- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-28
- Bylos Nr.
- 2A-878-259/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00036-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič, Arvydas Žibas
- Atsakovas
- A. V., A. M.
- Ieškovas
- UAB „Edmonas“
Procesinio dokumento kategorijos: 30.10; 51; 121.14; 121.18; 121.21
2014 m. balandžio 28 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Arvydo Žibo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), A. K. ir Galinos Blaževič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2757-192/2013 pagal ieškovo UAB „Edmonas“ ieškinį atsakovams A. V. ir A. M. dėl pažeistos teisės gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 93-95) prašė įpareigoti atsakovus A. V. ir Stasį A. M. pateikti ieškovei UAB „Edmonas" priemones (raktus nuo vartų į kiemą adresu V. K. g.3, Kaunas), įgalinančias laisvai ir bet kuriuo metu naudotis žemės sklypu, esančiu adresu V. K. g.3, Kaunas, kaip privažiavimu prie pastato, esančio adresu V. K. g.1 / Vilniaus g.8, Kaunas, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, jog UAB „Edmonas" nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios adresu Vilniaus g 8, Kaunas, buvęs šių patalpų adresas yra V. K. g.1/Vilniaus g. 8, Kaunas. Privažiavimas prie šių patalpų yra galimas tik per žemės sklypą, esantį adresu V. K. g. 3, Kaunas. Tačiau atsakovai A. V. ir S. A. M. neteisėtai užtvėrė ir užrakino žemės sklypą, esantį adresu V. K. g. 3, Kaunas, kuris jiems nuosavybės teise nepriklauso. Neleidžia pasinaudoti įvažiavimu į kiemą, esantį adresu V. K. g.1/Vilniaus g.8, Kaunas, kuriame yra UAB „Edmonas" nuosavybės teise priklausančios patalpos. Atsakovai savivaliauja, piktnaudžiauja savo tariamomis teisėmis. Ieškovas dar 2010 m. birželio 01 d. raštais kreipėsi į atsakovus A. V. ir Stasį A. M., siūlydamas išspręsti kilusį ginčą taikiai ir prašydamas pateikti UAB „Edmonas" priemones, įgalinančias laisvai ir bet kuriuo metu naudotis žemės sklypu, esančiu adresu V. K. g. 3, Kaunas, kaip privažiavimu prie pastato, esančio adresu V. K. g.1 / Vilniaus g. 8, Kaunas. Tačiau šie raštai liko be atsako. Atsakovų veiksmai - užtvėrimas ir užrakinimas žemės sklypo, esančio adresu V. K. g.3, Kaunas, neleidžiant ieškovei pasinaudoti įvažiavimu į kiemą adresu V. K. g.1 / Vilniaus g.8, Kaunas, kuriame yra ieškovei nuosavybės teise priklausančios patalpos, pažeidžia ieškovės teises. Todėl ieškovė turi teisę reikalauti pašalinti nuosavybės teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimu (t.1, b. l. 182–187) ieškinį patenkino ir įpareigojo atsakovus A. V. ir Stasį A. M. netrukdyti ieškovui UAB „Edmonas“ privažiuoti prie pastato, esančio adresu Vilniaus g.8, Kaunas, per valstybinį žemės sklypą, esantį prie statinių Kaune, Vilniaus/V. K. g.8/1-3.
