- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-05
- Bylos Nr.
- 2A-1395-123/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01259-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Žydrūnas Bertašius, Virginija Nijolė
- Atsakovas
- VĮ „Klaipėdos regiono keliai“
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 35.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1395-123/2014
2014 m. lapkričio 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius, Raimonda Andrulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Rekosta“ dėl turtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 3 600 Lt turtinės žalos atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-02-04 kelyje Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, Priekulėje, trečiajam asmeniui UAB „Rekosta“ priklausanti transporto priemonė „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar atitvarais. Apie įvykį buvo pranešta policijai. Trečiajam asmeniui priklausanti transporto priemonė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimu. Ieškovės atliktos transporto priemonės apžiūros metu užfiksuota, kad eismo įvykio metu sugadinta priekinė dešinės pusės padanga, priekinis dešinės pusės ratlankis, rato guolis, guolio korpusas, priekinis stabilizatorius, priekinė dešinės pusės skersinė svirtis. Ieškovė nustatė, jog dėl eismo įvykio UAB „Rekosta“ patyrė 3 600 Lt nuostolių, kuriuos ieškovė kompensavo 2011-02-10 išmokėdama draudimo išmoką. Nurodo, kad ieškovė, trečiajam asmeniui atlyginusi eismo įvykio metu patirtą žalą, subrogacijos pagrindu įgijo teisę reikalauti iš atsakovės, kuri eismo įvykio metu buvo kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda valdytoja, atlyginti patirtus nuostolius.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-05-26 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 3 600 Lt turtinės žalos atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 3 600 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-02-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 308 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Lietuvos draudimas“. Teismas pripažino įrodyta, kad 2011-02-04, kelyje Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, Priekulėje, įvažiavus į važiuojamoje kelio dalyje esančią duobę buvo apgadinta trečiajam asmeniui UAB „Rekosta“ priklausanti transporto priemonė „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad atsakovė jokių šias aplinkybes paneigiančių įrodymų teismui nepateikė. Pažymėjo, jog aplinkybę, kad įvykio metu ieškovės nurodytas kelias buvo duobėtas, patvirtina ir pačios atsakovės pateiktas Patrulinių apžiūrų žurnalas. Šio žurnalo patrulinės apžiūros akte Nr. 019, apžiūros data 2011-02-02, nurodyta, jog kelyje Nr. 141 205-229 km yra išdauža asfalto dangoje, taisyti šaltu asfaltu. Teismas sprendė, kad UAB „Rekosta“ 2011-02-04 prašymas išmokėti draudimo išmoką, 2011-02-07 defektacijos aktas patvirtina, jog eismo įvykio metu sugadinta automobilio „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinė dešinės pusės padanga, priekinis dešinės pusės ratlankis, rato guolis, guolio korpusas, priekinis stabilizatorius, priekinė dešinės pusės skersinė svirtis. Ieškovė kompensavo trečiajam asmeniui UAB „Rekosta“ 3 600 Lt nuostolių 2011-02-10 išmokėdama draudimo išmoką, atsakovė draudimo išmokos išmokėjimo fakto neginčijo. Atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nurodytus automobilio sugadinimus sąlygojo ne kelio važiuojamojoje dalyje buvusi duobė, o kokios nors kitos aplinkybės. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas atsakovės civilinei atsakomybei pagal CK 6.226 straipsnio 1 dalį kilti, bei subrogacijos pagrindu kylančiam reikalavimui pagrįsti, todėl ieškinį tenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-26 sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovei visas bylinėjimosi išlaidas. Priimdamas ginčijamą sprendimą tenkinti ieškinį, teismas vadovavosi išimtinai tik ieškovės atlikto tyrimo medžiaga ir žalos įvertinimu bei Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2011-03-18 pažyma. Vien pranešimo apie įvykį fakto pagrindu, nesant objektyvių duomenų kokiame kelio kilometre įvyko įvykis (jei jis apskritai įvyko kelyje), negalima konstatuoti, jog incidento vieta yra būtent ieškovės ir trečiojo asmens nurodyta vieta. Be to, bylos nagrinėjimo metu nesurinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės draustas automobilis žalą