- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-22
- Bylos Nr.
- 1-394-1011/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- G. M.
- Advokatai
- Linas Kuprusevičius
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju, neteistas
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. M. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent:
2018-11-03 apie 9.31 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 2,14 promilės etilo alkoholio koncentracija).
Kaltinamasis G. M. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino ir paaiškino, kad iš vakaro buvo susitikęs su draugais, aptarinėjo reikalus ilgai pasėdėjo, todėl mašiną paliko prie „(duomenys neskelbtini)“. Kitą dieną buvo susitaręs su kolega susitikti prie „(duomenys neskelbtini)“ sporto klubo, mašina buvo palikta prie „(duomenys neskelbtini)“. Ryte atsikėlęs apie 7–7.30 val. nesijautė girtas tiek, kad negalėtų vairuoti, todėl tą dieną, t. y. 2018-11-03, atėjęs prie „(duomenys neskelbtini)“ atsisėdo į mašiną ir važiavo iki „(duomenys neskelbtini)“ sporto klubo. Be to, sėsdamas į automobilį ir prie „(duomenys neskelbtini)“ pavažiavęs atbulas išgirdo šūktelėjimą, pavažiavo priekį ir išlipo pažiūrėti tačiau jokių automobili apgadinimų nepastebėjo, todėl atsisėdo, užsisegė saugos diržą ir nuvažiavo. Jam sustojus privažiavo kelių policijos ekipažas, o policijos pareigūnas nurodė, kad važiuodamas atbuline eiga jis kliudė kitą automobilį. Įtarę, kad jis girtas, policijos pareigūnai paprašė „papūsti“. Pasitikrinęs alkotesteriu blaivumą pats nustebo. Nurodo, kad tokį didelį girtumą galėjo sąlygoti tai, jog per 10 mėnesių numetė labai daug svorio ir ilgą laiką, t. y. apie 12–14 val. nieko nevalgė, paskutinį kartą valgė praeitos dienos vakare, apie 21 val. Girtas nejautė, taip pat manė, kad alkoholis per tokį ilgą laiką turėjo „išgaruoti“. Vairuotas automobilis yra nuomotas ir priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad savo kaltę dėl vairavimo neblaiviame stovyje, pripažino iškart. Taip pat vėliau pripažino ir kaltę dėl svetimo automobilio apgadinimo ir pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, paskirtą baudą sumokėjo, apgadinto automobilio savininkė jokių pretenzijų jam neturi. Nurodė, kad dėl tokių neteisėtų veiksmų jam yra gėda, nuoširdžiai gailisi. Mama gyvena (duomenys neskelbtini), jai 85 metai, skirta neterminuota slauga, todėl ją būtina prižiūrėti. Dabar yra išklausęs paskaitą vairavimo centre, taip pat psichologo paskaitas, praėjo iš naujo vairavimo mokymą. Prašo teismo skirti kuo švelnesnę bausmę.
Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamasis G. M., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo (BK 11 str. 3 d.) padarymu, po kaltinimų paskelbimo teismui davė išsamius parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamojo gynėjas ir prokuroras, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
2018-11-13 įtariamuoju apklausto G. M. parodymais, kad 2018-11-02, vakare prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ susitiko su draugais. Susitikimo metu vartojo alkoholį. Jis išgėrė apie 300 g. alkoholinio gėrimo viskio, dar pora taurelių kažkokio kito alkoholinio gėrimo, bei alaus 0,5 l. Palikęs automobilį „Volvo S 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atvykęs, prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių aikštelėje, po dvyliktos nakties, t. y. 2018-11-03, apie 00.00 val. išvyko namo, t. y. į šeimos butą (duomenys neskelbtini). Miegoti nuėjo tarp 2 val. ir 3 val. nakties. Kėlėsi 2018-11-03 apie 7 val. ryto, nes turėjo ryte susitikimą. Išgėręs tik vandens, nes šiuo metu meta svorį ir pagal programą ir rytais nevalgo, nesijausdamas apsvaigęs, pėsčiomis nuėjo iki prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, kur stovėjo automobilis „Volvo S 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kad galėtų juo nuvažiuoti iki sutartos susitikimo vietos – sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini). Atėjęs prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, užėjo į šalia buvusį ūkininkų turgelį, norėdamas nusipirkti česnakų, tačiau jų neradęs ir pamatęs, kad artėja sutartas susitikimo laikas, sėdo į