- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-03
- Bylos Nr.
- 2-2757-192/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00036-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Remeikienė
- Ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- A. V., A. M.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos, L. G., Viktorijai D
Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Irmai Daukšaitei, dalyvaujant ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui E. L. ir advokatui E. S., atsakovams A. V. ir A. M., atsakovo A. V. atstovui advokatui R. L., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovei E. S., trečiajam asmeniui L. G., Viktorijai D. D., nedalyvaujant Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovui, nedalyvaujant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams A. V. ir A. M. dėl pažeistos teisės gynimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovus A. V. ir Stasį A. M. pateikti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)" priemones (raktus nuo vartų į kiemą adresu V. K. g.3, Kaunas), įgalinančias laisvai ir bet kuriuo metu naudotis žemės sklypu, esančiu adresu V. K. g.3, Kaunas, kaip privažiavimu prie pastato, esančio adresu V. K. g.1 / Vilniaus g.8, Kaunas.
Ieškovas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios adresu Vilniaus g.8, Kaunas, buvęs šių patalpų adresas yra V. K. g.1/Vilniaus g.8, Kaunas. Privažiavimas prie šių patalpų yra galimas tik per žemės sklypą, esantį adresu V. K. g.3, Kaunas. Tačiau atsakovai A. V. ir Stasys A. M. neteisėtai užtvėrė ir užrakino žemės sklypą, esantį adresu V. K. g.3, Kaunas, kuris jiems nuosavybės teise nepriklauso, tokiu būdu pažeisdami UAB „(duomenys neskelbtini)" teises ir teisėtus interesus - neleisdami pasinaudoti įvažiavimu į kiemą, esantį adresu V. K. g.1/Vilniaus g.8, Kaunas, kuriame yra UAB „(duomenys neskelbtini)" nuosavybės teise priklausančios patalpos. Nurodė, kad analogiškas ginčas jau buvo kilęs tarp namo, esančio adresu V. K. g.1/Vilniaus g.8, Kaunas (tai yra to paties namo, kuriame patalpas nuosavybės teise turi ieškovė), gyventojų Viktorijos D. D. ir A. L., kurie kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą tuo pačiu klausimu - jie nurodė, jog žemės sklypas, ant kurio stovi namas Vilniaus g.8, Kaunas, ribojasi su atsakovų Stasio A. M. ir A. V. tuo metu privatizuotu žemės sklypu Kaune, V. K. g.3., o atsakovams privatizavus 608 kv.m žemės sklypą, jie (ieškovai) prarado galimybę įvažiuoti i kiemą. Kauno miesto apylinkės teismas 2002 m. gegužės 21 d. sprendimu ne tik patenkino Viktorijos D. D. ir A. L. ieškinį bei pripažino negaliojančiomis valstybinės žemės pirkimo — pardavimo sutartis, kuriomis atsakovai A. V. ir Stasys A. M. įsigijo žemės sklypą, esantį adresu V. K. g.3, Kaunas, bet ir panaikino šio sklypo teisinę registraciją. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2003 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-828/2003 nutarė minėtą Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, nurodydamas, kad „/.../ namu valdai Kaune, Vilniaus/V. K. g.8/1-3 buvo suformuotas 1304 kv.m žemės sklypas (I t., b.1.18). Iš pastarojo sklypo atidalijimo būdu buvo suformuotas 608 kv.m žemės sklypas, kuris 1997 m. sausio 20 d. buvo parduotas atsakovams ir 1997 m. kovo mėnesį inventorizuotas kaip atskiras žemės sklypas /.../. Ieškovai yra prie namų valdos Kaune, V. K. g.1/Vilniaus g.8 suformuoto žemės sklypo naudotojai, nes pagal Žemės įstatymo 2 straipsnį žemės naudotojais laikomi ir asmenys, kuriems nustatyta tvarka suteikta naudotis valstybinė žemė /.../. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad suformavus 608 kv.m žemės sklypą ir jį pardavus atsakovams bendrosios nuosavybės teise, nesuderinus šio klausimo su kitais šio žemės sklypo naudotojais /.../ buvo pažeistos šių asmenų teisės". Po Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. gegužės 21 d. sprendimo įsiteisėjimo A. V. ir Stasys A. M. pateikė Viktorijai D. D. ir A. L. priemones (raktus), įgalinančias laisvai ir bet kuriuo metu naudotis žemės sklypu, esančiu adresu V. K. g.3, Kaunas, kaip privažiavimu prie pastato, esančio adresu V. K. g.1/Vilniaus g.8, Kaunas. Tačiau ieškovui šioje byloje tokių priemonių neteikia, tai yra atsakovai toliau savivaldžiauja, piktnaudžiauja savo tariamomis teisėmis. Ieškovė dar 2010 m. birželio 01 d. raštais kreipėsi į atsakovus A. V. ir Stasį A. M., siūlydama išspręsti kilusį ginčą taikiai ir prašydamas pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)" priemones, įgalinančias laisvai ir bet kuriuo metu naudotis žemės sklypu, esančiu adresu V. K. g.3, Kaunas, kaip privažiavimu prie pastato, esančio adresu V. K. g.1 / Vilniaus g.8, Kaunas. Tačiau šie raštai liko be atsako. Atsakovų veiksmai - užtvėrimas ir užrakinimas žemės sklypo, esančio adresu V. K. g.3, Kaunas, neleidžiant ieškovei pasinaudoti įvažiavimu į kiemą adresu V. K. g.1 / Vilniaus g.8, Kaunas, kuriame yra ieškovei nuosavybės teise priklausančios patalpos, pažeidžia ieškovės teises. Todėl ieškovė turi teisę reikalauti pašalinti nuosavybės teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis).
