- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-23
- Bylos Nr.
- 2S-1625-390/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01252-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- S. J.
- Suinteresuotas asmuo
- AB „Šiaulių bankas“, UAB „Šiaulių banko lizingas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (skolininkės) S. J. skundą suinteresuotiems asmenims AB „Šiaulių bankas“ ir UAB „Šiaulių banko lizingas“ dėl antstolės D. K. veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Antstolės D. K. kontoroje vykdomas 2013 m. gruodžio 16 d. Alytaus 2-ojo notarų biuro išduotas vykdomasis įrašas Nr. 8035 dėl 62 383,51 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų išieškojimas iš skolininkės S. J. išieškotojo AB „Šiaulių bankas“ naudai.
2014 m. kovo 12 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo. Pareiškėjos turtas įvertintas atsižvelgiant į 2014 m. vasario 24 d. teismo eksperto K. J. atliktos nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės aktą Nr. TEA-14-02-040, kuriame nustatyta, kad skolininkei priklausančio nekilnojamo turto - gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), Alytaus r., bendra rinkos vertė yra 90 000,00 Lt.
Antstolės 2014 m. kovo 12 d. patvarkymas dėl areštuoto turto įkainojimo (vertės) pareiškėjai įteiktas 2014 m. kovo 22 d. Pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą prieštaravimų dėl turto įvertinimo nepareiškė.
Nuo 2014 m. rugpjūčio 5 d. iki 2014 m. rugsėjo 5 d. antstolė vykdė pareiškėjai priklausančio turto antrąsias pakartotines varžytynes, kuriose turtas buvo pardavinėjamas už 15 639,48 Eur. Varžytynės buvo sustabdytos, nes pareiškėja pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos jai, kaip fiziniam asmeniui, iškėlimo.
Bankroto bylos neiškėlus, išieškojimas iš pareiškėjos turto buvo atnaujintas ir 2016 m. kovo 16 d. buvo paskelbtos pareiškėjos turto antrosios pakartotinės varžytynės, kuriose turtas buvo pardavinėjamas už 15 639,48 Eur.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2016 m. kovo 22 d. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, nurodydama, kad antstolė vykdymo procese atliko veiksmus, prieštaraujančius imperatyvioms vykdymo procesą reglamentuojančioms teisės normoms, t. y. antstolė prieš skelbdama pakartotines varžytynes turėjo paskirti atlikti pakartotinę parduodamo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Nuo turto įvertinimo praėjo daugiau nei pusantrų metų, todėl turto vertė neabejotinai pasikeitė.
Antstolė D. K. 2016 m. kovo 30 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą. Antstolė nurodė, kad patvarkymai dėl areštuoto turto įkainojimo (vertės) bei varžytynių paskelbimo pareiškėjai įteikti 2014 m. kovo 22 d. Iš proceso šalių motyvuotų prieštaravimų dėl turto įkainojimo negauta. Terminas prieštaravimams dėl turto įkainojimo pareikšti praleistas. Už ekspertizės atlikimą pareiškėja nesumokėjo. Antstolės iniciatyva jau buvo skirta ekspertizė pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Alytaus r. vertei nustatyti, už ekspertizės atlikimą sumokėta iš antstolės sąskaitos 2014 m. kovo 7 d. Pareiškėjos įkeisto turto varžytynės, skaičiuojant matematiškai, jau paskelbtos septintą kartą. Pirmosios neįvyko, nes varžytynėse nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. Penkis kartus skelbtos antrosios varžytynės buvo atšauktos, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Skiriant dar vieną ekspertizę, ir toliau būtų sudaromos sąlygos vykdymo procesui vilkinti, pažeidžiami abiejų vykdymo proceso šalių išieškotojo ir skolininko interesai, didinamos vykdymo išlaidos. Pareiškėja, paskelbus jos įkeisto turto varžytynes, sistemingai rašo ir teikia skundus, pareiškimus, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, tokiu būdu vilkindama išieškojimo iš įkeisto turto procesą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjos S. J. skundo dėl antstolės D. K. veiksmų netenkino, paskyrė pareiškėjai S. J. 200,00 Eur baudą, 50 procentų šios sumos skiriant sumokėti suinteresuotam asmeniui AB „Šiaulių bankas“.