automobilį „Volvo S 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuomojasi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (yra sudaryta neterminuota nuomos sutartis), ir važiavo į sporto klubą „(duomenys neskelbtini)“ esantį (duomenys neskelbtini). Automobilį priparkavo sporto klubo aikštelėje arčiau (duomenys neskelbtini), už esančio sustojimo, priekiu į (duomenys neskelbtini), ir ruošėsi, pasiėmęs krepšį, eiti į susitikimą. Tuomet pamatė, kad atvažiavo policijos automobilis. Policijos pareigūnas priėjo prie jo sėdinčio automobilyje „Volvo S 80“ vairuotojo vietoje. Automobilio vairuotojo durelės buvo atidarytos. Priėjęs policijos pareigūnas paprašė pateikti dokumentus, pasakė, kad jis šiek tiek apgadino automobilį prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Pareigūnams atsakė, kad nieko nepajuto. Tuomet policijos pareigūnai pasakė, kad jis galimai yra neblaivus ir davė pūsti į alkotesterį. Kai pamatė alkotesterio rezultatą, jis rodė 1,68, labai nustebo, nes nesitikėjo tiek įpūsti. Po to jį nuvežė į įstaigą, kur buvo paimtas kraujo mėginys, o iš ten atvežė į kelių policiją. Nori pabrėžti, kad jo poelgis buvo netyčinis. Per 8 mėnesius yra numetęs apie 25 kg svorio. Mano, kad tai galėjo įtakoti alkoholio rezorbaciją. Pirmos apklausos metu neteisingai nurodyta, kad jis nepripažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Tačiau jis turėjo omenyje, eismo įvykį, t. y. atsitrenkimą į kitą automobilį ir sakė, kad nepajuto, o ne tai, kad nevažiavo neblaivus. Savo kaltės dėl vairavimo neblaiviam, neneigė nuo pradžių (b. l. 48).
2018-11-08 ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos J. J. parodymais, kad 2018-10-03, apie 9.20 val. ji buvo prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ esančio ūkininkų turgaus, kai išgirdo, kad vyras apie 50 metų amžiaus, lieso kūno sudėjimo sakė garsiai taip, kad girdėtų esantys šalia žmonės, kad girtas vyras sėdo į automobilį, kad padarė avarija, kad tai yra Seimo narys ir ką jis sau galvoja, ir kad šalinasi iš eismo įvykio vietos. Sakydamas paskutinius žodžius jis nurodė ranka į tamsios spalvos automobilį, kuris važiavo lėtai įjungęs avarinį signalą tarp stovėjimo eilių link išvažiavimo iš automobilių stovėjimo aikštelės, kuri prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini). Jis važiavo lėtai, todėl galėjo įžiūrėti automobilio valstybinio numerio raides. Jos buvo „(duomenys neskelbtini)“. Kažkas iš prekeivių vyrui pasakė, kad jis įsidėmėtų automobilio valstybinį numerį ir praneštų policijai. Kadangi ji jau ketino vykti, nusprendė važiuoti nurodyto automobilio kryptimi ir, jei sutiks minėtą automobilį, važiuoti iš paskos. Privažiavusi (duomenys neskelbtini) sankryžą ji nurodytą tamsų automobilį pamatė stovintį antroje eismo juostoje iš kairės pusės. Buvo tikra, kad tai tas pats automobilis, nes matė tas pačias valstybinio numerio raides „(duomenys neskelbtini)“. Jis buvo įjungęs avarinį signalą, todėl automobilis stovėjęs paskui jį, jį apvažiavo ir sustojo priekyje jo. Ji persirikiavo ir sustojo paskui tamsios spalvos automobilį su valstybinio numerio raidėmis „(duomenys neskelbtini)“. Kai tamsios spalvos automobilis su valstybinio numerio raidėmis „(duomenys neskelbtini)“ pasuko į (duomenys neskelbtini), ji paskambino 112 ir pranešė, kad link (duomenys neskelbtini) važiuoja galimai neblaivus vairuotojas. Tuo metu buvo 9.29 val. Paklausus operatorei, patikslino automobilio markę ir valstybinius numerius, nurodydama, kad tai automobilis Volvo, o valstybinis numeris – (duomenys neskelbtini). Matė, kad automobilyje sėdi vienas žmogus, vyras, kuris vairuoja automobilį, nes matė pro automobilio langą, vyro siluetą, kuris buvo praplikęs. Toliau važiavo paskui minėtą automobilį sakydama, kur jis važiuoja. Kai automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) pasuko į sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę, ji važiavo iš paskos ir sustojo pravažiavusi sankryžą taip, kad sustojo vienoje eilėje su sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, arčiau (duomenys neskelbtini), stovinčiais automobiliais. Automobilis Volvo pasukęs į sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę sustojo arčiau (duomenys neskelbtini) maždaug ties parkavimo eilės viduriu, priekiu į (duomenys neskelbtini). Paklausė operatorės, ką jai daryti ir nesulaukusi tikslaus atsakymo, 9.31val. baigė pokalbį ir išvažiavo. 