Atsiliepimas
Atsakovas A. V. atsiliepime nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka. Paaiškino, kad ieškinys neatitinka bendrųjų LR CPK 135 straipsnyje ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. UAB „(duomenys neskelbtini)" ieškinyje nėra nurodytas nei reikalavimas (ieškinio dalykas), nei aplinkybės, kuriomis grindžiamas UAB „(duomenys neskelbtini)" reikalavimas (faktinio ieškinio pagrindo), taip pat nenurodyti ir nepridėti įrodymai, patvirtinantys ir pagrindžiantys ieškovės išdėstytas aplinkybes, todėl toks ieškinys atmestinas. UAB „(duomenys neskelbtini)" ieškinyje pateiktame reikalavime yra neaišku, kokiu žemės sklypu ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)" siekia naudotis, kadangi nėra nurodytas unikalus minimo žemės sklypo numeris, prie ieškinio nepridėti įrodymai (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas), pagrindžiantys tokio sklypo buvimą. Taip pat nėra pateikti duomenys ir juos pagrindžiantys įrodymai, kam nuosavybės teise priklauso šis sklypas. Yra neaišku, ko konkrečiai yra reikalaujama iš atsakovų. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)" teigia, kad privažiavimas prie pastato ir patalpų V. K. g. 1/Vilniaus g. 8 yra galimas tik per žemės sklypą V. K. g. 3. Toks teiginys yra nepagrįstas jokiais byloje pateiktais įrodymais, neatitinkantis esamos realios faktinės situacijos, nes ieškovo patalpos yra pastate, kuris stovi dviejų gatvių sankryžoje. Be to, kiek žinoma yra nustatytas servitutas patekimui į namą V. K. g. 1/Vilniaus g. 8, tačiau ieškovas šią aplinkybę nutyli. Ieškinyje pateiktos faktinės aplinkybės, kad atsakovai A. V. ir Stasys A. M. pažeidžia ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)" teises ir teisėtus interesus, tačiau nėra įrodymų, kad ieškovas įvažiavęs į kiemą galėtų patekti į savo patalpas. 1990-03-05 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.7-1049 Stanislovas A. M. ir 1990-02-22 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.7-869 aš, A. V. nusipirkome namą su priklausiniais (tvora, kiemo aikštele), todėl ieškinys ieškovo nurodytu pagrindu (naudotis mums priklausančiu daiktu) negali būti tenkinamas.
Atsakovas Stasys A. M. atsiliepimu teismui nurodė, kad sutinka, jog ieškovas naudotųsi vartais (b.l. 22). Bylą nagrinėjant iš esmės ieškinį prašė atmesti (b.l.143).
