Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovui D. B., jo atstovui advokatui Kęstučiui Kanišauskui, atsakovei L. B., jos atstovei advokatei Kristinai Žąsytytei, teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei L. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio sumažinimo ir atsakovės priešieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio padidinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas sutiko, kad išlaikymo dydis nebūtų mažinamas, nes šiuo metu ieškovas turi darbą, tačiau galimybių teikti didesnį išlaikymą, neturi.

Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė prašo ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovo teikiamo išlaikymo nepakanka, ieškovas neišnaudoja visų galimybių didesnėms pajamoms gauti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys atmestini.

Byloje esančiais įrodymais, šalių, jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad santuoka tarp šalių nutraukta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu, nepilnametės dukros G. B., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su motina L. B., iš D. B. priteistas 500 Lt (145 Eur) išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Šiuo metu ieškovo gaunamos pajamos yra apie 340 Eur per mėnesį, atsakovės – apie 650 Eur per mėnesį. Tiek ieškovas, tiek atsakovė moka kreditus už įgytus gyvenamuosius būstus. Ieškovas asmeninės nuosavybės teise turi dar vieną butą (duomenys neskelbtini). Nutraukiant santuoką šiam butui buvo nustatytas uzufruktas nepilnametės G. B. naudai iki jos pilnametystės – 2020-12-14.

Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo

Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (1 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3 dalis). CK 3.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu (šio kodekso 3.51 straipsnis), sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. Šią sutartį tvirtina teismas (šio kodekso 3.53 straipsnis).

CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Šioje byloje šalys nepateikė įrodymų, kad nuo 2013 m., kuomet iš D. B. buvo priteistas 145 Eur dydžio išlaikymas nepilnametei dukrai G. B., iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis ar vaiko poreikiai. Šiuo metu atsakovės pajamos yra beveik du kartus didesnės nei ieškovo. Todėl, nors jai ir tenka kasdienės dukros priežiūros ir auklėjimo pareigos, jai tenka ir prievolė šiek tiek daugiau prisidėti prie materialinio dukros išlaikymo. Nors ieškovas nuosavybės teise ir valdo butą (duomenys neskelbtini) tačiau, minėta, kad nutraukiant santuoką šiam butui buvo nustatytas uzufruktas nepilnametės G. B. naudai iki jos pilnametystės – 2020-12-14. Tuo būdu ieškovui apribota teisė gauti papildomą naudą iš šio turto (parduoti, nuomoti).

Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su MMA, kurios dydis laikytinas tik orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L.V v. V. S., bylos Nr. 3K-3-209-916/2016).

Esant šioms aplinkybėms, t.y. neatsiradus nei vienai iš CK 3.201 straipsnyje numatytų sąlygų, nėra pagrindo nei mažinti, nei didinti priteisto išlaikymo dydį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atmetus ieškinį ir priešieškinį šalims vienai iš kitos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 271, 279 ir 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.