Teismas nustatė, kad žemės sklypai po šalims priklausančiais pastatais, adresu V. K. g. 1, 3/Vilniaus g. 8, Kaune, yra valstybinė žemė (1 t, b.l.78), kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata patikėjimo teise valdoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Nurodė, kad ieškovas turi įstatymo suteiktą teisę naudotis valstybine žeme, tiek kiek to reikia pastato eksploatacijai ir tikrai tiek kiek to reikia patekti prie pastato. Teismas pažymėjo, kad atsakovams yra žinoma, jog ieškovo minimas žemės plotas, esantis prie ieškovui ir atsakovams priklausančių statinių adresu V. K. g. 1/Vilniaus g. 8, Kaune, nėra suformuotas ir nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, todėl ieškovas negali nurodyti šio žemės sklypo unikalaus numerio. Tačiau, teismo nuomone, šie trūkumai, nepaneigia ieškovo teisės naudotis valstybine žeme siekiant privažiuoti prie jam priklausančių statinių. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad privažiuoti transporto priemonėmis prie ieškovui priklausančių įėjimų kitaip kaip per ginčo įvažiavimą nėra galimybės (1 t. b. l. 97-100), tą, bylą nagrinėjant iš esmės, patvirtino ir tretieji asmenys, nurodę, kad į kiemą galima patekti tik per atsakovams priklausančius vartus (b. l. 177, 178.). Teismas atmetė atsakovų siūlymą ieškovui važiuoti per šalia esantį kiemą, kadangi šis kiemas, kaip matyti iš teismui pateikto kadastro žemėlapio yra suformuotas (nustatytos kadastro ribos) prie kitų statinių (b. l. 78), tuo tarpu nagrinėjamos bylos šalis sieja bendrai naudojamas sklypas (b. l.78, 55). Iš teismui pateiktos vaizdinės medžiagos buvo matyti, kad naudotis bromu siekiant privažiuoti prie ieškovui priklausančių patalpų (rūsio, nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. 20/270451, b. l. 2.), taip pat nėra galimybės (b. l. 97). Nustatė, kad atsakovai nesutinka suteikti ieškovui galimybę pro jiems priklausančius vartus privažiuoti iki ieškovo patalpų per valstybinės žemės sklypą, nors kaip nustatyta iš dalyvaujančių byloje žodinių paaiškinimų kiti pastatų (adresu Vilniaus g. 1, Kaune, ir Kuzmos g. 1, 3, Kaune) savininkai tokią galimybę turi (b. l. 177, 178). Teismas konstatavo, kad ieškovas taip pat kaip ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, turi teisę reikalauti, kad būtų pašalintos visos kliūtys trukdančios tinkamai įgyvendinti nuosavybės teisę, t. y. teisę naudoti nuosavybės teisės objektą pagal paskirtį. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovai nenurodė protingų motyvų, kaip ieškovo naudojimasis įvažiavimu iki jam nuosavybės teise priklausančių statinių pažeis atsakovų nuosavybės teises. Priešingai, teismo nuomone, atsakovai užrakindami vartus ir neduodami ieškovui rakto, tokiu būdu piktnaudžiavo savo teise ir apribojo ieškovui galimybę tinkamai įgyvendinti jo nuosavybės teisę - naudotis jam priklausančiais statiniais privažiuojant prie jų transporto priemonėmis. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo suteikti prioritetą atsakovų teisėms, paneigiant ieškovo teises, kadangi tai pažeistų Civilinio kodekso 1.137 str. įtvirtintą imperatyvą. Teismas nustatė, kad, reikalaudamas įpareigoti atsakovus duoti ieškovui raktus nuo vartų į kiemą, adresu V. K. g.3, Kaunas, ieškovai turėjo tikslą įgyvendinti savo teisę naudotis žemės sklypu, esančiu adresu V. K. g.3, Kaunas, kaip privažiavimu prie jam priklausančio pastato, esančio adresu Vilniaus g.8, Kaune, todėl reikalavimas įpareigoti atsakovę ieškovams duoti raktus prilygsta reikalavimui įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovui privažiuoti prie jam priklausančių statinių, todėl teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje įpareigojo atsakovus A. V. ir Stasį A. M. netrukdyti ieškovui UAB „Edmonas“ privažiuoti prie pastato, esančio adresu Vilniaus g.8, Kaunas, per valstybinį žemės sklypą, esantį prie statinių Kaune, Vilniaus/V. K. g.8/1-3.