9.35 val. sulaukė operatorės skambučio, ir ji klausė ar ji galėtų paliudyti vairavimo faktą ir kad ar vairavo būtent sulaikytas asmuo. Ji sutiko tai padaryti ir grįžo į sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę. Atvykusi pamatė, kad yra atvykę policijos pareigūnai, kurie kalbėjosi su automobilio Volvo vairuotoju. Policijos pareigūnai paprašė jos parašyti paaiškinimą. Parašiusi jį ji išvažiavo (b. l. 34).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto T. S. parodymais, kad 2018-11-03, apie 9.31 val. dirbant V1717 kartu su vyr. patruliu M. L. iš Vilniaus apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) važiuoja Volvo markės automobilis, kurio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini), kurį vairuojantis asmuo galimai yra neblaivus. Vykstant į įvykio vietą, radijo ryšiu buvo gauta papildoma informacija, kad automobilis nusuko į sporto komplekso „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini) ir ten sustojo. Apie 9.34 val. atvykus į įvykio vietą, t. y. į minėtą aikštelę, pastebėjo prie aikštelės krašto arčiau (duomenys neskelbtini) stovintį Volvo automobilį valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie minėto automobilio, jo variklis buvo išjungtas. Atidarius automobilio priekines vairuotojo dureles, iš automobilio pasijuto sklindantis alkoholio kvapas. Vairuotojo vietoje sėdėjo asmuo, kuris prisistatė G. M. Minėto asmens paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą ir kitus dokumentus, vairuotojas, nesiginčijo ir geranoriškai pateikė visus privalomus dokumentus. Paaiškėjo, kad tai G. M. gim. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su G., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, laikysena nestabili, svirduliavo, kalba nerišli, vyriškis atrodė nemotyvuotai susijaudinęs, pasimetęs, išsigandęs, nuolat kartojo „dabar tai man jau viskas, papuoliau“. Pasiteiravus minėto asmens, ar jis pastaruoju metu yra vartojęs alkoholinių ar kitų svaigiųjų gėrimų, G. paaiškino, kad šiandien „netyčia“, su draugu, išgėrė degtinės. Pasiteiravus, ar vairavo minėtą Volvo automobilį, G. taip pat patvirtino, jog vairavo minėtą automobilį, t. y. nuo PC „(duomenys neskelbtini)“ važiavo iki minėtos aikštelės ir ten sustojo. Automobilyje alkoholio pilnos ar tuščios alkoholio taros nesimatė. Įtarus, kad vyriškis automobilį vairavo neblaivus, G. pasiūlė specialiomis techninėmis priemonėmis – alkotesteriu Drager Alcotest 7510 ARKB-0104, kurio galiojančios metrologinės patikros numeris yra 0845641, pasitikrinti galimo neblaivumo (girtumo) laipsnį. Vyriškis sutiko. Jam davė naują, neišpakuotą ir neišplėštą pūtimo antgalį. Apie 9.53 val. patikrinus minėtą vyriškį minėtu alkotesteriu, jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis – 1.86 promilės. Vyriškis su alkotesterio rodmenimis sutiko, ir dar kartą patvirtino, jog šiandien gėrė. Į policijos registruojamų įvykių registrą, buvo įkeltas vaizdo įrašas, kuriame G. patvirtina šiuos faktus. Kadangi vyriškis buvo apsišlapinęs, į įvykio vietą buvo iškviestas papildomas pritaikytas policijos ekipažas V1744, kad pristatytų minėtą vyriškį į VPLC kraujo mėginiui paimti. Į įvykio vietą, taip pat atvyko įvykio liudininkė – pranešėja J. J., (duomenys neskelbtini), kuri parašė paaiškinimą, jog matė, kaip minėtas vyriškis būdamas galimai neblaivus sėdo į „Volvo“ automobilį ir jį vairavo. Po kurio laiko, radijo ryšiu buvo gautas papildomas pranešimas, kad minėtas „Volvo“ automobilis buvo atsitrenkęs į kitą automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Į įvykio vietą, taip pat buvo atvykęs kelių policijos ekipažas V1821, kuriems buvo perduoti vyriškio dokumentai bei „Volvo“ automobilio rakteliai, taip pat, ekipažas įformino minėtą įvykį (b. l. 29).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 10941/2018(01), kurioje konstatuota, jog G. M. kraujyje, paimtame 2018-11-03, 10.15 val., nustatyta mažiausia 2,14 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 56).