Teismas iš vykdomosios bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad pareiškėjos skundai dėl antstolės veiksmų, kuriuose nagrinėti turto vertės nustatymo bei varžytynėse nustatytos turto vertės teisėtumo fakto klausimai spręsti jau ne kartą. Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4309-292/2014 2014 m. spalio 9 d. nutartimi pareiškėjos skundas atmestas. 2015 m. kovo 31 d. Kauno apygardos teismo nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartis palikta nepakeista. Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad antstolės patvarkymas dėl areštuoto turto įkainojimo ir varžytynių paskelbimo pareiškėjai įteikti; pareiškėja turėjo teisę reikšti prieštaravimus, prašyti skirti naują ekspertizę, apmokėdama jos atlikimo išlaidas, tačiau tokiomis teisėmis nepasinaudojo ir neskundė turto įvertinimo, nesiūlė paskirti papildomos ekspertizės bei atšaukti paskelbtas varžytynes. Klausimas dėl pareiškėjos turto pakartotinės ekspertizės skyrimo buvo nagrinėtas ir Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-5381-179/2015, kurioje 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškėjos skundas atmestas. Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 24 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį paliko nepakeistą. Įsiteisėjus nutarčiai, antstolė 2016 m. kovo 16 d. surašė patvarkymą dėl antrųjų pakartotinių varžytynių paskelbimo, kuriame nurodė, kad pradinė parduodamo turto kaina – 15 639,00 Eur.
Šalies argumentai
Pareiškėja, skunde prašydama skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių savo išdėstytas aplinkybes. Pareiškėja nenurodė jokių faktinių aplinkybių, dėl ko jai priklausančio turto rinkos vertė galėjo pakisti, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Pareiškėja neapmokėjo būsimos ekspertizės atlikimo išlaidų, o tik nurodė, kad neturi galimybės sumokėti už turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Teismo vertinimu, antstolė pagrįstai ir tinkamai naudojosi jai suteikta diskrecijos teise, kadangi pareiškėja nepateikė jokių faktinių duomenų apie pasikeitusią turto rinkos vertę, todėl antstolei nekilo jokių abejonių dėl turto rinkos vertės, galinčių pagrįsti kitokią turto vertę, be to pareiškėja nepateikė motyvuotų prieštaravimų ir nesumokėjo už ekspertizės atlikimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis CPK 722 straipsnio nuostatomis, antrose varžytynėse parduodamo turto nustatoma kaina sudaro 60 procentų nuo CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Antstolė, nurodydama skolininkei priklausančio turto vertę, vadovaudavosi CPK 681 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Ekspertizės metu nustatyta nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 26 065,80 Eur (90 000,00 Lt), todėl antstolė, nustatydama pradinę parduodamo turto kainą – 15 639,00 Eur (26 065,80 Eur x 60 procentų), nepažeidė galiojančių įstatymų nuostatų.
