Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-03-09 · Civilinė byla Nr. 2A-466-794/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-09
Bylos Nr.
2A-466-794/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13379-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jūra Marija Strumskienė, Vaclovas Paulikas, Vilija Mikuckienė
Atsakovas
R. S.
Ieškovas
T. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-466-794/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13379-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jūros Marijos Strumskienės, Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vilijos Mikuckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. N. ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pareikštą atsakovui R. S., išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė T. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš atsakovo R. S. nuo kreipimosi į teismą dienos nepilnamečiui sūnui D. N. periodinį 200,00 EUR dydžio išlaikymą iki sūnaus pilnametystės, priteisti išlaikymo įsiskolinimą 4.960,00 EUR sumai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2007 m. sausio 30 d. šalims gimė sūnus D. N.. Atsakovas niekada nesimato su sūnumi ir nedalyvauja vaiko gyvenime. Atsakovas tik iškėlus bylą teisme 2015 m. balandžio 24 d. pripažino tėvystę, pradėjo nereguliariai, ieškovei prašant, teikti išlaikymą. Paaiškino, kad ieškovas 2008 metais nusprendė ieškovei nupirkti automobilį, pats automobilį išrinko ir nupirko. Ieškovė mano, kad tai nėra išlaikymas vaikui, o dovana jai. Atsakovas išlaikymo sūnui nebeskyrė nuo 2009 metų, todėl ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį per trejus metus. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas vilkino procesą tėvystės nustatymo byloje, žadėjo vaikui mokėti 200,00 EUR dydžio išlaikymą kiekvieną mėnesį, bet suteikęs išlaikymą kelis mėnesius vėl nutraukė mokėjimus iki šios bylos iškėlimo. Paaiškino, kad nuo vaiko gimimo juo rūpinasi viena, kadangi tėvas nebendrauja su vaiku. Augant vaikui jo poreikiai didėja. Paaiškino, kad šalių sūnus lanko būrelius mokykloje, 3 kartus per savaitę yra vežamas į dziudo treniruotes, dažnai vyksta į varžybas. Per mėnesį sūnaus išlaikymui patiria šias išlaidas: apie 170,00 EUR maistui, įskaitant maistą mokykloje; dziudo treniruotės kainuoja 25,00 EUR, papildomai po 10,00 EUR kainuoja varžybų startiniai mokesčiai ir kuras (paaiškino, kad varžybos vyksta keletą kartų per mėnesį ne Vilniuje), 10,00 EUR kainuoja keramikos būrelis, virš 10,00 EUR jaunojo šeimininko būrelis, apie 10,00 EUR sudaro laisvalaikio išlaidos. Sūnui kiekvieną dieną duoda 2,5 EUR dydžio dienpinigius, vaikas yra kviečiamas į draugų gimtadienius, o tai taip pat kainuoja. Sūnus vasarą vyko į stovyklą, kur savaitė minimaliai kainuoja 100 ,00 EUR. Kadangi sūnus auga, kas sezoną jam reikia pirkti naujus drabužius ir avalynę. Sūnui reikalinga ortopedinė avalynė, kurios vienos poros kaina siekia 60-70 EUR. Taip pat kiekvieną mėnesį patiriamos išlaidos higienos priemonėms, ryšio paslaugoms, komunalinėms paslaugoms apmokėti. Atsakovas R. S. atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė.Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad ieškinys pateiktas nepilnamečio vaiko interesais, nepilnamečio vaiko mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė nei minimali mėnesinė alga. Abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai yra atsakingi už vaiko poreikių patenkinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo R. S., nepilnamečiui sūnui D. N., išlaikymą po 200,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (t. y. 2016 m. balandžio 18 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skyrė ieškovę T. N.. Taip pat priteisė iš atsakovo R. S., ieškovei T. N. 4.960,00 EUR išlaikymo įsiskolinimą, susidariusi per tris metus iki bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. balandžio 18 d.), taip pat priteisė iš atsakovo ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad turi būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir specialūs nepilnamečio vaiko poreikiai, į tai, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo šalių nepilnamečio sūnaus globos, yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui periodinį 200,00 EUR dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki pilnametystės. Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl privalo dėti visas pastangas tam, kad sūnaus poreikius užtikrintų kasdien, o ne ateityje, ar tada, kai jis to norės. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas turi a sveikatos problemų, ar yra kitų objektyvių priežasčių, kurios įtakotų atsakovo darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas ir užtikrinti augančio vaiko poreikius. Atsakovas nuosavybės teise yra įgijęs daug nekilnojamojo turto, kuris yra arba buvo nuomojamas, todėl nėra pagrįsti atsakovo argumentai, kad jis negali teikti ieškovės prašomo išlaikymo dydžio dėl blogos finansinės padėties. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taip pat teismas, įvertinęs ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, taikant minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijų, atėmus iki ieškinio pareiškimo atsakovo suteiktą išlaikymo sumą, ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkino visiškai, iš atsakovo ieškovei priteisė 4.960,00 EUR dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas R. S. apeliaciniu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant ir neįvertino to, kad tuo metu turėjo dalyvauti Šiaulių apygardos teismo posėdyje, todėl negalėjo tinkamai išdėstyti visų savo argumentų, taip pat pasinaudoti advokato pagalba. Teismas turėjo galimybę naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis gauti informaciją apie kitame teisme vykusį teismo posėdį ir jo privalomą dalyvavimą tame procese.

