumą. Teismas konstatavo, jog Ieškovė pasinaudojo išankstine neteismine ginčo sprendimo tvarka, todėl nėra jokio teisinio pagrindo palikti ieškinį visą ar dalyje nenagrinėtu. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar Atsakovui kyla atsakomybė už televizijos laidoje ,,KK2” paskelbtus teiginius. Nustatė, kad 2010 m. lapkričio 2 d., 19.10 val. Atsakovo LNK transliuojamoje televizijos laidoje „KK2“ paskelbti teiginiai yra konstatuojamojo pobūdžio duomenys, kuriais skelbiama informacija apie tai, kad Ieškovė mylėjosi su T. B., kad su T. B. be jokių dokumentų ir sutarčių gyvena nelegaliame nacionalinio dramos teatro bute, kuris yra „viešnamio viešbutis“. Šie ginčo teiginiai leido susidaryti dviprasmišką nuomonę, sukėlė klaidingų abejonių apie Ieškovės moralę. Tai, kad šie teiginiai „apipinti“ žodeliais: „girdėjau“, „esą“, „nepatvirtintais duomenimis“, nesudaro pagrindo teigti, jog paskelbtuose teiginiuose išsakyta nuomonė. Minimi žodeliai visoje laidoje vartojami „kaip priedanga“, siekiant Atsakovui išvengti atsakomybės, nors iš tikrųjų jie panaudoti sąmoningai, siekiant įžeisti, pažeminti, sudaryti įspūdį, jog skelbiama tik nuomonė. Pažymėjo, kad į bylą nėra pateikta jokių atlikto audito išvadų. Be to, nei 2010 m. spalio 30 d. interneto portale www.lrytas.lt 13:25 išpublikuotame straipsnyje „A. V. apskundė nacionalinio dramos teatro direktoriaus konkurso rezultatus (video), nei 2010 m. spalio 29 d. „Lietuvos ryto“ televizijos reportaže nebuvo paskleisti duomenys, jog J. V. daugiau nei darbiniais ryšiais susijusi su bendradarbiu T. B. bei kad su juo „mylisi“, ar gyvena tarnybiniame nacionalinio dramos teatro bute „be dokumentų, be jokių sutarčių“. Taip pat niekur nebuvo skelbiama, jog tarnybiniame nacionalinio dramos teatro bute yra įsikūręs „viešnamis“. Teismas atkreipė dėmesį, kad tiek nurodytame interneto portalo straipsnyje, tiek „Lietuvos ryto“ televizijos reportaže teigiama tik tai, kad nacionalinio dramos teatro tarnybinėse patalpose gyvena T. B., kuris „A. V. palankumo nusipelnė, nes artimai bendrauja su buvusia teatro direktoriaus dukra“. Žodžių junginys „artimai bendrauja“ nėra tapatus žodžių junginiams „kartu gyvena“, „mylisi“. Tai, kad „Lietuvos ryto“ televizijos reportaže žurnalisto kalbinta teatro darbuotoja N. S. išsako savo asmeninę nuomonę, kad „visi žino“, jog T. B. gyvena su A. V. dukra, nelaikytina informacijos skleidimu, tai tik kalbintosios nuomonė. Tokiu būdu nustatytos aplinkybės leido teismui konstatuoti Ieškovės garbės ir orumo pažeidimą, pasireiškiantį Atsakovo parodytoje laidoje „KK2“ paskleista informacija apie ieškovę, kuri neatitinka tikrovės. Teismas padarė išvadą, kad viešosios informacijos rengėjas turėjo galimybę ir pareigą patikrinti duomenų, pateiktų laidoje tikrumą dar prieš jų paskleidimą, tačiau to nepadarė, paskleidė žinias, kurios nebuvo objektyvios, neturėjo pakankamo faktinio pagrindimo, siekdamas sensacijos ir televizijos laidos aukštų reitingų, todėl Atsakovas yra atsakingas už „KK2“ laidoje neatitinkančių tikrovės duomenų, žeminančių Ieškovės garbę ir orumą, paskleidimu per visuomenės informavimo priemonę padarytą žalą Ieškovei. Teismas nustatė, kad teisėto pagrindo, leidžiančio pažeisti Ieškovės teisę į atvaizdą, nesant jos sutikimo, nebuvo. Atsižvelgdamas į tai, kad televizijos laidoje „KK2“ buvo viešai paskleistos žinios apie Ieškovės privatų gyvenimą ir šis paskleidimas neatitiko CK 2.22 ir 2.23 straipsnių reikalavimų, pripažino, kad Atsakovas 2010 m. lapkričio 2 d. parodytoje laidoje „KK2“ pažeidė Ieškovės teisę į atvaizdą. Teismas pripažino, kad informacijos paskleidimas sukėlė Ieškovei neigiamus išgyvenimus, stresą, reputacijos pablogėjimą, neigiamą asmens vertinimą, pasitikėjimo Ieškove visuomenės narių tarpe sumažėjimą. Kartu teismas padarė išvadą, kad nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp Ieškovės išvardintų