Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (skolininkės) S. J. skundą suinteresuotiems asmenims AB „Šiaulių bankas“ ir UAB „Šiaulių banko lizingas“ dėl antstolės D. K. veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Antstolės D. K. kontoroje vykdomas 2013 m. gruodžio 16 d. Alytaus 2-ojo notarų biuro išduotas vykdomasis įrašas Nr. 8035 dėl 62 383,51 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų išieškojimas iš skolininkės S. J. išieškotojo AB „Šiaulių bankas“ naudai.

2014 m. kovo 12 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo. Pareiškėjos turtas įvertintas atsižvelgiant į 2014 m. vasario 24 d. teismo eksperto K. J. atliktos nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės aktą Nr. TEA-14-02-040, kuriame nustatyta, kad skolininkei priklausančio nekilnojamo turto - gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), Alytaus r., bendra rinkos vertė yra 90 000,00 Lt.

Antstolės 2014 m. kovo 12 d. patvarkymas dėl areštuoto turto įkainojimo (vertės) pareiškėjai įteiktas 2014 m. kovo 22 d. Pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą prieštaravimų dėl turto įvertinimo nepareiškė.

Nuo 2014 m. rugpjūčio 5 d. iki 2014 m. rugsėjo 5 d. antstolė vykdė pareiškėjai priklausančio turto antrąsias pakartotines varžytynes, kuriose turtas buvo pardavinėjamas už 15 639,48 Eur. Varžytynės buvo sustabdytos, nes pareiškėja pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos jai, kaip fiziniam asmeniui, iškėlimo.

Bankroto bylos neiškėlus, išieškojimas iš pareiškėjos turto buvo atnaujintas ir 2016 m. kovo 16 d. buvo paskelbtos pareiškėjos turto antrosios pakartotinės varžytynės, kuriose turtas buvo pardavinėjamas už 15 639,48 Eur.