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas A. V. patikslintu apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 11–14) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Kadangi nagrinėjama civilinė byla yra dėl nuosavybės teisės gynimo, ji nepatenka nei į vieną minėtą (šeimos, darbo, viešųjų pirkimų bylų) kategoriją todėl šiuo atveju teismas turėjo teisę patikslintame ieškinyje nurodytą reikalavimą įpareigoti atsakovus ieškovui duoti raktus patenkinti visiškai ar iš dalies arba atmesti, tačiau neturėjo teisės, pažeisdamas minėtą CPK 270 str. 5 d. 1 p., viršyti pareikštus reikalavimus ir ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovus ieškovui duoti raktus prilyginti reikalavimui įpareigoti atsakovus netrukdyti ieškovui privažiuoti prie jam priklausančių statinių.Teismas nepagrįstai nustatė, kad žemės sklypas adresu Kuzmos g. 3, Kaune nėra suformuotas ir nėra registruotas nekilnojamojo turto registre, o kaimyninis sklypas yra suformuotas. Priešingai kaimyninis sklypas yra neregistruotas, o žemės sklypas adresu Kuzmos g. 3, Kaune, buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 1993-12-11 ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre unikaliu Nr. 1901-0170-0002, kadastrinis Nr.l901/0170:2 Kauno m. kv. Ieškovui buvo nustatytas servitutas - praėjimas į šį žemės sklypą. Bylos nagrinėjimo eigoje neaišku kokiu būdu ir dėl kokių priežasčių žemės sklypo registracija buvo panaikinta. Šiuo metu aiškinamasi dėl nurodytų aplinkybių. Iš atsakovo S. A. M., bylos nagrinėjimo eigoje, pateikto žemės sklypo plano akivaizdžiai matyti, kad įvažiavimas į žemės sklypą adresu Kuzmos g. 3, Kaune suprojektuotas 1994 m. kovo mėnesį. Statybos techniniu reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai”, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705, VII skyriaus „Bendrieji reikalavimai“ VII skirsnio 178.1 punkte numatyta, kad gyvenamojo pastato sklypo ribos žymimos aptvarais (tvoromis), reljefo elementais, želdiniais ar kitaip. Šio reglamento VIII skyriaus VIII skirsnio 181 punkte yra nustatyti detalieji reikalavimai gyvenamojo namo sklypui: kiekvieno projektuojamo vienbučio (dvibučio), daugiabučio namo sklypo ribos žymimos reljefo elementais, atraminėmis sienutėmis, gyvatvore arba ne žemesniu kaip 0,60 m aukščio ažūriniu aptvaru ar kitais būdais, kurių paskirtys: informuoti namo bendruomenę, kaimynus bei atsitiktinius praeivius apie kompetencijos ir naudotojų nuosavybės teisės ribas (181.1 p.); prevencinė priemonė išvengti vaikų netikėtų išbėgimų į gatvę (181.2 p.); prevencinė priemonė nepažeisti trečiųjų asmenų interesų (181.4 p.); išvengti bent iš dalies nepageidaujamų gyvūnų (181.5 p.). Vykdydami teismo sprendimą A. V. ir Stasys A. M. privalo leisti naudotis jiems 1990-02-22 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.7-869 ir 1990-03-05 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.7-1049 pagrindu priklausančiu daiktu - tvora. Akivaizdu, kad 2013 m. gruodžio 3 d. teismo sprendimas savo esme nustatė servitutą. Pažymėjo, kad 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimu UAB „Edmonas“ konkrečios naudojimosi tvora teisės suteiktos nebuvo, be to, nebuvo aptartas ir servituto atlygintinumo klausimas, tokiu būdu pažeidžiant CK 4.112 str. 1 d. ir 4.129 str.Pats ieškovas patalpose Vilniaus g. 8 veiklos nevykdo, o patalpos yra išnuomotos tretiesiems asmenims, užsiimantiems kavinių/restoranų verslu. Tokiu būdu, vykdant Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą bus pažeistas ne tik atsakovų, bet ir trečiųjų asmenų L. G. bei Viktorijos D. D. šeimų privataus gyvenimo neliečiamumas, kadangi nenustatytos naudojimosi ribos ir asmenų ratas, kurie naudosis įvažiavimu. Be to, šiuo sprendimu teismas patenkino ieškovo, prisidengusio pažeistomis teisėmis, siekį išlaikyti ir toliau gauti pajamas nuomos sutarties su trečiaisiais asmenimis, užsiimančiais minėtu verslu, pagrindu, sudarydamas galimybę uždarą kiemą paversti staliukų užstatytu plotu ir viešų renginių vieta, o tai sukels naujus teisių pažeidimus ir ginčus ateityje. Priešingai, kaip minėta, nustačius servitutą būtų išvengta ginčų ateityje, o toks ginčo sprendimas ir privatumo apsaugojimas turėtų būti prioritetinis.