sveikatos sutrikimų (nugaros raumenų uždegimo, galvos skausmų) ir parodytos televizijos laidos, tai yra iš bylos duomenų apie ieškovės sveikatos būklę negalima teigti, kad ieškovei diagnozuotos ligos yra tiesioginė streso ar juo labiau – parodytos televizijos laidos pasekmė. Pažymėjo, kad priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymui šiuo atveju yra reikšminga ta aplinkybė, kad Atsakovas laidoje „KK2“ paskleistos apie Ieškovę informacijos nepaneigė. Teismas, įvertinęs LNK laidos, kurioje buvo paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios apie Ieškovę bulvarinį pobūdį, tai, kad šios žinios yra nepaneigtos, atsižvelgdamas į tai, jog laida du kartus buvo kartojama, nors Atsakovas buvo gavęs Ieškovės prašymą laidos nekartoti, įvertinęs, jog laidos metu buvo parodytos asmeninės Ieškovės nuotraukos be jos sutikimo, dėl ko Ieškovė tapo visuotinai atpažįstama, jog dėl Ieškovės garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių bei Ieškovės atvaizdo skelbimo Ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, nes Ieškovės nuotraukų demonstravimas bulvarinėje laidoje kartu su skelbiamais tikrovės neatitinkančiais duomenimis žiūrovams galėjo sudaryti neigiamą visuomenės nuomonę apie Ieškovę, taip pat į aukščiau paminėtas aplinkybes, sprendė, kad yra pagrindas priteisti Ieškovei 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš Atsakovo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad už garbės ir orumo pažeidimą taikomos teisinės sankcijos neapima įpareigojimo atsiprašyti. Dėl to teismas atmetė Ieškovės reikalavimas viešai atsiprašyti.

Šalies argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, - Ieškovės ieškinį atmesti dėl tų reikalavimų, dėl kurių buvo laikytasi privalomos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, ir palikti ieškinį nenagrinėtą dėl tų reikalavimų, dėl kurių nebuvo laikytasi privalomos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos: dėl teiginių „<...> girdėjau, kad viena dukra ten net mylėjosi, t. y. mylėjo. Su kuo mylėjosi? Su B.“ ir „<...> vykstam į viešnamio viešbutį“. Nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant materialinės ir proceso teisės normas. Skundžiamame teismo sprendime teismas nagrinėjo ieškinio reikalavimus (nepaliko ieškinio reikalavimų nenagrinėtų), dėl kurių nebuvo laikytasi privalomos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Teismas savo priimtais procesiniais sprendimais byloje prieštarauja savo argumentacijai skundžiamame sprendime. Teismas 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavo, jog ieškinys pateiktas ne su „neesminiais trūkumais“, tačiau su tokiais, dėl kurių teismas paliko ieškinį nenagrinėtą. Tuo tarpu 2011 m. rugpjūčio 11 d. neskundžiama nutartimi teismas panaikino savo ankstesnę nutartį tuo pagrindu, kad Ieškovė pateikė įrodymus apie ieškinio trūkumų ištaisymą, kuris įvyko jau akivaizdžiai po civilinės bylos iškėlimo (t. y. 2011 m. birželio 22 d. Ieškovės tik išsiųstas paštu reikalavimas paneigti per 14 dienų). Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, pagal kurias privalėjo ieškinį palikti nenagrinėtą. Be to, teismas įpareigojo Atsakovą paneigti net tą informaciją, dėl kurios pats teismas sprendime konstatavo, jog ji buvo anksčiau paskleista. Teismas įpareigojo Atsakovą paneigti ir tas paneigimo teksto dalis, kuriose pateikta informacija apie p. B.. Tokias „perteklines“ dalis neigiant televizijos eteryje, būtų iš esmės pažeistos Atsakovo teisės ir interesai, patirtos papildomos sąnaudos. Taigi teismas, nors ir modifikavo paneigimo tekstą, suformuluotą Ieškovės, tačiau vis tiek įpareigojo Atsakovą paneigti net ir tą informaciją, dėl kurios atitikimo tikrovei ir ankstesnio paskleidimo kitose visuomenės informavimo priemonėse ginčo nekilo. