Panevėžio apygardos teismo nutartis

išnagrinėjęs advokato Džiginto Žebelio skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarties, kuria I. J. pratęstas stacionarinis stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-10-01 ir 2015-10-28 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimis I. J., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. ir 284 str. 1 d., buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. 2016-04-06 ir 2016-10-07 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimis priverčiamoji medicinos priemonė buvo pratęsta.I. J. advokatas Džiugintas Žebelys prašo I. J. taikomą stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas pažeidė rungimosi ir teisės būti išklausytam principus, kadangi ignoravo asmens, kurio byla nagrinėjama, gynėjų advokato ir advokato padėjėjo išsakytus argumentus.Mano, kad I. J. kritiškai vertina ne tik padarytas nusikalstamas veikas, tačiau ir gydymo būtinybę, alkoholio ir medikamentų nesuderinamumą. Atkreipia dėmesį į tai, kad I. J. psichinė būsena yra gerėjanti, o fizinės agresijos gydymo periodu nepastebėta.Tvirtina, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti teiginiai, apibūdinantys I. J. bendravimo manieras su artimaisiais nėra pagrįsti, kita vertus, tai I. J. teisė bendrauti taip, kaip ji nori. Galiausia mano, kad nei minėtas bendravimas, nei asmens, kurio byla nagrinėjama, savybes nesudaro pakankamo pagrindo I. J. toliau gydyti tomis pačiomis sąlygomis.

2.4. Teisiamojo posėdžio metu advokatas prašė priimti sprendimą, atitinkantį bylos medžiagą, prokurorė prašė skundą atmesti.

Skundas atmetamas.Išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi Rokiškio rajono apylinkės teismas pagrįstai tenkino VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės teikimą pratęsti I. J. atžvilgiu taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis – taikymą.Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.Iš Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros 2016-09-08 išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. J. psichinė būklė yra pagerėjusi, tačiau vis dar nepakankamai stabili – išlieka nekritiška, rigidiškų nuostatų. Stebimu laikotarpiu nors agresijos nebuvo, asmuo vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, tačiau I. J. išlieka stokojanti mąstymo nuoseklumo, logikos, nuolat teisina save ir kaltina kitus. Nepakankamai kritiška savo ligos, alkoholizacijos, nusikalstamų veikų atžvilgiu. Emocijos nepakankamai adekvačios, korekcijai nepasiduoda. Socialiniai ryšiai su motina ir draugu silpni. Komisija rekomenduoja jai stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pratęsti.Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis taikomas asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 str. 3 d.). Nors pateikti duomenys iš tikrųjų patvirtina I. J. psichinės būklės pagerėjimą, tačiau, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, vien ligonio psichinės būklės pagerėjimas nėra socialinio pavojingumo sumažėjimo ar išnykimo rodiklis. Šiuo atveju skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad I. J. psichinė sveikatos būklė nėra tiek pagėrėjusi, jog būtų galima kategoriškai tvirtinti, jog ji yra stabili. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, I. J. motina L. B. 2014 m. prisiėmė pareigą prižiūrėti dukrą pratęsto ambulatorinio gydymo laikotarpiu, tačiau ši priežiūra nebuvo veiksminga, kadangi ji nesidomėjo I. J. gydymu, nesilankė Psichikos sveikatos centre, dėl ko, pacientė padarė nusikalstamas veikas jai taikomo priverstinio ambulatorinio stebėjimo metu. Akivaizdu, jog šie duomenys tik patvirtina, kad I. J. socialiniai ryšiai ne tik su draugu, bet ir su motina yra ypač silpni, kitu atveju, pacientės priežiūra ambulatorinio stebėjimo metu būtų efektyvi. Dar daugiau, tai iš esmės paneigia ir advokato skundo argumentus, jog pacientė „intensyviai bendrauja telefonu bei rašo skundus, kaltindama motiną bei jo sugyventinį prieš ją naudojus smurtą, skųsdama priverstinį gydymą“, tvirtindamas, jog jie nėra pagrįsti. Aukštesnysis teismas pirmiausia pažymi, kad abejoti gydytojų psichiatrų kompetencija ir jų išvados pagrįstumu bei patikimumu neturi jokio pagrindo, antra - pacientė pripažino buvus konfliktams, kad elgėsi netinkamai, įsikarščiavo, dėl ko ir buvo grąžinta į įstaigą toliau gydytis, o tai nepaneigia paties fakto, dėl minėtų pokalbių ar laiškų nebuvimo. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad I. J. paleidimas iš specializuotos gydymo įstaigos gali sukelti žalos ne tik jos mažametei dukrai, kurios atžvilgiu buvo įvykdyta viena iš nusikalstamų veikų, už kurių padarymą I. J. taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, tačiau ir kitiems jos vaikams, taip pat ir sugyventinio motinai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtų nusikalstamų veikų padarymą paskatino alkoholio vartojimas. Ir nors I. J. nurodo, kad supranta alkoholio daromą žalą, tvirtina, kad juo nepiktnaudžiauja bei mano, kad jo negalima vartoti naudojant medikamentus, yra pasiryžusi gydytis ir gerti vaistus, tačiau iš Komisijos 2016-09-08 išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. J. nėra pakankamai savikritiška, o gydymo korekcijai nepasiduoda. Svarbu ir tai, kad nors pacientė posėdžio metu apylinkės teisme parodė, kad pripažįsta ligą, gydymo būtinybę, tačiau tai nepaneigia VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės atstovės R. B. parodymų, jog liga yra pavojinga, o pacientė nepakankamai kritiška sau, savo ligai ir priklausomybei nuo alkoholio.Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis kol kas yra negalimas, nes nesant tinkamos ligonio priežiūros, tinkamo rūpinimosi juo bei jo elgesio stebėjimo, iškiltų grėsmė ligoniui vėl pradėti vartoti alkoholį bei susidurti su stresogeniniais faktoriais, didinančiais smurto riziką. Taigi be reikiamos I. J. priežiūros išlieka tam tikras pavojus ne tik jai pačiai, bet ir aplinkiniams, tarp jų, ne tik mažametei dukrai, bet ir kitiems jos vaikams, kas leidžia spręsti, jog priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu I. J. dar reikalingas nuolatinis stebėjimas bei gydymas stacionare.Skundo teiginiai, jog apylinkės teismas ignoravo advokato ir jo padėjėjo išsakytus argumentus, tuo pažeidžiant rungimosi ir teisės būti išklausytam principus, yra visiškai nepagrįsti, kadangi teismo posėdžio metu kitiems proceso dalyviams jie uždavė klausimus, išreiškė savo poziciją, kitą vertus, jų argumentai buvo analizuojami ir įvertinti priimant skundžiamą nutartį. Atsižvelgęs į šias aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartis, kuria I. J. pratęstas gydymas stacionare bendro stebėjimo sąlygomis, yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos naikinti skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.,

nutaria:

I. J. gynėjo advokato Džiginto Žebelio skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.