Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su atsakovo D. Č. 2017 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio metu išreikštu pareiškimu nušalinti Šiaulių apylinkės teismą ir Šiaulių apygardos teismą civilinėje byloje Nr. e2-1877-772/2017,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr. e2-1877-772/2017 atsakovas D. Č. žodiniu pareiškimu pareiškė nušalinimą visiems Šiaulių apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo teisėjams.

Susipažinus su 2017 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio protokolu (garso įrašu) nustatyta, kad atsakovas D. Č. pareiškė nušalinimą ne tik bylą nagrinėjančiam Šiaulių apylinkės teismo teisėjui J. S., bet visiems Šiaulių apylinkės teismo teisėjams bei Šiaulių apygardos teismo teisėjams, kuriems pagal CPK priskirta nagrinėti apylinkės teismų teisėjams reiškiamų nušalinimų pagrįstumą. Atsakovo D. Č. nuomone, anksčiau jo teiktas nušalinimo pareiškimas buvo išnagrinėtas nevisapusiškai, nes nebuvo įvertintos visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės. Bylą nagrinėjančio teisėjo šališkumą patvirtina jo 2 (dvi) anksčiau priimtos nutartys, kuriomis teisėjas peržengė ginčo ribas, o būtent, aprašomosiose teismo nutarčių dalyse nurodė, kad nustatė, jog „Šiaulių apylinkės teisme 2017-01-24 priimtas ieškovo (ės) R. K. ieškinys atsakovui (ei) D. Č. dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo bei nuomininko iškeldinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo”, tačiau ieškovė reikalavimų dėl nuomos sutarties nutraukimo nereiškė. Pareiškėjo įsitikinimu, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė taip pat negali vertinti reiškiamo nušalinimo pareiškimo pagrįstumo, nes ji kitoje byloje išreiškė tam tikrą savo požiūrį atsakovo D. Č. atžvilgiu. Šiaulių apylinkės teisme ir Šiaulių apygardos teisme yra susidariusi neigiama nuomonė apie D. Č..

Ieškovės R. K. atstovo nuomone, pareikštas nušalinimo pareiškimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl atsakovui turi būti paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65–66 ir 71 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą. Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012). Be to, naudojantis įstatymo suteikta teise pareikšti nušalinimą, asmuo turi naudotis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis laikantis įstatymo reikalavimų.

Susipažinus su atsakovo nušalinimo pareiškimu, nustatyta, kad jis yra grindžiamas išimtinai atsakovo subjektyviu vertinimu. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nušalinimo pareiškimas negali būti grindžiamas subjektyvia dalyvaujančio byloje asmens nuomone bei prielaidomis. Tenkinus nušalinimo pareiškimą nurodytu pagrindu būtų patenkinamas asmens pageidavimas pasirinkti bylą nagrinėjantį teisėją, kas prieštarautų skaidrumo principui. Nušalinimas gali būti grindžiamas CPK 65–66 ir 71 straipsniuose numatytais pagrindais. Visgi, pareiškėjo pareikštas pakartotinis nušalinimo pareiškimas yra pateiktas nenurodant nė vieno iš CPK 65-66 ir 71 straipsniuose numatytų nušalinimo pagrindų. Tam, kad būtų nušalinti visi apylinkės ir / ar apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu. Šiuo atveju nesant argumentų, kuriais būtų įrodinėjami visų Šiaulių apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai, t. y. nesant nurodytam nė vienam iš CPK 65 – 66, 71 straipsniuose įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo principo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog aprašomosiose byloje priimtų tarpinių procesinių nutarčių dalyse nurodyta su bylos nagrinėjimu susijusi informacija yra nepagrįsta, nesudaro pagrindo vertinti, jog egzistuoja bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo pagrindai. Analogiškai vertinti ir kiti pareiškėjo pareiškimai, susiję su galimu Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės D. B. ir to paties teismo teisėjos I. S. galimu šališkumu. Pareiškėjo samprotavimai apie galimą Šiaulių apylinkės teisme ir Šiaulių apygardos teisme dirbančių teisėjų neigiamą nuomonę apie D. Č. nepagrįsti jokiais įrodymais, kurie keltų abejonių dėl šių teismų teisėjų nešališkumo.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, jog, jeigu pareiškėjas savo prašymą grindžia bendro pobūdžio ir abstrakčiais pagrindais, nenurodydamas jokių specifinių ir realių faktų, kurie galėtų sukelti abejonių dėl teisėjų nešališkumo, jo prašymai dėl teismo šališkumo gali būti laikomi piktnaudžiavimu (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67). Šioje stadijoje ieškovės atstovės prašymas skirti atsakovui D. Č. baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nėra tenkinamas, tačiau atkreiptinas atsakovo D. Č. dėmesys, kad reiškiant pakartotinius nušalinimo pareiškimus, kuriuose nėra nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės, leidžiančios daryti prielaidą dėl bylą nagrinėjančio teisėjo galimo šališkumo, ir tokiu būdu veikiant prieš greitą ir operatyvų bylos išnagrinėjimą, jam gali būti paskirta bauda dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (CPK 69 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

netenkinti atsakovo D. Č. pareiškimo dėl Šiaulių apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-1877-772/2017 nagrinėjimo.