Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-10-15 · Civilinė byla Nr. e2-1326-1120/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-15
Bylos Nr.
e2-1326-1120/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00787-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Tikniūtė
Atsakovas
D. Č.
Civilinė byla Nr. e2-1326-1120/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00787-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.6.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 15 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės bankrutavusios kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ ieškinį atsakovui D. Č. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi kredito unija „Centro taupomoji kasa“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) priteisti iš atsakovo D. Č. (toliau – ir atsakovas, apeliantas) 134 400 Eur negrąžintą kreditą, 8 557,66 Eur palūkanų, 12 866,19 Eur delspinigių, ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) įpareigoti atsakovą įvykdyti kredito sutarties bendrosios dalies 25 p., kredito sutarties specialiosios dalies 2.10.1.1. p., 2.10.1.2. p., 2.10.2. p., 2.11.4. p. – įforminti ir įregistruoti hipoteką pagal kredito sutartyje Nr. Nr. P17/00038 numatytas sąlygas nekilnojamojo turto objektams: 476,66 kv. m. pastatui-arkiniam sandėliui, paskirtis – sandėliavimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir 274,29 kv. m. pastatui-sandėliui, paskirtis – sandėliavimo, pramonės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto – 476,66 kv. m. pastato-arkinio sandėlio, paskirtis – sandėliavimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). ir 274,29 kv. m. pastato-sandėlio, paskirtis – sandėliavimo, pramonės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), areštą, o šio turto nepakankant – kito nekilnojamojo ar kito turto, priklausančio atsakovui ir esančio pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, o šio turto nesant ar nepakankant – atsakovo piniginių lėšų, esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą ieškinio sumai – 155 823,65 Eur, leidžiant atsakovui įregistruoti bei įforminti hipoteką pagal 2017 m. gruodžio 1 d. kredito sutarties Nr. P17/00038 sąlygas, nurodytiems nekilnojamojo turto objektams.

3. Ieškovė paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi jai iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas Justinas Stasiškis.

4. Bankroto administratorius nustatė, kad ieškovė ir atsakovas 2017 m. gruodžio 1 d. sudarė kredito sutartį Nr. P17/00038 (toliau – kredito sutartis). Atsakovas iš esmės nevykdė kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl 2019 m. spalio 1 d. ieškovė pateikė sprendimą atsakovui dėl kredito sutarties nutraukimo.

5. Pagal kredito sutarties 44 p., sutarties nutraukimas nesustabdo delspinigių, kitų sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, delspinigius, kitus sutartyje numatytus mokėjimus bei vykdyti kitas sutarties sąlygas. Ieškovės skaičiavimu, atsakovas turi grąžinti 134 400 Eur negrąžintą kredito dalį, 8 557,66 Eur palūkanų, 12 866,19 Eur delspinigių, taip pat sumokėti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6. Be to, pagal kredito sutarties 25 p., 2.10.1 p., 2.11.4 p. atsakovas įsipareigojo sudaryti sutartyje nurodyto nekilnojamojo turto hipotekos lakštus kredito davėjo naudai, juos įregistruoti ir pateikti kredito unijai iki 2018 m. sausio 31 d. Atsakovas šią pareigą įvykdė iš dalies, įkeitė ne visus kredito sutartyje nurodytus nekilnojamojo turto objektus. Atitinkamai, ieškovė prašė įpareigoti atsakovą įforminti ir įregistruoti hipoteką dėl likusių sutartyje nurodytų nekilnojamojo turto objektų: 476,66 kv. m. pastato-arkinio sandėlio, paskirtis – sandėliavimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir 274,29 kv. m. pastato-sandėlio, paskirtis – sandėliavimo, pramonės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

7. Reikšdama reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė nurodė, kad atsakovas gali perleisti jam priklausantį nurodytą nekilnojamąjį turtą, kuriam prašoma taikyti turto areštą, tokiu būdu tiek ieškovės reikalavimas dėl skolos, palūkanų, delspinigių priteisimo, tiek reikalavimas dėl įpareigojimo įforminti ir įregistruoti hipoteką šiems nekilnojamojo turto objektams, pasidarytų neįmanomas įvykdyti arba jo įvykdymas būtų apsunkintas, kadangi neliktų šių nekilnojamojo turto objektų atsakovo nuosavybėje. Papildomai nurodė, kad ieškinio suma – 155 823,65 Eur yra didelė atsakovui – fiziniam asmeniui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 15 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė pateiktame teismui procesiniame dokumente išdėstė faktines aplinkybes, gindama savo teisę (CPK 5 straipsnio 1 dalis) ir tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą. Preliminariai vertindamas ieškinio reikalavimus, teismas pripažino, kad jie pagal pateiktus duomenis nėra akivaizdžiai nepagrįsti, todėl galėtų būti tenkinami.