Suinteresuotas asmuo AB „Šiaulių bankas“ teismo prašė pareiškėjai skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas nustatė, kad pareiškėja su skundu dėl antstolės veiksmų į teismą kreipiasi jau trečią kartą. Visais atvejais pareiškėjos skundai dėl antstolės veiksmų pripažinti nepagrįstais ir atmesti. Pareiškėja nesinaudojo kitomis turimomis teisėmis (pavyzdžiui pateikti prieštaravimus dėl turto vertinimo), tačiau pasirinko teikti skundus dėl antstolės veiksmų, dėl ko vykdymo procesas užsitęsia, antstoliui yra trukdoma vykdyti savo pareigas bei operatyviai išieškoti skolą išieškotojai. Teismų informacinės sistemos „Liteko” duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra bausta už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas tenkino prašymą ir pareiškėjai S. J. paskyrė 200,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų baudos skiriant išieškotojai.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas S. J. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, panaikinti pareiškėjai paskirtą 200,00 Eur baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas iš esmės net netyrė pareiškėjos nurodytų aplinkybių, neanalizavo ar turto pardavinėjimas ta pačia kaina tiek 2014 m., tiek 2016 m. yra laikytinas teisėtu ir tinkamu antstolės elgesiu. Teismas pareiškėjos skundą atmetė vadovaudamasis iš esmės tik tuo, kad pareiškėja jau buvo teikusi keletą skundų dėl antstolės veiksmų, kad pareiškėja nepateikė prieštaravimų dėl turto vertės 2014 m. Per 2 metus turto vertė apskritai gali kardinaliai pasikeisti, todėl turtą pardavinėti tokia pačia kaina, kokia jis buvo įvertintas prieš du metus nėra proporcinga ir prieštarauja parduodamo turto savininkės (pareiškėjos) teisėms. Antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis CPK 681 straipsnyje nustatytos tvarkos. Atlikus pakartotinį turto vertinimą, pareiškėjos turtas galėtų būti įvertintas didesne kaina, atsižvelgiant į pasikeitusią nekilnojamojo turto rinkos situaciją ir būtų pilnai įgyvendintas varžytynių tikslas – parduoti turtą už didžiausią įmanomą kainą. Teismas be pagrindo nemotyvuotai paskyrė pareiškėjai baudą. Aplinkybė, kad pareiškėja tris kartus pateikė skundus, kurie buvo netenkinti, negali būti laikoma kaip nesąžiningo byloje dalyvaujančio asmens veiksmai. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Pareiškėja naudojosi įstatymų jai suteikta teise ginti pažeistas teises ir interesus, skundus pagrindė išsamiais argumentais ir motyvais, pridėjo juos pagrindžiančius įrodymus, o skundų rezultatas dar nereiškia, kad pareiškėja nesąžininga ir siekė vilkinti procesą. Suinteresuotas asmuo antstolė D. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekia kuo ilgiau vilkinti išieškojimo iš įkeisto turto procesą. Pareiškėja, paskelbus antrąsias varžytynes, teikia tik skundus dėl antstolės veiksmų, kuriuose teigia, kad „turto vertė apskritai gali kardinaliai pasikeisti“. Duomenų, kad būtų pasikeitusi įkeisto, areštuoto ir įkainuoto turto, esančio (duomenys neskelbtini), Alytaus r. vertė, nepateikta.Suinteresuotas asmuo AB „Šiaulių bankas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: Turto vertę (90 000 Lt (26 065,80 Eur) 2014 m. vasario 24 d. ekspertizės aktu Nr. TEA-01-02-040 nustatė nekilnojamo turto ekspertas, remdamasis antstolės patvarkymu. Pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės nepareiškė. CPK 681 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Turto vertę nustačius ekspertui, antstolis privalo ja vadovautis. Skelbiant pirmąsias varžytynes, parduodamo turto kaina nustatoma remiantis CPK 718 straipsniu, kuriame nurodyta, kad pirmosiose varžytinėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro 80 procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Pareiškėjos nekilnojamam turtui buvo paskelbtos antrosios pakartotinės varžytinės, o antrosiose varžytinėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 60 procentų CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos. Antstolė vadovavosi eksperto nustatyta turto verte, todėl pagrįstai turto, parduodamo antrosiose pakartotinėse varžytinėse kaina buvo nustatyta 15 639 Eur (54 000 Lt). Pareiškėjos nuomone, turto vertė per dvejus metus galėjo pasikeisti, tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų ji nei antstolei, nei teismui nepateikė. Vien pareiškėjos teiginiai apie galimai per dvejus metus kardinaliai pasikeitusią turto vertę, nesudaro pagrindo pakartotinei ekspertizei skirti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą. Pareiškėjos siekis pakartotinę ekspertizę atlikti antstolės sąskaita, kai galiausiai šios išlaidos teks išieškotojui, yra nesąžiningas ir neatitinkantis vykdymo proceso tikslų bei principų. Pareiškėja yra tik turto savininkė, o skolininkas yra likviduota ir išregistruota įmonė - UAB „Almedis“. S. J. atsako pagal UAB „Almedis“ prievolę tik įkeisto turto verte, todėl pardavus įkeistą turtą, jo verte bus dengiamos vykdymo išlaidos ir UAB „Almedis“ skola Bankui, jokios sumos nebus išieškomos iš S. J. turto. Ši aplinkybė taip pat svarbi sprendžiant dėl pakartotinės ekspertizės bei pareiškėjos nesąžiningumo. Nerizikuodama patirti jokių papildomų išlaidų, pareiškėja sistemingai stabdo turto pardavimą iš varžytynių ir reikalauja atlikti ekspertizę antstolės sąskaitą, o tai reiškia, jog galiausiai šias išlaidas patirs Bankas, nes šia suma sumažės jam išmokama turto pardavimo kainos dalis. Vykdymo procese turi būti užtikrinama skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyra. Nesant įrodymų, jog turto vertė yra ženkliai pasikeitusi, nėra pagrindo skirti ir pakartotinę ekspertizę, nes tokiu atveju nepagrįstai būtų didinamos vykdymo išlaidos ir mažinama išieškotojui tenkanti turto kainos dalis. Pakartotinė ekspertizė gali būti skiriama tik esant motyvuotam prašymui, ar motyvuotam antstolio patvarkymui. Skolininkas UAB „Almedis“ jau yra likviduota įmonė, todėl išieškotojas neturės jokios galimybės likusios skolos dalies išieškoti iš skolininko. Iš visų pareiškėjos veiksmų, sistemingai teikiamų nepagrįstų skundų, matyti, jog tikrasis jos siekis yra vilkinti turto pardavimą iš varžytinių. Pareiškėja tik teikia skundus, tačiau jokiomis kitomis teisių gynimo priemonėmis nesinaudojo, neteikė prieštaravimų dėl turto įvertinimo, nepateikė jokio motyvuoto prašymo antstolei dėl pakartotinės ekspertizės iki varžytynių paskelbimo, o klausimą dėl turto vertės pareiškėja kelia tik po to, kai paskelbiamos turto varžytynės. Pareiškėja šiuo skundu siekia ne realiai apginti savo teises, o tiesiog sustabdyti turto pardavimą iš varžytynių antstolės D. K. vykdomojoje byloje. Pareiškėja, nepaisydama to, kad jos analogiškus skundus dėl antstolės veiksmų jau kelis kartus atmetė pirmos bei apeliacinės instancijos teismai, pakartotinai, vos tik paskelbus turto varžytynes, vėl teikia analogišką skundą, nenurodydama jokių naujų aplinkybių ir nepateikdama naujų įrodymų. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog S. J. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir pateikė teismui akivaizdžiai nepagrįstą skundą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė pareiškėjai 200,00 Eur baudą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl priverstinai parduodamo turto varžytinėse įkainojimo
Byloje kilo ginčas dėl parduodamo pakartotinėse antrosiose varžytynėse turto vertės. Apeliantė teigia, kad antstolė, vykdydama priverstinį turto pardavimą, pažeidė apeliantės (skolininkės) interesus, nes parduodamo turto neperkainojo laikydamasi CPK 681 straipsnyje nustatytos tvarkos. Tvirtina, kad apeliantės turtas buvo įkainotas 2014 metais, todėl 2016 m. turto vertė kardinaliai galėjo pasikeisti. Mano, kad atlikus pakartotinį turto vertinimą, pareiškėjos turtas galėtų būti įvertintas didesne kaina, atsižvelgiant į pasikeitusią nekilnojamojo turto rinkos situaciją ir būtų pilnai įgyvendintas