Antstolė D. K. 2016 m. kovo 30 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą. Antstolė nurodė, kad patvarkymai dėl areštuoto turto įkainojimo (vertės) bei varžytynių paskelbimo pareiškėjai įteikti 2014 m. kovo 22 d. Iš proceso šalių motyvuotų prieštaravimų dėl turto įkainojimo negauta. Terminas prieštaravimams dėl turto įkainojimo pareikšti praleistas. Už ekspertizės atlikimą pareiškėja nesumokėjo. Antstolės iniciatyva jau buvo skirta ekspertizė pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Alytaus r. vertei nustatyti, už ekspertizės atlikimą sumokėta iš antstolės sąskaitos 2014 m. kovo 7 d. Pareiškėjos įkeisto turto varžytynės, skaičiuojant matematiškai, jau paskelbtos septintą kartą. Pirmosios neįvyko, nes varžytynėse nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. Penkis kartus skelbtos antrosios varžytynės buvo atšauktos, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Skiriant dar vieną ekspertizę, ir toliau būtų sudaromos sąlygos vykdymo procesui vilkinti, pažeidžiami abiejų vykdymo proceso šalių išieškotojo ir skolininko interesai, didinamos vykdymo išlaidos. Pareiškėja, paskelbus jos įkeisto turto varžytynes, sistemingai rašo ir teikia skundus, pareiškimus, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, tokiu būdu vilkindama išieškojimo iš įkeisto turto procesą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Teismas iš esmės net netyrė pareiškėjos nurodytų aplinkybių, neanalizavo ar turto pardavinėjimas ta pačia kaina tiek 2014 m., tiek 2016 m. yra laikytinas teisėtu ir tinkamu antstolės elgesiu. Teismas pareiškėjos skundą atmetė vadovaudamasis iš esmės tik tuo, kad pareiškėja jau buvo teikusi keletą skundų dėl antstolės veiksmų, kad pareiškėja nepateikė prieštaravimų dėl turto vertės 2014 m. Per 2 metus turto vertė apskritai gali kardinaliai pasikeisti, todėl turtą pardavinėti tokia pačia kaina, kokia jis buvo įvertintas prieš du metus nėra proporcinga ir prieštarauja parduodamo turto savininkės (pareiškėjos) teisėms. Antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis CPK 681 straipsnyje nustatytos tvarkos. Atlikus pakartotinį turto vertinimą, pareiškėjos turtas galėtų būti įvertintas didesne kaina, atsižvelgiant į pasikeitusią nekilnojamojo turto rinkos situaciją ir būtų pilnai įgyvendintas varžytynių tikslas – parduoti turtą už didžiausią įmanomą kainą. Teismas be pagrindo nemotyvuotai paskyrė pareiškėjai baudą. Aplinkybė, kad pareiškėja tris kartus pateikė skundus, kurie buvo netenkinti, negali būti laikoma kaip nesąžiningo byloje dalyvaujančio asmens veiksmai. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Pareiškėja naudojosi įstatymų jai suteikta teise ginti pažeistas teises ir interesus, skundus pagrindė išsamiais argumentais ir motyvais, pridėjo juos pagrindžiančius įrodymus, o skundų rezultatas dar nereiškia, kad pareiškėja nesąžininga ir siekė vilkinti procesą. Suinteresuotas asmuo antstolė D. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekia kuo ilgiau vilkinti išieškojimo iš įkeisto turto procesą. Pareiškėja, paskelbus antrąsias varžytynes, teikia tik skundus dėl antstolės veiksmų, kuriuose teigia, kad „turto vertė apskritai gali kardinaliai pasikeisti“. Duomenų, kad būtų pasikeitusi įkeisto, areštuoto ir įkainuoto turto, esančio (duomenys neskelbtini), Alytaus r. vertė, nepateikta.Suinteresuotas asmuo AB „Šiaulių bankas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: Turto vertę (90 000 Lt (26 065,80 Eur) 2014 m. vasario 24 d. ekspertizės aktu Nr. TEA-01-02-040 nustatė nekilnojamo turto ekspertas, remdamasis antstolės patvarkymu. Pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės nepareiškė. CPK 681 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Turto vertę nustačius ekspertui, antstolis privalo ja vadovautis. Skelbiant pirmąsias varžytynes, parduodamo turto kaina nustatoma remiantis CPK 718 straipsniu, kuriame nurodyta, kad pirmosiose varžytinėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro 80 procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Pareiškėjos nekilnojamam turtui buvo paskelbtos antrosios pakartotinės varžytinės, o antrosiose varžytinėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 60 procentų CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos. Antstolė vadovavosi eksperto nustatyta turto verte, todėl pagrįstai turto, parduodamo antrosiose pakartotinėse varžytinėse kaina buvo nustatyta 15 639 Eur (54 000 Lt). Pareiškėjos nuomone, turto vertė per dvejus metus galėjo pasikeisti, tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų ji nei antstolei, nei teismui nepateikė. Vien pareiškėjos teiginiai apie galimai per dvejus metus kardinaliai pasikeitusią turto vertę, nesudaro pagrindo pakartotinei ekspertizei skirti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą. Pareiškėjos siekis pakartotinę ekspertizę atlikti antstolės sąskaita, kai galiausiai šios išlaidos teks išieškotojui, yra nesąžiningas ir neatitinkantis vykdymo proceso tikslų bei principų. Pareiškėja yra tik turto savininkė, o skolininkas yra likviduota ir išregistruota įmonė - UAB „Almedis“. S. J. atsako pagal UAB „Almedis“ prievolę tik įkeisto turto verte, todėl pardavus įkeistą turtą, jo verte bus dengiamos vykdymo išlaidos ir UAB „Almedis“ skola Bankui, jokios sumos nebus išieškomos iš S. J. turto. Ši aplinkybė taip pat svarbi sprendžiant dėl pakartotinės ekspertizės bei pareiškėjos nesąžiningumo. Nerizikuodama patirti jokių papildomų išlaidų, pareiškėja sistemingai stabdo turto pardavimą iš varžytynių ir reikalauja atlikti ekspertizę antstolės sąskaitą, o tai reiškia, jog galiausiai šias išlaidas patirs Bankas, nes šia suma sumažės jam išmokama turto pardavimo kainos dalis. Vykdymo procese turi būti užtikrinama skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyra. Nesant įrodymų, jog turto vertė yra ženkliai pasikeitusi, nėra pagrindo skirti ir pakartotinę ekspertizę, nes tokiu atveju nepagrįstai būtų didinamos vykdymo išlaidos ir mažinama išieškotojui tenkanti turto kainos dalis. Pakartotinė ekspertizė gali būti skiriama tik esant motyvuotam prašymui, ar motyvuotam antstolio patvarkymui. Skolininkas UAB „Almedis“ jau yra likviduota įmonė, todėl išieškotojas neturės jokios galimybės likusios skolos dalies išieškoti iš skolininko. Iš visų pareiškėjos veiksmų, sistemingai teikiamų nepagrįstų skundų, matyti, jog tikrasis jos siekis yra vilkinti turto pardavimą iš varžytinių. Pareiškėja tik teikia skundus, tačiau jokiomis kitomis teisių gynimo priemonėmis nesinaudojo, neteikė prieštaravimų dėl turto įvertinimo, nepateikė jokio motyvuoto prašymo antstolei dėl pakartotinės ekspertizės iki varžytynių paskelbimo, o klausimą dėl turto vertės pareiškėja kelia tik po to, kai paskelbiamos turto varžytynės. Pareiškėja šiuo skundu siekia ne realiai apginti savo teises, o tiesiog sustabdyti turto pardavimą iš varžytynių antstolės D. K. vykdomojoje byloje. Pareiškėja, nepaisydama to, kad jos analogiškus skundus dėl antstolės veiksmų jau kelis kartus atmetė pirmos bei apeliacinės instancijos teismai, pakartotinai, vos tik paskelbus turto varžytynes, vėl teikia analogišką skundą, nenurodydama jokių naujų aplinkybių ir nepateikdama naujų įrodymų. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog S. J. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir pateikė teismui akivaizdžiai nepagrįstą skundą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė pareiškėjai 200,00 Eur baudą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl priverstinai parduodamo turto varžytinėse įkainojimo