10. Teismas nurodė, kad nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovei sprendimo atveju turėtų būti įkeistas, yra pas atsakovą, kuris turi teisę disponuoti šiais objektais. Šią aplinkybę teismas vertino kaip patvirtinančią teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą ieškovės galimai pažeistų teisių apgynimui. Teismas sprendė, kad egzistuoja grėsmė, jog galimai ieškovei palankus teismo sprendimas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali tapti neįvykdomas, nes jų nepritaikius, atsakovui išliktų galimybė turtą, kurį ieškovė siekia įkeisti, perleisti kitiems (tretiesiems) asmenims ir pan. Bylos nagrinėjimo metu atsakovui perleidus turtą tretiesiems asmenims, tretieji asmenys vėliau turėtų būti įtraukti į bylos nagrinėjimą, o tai neabejotinai užtęstų bylos nagrinėjimą, dar labiau apsunkintų ginčo išsprendimą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

11. Teismas sprendė esant tikslinga taikyti areštą nurodytam nekilnojamajam turtui, o šio turto nepakankant – kito nekilnojamojo ar kito turto, priklausančio atsakovui ir esančio pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, o šio turto nesant ar nepakankant – atsakovo piniginių lėšų, esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą ieškinio sumai – 155 823,65 Eur, leidžiant atsakovui įregistruoti bei įforminti hipoteką pagal 2017 m. gruodžio 1 d. kredito sutarties Nr. P17/00038 sąlygas, nurodytiems nekilnojamojo turto objektams - 476,66 kv. m. pastatui – arkiniam sandėliui, paskirtis – sandėliavimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir 274,29 kv. m. pastatui – sandėliui, paskirtis – sandėliavimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), siekiant užtikrinti įsipareigojimų, kylančių iš 2017 m. gruodžio 1 d. kredito sutarties Nr. P17/00038 su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais, įvykdymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. A. D. Čeponis atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartį.

13. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. ieškovė nutylėjo, jog apeliantui kreditas niekada nebuvo išmokėtas. Tą pagrindžia kartu su skundu teikiamas mokėjimo nurodymas, kuriame matyti, jog kreditas buvo pervestas su paties ieškovės darbuotojais susijusiam juridiniam asmeniui UAB „Prometis“.

13.2. Ieškovė nutylėjo, jog apeliantui kreditas turėjo būti išmokėtas tik po to, kai jis ieškovei įkeis jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (kredito sutarties 4.1 p.). Tačiau ieškovė net nesulaukusi šios sąlygos įvykdymo, 2017 m. gruodžio 5 d. pervedė kreditą su ieškovės darbuotojais susijusiam juridiniam asmeniui, o po kelių dienų Lietuvos banko valdyba 2017 m. gruodžio 8 d. priėmė nutarimą Nr. 03-198 apriboti ieškovės veiklą.

13.3. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie galimą apelianto nesąžiningumą, jo ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti siekiant išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Tokių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas.

13.4. Ieškovė kredito sutartį nutraukė beveik prieš metus (2019 m. rugpjūčio 30 d. pranešimas). Į bylą nėra pateikta jokių duomenų, jog apeliantas per šį laikotarpį būtų elgęsis nesąžiningai, t. y. slėpęs ar perleidęs jam nuosavybės teise priklausantį turtą.

13.5. Apeliantas pagal 2017 m. gruodžio 1 d. kredito sutartį ieškovės naudai yra įkeitęs turto didesnei vertei nei ieškinio suma. Iš ieškovės pateiktos 2017 m. gruodžio 1 d. sutartinės hipotekos sutarties matyti, jog ieškovės naudai įkeisto pastato - katilinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 224 000 Eur, kai tuo tarpu ieškinio suma yra 155 823,65 Eur. Tai reiškia, kad ieškovės reikalavimų įvykdymas yra pilnai užtikrintas ir nėra jokios grėsmės sprendimo neįvykdymui.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė bankrutavusi kredito unija „Centro taupomoji kasa“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

15. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1. atsakovas pats nutyli aplinkybes, jog 2017 m. gruodžio 1 d. pateikė prašymą ieškovei kredito sumą pervesti UAB „Prometis“ nurodant mokėjimo paskirtį – mokėjimas pagal sutartį už rekonstrukcijos darbus. Teiginiai, jog atsakovui kreditas nebuvo išmokėtas, yra nepagrįsti, nes paties atsakovo prašymu ir jo valia kreditas buvo pervestas UAB „Prometis“.

