Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Radviliškyje, našlys, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent jis 2023 m. gruodžio 21 d., 10.30 val., Klaipėdos r., Vaitelių k., kelyje Nr. 216 „Gargždai – Kretinga“, su viena juosta kiekviena kryptimi, vairuodamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį krovininį automobilį „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nevažiavo kuo arčiau važiuojamosios kelio dalies dešiniojo krašto, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas (slidžią kelio dangą), vietovės reljefą (vingyje į dešinę), nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, taip sudarydamas kliūtį priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui „Toyota Yaris“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. R. ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo nesunkiai sužalota automobilio „Toyota Yaris“ vairuotoja V. R.

Šiais savo veiksmais V. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 15 d. Nr. 744 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p., (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui <...>), 119 p. (Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.) ir 127 p. (<...> Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamasis V. J. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2023 m. gruodžio 21 d. važiavo iš (duomenys neskelbtini) darbiniu krovininiu automobiliu pasikrauti į mišką. Tuo metu jis dirbo įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Jo automobilis buvo su priekaba. Važiuojant keliu buvo staigus posūkis, taip pat buvo blogos oro sąlygos – apsnigta, lijo lietus. Jis pajuto, kad jo vairuojamas automobilis nevaldomas, tuomet jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, trenkėsi į nukentėjusiosios mašiną. Jis po susidūrimo išlipo, pamatė moterį, jos kaktoje matėsi kraujas. Greitąją medicinos pagalbą iškvietė automobilis, kuris važiavo iš paskos. Vėliau atvažiavo gaisrinė, greitoji medicinos pagalba. Automobilio vairuotojai pasidarė negerai, jis ją nunešė į greitosios pagalbos automobilį. Policija patikrino jo blaivumą. Jam teko su nukentėjusiąją bendrauti vėliau, t.y. ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji nurodė, kad jokio pykčio neturi, jie draugiškai pasikalbėjo. Jam toks įvykis nutiko pirmą kartą gyvenime. Jis visą savo gyvenimą dirbo vairuotoju, pasitaikydavo tik nedidelių greičio viršijimo atvejų. Šiuo metu jis nebedirba vairuotoju, nes per sunkus darbas. Jam jau 63 metai, todėl norisi lengvesnio darbo. Įvykis įvyko dėl jo kaltės, jis nuoširdžiai gailisi ir dėl šio įvykio atsiprašė nukentėjusiosios. Jis prašo teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant sūnų P. J. Jis su sūnumi gyvena šalia, dažnai bendrauja, jų ryšys yra artimas. Jis sūnui pasakojo apie šį įvykį, jo sūnus pats vairuoja, jis klauso savo sūnaus, nes jis yra atsakingas už jį.

Kadangi kaltinamasis V. J. po kaltinamojo akto paskelbimo kaltu prisipažino, davė parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas, apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamasis.

V. J. kaltę patvirtina byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas paskelbė vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio pagrindu.

V. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. gruodžio 21 d., apie 10.10 val., atvažiavo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiu sunkvežimiu (miškovežiu) - krovininiu automobiliu „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į įmonę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., ten išsikrovė rąstus. Apie 10.30 val. išvažiavo iš įmonės į mišką, pasikrauti rąstų. Buvo šviesus paros metas, apsiniaukę, lijo smarkus lietus, kelio danga protarpiais buvo padengta ledu ir šlapia. Važiavo keliu Gargždai - Kretinga, apie 70 km/h greičiu. Vaitelių k., Klaipėdos r., pajuto, kad vairuojamo sunkvežimio priekiniai ratai pradėjo slysti. Bandė stabdyti, suko vairą į dešinę, bet ratai slydo, dėl ko sunkvežimis tapo nevaldomas ir išvažiavo sunkvežimio priekine dalimi į priešingos krypties eismo juostą. Tik išvažiavus į priešingos krypties eismo juostą, sunkvežimio priekinės dalies kaire puse atsitrenkė į priešprieša atvažiuojančio automobilio „Toyota Yaris“, priekinę kairės pusės dalį. Nuo smūgio automobilis „Toyota Yaris“ nuvažiavo nuo kelio ir sustojo kairės pusės (jo važiavimo kryptimi) griovyje. Po smūgio sunkvežimį sumėtė. Sukinėdamas vairą į abi puses, suvaldė sunkvežimį ir pavažiavęs nuo susidūrimo vietos apie 50-70 metrų, sustojo kelkraštyje. Pats eismo įvykio metu nenukentėjo, tik buvo ištiktas šoko. Iškart išlipo iš sunkvežimio ir nubėgo iki automobilio „Toyota Yaris“. Pastebėjo, kad vairuotojo vietoje sėdi moteris. Kaip vėliau sužinojo, tai buvo V. R. Automobilyje ji važiavo viena, buvo sąmoninga. Netrukus į įvykio vietą atvažiavo gaisrinė, kuri automobilio „Toyota Yaris“ vairuotojo dureles išplėšė iš vyrių. Atvykusi greitoji, nukentėjusiąją išvežė į ligoninę. Jis apie įvykį pranešė pagalbos centrui. Jam iš paskos automobiliu „Ford“ važiavo vyriškis, kurio vardo ir pavardės nežino (1 t., b. l. 132-135).