Apžiūros protokolu, kuriame nurodytos patrulio V1717 vaizdo įraše fiksuotos aplinkybės bei tai, kaip G. M. prisipažino, jog automobilį vairavo nuo „(duomenys neskelbtini)“ prieš tai išgėręs degtinės (b. l. 23).
Apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojo pateiktas vaizdo įrašas. Vaizdo įrašas pavadinimu „ACC Export - 2018-11-06 11.22.20.ave“ . Vaizdo įrašas spalvotas, be garso. Vaizdą galima priartinti, atitolinti, sustabdyti ir vėl paleisti. Filmuojama prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelės dalis iš (duomenys neskelbtini) pusės tarp 9 ir 10 eilės. Paleidus vaizdo įrašą, matoma, kad dešimtoje eilėje šalia esančio paviljono eina žmogus. Priartinus vaizdą matoma, kad vyras apie 60 metų amžiaus, šviesių trumpų plaukų su barzdele. Apsirengęs juodos spalvos paltą, juodas kelnes, apsiavęs juodos spalvos batus. Vyras eina pravažiavime tarp 9-os ir 10-os eilės, arčiau 10-oje eilėje stovinčio paviljono ir automobilių. Vyro eisena nestabili. Vyras prieina prie 10-oje eilėje prie paviljono stovinčio juodos spalvos automobilio Volvo , valst nr. (duomenys neskelbtini), ir atidaręs vairuotojo dureles įlipa į jį. Apie 45 sekundes automobilis Volvo, valst nr. (duomenys neskelbtini), stovi, įlipęs vyras sėdi automobilyje. Po to matom, kad įsijungia automobilio Volvo, valst nr. (duomenys neskelbtini) galiniai atbulinės eigos žibintai ir automobilis juda atbuline eiga, kol galine automobilio dalimi atsitrenkia į devintoje automobilių stovėjimo aikštelės eilėje stovinčio automobilio Nissan galinę dalį. Pastarasis susidūrimo metu sujuda. Priartinus vaizdą matomas automobilio Nissan, valstybinis numeris, t. y. (duomenys neskelbtini). Automobilis Volvo praėjus apie 25 sek. pajuda į priekį ir sustoja. iš automobilio vairuotojo vietos išlipa aukščiau minėtas vyras. Prieina prie automobilio Nissan galinės dalies. Tuo metu, kai įvyksta susidūrimas, automobilių stovėjimo aikštele tarp 8-tos ir 9-tos eilės, arčiau 9-toje eilėje stovinčių automobilių, eina vyras. Po eismo įvykio jis praeina šalia automobilių stovinčių devintoje parkavimo eilėje ir toliau eina link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pastato tarp 9-os ir 10-os eilės apeidamas automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš priekio. Kai automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas stovėjo prie automobilio Nissan galinės dalies prie jo priėjo aukščiau minėtas vyras. Kažkiek pastoviniavęs vyras pasišalino ir dingo iš vaizdo įrašymo įrangos matomumo zonos. Tuomet automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas atsisėdo į automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietą ir nuvažiavęs į priekį, link išvažiavimo iš aikštelės, sustojo automobilio priekį pasukęs į dešinę link 10-tos eilės parkavimo vietų. Stovėjo apie 5 sek. įjungęs avarinį signalą. Po to automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juda į priekį, vingiuodamas po kelią, su įjungtu avariniu signalu, pravažiavimu tarp 9-tos ir 10-tos eilės, link išvažiavimo iš aikštelės ir dingsta iš vaizdo įrašymo įrangos matomumo zonos (b. l. 26).