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja ieškinio tenkinimui. Paaiškino, kad žemės sklypai po minėtais pastatais nėra įstatymų nustatyta tvarka suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 2004, 28-868) 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata patikėjimo teise valdomi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Vadinasi, nei ieškovė, nei atsakovai neturi teisių į po jų nuosavybės teise valdomais pastatais, esančią žemę, kol ši žemė nėra suformuota ir nėra sudarytos nuomos ar pirkimo pardavimo sutartys, todėl šiuo atveju ieškovė ir atsakovai naudojasi valstybine žeme bendru sutarimu, tiek kiek reikia patekti prie minėtų pastatų. Spręsdamas ieškinio tenkinimo klausimą, trečiojo asmens nuomone, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su ieškovo esminiu interesu naudotis tam tikra žemės sklypo dalimi, siekiant patekti prie nuosavybės teise valdomų pastatų. O atsakovai turi įrodyti, kad jų elgesys yra teisėtas t.y. atsakovai turi įrodyti, jog jie teisėtai užtvėrė įvažiavimą. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog po pastatais, esanti žemė priklauso valstybei, todėl atsakovai neturi teisės užtverti valstybinės žemės sklypo. Galioja bendrasis teisės principas, jog iš neteisės teisė neatsiranda. Pažymėjo, kad Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-826 (Žin., 2010, Nr. 116-5944) 50 punkte nustatyta, kad statant suformuotoje ar nesuformuotoje valstybinėje žemėje, visais atvejais privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą, ar pan. dėl naudojimosi valstybine žeme teisės aktų nustatyta tvarka. Nacionalinė žemės tarnyba šiuo atveju sutikimo nėra išdavusi (b.l. 73-75).
Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime nurodė, kad prašė dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje, Kauno miesto savivaldybės nuomone, ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių tai, kad prašomą apginti, tariamai pažeistą teisę, ieškovas apskritai turi. Pažymėtina tai, kad vadovaujantis VĮ RC nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis žemės sklypai nėra suformuoti nei prie ieškovo nuosavybės teise valdomo pastato, esančio Vilniaus g. 8, Kaune, nei prie atsakovams priklausančio pastato V. K. g. 3, Kaune. Pažymėtina tai, kad žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti yra formuojami vadovaujantis Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, i rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašu, patvirtintu LR Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 (toliau - Aprašas). Parengtame žemės sklype yra pažymimi plotai, kuriuose teisės aktų nustatyta tvarka siūloma nustatyti servitutus (Aprašo 22.4 p.) Taigi, rengiant žemės sklypo planą, išnagrinėjus teritoriją yra nustatomas servitutų poreikis ir tuo atveju, jeigu nėra kito tinkamo patekimo, yra nustatomi servitutai būtini nekilnojamojo turto tinkamam eksploatavimui. Taigi, apibendrinant teigtina, kad tik parengus žemės sklypus ieškovo ir atsakovų statinių eksploatavimui būtų galima konstatuoti servituto būtinumo klausimą ir būtent servitutas būtų teisinis pagrindas, leidžiantis ieškovui naudotis atsakovams priklausančiu žemės sklypu. Trečiojo asmens nuomone ieškinio reikalavimas yra suformuotas neaiškiai ir nekonkrečiai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu Kauno m. sav. Kauno m. Vilniaus g. 8, nuosavybės teise priklauso 63/100 dalys negyvenamosios patalpos - neįrengta pastogė, bei negyvenamoji patalpa – kavinė, kuri išnuomota UAB "Kalnuotas kraštas" (b.l. 6-9). Taip pat nustatyta, kad atsakovams A. V. ir Stasiui A. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise, adresu Kuzmos g. 3, Kaune, priklauso gyvenamasis namas bei kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, kanalizacijos šulinys) (b.l. 26-27). Tretiesiems asmenims Viktorijai D. D. nuosavybės teise priklauso butas adresu V. K. g. 1-1/Vilniaus g. 8-1, Kaune, L. G. priklauso butas adresu V. K. g. 1-2/Vilniaus g. 8-2, Kaune. Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad ieškovui ir atsakovams priklausantys statiniai yra sujungti broma su vartais (b.l. 55, 78).
Tarp bylos šalių kilo ginčas dėl ieškovo teisės patekti į valstybinį žemės sklypą, esantį tarp statinių Vilniaus/V. K. g.8/1,3, Kaune, pro ieškovui nuosavybės teise priklausančius vartus. Ieškovas nurodo, kad atsakovams neleidžiant ieškovui pasinaudoti įvažiavimu į kiemą adresu, kuriame yra ieškovui nuosavybės teise priklausančios patalpos, yra pažeidžiamos ieškovo teises.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad žemės sklypai po šalims priklausančiais pastatais, adresu V. K. g. 1, 3/Vilniaus g. 8, Kaune, nėra įstatymų nustatyta tvarka suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tai yra valstybinė žemė (b.l.78), kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 2004, 28-868) 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata patikėjimo teise valdoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.
CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Ši įstatymo nuostata detalizuojama Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse. Pagrindas įgyvendinti teisę nuomoti valstybinę žemę ne aukciono tvarka yra teisėtas šioje žemėje esančių statinių, įrenginių valdymas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Nuomotino žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintas sklypo planus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad būtina sąlyga valstybiniam žemės sklypui išnuomoti ne aukciono tvarka yra ta, jog valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Semerta“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-577/2008;2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Rudalita“ v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, kt., bylos Nr. 3K-3-96/2008; kt.).
Taigi, pastatų ir įrenginių savininkai (nuomotojai) turi įstatyme garantuotą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą žemės sklypą. Teismas nepasisako kokio dydžio valstybinės žemės sklypas yra reikalingas ieškovo statiniui eksploatuoti, tačiau konstatuoja, kad ieškovas pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą turi įstatymo suteiktą teisę naudotis valstybine žeme, tiek kiek to reikia pastato eksploatacijai ir tikrai tiek kiek to reikia patekti prie pastato.
Kaip jau minėta žemės sklypas prie ieškovui ir atsakovams priklausančių statinių nėra suformuotas, tuo tarpu iš teismui pateikto namų valdos techninės apskaitos bylos žemės sklypo plano, matyti, kad prie šalims priklausančių statinių, adresu V. K. g. 1/Vilniaus g. 8, Kaune, pažymėtas, šių statinių naudojamas bendras 1304 kv. m. žemės plotas (b.l. 55). Šias aplinkybes nustatė ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2003 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-828/2003 (b.l. 62).
Atsakovas A. V. ir jo atstovas nurodo, kad ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)" patalpos yra pastate, kuris stovi dviejų gatvių sankryžoje, todėl jis į pastatą gali patekti ne tik pro ginčo kiemą, o kadangi atsakovai nusipirko namą su priklausiniais (tvora, kiemo aikštele), todėl ieškinys ieškovo nurodytu pagrindu (naudotis atsakovams priklausančiu daiktu) negali būti tenkinamas. Taip pat atsakovas nurodo, kad ieškinio reikalavimas yra neaiškus, kadangi nėra nurodytas unikalus žemės sklypo numeris, prie ieškinio nepridėti įrodymai, pagrindžiantys tokio sklypo buvimą. Šis atsakovo argumentas atmestinas, kadangi atsakovui yra žinoma, jos ieškovo minimas žemės plotas, esantis prie ieškovui ir atsakovams priklausančių statinių adresu V. K. g. 1/Vilniaus g. 8, Kaune, nėra suformuotas ir nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, todėl ieškovas negali nurodyti šio žemės sklypo unikalaus numerio. Tačiau, teismo nuomone, šie trūkumai, nepaneigia ieškovo teisės naudotis valstybine žeme siekiant privažiuoti prie jam priklausančių statinių.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovui priklauso pastato, esančio adresu Vilniaus g. 8, Kaune, visas pirmasis aukštas ir dalis pastogės (b.l.6-9, nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. 20/270451). Ieškovas nurodė pastogėje sandėliuojantis dokumentus, remontuojant patalpas jam reikalingas privažiavimas prie patalpų bei vieta pasistatyti automobilį, nes stovėjimas Vilniaus ir Kuzmos gatvėje mokamas (b.l.139). Iš teismui pateiktų kadastrinių duomenų nustatyta, kad į ieškovui priklausančią pastogę bei rūsį ieškovas patenka iš ginčo kiemo pusės (nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. 20/270451, b.l.2.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad privažiuoti transporto priemonėmis prie ieškovui priklausančių įėjimų kitaip kaip per ginčo įvažiavimą nėra galimybės (b.l. 97-100), tą, bylą nagrinėjant iš esmės, patvirtino ir tretieji asmenys, nurodę, kad į kiemą galima patekti tik per atsakovams priklausančius vartus (b.l. 177, 178.).
Atmestinas atsakovų siūlymas ieškovui važiuoti per šalia esantį kiemą, kadangi šis kiemas, kaip matyti iš teismui pateikto kadastro žemėlapio yra suformuotas (nustatytos kadastro ribos) prie kitų statinių (b.l. 78), tuo tarpu nagrinėjamos bylos šalis sieja bendrai naudojamas sklypas (b.l.78, 55). Kaip matyti iš teismui pateiktos vaizdinės medžiagos, naudotis bromu siekiant privažiuoti prie ieškovui priklausančių patalpų (rūsio, nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. 20/270451, b.l.2.), taip pat nėra galimybės (b.l.97).