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai konstatavo, jog kitose visuomenės informavimo priemonėse anksčiau buvo paskleista skirtingo turinio informacija, nei ta, kuri buvo paskleista Ieškovo. Siekdami sąžiningai naudotis LR visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte suteikta teise, atleidžiančia nuo redakcinės atsakomybės, žurnalistai informaciją aiškiai įvardino kaip „atėjusiais teatro užkulisių“, „nepatvirtintus duomenis“, „esą“ ir pan. Teismas nepagrįstai visas įvardintas lingvistines priemones įvertino kaip „žodelius“, kurie visoje laidoje vartojami „kaip priedanga“, siekiant išvengti atsakomybės, sudaryti įspūdį, jog skelbiama tik nuomonė. Taigi žurnalistams nurodžius apie skleidžiamos informacijos nepatikimumą, negalima konstatuoti, jog jie nesielgė sąžiningai ir pažeidė savo pareigą kritiškai vertinti informacijos šaltinius, kaip tą konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Taip pat pažymėjo, kad Ieškovė jai padarytą neturtinę žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, civilinėje byloje pagrindė tik įrodymais apie ją ištikusius sveikatos sutrikimus. Visi kiti teiginiai apie neturtinę žalą buvo deklaratyvūs, neparemti jokiais konkrečiais įrodymais byloje. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai priteisė Ieškovei 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nes byloje nebuvo pateikta objektyvių įrodymų apie tokios žalos atsiradimą ar egzistavimą.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jai visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Ieškovė dar prieš kreipiantis į teismą pateikė Atsakovui prašymą paneigti transliuotoje „KK2“ laidoje Ieškovės garbę ir orumą žeminančius bei tikrovės neatitinkančius duomenis, nurodydama prašyme, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta. Be to, šalindama ieškinio trukumus, Ieškovė atsakovui registruotu laišku išsiuntė 2011 m. birželio 21 d. prašymą „Dėl tikrovės neatitinkančių ir garbę bei orumą žeminančių duomenų paneigimo“. Minėtame prašyme Ieškovė išreiškė prašymą paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis konkrečiai nurodydama, kurie konkrečiai teiginiai žemina garbę ir orumą. Ieškovė nesutinka su Atsakovu, kad egzistavo visos sąlygos atleisti visuomenės informavimo priemonę nuo redakcinės atsakomybės. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nei 2010 m. spalio 30 d. interneto portale www.lrytas.lt 13:25 išpublikuotame straipsnyje „A. V. apskundė nacionalinio dramos teatro direktoriaus konkurso rezultatus (video)“, nei 2010 m. spalio 29 d. „Lietuvos ryto“ televizijos reportaže nebuvo paskleisti duomenys, jog J. V. daugiau nei darbiniais ryšiais susijusi su bendradarbiu T. B. bei kad su juo „mylisi“, ar gyvena tarnybiniame nacionalinio dramos teatro bute „be dokumentų, be jokių sutarčių“. Taip pat niekur nebuvo skelbiama, jog tarnybiniame nacionalinio dramos teatro bute yra įsikūręs „viešnamis“. Tiek minėtame interneto portalo straipsnyje, tiek „Lietuvos ryto“ televizijos reportaže teigiama tik tai, kad nacionalinio dramos teatro tarnybinėse patalpose gyvena T. B., kuris „A. V. palankumo nusipelnė, nes artimai bendrauja su buvusia teatro direktoriaus dukra“. Tai, kad „Lietuvos ryto“ televizijos reportaže žurnalisto kalbinta teatro darbuotoja N. S. išsako savo asmeninę nuomonę, kad „visi žino“, jog T. B. gyvena su A. V. dukra, nelaikytina informacijos skleidimu, tai tik kalbintosios nuomonė. Pažymėjo, kad skirtingai nei mano apeliantas, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nustatytos visos Atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos neturtinės žalos atlyginimui už Ieškovės neturtinių teisių - garbės ir orumo, privataus gyvenimo neliečiamumo - pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu peržengti pateikto apeliacinio skundo ribas dėl poreikio ginti viešąjį interesą, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose, jų neperžengdama.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas, priėmęs Ieškovės ieškinį, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias privalomą išankstinę ginčo sprendimo ne teisme tvarką. Anot Atsakovo, pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ieškinio reikalavimus, dėl kurių nebuvo laikytasi privalomos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos (dėl teiginių „<...> girdėjau, kad viena dukra ten net mylėjosi, t. y. mylėjo. Su kuo mylėjosi? Su B.“ ir „<...> vykstam į viešnamio viešbutį“), ir teismas šį trūkumą prašė pašalinti po bylos iškėlimo.

