Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. H. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-18226-857/2025 pagal pareiškėjos R. H. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos R. H. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakytas priimti, kaip nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 25 d. iki 2017 m. liepos 22 d. (išskyrus laikotarpį, kai dirbo pagal darbo sutartį nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2016 m. gruodžio 7 d.) faktiškai nuolat slaugė ir prižiūrėjo savo neįgalią motiną. Nurodė, kad šio fakto nustatymas pareiškėjai sukels teisines pasekmes – suteiks teisę į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą už motinos slaugos laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis VSDĮ įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja teismo nutartimi nebuvo paskirta savo mamos globėja ar rūpintoja, sprendė, kad fakto, jog pareiškėja faktiškai slaugė savo mamą, nustatymas nesukeltų jokių teisinių pasekmių, todėl pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

13. Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog: (1) teismo vertinimas dėl materialiosios subjektinės teisės nebuvimo yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, o ne procesinio dokumento priėmimo sąlyga; (2) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino juridinio fakto teisinę reikšmę tik iki VSDĮ taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

14. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai ir yra nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.).

15. Sprendžiant klausimą, ar asmeniui, kuris kreipėsi dėl juridinio fakto nustatymo, toks juridinis faktas sukels asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, būtina vadovautis atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančiais įstatymais, atsižvelgti į pareiškėjo nurodytą faktinį ir teisinį pareiškimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pagrindą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad kai asmuo kreipiasi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, tačiau iš jo pareiškimo matyti, kad nuo prašomo nustatyti juridinio fakto asmeniui nepriklauso jo asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas, tokį pareiškimą teismas turėtų atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o kai tai paaiškėja priėmus pareiškimą, bylą nagrinėjant iš esmės, civilinė byla turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip byla, nenagrinėtina teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2004).

16. Pagal CPK 5 straipsnio reglamentavimą, kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėsto aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės.

17. Nagrinėjamu atveju iš pareiškimo turinio nustatyta, kad pareiškėja prašė nustatyti juridinį faktą, kad ji pareiškime nurodytu laikotarpiu slaugė savo motiną, siekdama, kad į jos valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą būtų įtrauktas motinos slaugos laikotarpis.

18. VSDĮ 4 straipsnio 2 dalies 6 punktas (redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.) numatė, kad socialiniu draudimu privalomai draudžiami, be kita ko, nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantis namuose nurodytą neįgalų asmenį. VSDĮ 6 straipsnio 3 dalis (redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. liepos 1 d.) numato, kad nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantys namuose šį neįgalų asmenį, draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu.

19. Taigi, iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad asmuo, slaugantis neįgalų asmenį, draudžiamas valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu tik tuo atveju kai slaugomo asmens globėju ar rūpintoju yra paskirtas įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų buvusi paskirta savo neįgalios motinos globėja ar rūpintoja. Pareiškime pareiškėja taip pat pažymėjo, kad oficialiai teismo sprendimu motinai nebuvo nustatyta rūpyba ir pareiškėja nebuvo paskirta jos rūpintoja.

20. Pažymėtina, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės, t. y. nesukelia teisinių pasekmių. Nagrinėjamu atveju, įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjos prašymas nustatyti faktą, kad ji faktiškai slaugė savo motiną, neturi juridinės reikšmės ir negali sukelti pareiškėjos siekiamų pasekmių. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos prašomo juridinio fakto nustatymas nesukels jai jokių teisinių pasekmių, todėl pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

21. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi šios bylos klausimų sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

22. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.