patyrė būtent dėl minėto automobilio įvažiavimo į duobę, neaišku kokio dydžio, gylio duobė buvo, ir ar ji apskritai buvo, ar, kad ji buvo nepažymėta įspėjamaisiais ženklais. Mano, kad šias aplinkybes privalo įrodyti ir pagrįsti žalą reikalaujantis ją atlyginti asmuo – ieškovė, o ne atsakovė. Nei atsakovė, nei policijos įstaiga nebuvo gavusi pranešimo apie šiame kelio ruože susidariusią pavojingą vietą. Paaiškino, kad keliuose gali būti tam tikras kiekis pažaidų, kurios turi būti ištaisytos per normatyvuose nustatytą terminą, todėl kelio elementų pažaidos negali būti traktuojamos kaip kelią prižiūrinčios įmonės nustatytų kelių priežiūros reikalavimų nevykdymas. Ieškovė atlikusi draudiminio įvykio tyrimą bei išmokėjusi draudimo išmoką, nesiaiškino aplinkybių, ar transporto priemonę vairavęs asmuo tame kelio ruože laikėsi saugaus greičio, nėra vertinama transporto priemonės techninė būklė iki šio įvykio bei transporto priemonės vairuotojo veiksmų ir pasekmių priežastinis ryšys. Mano, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-26 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės į bylą pateiktas 2011 metų Patrulinių apžiūrų žurnalas įrodo, kad 2011-02-04 kelias Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, Priekulėje, buvo duobėtas, t. y., turėjo trūkumų, atsakovė neįrodinėjo, kad kelio važiuojamoje dalyje esanti duobė buvo pažymėta kelio ženklais ar kitais atitvarais. Atsakovės išvada, kad įvažiavęs į duobę ieškovės draudėjas neinformavo policijos pareigūnų apie kelyje Nr. 141 esančią duobę, klaidinga, nes ją paneigia byloje esanti policijos pareigūnų pažyma. Atsiradusi žala tiesiogiai susijusi su atsakovės nevykdoma (netinkamai vykdoma) pareiga prižiūrėti, taisyti kelią Nr. 141.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Rekosta“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-26 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad įrodymų visuma teismui leido daryti išvadą, jog kelias buvo duobėtas ir dėl to kilo žala, atsakovė nenuneigė byloje surinktų įrodymų visumos, kuria rėmėsi bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas. Atsakovė iš esmės pripažįsta, kad kelias buvo duobėtas, atsakovės manymu, neviršijo leistinos normos (nors leistinos normos įrodymų nepateikė), tačiau pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymas ar nepakankamas laikymasis neatleidžia nuo civilinės atsakomybės. Paaiškino, kad trečiasis asmuo, kaip nukentėjęs asmuo, atliko visas pareigas, t. y. dėl įvykio kreipėsi ir į policiją ir į draudiką, kuriems suteikė visą prašomą informaciją apie įvykio aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas vadovaudamasis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi priteisė iš atsakovės – kelių savininkės ir valdytojos – draudikui turtinės žalos atlyginimą, kurią draudikas patyrė išmokėjęs draudimo išmoką trečiajam asmeniui (draudėjui), patyrusiam žalą atsakovės prižiūrimame kelyje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš UAB „Rekosta“ 2011-02-04 prašymo išmokėti draudimo išmoką, taip pat 2011-02-07 UAB „Rekosta“ paaiškinamojo rašto bei Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2011-03-18 pažymos matyti, jog 2011-02-04 įvykusio eismo įvykio, kurio vieta nurodoma kelias Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, Priekulės mstl. ribose, prie autobusų stoties, buvo apgadinta trečiajam asmeniui UAB „Rekosta“ priklausanti transporto priemonė „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“. Byloje esantis UAB „Rekosta“ 2011-02-04 prašymas išmokėti draudimo išmoką, 2011-02-07 defektacijos aktas patvirtina, kad eismo įvykio metu sugadinta automobilio „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinė dešinės pusės padanga, priekinis dešinės pusės ratlankis, rato guolis, guolio korpusas, priekinis stabilizatorius, priekinė dešinės pusės skersinė svirtis. Ieškovė nustatė, jog dėl eismo įvykio UAB „Rekosta“ patyrė 3 600 Lt nuostolių, kuriuos ieškovė kompensavo trečiajam asmeniui UAB „Rekosta“ 2011-02-10 išmokėdama draudimo išmoką. Patrulinių apžiūrų žurnalo apžiūros akte Nr. 019, apžiūros data 2011-02-02, nurodyta, jog kelyje Nr. 141 205–229 km yra išdauža asfalto dangoje, nurodoma taisyti šaltu asfaltu.
CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado, be to, skatinami tiek statinių statybos proceso, tiek jų naudojimo bei priežiūros metu, ypač atidžiai laikytis statybą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).