VĮ Regitra duomenimis automobilis Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje yra 6 550 Eur (b. l. 14, 15).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta Transporto priemonės vertinimo ataskaita, kurioje nurodoma, kad automobilio Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 4 100 Eur (b. l. 86–98).
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo
BK 281 str. 7 d. numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma visiškai patvirtino G. M. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme G. M. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vartojo alkoholį dieną prieš vairuodamas automobilį. Tai, jog G. M. vairavo automobilį būdamas girtas, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 10941/2018(01), liudytojų T. S., J. J. ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad G. M. 2018-11-03 apie 9.31 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 2,14 promilės etilo alkoholio.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad tokiais veiksmais G. M. padarė BK 281 str. 7 d. numatytą nusikaltimą.
Dėl G. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisme buvo gautas kaltinamojo G. M. draugo J. L. prašymas perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą jo atsakomybei, tokiu būdu atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės.
BK 40 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 3 d.). Šio straipsnio 2 d. nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 str. 1–3 d. nurodytų sąlygų visumai.
G. M. padarė BK 281 str. 7 d. numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 str. 3 d. laikytinas nesunkiu (BK 40 str. 1 d.).
Byloje esantys įrodymai liudija, kad Raseinių rajono apylinkės prokuratūros 2006-07-24 nutarimu G. M., padariusio BK 281 str. 1 d. numatą nusikaltimą, atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas taikant BK 38 str. nuostatas, t. y. susitaikius su nukentėjusiuoju. Tačiau dėl BK 38 str. taikymo kilęs baudžiamasis teisinis santykis yra pasibaigęs, todėl vadovaujantis teismine praktika, pripažintina, kad G. M. teisiamas pirmą kartą (2008-05-20 plenarinės sesijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008). Taigi yra ir BK 40 str. 2 d. 1 p. numatyta sąlyga.
G. M. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, dėl eismo įvykio metu padarytos žalos sutarė su nukentėjusiajai J. B., todėl pripažintin, kad yra BK 40 str. 2 d. 2–3 p. numatytos sąlygos.
Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 40 str. 2 d. 4 p. nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų – yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taip pat taikyti BK 40 str. nuostatas (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012).
Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad G. M. 2015–2018 m. 8 kartus (vadovaujantis administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus) buvo trauktas administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu 3 jam paskirtos administracinės nuobaudos buvo galiojančios. Be to, kaip minėta, G. M. atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal BK 281 str. 1 d., t. y. dėl nusikaltimo, susijusio su kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimu ir eismo įvykio sukėlimu, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, padarymo. O ir nagrinėjamo nusikaltimo padarymo metu G. M. neblaiviame stovyje vairuojant transporto priemonę buvo sukeltas eismo įvykis iš kurio pasišalinta tyčia. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog G. M. iš eismo įvykio vietos pasišalino dėl to, jog automobilį vairavo būdamas neblaivus, t. y. siekdamas išvengti atsakomybės.
Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad G. M. linkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis ir toliau nepažeidinės įstatymų bei nedarys nusikalstamų veikų.
Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad byloje esančiais įrodymais nenustatyta BK 40 str. 2 d. 4 p. numatyta sąlyga, todėl G. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti atleistas, o laiduotojo J. L. asmeninių savybių bei tai, ar ji galės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, vertinimas nėra tikslingas. Pažymėtina ir tai, kad kaip nurodė J. L., jis yra kaltinamojo artimas draugas, juos sieja ir bendri darbai. Taigi, reikiamą teigiamą įtaką kaltinamajam jis gali daryti ir netaikant laidavimo instituto.