Teismas nustatė, kad valstybinė žemė, esanti prie pastatų Vilniaus g. 1, Kaune, ir Kuzmos g. 1, 3, Kaune, iš pietvakarinės pusės yra atribota mūrine tvora, su joje įrengtais rakinamais vartais, ši tvora nuosavybės teise priklauso atsakovams. Atsakovai nesutinka suteikti ieškovui galimybę pro jiems priklausančius vartus privažiuoti iki ieškovo patalpų per valstybinės žemės sklypą, nors kaip nustatyta iš dalyvaujančių byloje žodinių paaiškinimų kiti pastatų (adresu Vilniaus g. 1, Kaune, ir Kuzmos g. 1, 3, Kaune) savininkai tokią galimybę turi (b.l. 177, 178).
Vadovaujantis išdėstytu, įvertinus teismui pateiktus rašytinius įrodymus, teismas nustatė, kad bylos šalys ir tretieji asmenys yra valstybinio žemės sklypo, esančio prie jiems priklausančių statinių, adresu Vilniaus g. 1, Kaune, ir Kuzmos g. 1, 3, Kaune, naudotojai, todėl konstatuotina, kad ieškovas taip pat kaip ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, turi teisę reikalauti, kad būtų pašalintos visos kliūtys trukdančios tinkamai įgyvendinti nuosavybės teisę, t.y. teisę naudoti nuosavybės teisės objektą pagal paskirtį.
Negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises –savininkas siekia pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu. Negatorinis ieškinys reiškiamas tada, kai savininkui trukdoma naudotis, valdyti ar disponuoti turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012, kt.). Pažymėtina, kad atsakovai nenurodė protingų motyvų, kaip ieškovo naudojimasis įvažiavimu iki jam nuosavybės teise priklausančių statinių pažeis atsakovų nuosavybės teises. Priešingai, teismo nuomone, atsakovai užrakindami vartus ir neduodami ieškovui rakto, tokiu būdu piktnaudžiavo savo teise ir apribojo ieškovui galimybę tinkamai įgyvendinti jo nuosavybės teisę - naudotis jam priklausančiais statiniais privažiuojant prie jų transporto priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.137 str. 2 d. ir 3 d., 4.37 str. nuostatas, nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų valdyti, naudoti nuosavybės teisęs objektą ir juo disponuoti. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo suteikti prioritetą atsakovų teisėms, paneigiant ieškovo teises, kadangi tai pažeistų Civilinio kodekso 1.137 str. įtvirtintą imperatyvą.
Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai manydami, kad ieškovas savo nuosavybės teisę į pastatus įgyvendina/ar ateityje įgyvendins priešingai įstatymams ar atsakovų teisėtiems interesams, turi teisę savo teises ginti įstatyme nustatytais būdais.
Teismas įvertinęs ieškovo procesinio dokumento turinį, nustatė, kad, reikalaudamas įpareigoti atsakovus duoti ieškovui raktus nuo vartų į kiemą, adresu V. K. g.3, Kaunas, ieškovai turėjo tikslą įgyvendinti savo teisę naudotis žemės sklypu, esančiu adresu V. K. g.3, Kaunas, kaip privažiavimu prie jam priklausančio pastato, esančio adresu Vilniaus g.8, Kaune, todėl reikalavimas įpareigoti atsakovę ieškovams duoti raktus prilygsta reikalavimui įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovui privažiuoti prie jam priklausančių statinių, todėl tenkindamas ieškovo ieškinį teismas įpareigoja atsakovus A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Stasį A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) netrukdyti ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm.k.133893955, privažiuoti prie pastato, esančio adresu Vilniaus g.8, Kaunas, per valstybinį žemės sklypą, esantį prie statinių Kaune, Vilniaus/V. K. g.8/1-3.
Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 144 Lt žyminio mokesčio bei 500 Lt atstovavimo išlaidų (b.l.15, 16, 171) (CPK 79 straipsnis, 802 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Valstybė šioje byloje patyrė 29,98 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str. teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Įpareigoti atsakovus A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Stasį A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) netrukdyti ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm.k.133893955, privažiuoti prie pastato, esančio adresu Vilniaus g.8, Kaunas, per valstybinį žemės sklypą, esantį prie statinių Kaune, Vilniaus/V. K. g.8/1-3.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.