Byloje nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 2 d., 19.10 val. per Atsakovo transliuojamą televizijos laidą „KK2“ be kitų buvo paskelbti šie teiginiai: „...girdėjau, kad viena dukra ten net mylėjosi, t. y. mylėjo. Su kuo mylėjosi? Su B.“; „Savaitgalį KK2 redakciją iš nacionalinio teatro užkulisių pasiekė dar viena skandalinga žinia: esą kultūros ministerijos auditoriai netoli teatro aptiko legaliai nelegalų butą, kuriame be jokių dokumentų gyvena spėkit kas, o gi to paties A. V. dukra su nesantuokiniu vyru. Vykstam į viešnamio viešbutį“; „Buto duris jiems atvėrė toks ponas B., teatro bute esą gyvena su viena iš V. dukterų, be dokumentų, be jokių sutarčių“; „Tai kito B. sūnus, T. B., nepatvirtintais duomenimis, šis B. teatro bute gyveno ir gyvena su V. dukra J., kurią V. įdarbino teatre juriste“. Ieškovė 2010 m. lapkričio 5 d. išsiuntė prašymą Atsakovui, kuriame nurodė, kad parodytoje „KK2” laidoje buvo pateikti melagingi ir jokiais įrodymais nepagrįsti, šmeižiantys teiginiai, viešai parodytos asmeninės nuotraukos, viešai ir pašaipiai diskutuota apie Ieškovės asmeninį gyvenimą bei moralę, vartojant žodžius ,,viešnamis”, ,,mylėjosi”, „vyko meilė pagal grafiką“ ir kt., taip pažeidžiant Ieškovės garbę ir orumą (b. l. 9-10). Prašyme buvo paprašyta nekartoti ,,KK2” laidos ir nenaudoti minėtos laidos metu parodytos medžiagos kitų laidų kūrimui, oficialiai ir viešai paneigti 2010 m. lapkričio 2 d. ,,KK2” laidoje pateiktus melagingus faktus, kad J. V. yra daugiau nei darbiniais ryšiais ar santykiais susijusi su bendradarbiu T. B.; paneigti melagingus faktus, kad apskritai kada nors J. V. yra gyvenusi ,,KK2” laidoje minėtose patalpose; viešai atsiprašyti bei atlyginti moralinę žalą (b. l. 9-10). Atsakovui nepatenkinus Ieškovės prašymo, Ieškovė kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas 2011 m. gegužės 25 d. rezoliucija ieškinį priėmė ir nustatė 14 d. terminą atsiliepimui pareikšti (b. l. 1). 2011 m. birželio 17 d. Atsakovo atsiliepimas į ieškinį buvo priimtas (b. l. 15). 2011 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi Ieškovė buvo įpareigota pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, o būtent -tinkamai suformuluoti paneigimo tekstą bei pateikti įrodymus apie išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos panaudojimą, kitaip ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas Ieškovei (b. l. 30-31). Nutartyje teismas nurodė, kad Ieškovės pateiktas 2010 m. lapkričio 5 d. prašymas visuomenės informavimo rengėjui nelaikytinas tinkamu išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos garbės ir orumo gynimo bylose procedūros pasinaudojimo įrodymu (b. l. 30). 2011 m. rugpjūčio 1 d. pirmosios instancijos teismas nutartimi Ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu nepašalinus trūkumų (b. l. 43). Ieškovei pateikus atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties ir pridėjus prie skundo Ieškovės atstovo 2011 m. birželio 21 d. surašytą ir Atsakovui išsiųstą paneigimą, pirmosios instancijos teismas pats 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi panaikino 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu (b. l. 56). Teisėjų kolegija, išanalizavusi anksčiau minėtas teismo nutartis ir skundžiamą sprendimą, sutinka su