Nukentėjusioji V. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gruodžio 21 d., apie 10.00 val., vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ji važiavo viena keliu Gargždai – Kretinga, į Kretingos miesto pusę. Buvo šviesus paros metas. Kelio danga buvo šlapia. Važiavo apie 80-90 km/h greičiu. Likus apie 100 metrų iki kelio vingio, jos važiavimo kryptimi, į kairę pusę, ji sulėtino greitį iki 70 km/h. Priekyje jos vairuojamo automobilio niekas nevažiavo, o jai iš paskos važiavo pilkos spalvos automobilis. Pamena, kad kelio vingyje, priešingoje kelio juostoje, pamatė važiuojantį miškovežį, kuris priekine sunkvežimio dalimi buvo įvažiavęs į jos važiavimo juostą. Suprato, kad miškovežis slysta ir yra nevaldomas. Tada nepamena, ar sulėtino greitį, bet tiksliai žino, kad suko vairą į dešinę pusę, kad išvengtų susidūrimo. Koks tuo metu buvo atstumas iki miškovežio, nepamena. Viskas įvyko taip staigiai, kad pajuto smūgį ir jai aptemo akyse. Kas vyko toliau, nelabai pamena. Atsimena, kad atsipeikėjo būdama automobilyje. Matė, kad miškovežis atsitrenkė į automobilio kairį šoną. Kai ji atsipeikėjo, buvo ištikta šoko ir nejuto jokio skausmo. Jai kažkas padėjo išlipti iš automobilio. Tada juto, kad jai skauda kairį klubą ir bėgo kraujas iš galvoje esančios žaizdos. Atvykusi greitoji, ją išvežė į ligoninę, kur jai nustatė gūžduobės kairės pusės lūžį ir kairės pusės kūno sumušimus. Su ja buvo susisiekęs sunkvežimio (miškovežio) vairuotojas, jis jos atsiprašė. Ji dėl šio įvykio patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Dėl žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę. Civilinio ieškinio pateikimo esmė jai išaiškinta (1 t., b.l. 74-78).

Liudytojas A. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gruodžio 21 d., apie 10.20 val., važiavo automobiliu „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keliu Gargždai – Kretinga, į Kretingos miestą. Priekyje jo važiavo automobilis „Toyota Yaris“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Buvo šviesus paros metas, šlabdriba. Kelio danga buvo padengta apie 0,5 cm sniego ir slydi. Važiavo apie 70 km/h greičiu. Automobilis „Toyota Yaris“ važiavo tokiu pat greičiu priekyje jo, apie 50 m atstumu. Ties kelio vingiu, jo važiavimo kryptimi, į kairę pastebėjo, kad priešingoje kelio juostoje važiuoja sunkvežimis (miškovežis). Sunkvežimis važiavo kryptimi į Gargždų miesto pusę. Tuo metu, kai pirmą kartą pamatė sunkvežimį, iki automobilio „Toyota Yaris“ buvo apie 100 metrų atstumas. Sunkvežimiui išvažiuojant iš kelio vingio pastebėjo, kad sunkvežimis pradėjo slysti ir išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, taip užkirsdamas kelią automobiliui „Toyota Yaris“. Įvyko smūgis. Sunkvežimis priekine kairės pusės dalimi atsitrenkė į automobilio „Toyota Yaris“ priekinę kairę pusę. Po smūgio automobilis „Toyota Yaris“ nuvažiavo nuo kelio ir sustojo prie pakelės griovio. Įvykus smūgiui, jis pradėjo staigiai stabdyti ir sukti vairą į dešinę, kad išvengtų susidūrimo. Taip išvažiavo nuo kelio ir sustojo. Jis pats įvykio metu nesusižalojo. Jis apie įvykį pranešė pagalbos centrui. Jis nubėgo iki automobilio „Toyota Yaris“. Vairuotojo vietoje sėdėjo moteris, ji buvo sąmoninga. Jis matė, kad moteris buvo ištikta šoko. Jai galvos srityje bėgo kraujas. Priėjo ir sunkvežimio vairuotojas, kuris buvo taip pat ištiktas šoko. Sunkvežimio vairuotojas nurodė, kad sunkvežimis slydo, tapo nevaldomas ir išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą. Į įvykio vietą atvyko greitoji, kuri automobilio „Toyota Yaris“ vairuotoją išvežė į ligoninę (1 t., b. l. 112-115).