Atsiliepimas

15.2. Atsakovas teigia, jog kreditas buvo pervestas su ieškovės darbuotojais susijusiam juridiniam asmeniui UAB „Prometis“, tačiau šio sąsajumo niekaip neįrodo ir nepagrindžia. Priešingai, kaip matyti, kreditas išmokėtas su atsakovu susijusiam juridiniam asmeniui, su kuriuo jis buvo susitaręs dėl statybos rangos.

15.3. Tai, kad atsakovas nėra įvykdęs pareigos įkeisti nekilnojamąjį turtą pagrindžia jo nesąžiningą elgesį, kadangi tai rodo, jog jis nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų. Atkreiptinas dėmesys, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovui leista įkeisti areštuotus nekilnojamojo turto objektus, tačiau atsakovas jų vis vien neįkeitė. Kyla pagrįstas klausimas, kokiu tikslu atsakovas prašo panaikinti turto areštą nekilnojamojo turto objektams, jeigu neplanuoja šio turto perleisti ar kitaip realizuoti.

Šalies argumentai

15.4. Apeliantas teigia, kad yra įkeitęs ieškovo naudai didesnės vertės nei ieškinio suma turtą. Ieškinys yra pareikštas ne vien tik dėl skolos, palūkanų, delspinigių priteisimo, tačiau ir dėl įpareigojimo įforminti ir įregistruoti hipoteką nekilnojamojo turto objektams - 476,66 kv. m. pastatui – arkiniam sandėliui, paskirtis – sandėliavimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 274,29 kv. m. pastatui – sandėliui, paskirtis – sandėliavimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Būtent dėl šio reikalavimo užtikrinimo areštuoti šie nekilnojamojo turto objektai.

15.5. Vien deklaratyvi pastato-katilinės vertė nėra pakankamas pagrindas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi šalys pačios sprendė, jog nepaisant pastato-katilinės vertės būtina įkeisti kitus nekilnojamojo turto objektus. Tokiu būdu kyla abejonių ir dėl tikrosios pastato-katilinės vertės, nes šalys pačios laikė, jog jos įkeitimas nėra pakankamas įsipareigojimams pagal kredito sutartį užtikrinti.

15.6. Turto vertė taip pat nereiškia, jog realiai turtas už tokią kainą ir būtų realizuotas bei tokiu būdu būtų patenkintas ieškovės reikalavimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria byloje nuspręsta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė naujus įrodymus – 2017 m. gruodžio 5 d. lėšų pervedimo nurodymą iš kurio matyti, kad nurodytą dieną kredito unija „Centro taupomoji kasa“ pervedė 134 400 Eur UAB „Prometis“ mokėjimo paskirtyje nurodydama „už D. Č.“, apelianto 2019 m. rugsėjo 18 d. kreipimąsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Lietuvos banko valdybos nutarimą dėl ieškovės veiklos apribojimo.

19. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė taip pat pateikė naujus įrodymus – apelianto 2017 m. gruodžio 1 d. prašymą kreditą pervesti UAB „Prometis“ bei apelianto ir UAB „Prometis“ 2017 m. rugsėjo 15 d. sudarytą statybos rangos sutartį.

20. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o CPK 180 straipsnyje numatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

21. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendė nepranešęs apeliantui. Atitinkamai, apeliantas pirmosios instancijos teisme neturėjo galimybės gintis nuo pareikšto reikalavimo ir teikti jo atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus. Be kita ko, apelianto teikiami įrodymai suponuoja, kad kreditas galimai buvo pervestas ne tiesiogiai apeliantui, o trečiajam asmeniui, taip pat, kad kreditas buvo suteiktas galimai pažeidžiant imperatyvius įstatymų reikalavimus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas apelianto teikiamus įrodymus priimti.