Atsakovu, kad pirmosios instancijos teismo priimtų procesinių dokumentų turinys yra prieštaringas ir teismas buvo nenuoseklus pripažindamas 2010 m. lapkričio 5 d. Ieškovės prašymą tinkamu išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos pasinaudojimo įrodymu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė negali būti paneigiama (LR Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai), tačiau gali būti nustatoma speciali jos įgyvendinimo tvarka, pavyzdžiui, teisės aktais gali būti reglamentuota ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka. Procesinio pobūdžio įrodymai patvirtina Ieškovės teisę kreiptis į teismą ir tinkamą šios teisės įgyvendinimą. Tokie įrodymai teismui visais atvejais privalo būti pateikiami kartu su ieškiniu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nustatęs, kad tokio pobūdžio įrodymai kartu su ieškiniu nepateikti, turėtų nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus, ieškinys būtų grąžintas ieškovui (CPK 115 straipsnio 3 dalis; Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga AC-36-1).

Visų pirma, pirmosios instancijos teismas, 2011 m. gegužės 25 d. rezoliucija priėmęs ieškinį ir išsiuntęs jį Atsakovui atsileipimui pateikti, 2011 m. birželio 17 d. nutartyje negalėjo nurodyti, kad nepašalinus trūkumų, remiantis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas Ieškovei. Ieškinys gali būti laikomas nepaduotu ir grąžintas Ieškovei iki jo priėmimo, o ne po to.

Sutiktina su Atsakovu, kad priėmęs ieškinį, ir laikydamasis pozicijos, jog 2010 m. lapkričio 5 d. Ieškovės prašymas nelaikytinas tinkamu ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos įrodymas, teismas turėjo taikyti CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pagal kurį pareiškimas paliekamas nenagrinėtu, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.

Spręsdamas klausimą, ar šis procesinės teisės pažeidimas yra pagrindas sprendimo naikinimui, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad Ieškovė 2010 m. lapkričio 5 d. prašymu kreipėsi į Atsakovą. Prašyme buvo paprašyta nekartoti „KK2” laidos ir nenaudoti minėtos laidos metu parodytos medžiagos kitų laidų kūrimui, oficialiai ir viešai paneigti 2010 m. lapkričio 2 d. „KK2” laidoje pateiktus melagingus faktus, kad J. V. yra daugiau nei darbiniais ryšiais ar santykiais susijusi su bendradarbiu T. B.; paneigti melagingus faktus, kad apskritai kada nors J. V. yra gyvenusi „KK2” laidoje minėtose patalpose; viešai atsiprašyti bei atlyginti moralinę žalą. Taigi, negalima teigti, kad Ieškovė buvo pasyvi ir iki teismo nesikreipė į Atsakovą. Po prašymo išsiuntimo tapo aišku, kad Atsakovas nepripažįsta paskleistų žinių neatitikimą tikrovei ir jis savanoriškai nesiims jokių priemonių jas paneigti. Nors Ieškovė prašyme nėra tiksliai suformulavusi paneigimo teksto, tačiau iš jo turinio buvo aišku, kad Ieškovė prašė paneigti visus melagingus faktus apie jos kitus nei darbinius santykius su T. B.. Jau atsiliepime į Ieškovės ieškinį, Atsakovas aiškiai išdėstė savo poziciją, kategoriškai nesutikdamas su Ieškovės reikalavimais dėl informacijos paneigimo. Pirmosios instancijos teismas, nors ir po Atsakovo atsiliepimo į ieškinį pateikimo, įpareigojo Ieškovę tinkamai suformuluoti paneigimo tekstą ir dar kartą kreiptis į Atsakovą. Ieškovės atstovas 2011 m. birželio 21 d. išsiuntė Atsakovui paneigimo tekstą, tačiau ir po to Atsakovas netenkino Ieškovės prašymo. Teisėjų kolegija mano, kad esant akivaizdžiam šalių ginčui, nebūtų logiška tenkinti Atsakovo reikalavimą ir ginčo šalis grąžinti į ikiteisminę ginčų sprendimo ne teisme stadiją, kartoti jau atliktą procedūrą, ypač kai Ieškovė prieš paduodama ieškinį, jau kreipėsi į Atsakovą su prašymu. Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo padarytas procesinės teisės pažeidimas laikytinas formaliu, nesudarančiu pagrindo naikinti sprendimą.