Byloje ginčas iš esmės kilo dėl tinkamo įrodymų vertinimo ir jų pakankamumo. Apeliantė nurodo, kad priimdamas ginčijamą sprendimą tenkinti ieškinį, teismas vadovavosi išimtinai tik ieškovės atlikto tyrimo medžiaga ir žalos įvertinimu bei Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2011-03-18 pažyma. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodytu, kad 2011-02-04, kelyje Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, Priekulėje, įvažiavus į važiuojamoje kelio dalyje esančią duobę, buvo apgadinta trečiajam asmeniui UAB „Rekosta“ priklausanti transporto priemonė „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad įvykio metu ieškovės nurodytas kelias buvo duobėtas, patvirtina atsakovės pateiktas Patrulinių apžiūrų žurnalas, kurio akte Nr. 019, apžiūros data 2011-02-02, nurodyta, jog kelyje Nr. 141 205-229 km yra išdauža asfalto dangoje, nurodoma taisyti šaltu asfaltu, žymos apie įvykdymą – 2011-02-02–2011-02-04. Nustačius, kad kelio remonto darbai atlikti transporto priemonės sugadinimo dieną, yra pagrindo labiau tikėti, kad trečiasis asmuo apgadino automobilį jo nurodytoje vietoje, laiku ir būdu, nei fakto nebuvimu. Be to, iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės darbuotojas transporto žalų vertintojas V. S., apžiūrėdamas transporto priemonės sugadinimus, jų pobūdį, nesuabejojo, kad transporto priemonė buvo sugadinta įvažiavus į kelyje esančią duobę. Atsakovės išvada, kad įvažiavęs į duobę draudėjas neinformavo policijos pareigūnų apie kelyje Nr. 141 esančią duobę, klaidinga, nes ją paneigia byloje esanti Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2011-03-18 pažyma. Nurodyta pažyma pagrindžia, kad ieškovės draudėjas nedelsiant po eismo įvykio pranešė policijos pareigūnams apie kelyje Nr. 141, Priekulėje, esančią duobę, pažymoje nustatytas įvykio faktas ir vieta. Iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad atsiradusi žala tiesiogiai susijusi su atsakovės nevykdoma (netinkamai vykdoma) pareiga prižiūrėti, taisyti kelią Nr. 141. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino ir atmetė atsakovės argumentą, kad kelyje Nr. 141 esantis duobių kiekis atitiko leistiną galinčių kelyje būti duobių kiekį pagal atsakovės lokalinį teisės aktą, be to, atsakovė nepateikė įrodymų apie leistiną pažaidų normą.
CK 6.270 straipsnio 1 dalies normos netiesiogiai paskirsto statinio savininko (valdytojo) ir žalą reikalaujančio atlyginti asmens įrodinėjimo pareigą – žalą patyrusiam asmeniui pakanka įrodyti žalos faktą bei dydį ir žalos bei statinio trūkumų priežastinį ryšį; statinio savininkas, gindamasis nuo reikalavimo atlyginti statinio trūkumų lemtą žalą, privalo įrodyti buvus CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytas nurodytas nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes (CPK 178 str.). Apeliantė nurodo, kad ieškovė atlikusi draudiminio įvykio tyrimą bei išmokėjusi draudimo išmoką, nesiaiškino aplinkybių, ar transporto priemonę vairavęs asmuo tame kelio ruože laikėsi saugaus greičio, t. y., kad žalai atsirasti įtakos turėjo nukentėjusiojo tyčia ar neatsargumas, nevertino transporto priemonės techninės būklės iki šio įvykio bei transporto priemonės vairuotojo veiksmų ir pasekmių priežastinio ryšio, tačiau vadovaujantis CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta įrodinėjimo pareiga, šias aplinkybės turėjo įrodyti atsakovė. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pripažinti, kad žalai atsirasti turėjo įtakos nenugalima jėga, nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas, atsakovė nepateikė tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.), todėl nėra pagrindo atleisti statinio savininką (valdytoją) nuo prievolės atlyginti žalą.
Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas atsakovės civilinei atsakomybei pagal CK 6.226 straipsnio 1 dalį kilti bei subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 str. 1 d.) kylančiam reikalavimui pagrįsti, todėl turėjo teisinį pagrindą tenkinti ieškovės ieškinį.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus atsakovės apeliacinį skundą ieškovei iš atsakovės priteistina 100 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1, 3 d., 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 8.11 p.). Trečiasis asmuo UAB „Rekosta“ prašo priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia jų dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 100 Lt (28,96 Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.