7.2. Teismas neįvertino aplinkybės, kad jis ieškovei yra sumokėjęs 70.000,00 Lt sumą, kurie buvo skirti vaiko išlaikymui. Teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad pinigus gavo ir juos panaudojo automobilio pirkimui. Ieškovė, turėdama įrodinėjimo prievolę, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad šią pinigų sumą gavo kitiems tikslams nei vaiko išlaikymui.

7.3. Teismo sprendime išvardintas atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas - žemės sklypai pajamų neatneša, nes tai susiję su žemę nuomojančios bendrovės veiklos rezultatais, o pats atsakovas šiuo metu nedirba.

Ieškovė T. N. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo palikti jį nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Atsiliepimas

8.1. Atsakovas pateikė teismui tik 4 mokėjimo nurodymų kopijas, kuriais nustatyta, kad 2015-2016 metais atsakovas ieškovei pervedė 900,00 EUR sumą, jokių kitų įrodymų apie kitas mokėtinas sumas, teismui nebuvo pateikta. Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, kad yra skyręs nepilnamečio vaiko išlaikymo reikalingas pinigines lėšas. Ieškovė pripažįsta, kad atsakovas padovanojo jai automobilį, tačiau nepilnamečio sūnaus išlaikymui iš atsakovo pinigų nėra gavusi.