Atsakovas apeliaciniame skunde neįrodinėja 2010 m. lapkričio 2 d. „KK2” laidoje pateiktų faktų atitikimo tikrovei, o teigia, kad jis, kaip viešosios informacijos skleidėjas turi būti atleistas nuo redakcinės atsakomybės ir neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, kadangi jo paskleista informacija buvo anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, ir per jas paneigta nebuvo.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau - VIĮ) 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kitose visuomenės informavimo priemonėse buvo paskleista skirtingo turinio informacija nei paskelbta Atsakovo. Kaip teisingai pažymėta ginčijamame sprendime, nei 2010 m. spalio 30 d. interneto portale publikuotame straipsnyje, nei 2010 m. spalio 29 d. „Lietuvos ryto“ televizijos reportaže nebuvo paskleisti duomenys, jog Ieškovė su p. B. „mylisi“, nacionalinio dramos teatro tarnybiniame bute ji gyvena kartu su nesantuokiniu vyru, „be dokumentų, be jokių sutarčių“, kad šiame bute yra įsikūręs „viešnamis“. 2010 m. spalio 30 d. interneto portale publikuotame straipsnyje, 2010 m. spalio 29 d. „Lietuvos ryto“ televizijos reportaže nurodoma tik tai, kad nacionalinio dramos teatro tarnybinėse patalpose gyvena T. B., kuris „A. V. palankumo nusipelnė, nes artimai bendrauja su buvusia teatro direktoriaus dukra“ (b. l. 21, 22-23, 28). Žodžių junginio „artimai bendrauja“ turinys nereiškia Ieškovės gyvenimo nacionalinio dramos teatro tarnybiniame bute kartu su nesantuokiniu vyru, „mylėjimosi“ su juo.

Atsakovas teigia, kad teismas įpareigojo Atsakovą paneigti net tą informaciją, dėl kurios pats konstatavo, kad ji buvo anksčiau paskleista, o būtent apie p. B.. Iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies, kurioje Atsakovas įpareigojamas paneigti paskleistus, neatitinkančius tikrovės ir žeminančius Ieškovės garbę ir orumą duomenis, matyti, kad visi paneigimo teiginiai susiję su Ieškove, jos santykiais su p. B.. Nei vienas iš jų nekalba tik apie p. B., ir nei vienas iš jų negali būti vertinamas neatsiejamai nuo Ieškovės. Kadangi Ieškovė siekia paneigti tikrovės neatitinkančius faktus apie jos santykius su p. B., ji negalėtų neminint p. B. pavardės suformuluoti paneigimo turinį. Todėl pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo Atsakovą paneigti ir tas paneigimo teksto dalis, kuriose pateikta informacija apie p. B., nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad atleidimo nuo redakcinės atsakomybės taikymui yra būtina, kad viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai nurodytų informacijos šaltinį ir ji butų anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, bei jei ji nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones. Byloje nepripažinus, jog Atsakovo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija yra identiška interneto portale ir televizijos reportaže paskelbtai informacijai, t. y. kad ji jau buvo paskelbta kitose visuomenės informavimo priemonėse, sąlygų taikyti atleidimą nuo redakcinės atsakomybės, nėra.