Iš 2023 m. gruodžio 21 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad vairuotojui V. J., po eismo įvykio nustatytas 0,00 promilių blaivumas (1 t., b. l. 1-2, 7-9).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad įvykio kelyje Klaipėdos r., Vaitelių k., kelyje Gargždai – Kretinga kelio vingyje. Dešinėje kelkraštyje, (žiūrint nuo Gargždų link Kretingos) nuvažiavęs nuo kelio stovi raudonos spalvos automobilis „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio kairės pusės priekyje išpjautos vairuotojo durys. Automobilio priekinis stiklas suskilęs. Stipriai apgadintas automobilio kairės pusės šonas, suveikusios oro pagalvės. Važiuojamojoje kelio dalyje, priekiu nukreiptas Gargždų m. kryptimi, stovi krovininis automobilis „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Matosi išdužusi automobilio kairės pusės lempa, įlenktas kairės pusės sparnas, įlenktos kairės pusės vairuotojo durelės. Kelio danga – šlapias asfaltas, šiek tiek padengtas šlapiu sniegu (1 t., b. l. 14-41).

Iš 2023 m. gruodžio 21 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad automobilis „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos nuvežtas į automobilio saugojimo aikštelę, esančią Klaipėdos g. 80, Gargždai, kur yra saugomas iki šiol (1 t., b. l. 42).

Iš specialisto išvados Nr. G 66/2024(03) matyti, kad V. R. konstatuota: kairės pusės gūžduobės, kryžkaulio, gaktikaulių abiejų šakų lūžiai, galvos ir krūtinės sumušimas, kraujosruva veido minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimas galvoje, poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje. Sužalojimai susidarė eismo įvykio metu susidūrus dviem transporto priemonėms ir nukentėjusiajai pagreičių poveikyje susitrenkus į automobilio salono vidaus apdailos detales bei, galimai, suspaudžiant automobilio viduje salono detalėmis ar viduje buvusiais daiktais. Sužalojimai padaryti galimai užduotyje nurodytu, nustatytu ir medicininiuose dokumentuose fiksuotu laiku (iki patenkant į gydymo įstaigą). Dėl kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (ilgalaikiai) – V. R. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 66-67).

Ši baudžiamoji byla Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkės 2024 m. kovo 5 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 229 straipsniu, konstatavus esminį darbo krūvių skirtumą ir siekiant suvienodinti teisėjų darbo krūvį, 2024 m. kovo 25 d. iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų buvo perduota nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti KET pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 119 punkte nurodoma, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. KET 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai – kaltinamojo V. J. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios V. R. parodymai, liudytojo A. K. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada bei kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. J. 2023 m. gruodžio 21 d., 10.30 val., Klaipėdos r., Vaitelių k., kelyje Nr. 216 „Gargždai – Kretinga“, su viena juosta kiekviena kryptimi, vairuodamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį krovininį automobilį „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nevažiavo kuo arčiau važiuojamosios kelio dalies dešiniojo krašto, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas (slidžią kelio dangą), vietovės reljefą (vingyje į dešinę), nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, taip sudarydamas kliūtį priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui „Toyota Yaris“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. R. ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo nesunkiai sužalota automobilio „Toyota Yaris“ vairuotoja V. R. Kaltinamojo KET pažeidžiantys veiksmai buvo būtina kilusių padarinių sąlyga ir šių padarinių priežastis, eismo saugumo taisykles pažeidžiantys kaltinamojo veiksmai turi tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais. Tokie kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip neatsargus BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nagrinėjant bylą teisme buvo gautas P. J. prašymas dėl V. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį atsakomybėn pagal laidavimą, neskiriant piniginio užstato.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Įstatyme nustatyta, jog dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019). Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-697/2022).