Atsiliepimas
Ieškovas „Edmonas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2 b. l. 26–30) teismo prašo atmesti apelianto A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 03 d. sprendimo. Priteisti ieškovei iš apelianto bylinėjimosi išlaidas - 500 Lt už advokato paslaugas surašant ir pateikiant teismui šį atsiliepimą. Nurodo, kad apeliantas neturi teisės apeliaciniu skundu reikalauti apginti ir kito atsakovo, neskundusio pirmosios instancijos teismo sprendimo, teises ar teisėtus interesus. Dėmesį atkreipė į tai, kad kitas atsakovas – S. A. M. - 2012 m. sausio 23 d. atsiliepime į ieškovės pirminį ieškinį netgi nurodė: „aš, S. A. M., pareiškiu, kad sutinku su pareikštu ieškiniu ir neprieštarauju galimybe naudotis man priklausančiais vartais, o raktų dublikatą pasigaminti paėmus laikinai iš bet kurio kaimyno kurie naudojasi tais vartais, net 4 (keturi) o taip pat iš manęs“, o bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Stasys A. M. nurodė, kad pakeitė savo nuomonę tik po pokalbio su apeliantu A. V.. Taigi, S. A. M. apsisprendimas neskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimo yra aiškus, gerbtinas ir negali būti kvestionuojamas kito atsakovo, jau įtakojusio Stasio A. M. apsisprendimą proceso pirmosios instancijos teisme metu. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad pirminiame ieškovės ieškinyje buvo pareikštas reikalavimas įpareigoti atsakovus A. V. ir Stasį A. M. pateikti ieškovei UAB „Edmonas“ priemones, įgalinančias laisvai ir bet kuriuo metu naudotis žemės sklypu, esančiu adresu V. K. g.3, Kaunas, kaip privažiavimu prie pastato, esančio adresu V. K. g.1 / Vilniaus g.8, Kaunas“. Pats apeliantas reikalavo tikslinti šį reikalavimą, kaip jam nesuprantamą, bei konkrečiai įvardinti priemones, kurias ieškovė reikalavo pateikti, po ko ieškovė, įpareigota tokį apelianto prašymą patenkinusio teismo, šį reikalavimą tikslino patikslintu ieškiniu. Todėl apelianto argumentai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas neva pažeidė CPK 270 str. 5 d. 1 p. nuostatas ir viršijo pareikštus reikalavimus, yra visiškai nepagrįsti. Ieškovas nurodė, kad Priežastis, dėl kurios buvo panaikinta nurodyto žemės sklypo teisinė registracija yra aiški ir apeliantui labai gerai žinoma - Kauno miesto apylinkės teismas dar 2002 m. gegužės 21 d. sprendimu ne tik pripažino negaliojančiomis valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis, kuriomis atsakovai A. V. ir Stasys A. M. įsigijo žemės sklypą, esantį adresu V. K. g. 3, Kaunas, bet ir panaikino šio sklypo teisinę registraciją, o Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2003 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-828/2003 nutarė minėtą Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsikirsdamas į apeliacinio skundo argumentus, ieškovas pažymėjo, jog reikalavimo nustatyti servitutą ieškovas nekėlė ir net negalėjo kelti, o teismas servituto klausimo nesvarstė ir net negalėjo svarstyti, nes, nesuformavus žemės sklypų nei po ieškovei, nei po atsakovams priklausančiais pastatais, net negali būti svarstomas servituto klausimas. Ieškovas nurodė, kad pastogėje sandėliuojantis dokumentus, remontuojant patalpas jam reikalingas privažiavimas prie patalpų bei vieta pasistatyti automobilį. Iš teismui pateiktų kadastrinių duomenų nustatyta, kad į ieškovui priklausančią pastogę bei rūsį ieškovas patenka iš ginčo kiemo pusės (nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr.20/270451, b.1.2.