Visuomenės informavimo priemonės pagrindinė funkcija – informacijos apie įvykius skleidimas. Šia savo teise visuomenės informavimo priemonė turi naudotis sąžiningai, nepiktnaudžiaudama ja ir neperžengdama ribų, nustatytų tarptautiniuose aktuose, Lietuvos Konstitucijoje ir įstatymuose. Vienas iš pagrindinių visuomenės informavimo principų suformuluotas VIĮ 3 straipsnyje: viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Visuomenės informavimo priemonės įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią, asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją neturėtų būti vertintinas kaip sukeliantis visuomenės informavimo priemonei neigiamus padarinius, tačiau priešingai – pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota skelbti tik teisingą, tikslią, nešališką informaciją, kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Anksčiau nurodytos principinės nuostatos suponuoja visuomenės informavimo priemonės atsakomybę, jeigu ji paskelbia tikrovės neatitinkančius ir asmens garbę bei orumą žeminančius duomenis. Byloje Atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindo nenustatyta. Todėl remiantis CK 2.24 straipsnio 1 dalimi, Ieškovė turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jos garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jai padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas Ieškovei nepagrįstai priteisė 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nes byloje nepateikta objektyvių įrodymų apie tokios žalos atsiradimą ir egzistavimą.

Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensuojamąją neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. specialios paskirties UAB „Vilniaus troleibusai”, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006; kt.).

Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, o nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis ir kiti subjektyvieji kriterijai vertintini tik tada ir tik tiek, kiek jie yra reikalingi nustatant dėl teisių pažeidimo atsiradusius akivaizdžius neigiamus individualaus nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P.V. ir L.V. v. L.P., R.P., bylos Nr. 3K-3-81/2013). Teismo funkcija - remiantis įstatyme nustatytais kriterijais kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį skausmą, kitus neigiamus išgyvenimus.

Pirmosios instancijos teismas, priteisęs Ieškovei 10 000 Lt neturtinės žalos, nurodė, kokie kriterijai apsprendė priteistinos žalos dydį – buvo įvertintas Atsakovo, savanoriškai nepaneigusio tikrovės neatitinkančią informaciją elgesys, t. y. net ir po Ieškovės prašymo nekartoti laidos, dar kartą ją paleido į eterį, Ieškovės patirtas dvasinis išgyvenimas ir nepatogumai, laidos pobūdis. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl 10 000 Lt sumos pagrįstumo, atsižvelgia ir į tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo mastą - Atsakovo „KK2“ laida transliuojama visoje respublikoje, Ieškovė užsiima pedagoginiu darbu, taigi jos reputacijai taikomi griežtesni moralės standartai, tikrovės neatitinkanti informacija palietė ypač intymią Ieškovės gyvenimo sferą. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas pagal byloje teisiškai reikšmingais pripažintų neturtinės žalos įvertinimo kriterijų visumą bei pirmiau aptartus materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio nustatymo principus ir ginamos vertybės specifiką, be kita ko, atsižvelgdamas į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo paskirtį bei į tai, kad šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigti, jog, nustačius 10 000 Lt Ieškovei iš Atsakovo priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtų pažeisti CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai, sprendžia, kad Ieškovei priteistinos neturtinės žalos atlyginimo įvertinimas nurodyto dydžio pinigine išraiška atitiks pirmiau išvardytus principus ir neviršys įprastai teismų praktikoje taikomų nukentėjusiems asmenims tokiais atvejais priteistinos materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio ribų. Nurodyto dydžio piniginės kompensacijos suma vertintina kaip adekvati Ieškovės patirtai neturtinei žalai, pakankama jos teisei į privataus gyvenimo neliečiamumą apginti.

Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija mano, kad byloje padarytas procesinės teisės normų pažeidimas nesudaro pagrindo sprendimo naikinimui, pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl Ieškovės pareikštų materialių reikalavimų. Kitais apeliacinių skundų motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą taip pat nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Jūratė VaranauskaitėTeisėjai Natalja CikotoAntanas Rudzinskas