Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Danutė Burbulienė, susipažinusi su Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2-1877-772/2017 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui D. Č. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, ir byloje 2017 m. birželio 21 d. atsakovo D. Č. reiškiamu pareiškimu nušalinti teisėją Joną Stubrį ir visą Šiaulių apylinkės teismą (visus teisėjus) nuo bylos nagrinėjimo.

Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1877-772/2017 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui D. Č. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. 2017-06-21 vykusio teismo posėdžio metu atsakovas D. Č. žodžiu pareiškė nušalinimą teisėjui Jonui Stubriui ir visam Šiaulių apylinkės teismui (visiems teisėjams) nuo bylos nagrinėjimo. Šiaulių apylinkės teismo pirmininkė Gema Janušienė 2017-06-23 nutartimi atmetė nušalinimo pareiškimą bylą nagrinėjančiam teisėjui bei kita tos pačios dienos Šiaulių apylinkės teismo pirmininkės nutartimi byla dėl nušalinimo visiems Šiaulių apylinkės teismo teisėjams klausimo išsprendimo perduota Šiaulių apygardos teismui.

Pareiškime dėl nušalinimo nurodoma, jog atsakovas teismo nešališkumu nepasitiki. Motyvuoja tuo, kad teisėjas J. Stubrys ir anksčiau yra nagrinėjęs bylas, kuriose dalyvaujančiu asmeniu buvo atsakovas, priėmęs jam nepalankius procesinius sprendimus, todėl mano, jog šis teisėjas yra šališkas jo atžvilgiu, turi išankstinę nuomonę dėl bylos baigties ir juo negalima pasitikėti. Be to, atsakovas pažymi, kad Šiaulių apylinkės teismo teisėjai (paminėtina teisėja Rasa Milvydaitė) ir Šiaulių apygardos teismas buvo nusišalinę nuo kitų civilinių bylų, kuriose buvo sprendžiami su atsakovu susiję paveldėjimo klausimai, nagrinėjimo. Todėl atsakovas nepasitiki tiek bylą nagrinėjančiu teisėju Jonu Stubriu, tiek visu Šiaulių apylinkės teismu.

Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais prašymas nušalinti Šiaulių apylinkės teismo teisėjus netenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta pareiškimo dėl nušalinimo išnagrinėjimo procedūra ir teisiniai aspektai. CPK 35 ir 69 straipsniuose numatyta, kad apylinkės teismui pareikštą nušalinimo pareiškimą sprendžia apygardos teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Tokiu būdu apibrėžta teismų kompetencija, siekiant išvengti galimybės bet kokiu būdu įtakoti šio klausimo neteisingą išsprendimą, bei galimybės būti teisėju savo byloje. Pažymėtina ir tai, kad teisėjas, turėdamas tam svarius argumentus ir motyvus, siekdamas objektyvumo ir pasitikėjimo, gali pats nuspręsti dėl keliamo klausimo, tačiau to negali padaryti visi to teismo teisėjai, jeigu jiems byla nepaskirta nagrinėti. Taigi tokiu atveju savo kompetencijos ribose šiuos klausimus sprendžia aukštesnės instancijos teismas (šio teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas).

Pažymėtina, kad teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 65, 66, 71 str.). Kiekvienu konkrečiu atveju nušalinimas gali būti reiškiamas tik individualiai konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams, nurodant konkrečias aplinkybes ar faktus, rodančius teisėjo (teisėjų) šališkumą, arba aplinkybes, kurios tiesiogiai neduoda pagrindo spręsti, jog teisėjas asmeniškai, subjektyviąja prasme gali būti šališkas, tačiau egzistuoja objektyvios aplinkybės, kurios pašaliniam stebėtojui gali sukelti abejonių dėl teisėjo ar visų to teismo teisėjų nešališkumo. Nors įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais duomenimis, arba viešai žinomomis faktinėmis aplinkybėmis. Nušalinimas negali būti grindžiamas jį pareiškusių asmenų samprotavimais, prielaidomis ar piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis, siekiant bylos vilkinimo.

Jau minėta, kad išimtinais atvejais, esant absoliutiems nusišalinimo (nušalinimo) pagrindams ir kitais konkrečiai įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 68 str. 4 d.). Tačiau visais atvejais pareiškėjas, reikšdamas tokį prašymą, privalo gerbti įstatymą, protingai ir sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra garantuota žmogaus teisė turėti nešališką ginčo arbitrą. Asmens teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą yra konstitucinė, ir būtina šalinti bet kokias prielaidas, galinčias sukelti abejonių dėl teisėjo ar teismo nešališkumo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, plėtodamas teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo doktriną, 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra nurodęs, kad asmens konstitucinė teisė į jo bylos išnagrinėjimą nešališko teismo reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu, sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias procesinės teisės normas.

Pagal CPK 64-66 straipsnius teisėjas turi nusišalinti arba būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo, jeigu yra aplinkybių, kurios objektyviai kelia abejonių teisėjo nešališkumu. Kartu primintina, kad, kaip ir visomis procesinėmis teisėmis, nušalinimo teise negali būti piktnaudžiaujama (CPK 42 str. 5 d., 95 str.). O teismai, vykdydami teisingumą yra nepriklausomi, o nagrinėdami bylas privalo klausyti tik įstatymo (Konstitucijos 109 straipsnis).

