- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-14
- Bylos Nr.
- e2S-793-640/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01370-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Pareiškėjas
- D. K.
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, suinteresuotas asmuo antstolis Saulius Mulevičius, D. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja D. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti jai bankroto bylą ir paskirti bankroto administratorių. Pareiškėja nurodė, kad jos būklė atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 dalyje numatytą nemokumo sąvoką. Jos kreditoriai yra D. S., kuriai ji skolinga 22 400,47 Eur ir antstolis Saulius Mulevičius, kuriam ji skolinga 1 810,45 Eur vykdymo išlaidų, t. y. bendra neįvykdytų finansinių įsipareigojimų suma sudaro 24 210,92 Eur. Paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieškovei D. S. priteisė solidariai iš atsakovių I. P. ir D. K. 60 000 Lt (17 377,21 Eur) skolą, 15 000 Lt (4 344,30 Eur) palūkanas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlime teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Antstolis Saulius Mulevičius 2014 m. rugsėjo mėn. pradėjo išieškojimą iš pareiškėjos. Išieškojimas iš solidarios skolininkės I. P. nėra vykdomas, nes, jai mirus, vykdomoji byla 2015 m. lapkričio mėn. buvo nutraukta ir užbaigta antstolio patvarkymu. Tokiu būdu priverstinis išieškojimas buvo nukreiptas į ją, nors ji asmeniškai pinigų nesiskolino, o tik laidavo už I. P.. Pažymėjo, kad yra sąžininga, visi įsipareigojimai buvo prisiimti nesiekiant bloginti kreditorių padėties. Nurodė, kad yra pensinio amžiaus, todėl galimybės susirasti darbą ir padidinti savo gaunamas pajamas yra ribotos, nors ji intensyviai ieško darbo. Pažymėjo, kad šiuo metu jos pajamos siekia tik pusę nustatyto vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydį, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ji intensyviai ieško darbo, tikėtina, kad pajamos kils. Teismo posėdžio metu nurodė, kad jos pajamos yra tik senatvės pensija, neišgali mokėti svetimos skolos. Atsakant į klausimus nurodė, kad nesvarstė parduoti turimo vieno kambario buto ir, grąžinus įsiskolinimą, įsigyti pigesnį būstą, kadangi skola yra ne jos, ji buvo apgauta. Pažymėjo, kad jai yra 70 metų, jos sveikata prasta, jai buvo atliktos trys vėžio operacijos, todėl ji neturi galimybės įsidarbinti.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo D. S. atsiliepime nurodė, kad sąžiningas žmogus stengtųsi skolą grąžinti. Pažymėjo, kad suteikė galimybę atvykti į Jungtines Amerikos Valstijas užsidirbti, tačiau nebuvo grąžinta net dalis įsiskolinimo. Nurodė, kad jos pensija yra 156,44 Eur per mėnesį. Ji, būdama 69 metų neįsidarbins, o jos išlaidos yra labai panašios į pareiškėjos išvardintas.
3. Suinteresuotas asmuo antstolis Saulius Mulevičius atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 14 d. nutartimi, be kita ko, atsisakė iškelti pareiškėjai bankroto bylą.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 1/60 dalis negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad bendra turto vertė sudaro 82 633,34 Eur. Vadovaujantis lygių dalių principu, pareiškėjai priklausančio turto vertė sudaro 41 316,67 Eur. Konstatavo, kad vien formalus pareiškėjos pradelstų skolų dydis savaime nesudaro pareiškėjos nemokumo situacijos. Pareiškėjai priklausančio turto dalies vertė yra 41 316,67 Eur, t. y. beveik dvigubai didesnė nei bendras pareiškėjos įsiskolinimas kreditoriams. Sprendė, kad pareiškėja neįrodė, kad yra nemoki FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme ir, kad ji objektyviai turi galimybę savo pradelstas skolas kreditoriams padengti per protingą terminą iš savo turimo turto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į ji teisiniai argumentai
6. Pareiškėja D. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
7. Pareiškėja nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje, iškeltoje pagal D. S. pareiškimą dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, konstatavo, kad nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti naudojimosi tvarkos jai priklausančią buto dalimi, nes jis yra vieno kambario ir gali būti naudojamas tik bendrai. Pažymėjo, kad jos sutuoktinis Z. K. išmokėti jai kompensacijos už jai priklausančią turto dalį neturi galimybės, kadangi jo pajamas sudaro tik gaunama senatvės ir mokslininkų pensija, kurios užtenka tik būtiniems poreikiams tenkinti, o vienintelio būsto pardavimas pažeistų jo teises ir teisėtus interesus. Z. K. nesutinka, kad būtų parduota jam priklausanti paskutinio būsto dalis.
Atsiliepimas
8. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Apeliacijos dalykas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarties, kuria pareiškėjai atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Remiantis FABĮ 1 straipsnio 1 dalimi, šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, kurių finansinė būklė labai bloga, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015; 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015; kt.).
13. Sprendžiant ar keltina fizinio asmens bankroto byla yra vertinama: 1) ar asmuo yra nemokus; 2) ar asmuo tapo nemokus sąžiningai; 3) ar nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą.
14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė, jog yra nemoki FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme ir, kad ji objektyviai turi galimybę savo pradelstas skolas kreditoriams padengti per protingą terminą iš savo turimo turto – buto ir negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo patalpos. Be kita ko, pažymėjo, kad pareiškėjai priklausančio turto dalies vertė yra 41 316,67 Eur, t. y. beveik dvigubai didesnė nei bendras pareiškėjos įsiskolinimas kreditoriams.
15. Byloje esančių valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 1/60 dalis negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pareiškėjai D. K. ir Z. K..
16. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad Z. K. išmokėti jai kompensacijos už jai priklausančią turto dalį neturi galimybės, kadangi jo pajamas sudaro tik gaunama senatvės ir mokslininkų pensija, kurios užtenka tik būtiniems poreikiams tenkinti. Taip pat pareiškėja deklaratyviai nurodo, kad Z. K. parduoti savo gyvenamojo būsto dalies nenori.
17. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad išieškotoja D. S. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama nustatyti skolininkės D. K. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 11-16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-30270-141/2016 nustatė, kad skolininkei D. K. priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris yra bendra jungtinė D. K. ir Z. K. nuosavybė. Tuo tarpu dėl ½ dalies inžinerinių tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sprendė, kad jie asmeninės nuosavybės teise priklauso tik Z. K.. Taigi, priešingai nei nurodo pareiškėja, matyti, kad jos sutuoktinis, galimai, turi turto, iš kurio galėtų jai sumokėti kompensaciją.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantės nurodytos aplinkybės, jog nėra realios galimybės nustatyti jai priklausančio buto naudojimosi tvarkos, nesudaro pagrindo teigti ir neįrodo, jog ji objektyviai neturi galimybės padengti įsiskolinimo iš turimo turto ir yra nemoki.
19. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra įrodymų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą spręsti, kad pareiškėja objektyviai neturi galimybės padengti įsiskolinimo iš turimo nekilnojamojo turto ir yra nemoki, yra pagrįsta.
20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėja turi turto ir, vadovaudamasis pareiškėjos teismo posėdžio nurodytomis aplinkybėmis, kad turimo turto parduoti nesvarstė, teisingai sprendė, kad pareiškėja neįrodė, jog yra nemoki.
21. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Pareiškėjos D. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.