Byloje kilo ginčas dėl parduodamo pakartotinėse antrosiose varžytynėse turto vertės. Apeliantė teigia, kad antstolė, vykdydama priverstinį turto pardavimą, pažeidė apeliantės (skolininkės) interesus, nes parduodamo turto neperkainojo laikydamasi CPK 681 straipsnyje nustatytos tvarkos. Tvirtina, kad apeliantės turtas buvo įkainotas 2014 metais, todėl 2016 m. turto vertė kardinaliai galėjo pasikeisti. Mano, kad atlikus pakartotinį turto vertinimą, pareiškėjos turtas galėtų būti įvertintas didesne kaina, atsižvelgiant į pasikeitusią nekilnojamojo turto rinkos situaciją ir būtų pilnai įgyvendintas varžytynių tikslas – parduoti turtą už didžiausią įmanomą kainą.2014 m. vasario 24 d. ekspertizės aktu Nr. TEA-01-02-040 vykdomojoje byloje nekilnojamo turto ekspertas nustatė pareiškėjai (skolininkei) priklausančio nekilnojamo turto - gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), Alytaus r., bendrą rinkos vertę 90 000,00 Lt (26 065,80 Eur). CPK 681 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Turto vertę nustačius ekspertui, antstolis privalo ja vadovautis. Skelbiant pirmąsias varžytynes, parduodamo turto kaina nustatoma remiantis CPK 718 straipsniu, kuriame nurodyta, kad pirmosiose varžytinėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro 80 procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Kaip matyti iš bylos duomenų, kad pareiškėjos nekilnojamam turtui buvo paskelbtos antrosios pakartotinės varžytinės, o antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 60 procentų CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos. Antstolė vadovavosi eksperto nustatyta turto verte, todėl pagrįstai turto, parduodamo antrosiose pakartotinėse varžytinėse, kaina buvo nustatyta 15 639 Eur (54 000 Lt). Aiškinant CPK 681 straipsnio 1 dalies normą, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama antstolio ir šalių bendradarbiavimo pareiga siekiant teisingai įkainoti skolininko turtą. Tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių dėl tinkamo skolininko turto įkainojimo, nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja neteikė jokių prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės. Ji nėra teikusi jokio motyvuoto prašymo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti (įmokėjusi į depozitinę sąskaitą), teikusi pagrįstų įrodymų, paneigiančių nustatytą turto rinkos vertę (pvz:. kad turto vertė padidėjo) ar siūliusi savo surastą pirkėją, t. y. neatliko jokių bendradarbiavimo su antstole veiksmų, kad greičiau ir objektyviau būtų nustatyta turto vertė ir turtas realizuotas ar kitu būdu atsiskaityti su išieškotoju. Pareiškėja, teigdama, kad turto vertė per dvejus metus galėjo pasikeisti, nepateikė ne antstolei, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Taigi, vien pareiškėjos teiginiai apie galimai per dvejus metus kardinaliai pasikeitusią turto vertę, nesudaro pagrindo pakartotinei ekspertizei skirti.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas.Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pareiškėjos piktnaudžiavimą teise, suponuojantį CPK 95 straipsnyje nurodytų sankcijų taikymą. Iš visų pareiškėjos teikiamų skundų akivaizdu, jog tikrasis pareiškėjos siekis yra vilkinti turto pardavimą iš varžytynių. Pareiškėja tik teikia skundus, tačiau jokiomis kitomis teisių gynimo priemonėmis nesinaudojo - neteikė prieštaravimų dėl turto įvertinimo, nepateikė jokio motyvuoto prašymo antstolei dėl pakartotinės ekspertizės iki varžytynių paskelbimo, o klausimą dėl turto vertės pareiškėja kelia jau tik po to, kai paskelbiamos turto varžytynės. Vykdomosios bylos Nr. 0164/13/01179 medžiaga, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad pareiškėja ne kartą skundė antstolės veiksmus, prašydama juos stabdyti, užvesdama bylas dėl fizinio asmens bankroto (2015 metais S. J. 3 kartus inicijavo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą), dėl ko vykdomojoje byloje buvo sustabdytas pareiškėjos turto pardavimas. Aptartos aplinkybės rodo jos siekį, nepradėti jos turto realizavimo veiksmų bei vilkinti vykdymo procesą. Nustatyta, kad 2016 m. kovo 21 d. pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų nėra pagrįstais jokiais įrodymais dėl pasikeitusios turto vertės. Visa tai patvirtina, jog pareiškėja piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir pateikė teismui akivaizdžiai nepagrįstą skundą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė pareiškėjai 200,00 Eur baudą ( CPK 95 straipsnis).Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.