varžytynių tikslas – parduoti turtą už didžiausią įmanomą kainą.2014 m. vasario 24 d. ekspertizės aktu Nr. TEA-01-02-040 vykdomojoje byloje nekilnojamo turto ekspertas nustatė pareiškėjai (skolininkei) priklausančio nekilnojamo turto - gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), Alytaus r., bendrą rinkos vertę 90 000,00 Lt (26 065,80 Eur). CPK 681 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Turto vertę nustačius ekspertui, antstolis privalo ja vadovautis. Skelbiant pirmąsias varžytynes, parduodamo turto kaina nustatoma remiantis CPK 718 straipsniu, kuriame nurodyta, kad pirmosiose varžytinėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro 80 procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Kaip matyti iš bylos duomenų, kad pareiškėjos nekilnojamam turtui buvo paskelbtos antrosios pakartotinės varžytinės, o antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 60 procentų CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos. Antstolė vadovavosi eksperto nustatyta turto verte, todėl pagrįstai turto, parduodamo antrosiose pakartotinėse varžytinėse, kaina buvo nustatyta 15 639 Eur (54 000 Lt). Aiškinant CPK 681 straipsnio 1 dalies normą, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama antstolio ir šalių bendradarbiavimo pareiga siekiant teisingai įkainoti skolininko turtą. Tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių dėl tinkamo skolininko turto įkainojimo, nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja neteikė jokių prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės. Ji nėra teikusi jokio motyvuoto prašymo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti (įmokėjusi į depozitinę sąskaitą), teikusi pagrįstų įrodymų, paneigiančių nustatytą turto rinkos vertę (pvz:. kad turto vertė padidėjo) ar siūliusi savo surastą pirkėją, t. y. neatliko jokių bendradarbiavimo su antstole veiksmų, kad greičiau ir objektyviau būtų nustatyta turto vertė ir turtas realizuotas ar kitu būdu atsiskaityti su išieškotoju. Pareiškėja, teigdama, kad turto vertė per dvejus metus galėjo pasikeisti, nepateikė ne antstolei, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Taigi, vien pareiškėjos teiginiai apie galimai per dvejus metus kardinaliai pasikeitusią turto vertę, nesudaro pagrindo pakartotinei ekspertizei skirti.
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas.Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pareiškėjos piktnaudžiavimą teise, suponuojantį CPK 95 straipsnyje nurodytų sankcijų taikymą. Iš visų pareiškėjos teikiamų skundų akivaizdu, jog tikrasis pareiškėjos siekis yra vilkinti turto pardavimą iš varžytynių. Pareiškėja tik teikia skundus, tačiau jokiomis kitomis teisių gynimo priemonėmis nesinaudojo - neteikė prieštaravimų dėl turto įvertinimo, nepateikė jokio motyvuoto prašymo antstolei dėl pakartotinės ekspertizės iki varžytynių paskelbimo, o klausimą dėl turto vertės pareiškėja kelia jau tik po to, kai paskelbiamos turto varžytynės. Vykdomosios bylos Nr. 0164/13/01179 medžiaga, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad pareiškėja ne kartą skundė antstolės veiksmus, prašydama juos stabdyti, užvesdama bylas dėl fizinio asmens bankroto (2015 metais S. J. 3 kartus inicijavo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą), dėl ko vykdomojoje byloje buvo sustabdytas pareiškėjos turto pardavimas. Aptartos aplinkybės rodo jos siekį, nepradėti jos turto realizavimo veiksmų bei vilkinti vykdymo procesą. Nustatyta, kad 2016 m. kovo 21 d. pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų nėra pagrįstais jokiais įrodymais dėl pasikeitusios turto vertės. Visa tai patvirtina, jog pareiškėja piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir pateikė teismui akivaizdžiai nepagrįstą skundą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė pareiškėjai 200,00 Eur baudą ( CPK 95 straipsnis).Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.