Grįžtant prie bylos faktų, aukštesnės instancijos teismas, analizuodamas pareikšto nušalinimo argumentus, konstatuoja, jog jie yra pagrįsti tik subjektyviomis ir jokiais duomenimis nepagrįstomis atsakovo prielaidomis dėl teisėjo Jono Stubrio ir visų kitų Šiaulių apylinkės teisme dirbančių teisėjų šališkumo šioje byloje, kurios negali būti pagrindu teisėjus nušalinti nuo bylos nagrinėjimo. Atsakovo nurodomos aplinkybės dėl teismo procesinių veiksmų vykdant teisingumą kitose, su atsakovo interesais susijusiose bylose, nesudaro jokio pagrindo išvadai, kad bylą nagrinėjantis teisėjas ar visi kiti Šiaulių apylinkės teismo teisėjai yra ar gali būti šališki.

Sprendžiant pareikšto nušalinimo pagrįstumą, analizuojant jo teisinius argumentus, būtina pažymėti, kad teismo ar teisėjo negali įtakoti bylos sudėtingumas ar procese dalyvaujančių asmenų priešiškumas arba nusistatymas vienas kito atžvilgiu. Teisėjas visais atvejais privalo išlikto orus įstatymo ir žmogaus teisių gynėjas, nesuteikti prioriteto vienai šaliai, neturėti aiškiai išreikštos nuomonės apie sprendžiamą ginčą, tačiau privalo užtikrinti, kad byloje dalyvaujantys asmenys vykdytų Konstitucijos jiems priskirtą pareigą – gerbti teismo priimamus procesinius sprendimus, įstatymus ir kitų konstitucines teises. Tai turi būti užtikrinama tinkamai vadovaujant teismo procesui, griežtai vykdant įstatymo reikalavimus.

Taigi vertinant atsakovo pareikšto nušalinimo motyvus, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas savo argumentais reikšdama nepasitikėjimą teismu, iš esmės nenurodė jokių įstatyme numatytų pagrindų, pateikė tik savo subjektyvų matymą ir manymą, kurį suformavo išankstinis nepasitikėjimas konkrečiu teismu. Tačiau to šiuo konkrečiu atveju ir šioje konkrečioje byloje nepakanka. Todėl spręsti ir daryti prielaidą, kad teisėjai nagrinėdami bylą gali būti neobjektyvūs vien dėl atsakovo nurodytų motyvų, būtų neobjektyvu ir neteisinga. Toks išankstinis nusistatymas, nepasitikėjimas – yra neteisingai formuojama visuomenėje nepasitikėjimo teismais ir valstybe apskritai tendencija, kelianti pavojų demokratijai, valstybės stabilumui, teisės viršenybės principui. Teisėjas klauso tik įstatymo. Tai Konstitucinė nuostata.

Teisėjo bešališkumas turi ir objektyvųjį aspektą, t.y. turi būti nustatyta, ar yra kokių nors objektyviai egzistuojančių faktų ar aplinkybių, kurie, vis dėlto, kelia abejonių teismo bešališkumu. Šiuo požiūriu tokių faktų atsakovas neatskleidė, jų nenustatyta ir bylos procesiniuose dokumentuose. Atsakovo apeliacija ir argumentai į tai, kad, jo manymu, procesas nėra objektyvus ir nešališkas (argumentai, kad ieškinys apskritai negalėjo būti priimtas nagrinėjimui), negali būti pakankamu pagrindu teisėjus nušalinti, todėl jie teisiškai nėra svarbūs ir reikšmingi. Taigi objektyviuoju požiūriu negalima prieiti išvados, kad byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, jog Šiaulių apylinkės teismo teisėjai yra šališki ar suinteresuoti bylos baigtimi, ar jų dalyvavimas nagrinėjant bylą gali kelti nepasitikėjimą teismu apskritai. Subjektyvūs atsakovo pateikti argumentai, kaip jau minėta aukščiau, yra paremti tik jo subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais ir negali būti pagrindu nušalinimui.

Be to, pažymėtina, kad vien tas faktas, jog teisėjas Jonas Stubrys ar kiti Šiaulių apylinkės teismo teisėjai yra nagrinėję kitas civilines bylas atsakovo D. Č. atžvilgiu, jokiu būdu nėra pagrindas visas be išimties bylas, kuriose dalyvaujančiu asmeniu būtų D. Č., perduoti nagrinėti iš Šiaulių apylinkės teismo kitiems Šiaulių apygardos veiklos teritorijoje veikiantiems apylinkių teismams.

Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad CPK 65 ir 66 straipsniuose numatytų pagrindų tenkinti nušalinimo pareiškimą nėra. Nesant įstatyme numatytų nušalinimo pagrindų, nušalinimo pareiškimas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsniu, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

Pareiškėjo D. Č. žodinio pareiškimo dėl Šiaulių apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-1877-772/2017 nagrinėjimo netenkinti.