- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-24
- Bylos Nr.
- e2S-746-460/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- J. U.
- Atsakovas
- S. M.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. U. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. U. ieškinį atsakovei S. M. dėl santuokos apskaitos akto panaikinimo ir su tuo susijusių pasekmių, trečiasis asmuo Klaipėdos kredito unija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. U. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei S. M. dėl santuokos apskaitos akto panaikinimo ir su tuo susijusių pasekmių, 17 982,37 Eur kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 28 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškinį ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui. Pagrindiniai teismo argumentai:
2.1. Šalių ginčas turėjo būti sprendžiamas išankstinio neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka, aplinkybė, kad ieškovas nutarė pasitraukti iš mediacijos proceso jam dar neprasidėjus, negali būti laikoma, kad mediacija pasinaudota tinkamai.
2.2. Teismas pažymėjo, kad mediacijos procesas negali būti aiškinamas ir taikomas formaliai. Įstatymų leidėjui, įtvirtinusiam privalomąją mediaciją šeimos bylose, buvo ir yra aktualus ne tik ginčo išsprendimas šeimos ginčuose, bet ir taikos tarp ginčo šalių atkūrimas, todėl formalus mediacijos proceso taikymas neatitiktų įstatymo leidėjo valios ir mediacijos proceso tikslų.
2.3. Teismas, įvertinęs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau ir Tarnyba) 2023 m. birželio 14 d. raštą bei ieškinyje nurodytas aplinkybes, sprendė, kad mediacijos procedūra nebuvo atlikta, kadangi ieškovas mediacijos procesą inicijavo tik formaliai, o jam dar neparsidėjus, pasitraukė iš mediacijos proceso, tokiu būdu nebuvo išlaikyta Mediacijos įstatymo 21 straipsnyje nustatyta procedūra.
2.4. Duomenų, kad atsakovė nustatyta tvarka buvo informuota apie šį procesą nepateikta arba, kad tokia informacija jai buvo siunčiama, todėl teismas nepripažino, kad šalys dalyvavo mediacijoje ir pasiekė ar nepasiekė susitarimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartį. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
3.1. Ieškovas prašymą dėl mediacijos pateikė 2023 m. birželio 8 d., o prašymą dėl mediacijos nutraukimo pateikė 2023 m. birželio 14 d. Taigi ieškovas įstatyme įtvirtintą pareigą – inicijuoti privalomą mediacijos procesą – įvykdė.
3.2. Teisė pasitraukti iš mediacijos užtikrinta Mediacijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalis. Ieškovas pasibaigus 21 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam terminui pasitraukė iš mediacijos, nes nemato pagrindo dalyvauti joje.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo
8. Atskirajame skunde nurodoma. jog tarp šalių susiklostė konfliktiniai santykiai ir ieškovas nemato galimybės taikiai išspręsti santuokos nutraukimo klausimą, dėl to jis nutarė pasitraukti iš mediacijos proceso ir ginčą perkelti į teismą. Apelianto nuomone, teisę pasitraukti iš mediacijos jam užtikrina Mediacijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalis.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl santuokos apskaitos akto panaikinimo ir su tuo susijusių pasekmių, tai yra pareiškė ieškinį, kylantį iš šeimos teisinių santykių. Kaip žinoma, pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punktą nustatyta privalomoji mediacija sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka.
10. Pagal minėtą reglamentavimą kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turėtų būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija. Įrodymu, jog šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja mediacija, yra atitinkama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija. Mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą (Mediacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).
11. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto atskirojo skundo argumentas, jog teisę pasitraukti iš mediacijos jam užtikrina Mediacijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalis. Ne apelianto minėtame 15 straipsnio 4 dalyje, o 5 dalyje yra nurodoma, jog bet kuri ginčo šalis gali pasitraukti iš mediacijos, nenurodydama pasitraukimo priežasčių; tai neužkerta kelio ginčo šalims pakartotinai susitarti dėl civilinio ginčo sprendimo mediacijos būdu. Dera pažymėti, jog Mediacijos įstatymo 15 straipsnio 5 dalis reiškia tai, jog tam, kad pasitraukti iš mediacijos, ji pirmiausia turi būti inicijuota bei mediacija turi vykti. Šiuo atveju ieškovas mediacijos procesą inicijavo tik formaliai – 2023 m. birželio 8 d. kreipėsi su prašymu vykdyti privalomąją mediaciją, sprendžiant ginčą dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, o jam dar neprasidėjus po keleto dienų pasitraukė iš mediacijos proceso. Tarnyba, 2023 m. birželio 14 d. gavusi ieškovo atstovo prašymą nenagrinėti 2023 m. birželio 8 d. prašymo, ieškovo prašymą dėl mediacijos vykdymo paliko nenagrinėtu. Apeliacinės instancijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo išlaikyta Mediacijos įstatymo 21 straipsnyje nustatyta procedūra.
12. Apelianto skambučiai atsakovei telefonu dėl inicijuoto proceso teisme negali būti vertinami kaip tinkamas mediacijos proceso įvykdymas.
13. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, į su ieškiniu nebuvo pateikta duomenų, kad ieškovas, prieš kreipdamiesi į teismą, būtų pasinaudojęs išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka – privalomąja mediacija, kuri imperatyviai yra įtvirtinta Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Taip pat nėra pateikta duomenų, kad kita ginčo šalis – atsakovė, būtų atsisakiusi dalyvauti mediacijos procese arba nebuvo gautas atsakovės sutikimas dėl mediacijos vykdymo (CPK 178 straipsnis).
14. Atskirai pažymėtina, jog ieškovas kartu su ieškiniu pateikė Tarnybos 2023 m. balandžio 25 d. raštą, jame patvirtina, kad ieškovas įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija ir turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Tarnyba ankstesniame procese kreipėsi į atsakovę dėl mediacijos proceso ieškovo adresu, o ne atsakovės adresu, dėl to negalima teigti, kad nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas ar nesutikimas dėl mediacijos vykdymo ir laikyti, jog atsakovė nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija.
15. Taigi, remiantis nurodytais argumentais, konstatuotina, kad ieškovo pateikti duomenys nelaikytini įstatyme nurodyto reikalavimo - pasinaudoti privalomąja mediacija – įvykdymu, ir pirmosios instancijos teismas, nesant duomenų ir įrodymų dėl pasinaudojimo privaloma mediacija šeimos byloje, turėjo teisėtą pagrindą atsisakyti priimti ieškovo ieškinį.
16. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.