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad privažiuoti transporto priemonėmis prie ieškovui priklausančių įėjimų kitaip kaip per ginčo įvažiavimą nėra galimybės (b. l. 97-100), tai, bylą nagrinėjant iš esmės, patvirtino ir tretieji asmenys, nurodę, kad į kiemą galima patekti tik per atsakovams priklausančius vartus (b. l. 177, 178.). Kavinei yra išnuomota tik dalis ieškovei priklausančių patalpų, esančių ne pastogėje, o pirmajame pastato aukšte. Įėjimas į kavinę yra iš Vilniaus gatvės. Būtent šioje, pagrindinėje Kauno senamiesčio gatvėje, yra kavinės įrengti staliukai. Abu atsakovai įsigijo nekilnojamąjį turtą tuo metu, kai kavinė jau veikė, bei suprasdami, kad ji veiks ir toliau. Nuo 1988 metų nei karto net nebuvo keliamas klausimas dėl kavinės staliukų įrengimo vidiniame kieme ir net nebuvo prašoma leidimo ten įrengti staliukus, nes, kaip jau paminėta, kavinė staliukus yra įsirengusi kitoje vietoje - pagrindinėje Kauno senamiesčio Vilniaus gatvėje.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2 b. l. 22–24) teismo prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra visapusiškai įvertinus apeliacinio skundo pagrįstumą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad svarstytina, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą neviršijo ieškinio reikalavimų. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias teisę į teisminę gynybą, yra pabrėžęs, kad teisė kreiptis į teismą nereiškia, jog asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011). Iš esmės teismas tenkindamas ieškinį, suteikė teisę ieškovui patekti prie jo nuosavybės teise valdomų pastatų, taip apgindamas ieškovo teises. Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu pats atsakovas pripažįsta, kad šiuo metu ginčo žemės sklypo registracija yra panaikinta. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis bei kadastro žemėlapio duomenimis, žemės sklypai nei po ieškovui, nei po atsakovams priklausančiais pastatai nėra suformuoti. Kadangi byloje reiškiamas negatorinis ieškinys, todėl ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Todėl nėra aišku, kaip šioje byloje su ieškinio reikalavimu yra susijęs žemės sklypo suformavimo klausimas, kadangi esminis aspektas, kaip ieškovo naudojimasis įvažiavimu, iki jam nuosavybės teise priklausančių statinių, pažeis atsakovų teises. Atsakovas, kaip galimą savo teisių pažeidimą įvardija aplinkybes, kad patenkinus ieškinį bus pažeista tiek atsakovų, tiek trečiųjų asmenų L. G. ir Viktorijos D. D. šeimų privataus gyvenimo neliečiamumo principas, nes atsiras galimybė ieškovui paversti uždarą kiemą staliukų užstatymo plotu ir pan. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.