Teismas nustatė ir pripažino, kad V. J. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą neatsargų nusikaltimą. Kaltinamasis V. J. anksčiau neteistas, nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taip pat, kaip jau minėta anksčiau, šioje byloje nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlyga, jog kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kadangi V. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme nuosekliai patvirtino faktines įvykio aplinkybes, savo kaltę visiškai pripažino, gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką ir kritiškai vertina savo poelgį. Byloje esantis draudimo kompanijos „IF PC Insurance AS“ 2024 m. vasario 29 d. raštas dėl informacijos patikslinimo patvirtina, kad nukentėjusiajai V. R. padaryta žala yra iš dalies atlyginta (1 t., b.l. 107), dėl to galima pripažinti egzistuojančią ir įstatymo sąlygą dėl žalos atlyginimo (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Teismas pažymi ir tai, kad V. J. per pastarųjų penkerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas už smulkius kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b.l. 142-146). Teismas įvertina tai, jog V. J. yra našlys, šiuo metu nedirba. Teismo turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų asmuo nėra padaręs, jo netinkamo elgesio faktų po nusikaltimo padarymo neužfiksuota. Šios aplinkybės rodo, kad yra labai didelė tikimybė, kad V. J. laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Byloje yra gautas prašymas nutraukti baudžiamąją bylą V. J. atžvilgiu, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant P. J., netaikant užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis).

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teigiama įtaka asmeniui turi būti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarąjį būti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas P. J. nurodė, jog jis apie šį įvykį žinojo, pats tėtis jam apie jį papasakojo. Šio įvykio metu tėtis nebuvo išgėręs, be to, įvykio dieną buvo blogos eismo sąlygos, buvo labai slidu. Jis yra vedęs, augina vaikus, 7 metus dirba (duomenys neskelbtini), vairuoja, turi B ir C kategorijas. Jis su tėčiu yra artimi, susiskambina į savaitę 2-3 kartus, dažnai susitinka, visas šventes švenčia kartu. Jis mano ir tikisi, kad galės daryti gerą įtaką savo tėčiui. Jis prašo skirti jį tėčio laiduotoju, neskiriant užstato, nes šeimai sunku būtų sumokėti užstatą, kadangi jis augina du vaikus. Jis tikrai gali daryti savo tėčiui V. J. teigiamą įtaką.

Iš byloje esančių duomenų ir iš P. J. paaiškinimų matyti, jog jo ryšys su kaltinamuoju yra artimas, kadangi kaltinamasis yra jo tėtis, jie palaiko artimą bei glaudų ryšį. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog P. J. neteistas, administracine tvarka baustas už smulkius KET pažeidimus, baudas sumokėjęs, augina du vaikus, dirba (duomenys neskelbtini) tarnyboje, charakterizuojamas teigiamai. Įvertinęs pateiktus P. J. charakterizuojančius duomenis, išklausęs jo paaiškinimų, teismas daro išvadą, kad laiduotojas gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam V. J., nes jis palaiko glaudų ryšį su kaltinamuoju, apie įvykį kaltinamasis iškart pranešė savo sūnui, tai rodo, jog kaltinamasis laiduotoju pasitiki ir jo nuomonę vertina. Aptartos aplinkybės ir pateikti duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas P. J. yra vertas teismo pasitikėjimo (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys).

BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Įvertinęs visas šioje byloje nustatytas laidavimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat išklausęs valstybės kaltintojo nuomonės, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas atleisti kaltinamąjį V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo P. J. atsakomybei. Teismas sprendžia, kad šioje byloje nėra būtinumo skirti laidavimą su užstatu. Taigi, įvertinus kaltinamojo asmenybės bruožus, baudžiamojo proceso poveikį kaltininkui, laiduotojo turtinę padėtį ir darbo specifiką, teismas atleidžia V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodamas jį laiduotojo P. J. atsakomybei be užstato, nustatydamas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą. Baudžiamoji byla V. J. nutrauktina.

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-262-303/2018, Nr. 2K-372-693/2018 ir kt.).

Bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, jog V. J. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas už smulkius kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t, b.l. 140 -146). Kaltinamasis neatsargų nusikaltimą padarė būdamas blaivus, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam pretenzijų neturėjo. Byloje esantis draudimo bendrovės „IF PC Insurance AS“ 2024 m. vasario 29 d. raštas dėl informacijos patikslinimo patvirtina, kad nukentėjusiajai padaryta žala yra iš dalies atlyginta (1 t., b.l. 107). Byloje V. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė kaltinamajam neskirti baudžiamojo poveikio priemonės. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, jog minėtos baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam skyrimas padės įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės V. J. neskiria.

V. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (1 t., b.l. 136-138).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – automobilis „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje Klaipėdos g. 80, Gargždai, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas teisėtam automobilio savininkui V. R.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir perduoti jį laiduotojo P. J. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, neskiriant užstato.

Baudžiamąją bylą V. J. nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje Klaipėdos g. 80, Gargžduose, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtai automobilio savininkei V. R.

Išaiškinti V. J., kad jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui P. J., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.