23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia priimti ir ieškovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikiamus įrodymus. Pažymėtina, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. tik apeliantui pateikus duomenis apie kredito pervedimą trečiajam asmeniui. Teikiami įrodymai yra susiję su ginčo dalyku, pagrindžia apelianto sąsajas su trečiuoju asmeniu. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia ieškovės teikiamus įrodymus priimti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

24. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

25. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka, nurodo, kad ieškinio preliminarų pagrįstumą paneigia ta aplinkybė, kad kreditas jam niekada nebuvo suteiktas, t. y. kredito suma buvo pervesta trečiajam asmeniui UAB „Prometis“.

26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Ieškinyje ieškovė aiškiai nurodė savo reikalavimus (ieškinio dalyką), išvardino aplinkybes, jos vertinimu, pagrindžiančias pareikštus reikalavimus, pridėjo rašytinius įrodymus (ieškinio pagrindą). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, ar kreditas apeliantui buvo suteiktas ir ar kredito suma pagrįstai pervesta į trečiojo asmens banko sąskaitą sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką ir dėl šių aplinkybių, taip pat ir dėl trečiojo asmens sąsajų su ginčo šalimis, bus pasisakyta išnagrinėjus bylą iš esmės.

27. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo ir antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – nurodė, kad egzistuoja grėsmė, jog galimai ieškovei palankus teismo sprendimas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali tapti neįvykdomas. Apeliantas su tokia teismo pozicija nesutinka.

28. Atkreiptinas dėmesys, kad naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui turi būti sprendžiama vadovaujantis ne išimtinai ieškinio suma, tačiau vertinant situaciją atsakovo sąžiningumo aspektu. Tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018, 2020 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-400-302/2020, 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-551-330/2020 ir kt.). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-400-302/2020).

29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiame bylos nagrinėjimo etape nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių apelianto nesąžiningumą. Priešingai – bylos duomenys rodo, kad ieškovė apie kredito sutarties nutraukimą apeliantui pranešė dar 2019 m. rugpjūčio 30 d. (ieškinio priedas Nr. 2), kredito sutartis buvo nutraukta 2019 m. spalio 1 d. (ieškinio priedas Nr. 3), o ieškinys teismui pateiktas 2020 m. birželio 10 d. Per šį beveik 10 mėnesių laikotarpį atsakovas nepaslėpė savo turto, nors, tikėtina, suvokė, kad jam gali būti pareikštas ieškinys dėl skolos priteisimo, kadangi tokį reikalavimą ieškovė apeliantui buvo pareiškusi ir teikiamuose pranešimuose dėl sutarties nutraukimo (ieškinio priedai Nr. 2, 3).

30. Kartu pažymėtina, kad ieškovės pagrindinis reikalavimas – grąžinti kreditą jau yra užtikrintas sutartine hipoteka (ieškinio priedas Nr. 5). Sutartinėje hipotekoje nurodyta įkeisto turto vertė – 224 000 Eur (ieškinio priedas Nr. 5). Nekilnojamojo turto registro duomenimis (ieškinio priedas Nr. 4) įkeisto turto vertė – 402 000 Eur. Pagrindinis ieškovės reikalavimas grąžinti kreditą sudaro 155 823,85 Eur. Atsižvelgiant į ieškovės naudai jau įkeisto turto vertę, manytina, kad ieškovės pagrindinis reikalavimas priteisti skolą yra pakankamai užtikrintas jau esančiu turto įkeitimu. Taip pat pažymėtina, kad ieškovės ieškinyje reiškiamas papildomas reikalavimas – įpareigoti atsakovą įkeisti ginčo nekilnojamojo turto objektus yra skirtas būtent pagrindinio reikalavimo užtikrinimui. Konstatavus, kad pagrindinis reikalavimas jau yra pakankamai užtikrintas, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinybės papildomai areštuoti ir šiuos ginčo objektus.

31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-924-943/2020). Konstatavus, kad pagrindinis ieškovės reikalavimas jau yra užtikrintas sutartine hipoteka, apeliacinės instancijos teismas kartu sprendžia, kad papildomų nekilnojamojo turto objektų areštas neatitiktų proporcingumo principo, t. y. nepagrįstai apribotų atsakovo teises labiau nei būtina.

Dėl procesinės bylos baigties

32. Dėl šioje nutartyje nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškovės prašytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės bankrutavusios kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teisėja Agnė Tikniūtė