Skirdamas kaltinamajam G. M. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padaryto nusikalstamo veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nusunkus nusikaltimas), kaltės formą (veika tyčinė), kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Sprendžiant G. M. bausmės paskyrimo klausimą vertintini tokie kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: neteistas (b. l. 60), ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 64–66), dirbantis, teismui pateiktose charakteristikose apibūdinamas tik teigiamai.
Kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo neteisėtų veiksmų nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str.1 d. 2 p.). Neblaivumas yra jo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina.
Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad G. M. už BK 281 str. 7 d. numatyto nusikaltimo padarytą skirtina sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, nustatant jos dydį ženkliai mažesnį negu vidutinis, t. y. paskiriant 90 MGL dydžio baudą.
Atsižvelgus į tai, kad G. M. iškelta baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti BK 64¹ str. nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, t. y. iki 60 MGL dydžio baudos.
Apskaičiuojant paskirtos baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu 2018 metams nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 50 Eur.
Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d., G. M. nustatytinas 6 mėnesių terminas teismo paskirtai baudai sumokėti.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo ir kardomosios priemonės taikymo
BK 67 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 d., be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.), turto konfiskavimas (BK 72 str.).
G. M. nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas girtas, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, taigi padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą. Be to, G. M. ne kartą buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones – paskyrimas, nustatant vidutinės trukmės, t. y. 2 metų, tokio draudimo terminą (BK 68 str.). Vadovaujantis teismine praktika, teisės vairuoti uždraudimo terminas skaičiuotinas nuo G. M. vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo 2018-11-03 (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Pagal BK 72 str. 2 d., konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 3 d. nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 d., be kita ko, nurodoma, jo tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281 str. 7 d. numatytas nusikaltimas, yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 str. sumatyto konfiskuotino turto požymius (kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017 ir kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad G. M. nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l 14). Taigi, teismas, vadovaudamasis BK 72 str. 5 d., gali taikydamas baudžiamojo poveikio priemonę iš kaltininko išieškoti vairuoto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.
Byloje esanti VšĮ „Empreksis“ pažyma liudija, kad vidutinė „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaina Lietuvoje yra 6 550 Eur (su PVM) (b. l. 15). Kita vertus, teismui pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytoje transporto priemonės vertinimo ataskaita, nurodoma, kad automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė lygi 4 100 Eur (b. l. 86–98). Iš minėtos ataskaitos matyti, kad ji sudaryta apžiūrėjus minėtą automobilį, rinkos vertė buvo nustatyta lyginamosios vertės metodu, taip pat atsižvelgta į vertę įtakojančius faktorius, tokius kaip būklė, rida ir kt., pati vertė grindžiama detaliais apskaičiavimais. Taigi, minėtoje ataskaitoje pateikti duomenys apie automobilį yra tikslesni, negu VšĮ „Empreksis“ pažymoje, todėl nustatant vertę vadovautinasi ataskaita.
Vertinant ar nagrinėjamu atveju G. M. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio vertės išieškojimas – yra reikšmingi teisminėje praktikoje pateikti išaiškinimai. Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (kasacinė 2017-10-31 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).
Teismas, atsižvelgęs į tai, jog G. M. nagrinėjamą nusikaltimą padarė būdamas girtas, kai nustatytas neblaivumo laipsnis (2,14 prom.) ženkliai viršijo ribą nuo kurios kylą baudžiamoji atsakomybė, taigi padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą, ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, jog aptartos baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, daro išvadą, kad taikytinos BK 72 str. 5 d. nuostatos ir iš G. M. valstybės naudai išieškotina automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 4 100 Eur.
Kaltinamajam G. M. 2018-11-03 nutarimu (b. l. 51) paskirta kardomoji priemonė –vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), saugomo voke prisegtame prie bylos galinio viršelio, paėmimas – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d., ir paskirti jam už tai 90 MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str., G. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudos.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 68 str. 1–2 d., 72 str. 5 d., paskirti G. M. baudžiamojo poveikio priemones:
1) 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2018-11-03;
2) išieškoti iš jo automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 100 (keturis tūkstančius vieną šimtą) Eur.
G. M. paskirtą kardomąją priemonę – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), saugomo voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio, paėmimą – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Išaiškinti G. M., kad jam paskirta bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801. Sumokėjus baudą nuteistasis turi pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.