Motyvuojamoji dalis
I. A. teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Byloje tarp šalių sprendžiamas ginčas dėl nekilnojamojo turto savininko teisių apsaugos būdo ir apimties, siekiant savininkui pašalinti teisės naudotis nekilnojamuoju turtu pažeidimą (LR CK 4.93 str., 4. 98 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nustatė tas faktines aplinkybes, jog UAB „Edmonas“, Kauno mieste, Vilniaus g. 8, nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą - 63/100 dalis negyvenamosios patalpos, kurios bendras plotas 78, 04 kv. m, bei negyvenamąją patalpą, kurios plotas 231, 16 kv. m. (1 t. b. l. 6-9). Taip pat nustatyta, kad atsakovams A. V. ir Stasiui A. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise Kauno mieste, Kuzmos g. 3 priklauso gyvenamasis namas su kiemo statiniais (tvora, kiemo aikštelė, kanalizacijos šulinys), (1 t. b. l. 26-27). Prie šalims priklausančių statinių, V. K. g. 3, Vilniaus g. 8, Kaune yra pažymėtas, šių asmenų naudojamas bendras 1304 kv. m. žemės plotas (1 t., b. l. 55, 96). Nustatyta, kad prie ieškovui ir atsakovams priklausančių nekilnojamojo turto objektų nurodomų pastatų esanti žemė yra valstybinė žemė, kuri pagal galiojantį teisinį reglamentavimą patikėjimo teise valdoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Tarp bylos šalių kilo ginčas dėl ieškovo teisės patekti (privažiuoti) prie nuosavybės teise turimų pastatų per šį valstybinį žemės sklypą, esantį prie bylos šalims priklausančių statinių, kadangi atsakovai užtvėrė ir užrakino žemės sklype esančius vartus. Ieškovas įrodinėjo, jog tokiu būdu jo teisės tinkamai naudotis turimu nekilnojamuoju turtu, esančiu Kauno mieste, Vilniaus g. 8, jį valdyti yra pažeidžiamos, o atsakovai su ieškiniu nesutiko, teigė, jog ieškovas jiems priklausančiu daiktu teisės naudotis neturi.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, vertina, kad Kauno apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje nustatė visas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo naštos paskirstymą ir įrodymų vertinimą (LR CPK 178 str., 185 str.), materialinės teisės normas, nustatančias savininko teisių turinį ir jų gynimo būdą (LR CK 4.93 str., 4. 98 str.), todėl bylą išnagrinėjo iš esmės teisingai, skundžiamo teismo sprendimo išvados yra pagrįstos, šias išvadas patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai ir to pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės. Todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, apelianto A. V. apeliacinis skundas atmestinas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija pažymi, jog negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises–savininkas siekia pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu. Negatorinis ieškinys reiškiamas tada, kai savininkui trukdoma visa nuosavybių teikiama apimtimi naudotis, valdyti ar disponuoti turtu, sprendžiant tokį ginčą būtina įrodyti, jog jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų Kauno apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas yra nekilnojamojo turto savininkas, jog šis turtas yra žemės sklype, kuriuo naudotis turto savininkui nepagrįstai trukdo atsakovai. Teisėjų kolegija iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių bei trečiųjų asmenų paaiškinimų teismo posėdžio metu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nustatė, jog į ieškovui priklausančią pastogę bei rūsį ieškovas gali patekti iš kiemo pusės, per ginčo žemės sklypą. Taip pat byloje yra nustatyta, jog privažiuoti transporto priemonėmis prie ieškovui priklausančių įėjimų į turimą nekilnojamąjį turtą kitaip kaip per ginčo įvažiavimą ir žemės sklypą, esantį tarp ieškovui ir atsakovams priklausančių pastatų, nėra galimybės (1 t. b. l. 97-100, 176 - 181). Atsakovai, sudarydami dirbtines kliūtis, trukdančias ieškovui patekti (privažiuoti) per valstybinės žemės sklypą iki jam priklausančių statinių, be jokio teisinio pagrindo pažeidžia ieškovo teisę tinkamai naudotis jam priklausančiu turtu. Todėl teisėjų kolegija sutinka su Kauno apylinkės teismo sprendimo išvada, kad ieškovo teisės turėtų būti ginamos tenkinant pareikštą ieškinį.