8.2. Atsakovas viso proceso metu elgiasi nesąžiningai, sąmoningai vilkina procesą, veikia prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Nurodo skirtingus gyvenamosios vietos adresus, neima teismo siunčiamų dokumentų. Piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir vykdymo procese, nes nors skundžia sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir neginčija sprendimo dalies dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio, tačiau ir šios teismo sprendimo dalies nevykdo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje nagrinėjamas ginčas dėl teismo sprendimo dalies, kuria priteistas išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo.Byloje nustatyta, kad ieškovė yra nepilnamečio vaiko D. N. motina, o atsakovas yra šio vaiko tėvas, tėvystę pripažinęs po to, kai ieškovė iškėlė atsakovui tėvystės nustatymo bylą. Ieškovė (vaiko motina) T. N. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 200,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, taip pat priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Ieškinį grindė tuo, kad atsakovas niekada nesimato su sūnumi ir nedalyvauja vaiko gyvenime, ilgą laiką neteikia išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai, t. y. priteisė iš atsakovo R. S., nepilnamečiui sūnui D. N., išlaikymą po 200,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, taip pat priteisė iš atsakovo R. S. 4.960,00 EUR išlaikymo įsiskolinimą, susidariusi per tris metus iki bylos iškėlimo teisme dienos. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, teigdamas, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei padarė neteisingas išvadas, jog atsakovas turi išlaikymo įsiskolinimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir apeliacine tvarka skundžiamą sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio po 200,00 EUR per mėnesį nustatymo nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. balandžio 18 d.), sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos šiuo klausimu, sprendimą priėmė visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, bei tinkamai įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą. Aplinkybė, kad teismas, priteisęs išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, priėmė apeliantui nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas byloje įrodymus įvertino netinkamai ir pažeisdamas CPK numatytas įrodymų vertinimo nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, kolegijos nuomone, įvertino tiek apelianto, tiek ir ieškovės į bylą pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, išvadas byloje padarė remdamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkintais vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.).Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.). Nepilnamečiam vaikui išlaikyti turi būti skiriama tokia pinigų suma, kuri yra realiai reikalinga pagal jo poreikius. LAT, formuodamas teisminę praktiką, yra ne kartą pabrėžęs, jog teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi atsižvelgti į tai, jog nustatytas dydis turi užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str., CK 3.155, 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7,8, 11,12, 18 str.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai aprangai, būstui, maistui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (LAT nutartis Nr. 3K-3-620/2005, 3K-3-278/2010). Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, formuojama nuostatas, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu (LAT nutartis Nr. 3K-3-2359/2004).Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 4.960,00 EUR išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 18 d. iki 2016 m. balandžio 18 d. Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą pažeidė tarp šalių buvusį susitarimą, pagal kurį atsakovas ieškovei yra sumokėjęs 70.000,00 litų, už kuriuos ieškovė įsigijo automobilį. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retrospektyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Teismų praktika. 2010, 33, 3K-3-189/2009). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-14/2008).Apeliantas teigdamas, jog tarp šalių buvo susitarimas, pagal kurį atsakovas perduodamas pinigų sumą ieškovei, už kurią ieškovė įsigijo automobilį, nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog šalys buvo sudariusios tokį susitarimą, jog minėta pinigų sumą yra skiriama būtent vaiko išlaikymui (CPK 178 straipsnis). Be to, pažymėtina, jog automobilis įgytas dar 2008 m. gegužės 16 d., kai tuo tarpu byloje ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą tik už paskutinius trejus metus iki ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2013 m. balandžio 18 d. iki 2016 m. balandžio 18 d. laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vaiko išlaikymui reikalinga išlaikymo suma taikant minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijų, todėl atėmus iki ieškinio pareiškimo atsakovo suteiktas sumas, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkino visiškai, iš atsakovo ieškovei priteisiant 4.960,00 EUR dydžio išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už tris metus iki bylos iškėlimo teisme dienos. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 18 d. iki 2016 m. balandžio 18 d. nepilnamečio vaiko poreikiai būtų kitokie ir jam išlaikyti reikėjo mažesnės pinigų sumos (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti, ieškovė prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą sūnui, atsižvelgė į tai, kad atsakovas iš dalies prisidėjo prie vaiko išlaikymo. Atsakovas šių aplinkybių neginčija. Apelianto nuomone, teismas nepakankamai ir formaliai įvertino aplinkybę, kad jis neturi darbo ir nors turi nekilnojamojo turto, tačiau šis turtas nesuteikia jokių pajamų. Kolegija su tuo nesutinka. Nors atsakovas nedirba, tačiau būdamas pakankamai jauno amžiaus, sveikas, darbingas vyras, kolegijos nuomone, turi ne tik pareigą, bet ir visas realias galimybes pasirūpinti pajamų gavimu, kad galėtų tinkamai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Atsakovo gaunamos mažos pajamos ar darbo neturėjimas, kolegijos nuomone, negali būti priežastimi, pateisinančia vaikui būtino išlaikymo nemokėjimą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, dėl kokių priežasčių jis negali gauti didesnių pajamų, neįrodė, kad dėjo maksimalias pastangas tokioms pajamoms gauti. LAT yra konstatavęs, kad pareigos išlaikyti savo vaiką nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeimyninių ryšių suformavimu, išvykimu ar kitomis priežastimis (LAT 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kuriais teismas rėmėsi priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą.Apeliantas be kita ko, nurodo, jog nedalyvavo teismo posėdyje, nes tuo metu turėjo dalyvauti kitame teismo posėdyje. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo patikrinti Lietuvos teismų informacinę sistemą ir nustatęs, jog jis privalo dalyvauti kitame teismo posėdyje, sudaryti jam galimybę dalyvauti kitame teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiems atsakovo argumentams. Remiantis CPK 246 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas, kuriam tinkamai nepranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai atsakovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta atsakovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta atsakovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, atsakovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.Nustatyta, jog pirminis procesą inicijuojantis dokumentas (pareiškimas dėl teismo įsakymo priėmimo) teisme gautas 2016 m. balandžio 18 d. Kitą dieną teismui priėmus teismo įsakymą, o atsakovui (skolininkui) pateikus prieštaravimus, 2016 m. birželio 15 d. priimtas ieškovės ieškinys dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo ir išsiųstas atsakovui jo paties nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Nors procesiniai dokumentai jam liko neįteikti, tačiau remiantis CPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis, laikytini įteikti tinkamai. Nepaisant to, 2016 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi atsakovui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atsakovas atvesdintas į 2016 m. spalio 10 d. vykusį parengiamąjį teismo posėdį. 2016 m. lapkričio 16 d. teismo posėdyje byla išnagrinėta iš esmės, atsakovui nedalyvaujant. Byloje nėra jokių atsakovo prašymų dėl negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje ar bylos nagrinėjimo atidėjimo, todėl įvertinant ir tai, kad byla buvo nagrinėjama pakankamai ilgą laiką, atsakovui apie teismo posėdį buvo žinoma, visiškai nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teismo normas, išnagrinėdamas bylą jam nedalyvaujant (CPK 7, 42, 246 str.).Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.200 straipsnis), proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnis). Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 350,00 EUR bylinėjimosi išlaidų. Šios bylinėjimosi išlaidos pagrįstos ir protingos ir neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr.1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei T. N. iš atsakovo R. S. 350,00 EUR (trys šimtai penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Jūra Marija StrumskienėVilija MikuckienėVaclovas Paulikas