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto teiginius, jog Kauno apylinkės teismo sprendimas neatitinka LR CPK 270 str. 5 d. 1 punkto reikalavimų, kadangi teismas pagal pareikštą reikalavimą turėjo spręsti ar įpareigoti atsakovus ieškovui duoti raktus arba ne, tačiau teismas sprendimu įpareigojo atsakovus A. V. ir Stasį A. M. netrukdyti ieškovui UAB „Edmonas“ privažiuoti prie pastato, esančio adresu Vilniaus g.8, tokiu būdu teismas viršijo pareikštus reikalavimus byloje. Teisėjų kolegija pažymi, jog LR. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. antstolis V. M., bylos Nr. 3K-3-217/2010; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. J. P., bylos Nr. 3K-3-62/2010). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje pagal byloje suformuluotą ieškinio faktinį pagrindą teisingai nustatė, jog atsakovai pažeidžia ieškovo teisę per valstybinės žemės sklypą privažiuoti prie nuosavybės teise turimo pastato Vilniaus gatvėje, todėl pagrįstai taikė tokį ieškovo teisių gynimo būdą, teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas visiškai atitinka įstatymo leidėjo nustatytiems formos ir turinio reikalavimams (LR CPK 270 str.), jame yra nurodyti išsamūs motyvai ir teisiniai pagrindai, kuriais vadovaujantis teismas priėmė sprendimą.
Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kuriuose teigiama, kad teismas 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimu savo esme nustatė servitutą, tačiau sprendime nebuvo aptartas ir servituto atlygintinumo klausimas, tokiu būdu pažeidžiant CK 4.112 str. 1 d. ir 4.129 str. nuostatas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog apeliantas neturi nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuriuo naudotis ieškovui įpareigotas netrukdyti apeliantas. Pagal įstatymo leidėjo nuostatą servitutas yra tam tikra teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikianti teisę tuo svetimu nekilnojamuoju daiktu nustatytomis sąlygomis naudotis (LR CK 4.111 str.). Esant byloje nustatytai aplinkybei jog apeliantas nuosavybės teisės į žemės sklypą prie ieškovo statinių neturi, servituto nustatymo ar jo atlygintinumo klausimas byloje negalėjo būti sprendžiamas.
Teisėjų kolegija dėl apeliacinio skundo motyvų, kuriuose nurodoma, kad bylos nagrinėjimo eigoje neaišku kokiu būdu ir dėl kokių priežasčių ginčo žemės sklypo registracija buvo panaikinta, jog vykdant Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą galimai bus pažeistas ne tik atsakovų, bet ir trečiųjų asmenų L. G. bei Viktorijos D. D. šeimų privataus gyvenimo neliečiamumas plačiau nepasisako, kadangi šios aplinkybės neturi jokios faktinės ir teisinės reikšmės skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Teisėjų kolegija netenkina apelianto prašymo ir neprijungia prie bylos su patikslintu apeliaciniu skundu pateiktą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (2 t. b. l. 16, 17), iš kurio matyti, kad valstybinės žemės 1997 01 20 pirkimo pardavimo sutartimi buvo įgytas žemės sklypas Kuzmos g. Nr. 3, Kaune, kadangi Kauno miesto apylinkės teismo 2002 05 21, Kauno apygardos teismo 2003 02 27 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 09 17 įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais buvo panaikinta valstybinės žemės 1997 01 20 pirkimo pardavimo sutartis (1 t. b. l. 59-63).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys).
Byloje nustatyta, kad ieškovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 litų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (2 t. b. l. 31-33). Kadangi apeliacinis skundas teisėjų kolegijos nutartimi yra atmestas, ieškovui iš A. V. priteisia 500 litų sumą (LR CPK 98 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Edmonas“ (į.k.133893955) iš A. V. 500 litų turėtų bylinėjimosi išlaidų.