- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-30
- Bylos Nr.
- eII-111-1251/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00091-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Linkevičienė
- Kategorijos
- 17.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 17.11.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 17.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
ROIK: 25265411550 Procesinio sprendimo kategorijos: 17.11.3; 17.11.6; 17.11.11; 22.10.1; 22.10.2; 22.10.4; 22.11.3;
2025 m. balandžio 30 d.
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Kristinai Skrodenytei, Eglei Šlivinskienei
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. K. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. V. 2025 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) priimto administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja (toliau ir Šiaulių AVPK) D. V. 2025 m. vasario 24 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo M. K. skirtos nuobaudos už nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 426 straipsnio 5 dalyje, 422 straipsnio 5 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje padarymą. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu M. K. skirta galutinė nuobauda – 850 Eur bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesių laikotarpiui.
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. K. pateikė skundą dėl Šiaulių AVPK 2025 m. vasario 24 d. nutarimo, kuriuo prašo: 1) administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį nutraukti nesant nubaustojo kaltės, tyčios ir administracinio nusižengimo įvykio sudėties; 2) patraukti M. K. atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalies nusižengimą ir skirti minimalią administracinę nuobaudą; 3) už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalį ir iš dalies pakeisti Šiaulių AVPK nutarimą, skirti jam minimalią 800 Eur baudą, tačiau specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti kiek įmanoma trumpesniam terminui, t. y. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki teismo nutarties priėmimo dienos ir neskirti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai; 4) jeigu teismas netaikys ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, prašo taikyti jam švelnesnę bei mažesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam 6 mėnesių laikotarpiui ir taikyti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose yra neįrengti antialkoholinio variklio užraktai minimaliam 1 metų terminui, paskiriant 800 Eur baudą. Nurodė, kad dėl jam skirtos nuobaudos pajuto visas neigiamas pasekmes, akivaizdžiai pablogėjo jo gyvenimo kokybė. Mano, kad jam skirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga padarytam nusižengimui.
Atsiliepimas
3. Šiaulių AVPK pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su M. K. skundu nesutinka, prašo skundo netenkinti ir Šiaulių AVPK 2025 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą. Nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų (pareigūnų tarnybiniai pranešimai, vaizdo bei garso įrašai, nuotraukos, neblaivumo nustatymo aktas, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, sprendimas sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones ir kt.) M. K. kaltei dėl padarytų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 422 straipsnio 5 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje, bei Kelių eismo taisyklių 14, 16 bei 20 punktuose numatytų nuostatų pažeidimams konstatuoti.
4. Posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. K. savo skundą palaikė visiškai, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad kreipėsi, kad jam būtų sušvelninta bausmė, nes jam galimybė vairuoti transporto priemones yra reikalinga kiekvieną dieną. Jam reikalinga važiuoti į mokyklą kiekvieną dieną, o vėliau važiuoti į darbą. Dabar niekur nespėja, teko išeiti iš mokyklos. Viskas vyko vasario 9 d. vidurnaktį, kai jo mama buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini) ir ji vidurnaktį paskambino ir prašė nuvažiuoti surasti jos draugą. Nusprendė išvažiuoti, nors žinojo, kad buvo išgėręs, važiavo jo surasti. Netoli (duomenys neskelbtini) kaimo pamatė, kad jį stabdo, supanikavo, nes buvo išgėręs. Vėliau sustojo. Vairuotojo pažymėjimą įgijo prieš du metus ir vieną mėnesį, gavo (duomenys neskelbtini). Jį sustabdė nakties metu. Jis važiavo ieškoti mamos draugo. Kai paskui jį važiavo policijos pareigūnai su įjungtais švyturėliais ir garso signalu mašinų kelyje nebuvo. Jis iš pradžių nesuprato, kad stabdė jį. Kai buvo įjungti garso ir šviesos signalai jis nuvažiavo apie 500 metrų. Vairuotojo pažymėjimas reikalingas, nes jis padeda mamai, kuri gyvena toliau, reikia nuvežti močiutę pas gydytojus, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Kartais tenka vežti į (duomenys neskelbtini), kartais į (duomenys neskelbtini), bet močiutė turi didelį antsvorį ir reikia jai padėti. Mama vykdo statybas ir reikia jai padėti. Pažeidimo metu močiutė sveikatos problemų jau turėjo, mama statybas taip pat vykdė. Jis savo automobilio šiuo metu neturi. Antialkoholinį užraktą galima būtų įrengti brolio automobilyje. Jo brolis gyvena (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), grįžta savaitgaliais, jis dirba kariuomenėje ir grįžta savaitgaliais. Mokymai broliui tęsis dar tris mėnesius. Jis pats planuoja pradėti dirbti kariuomenėje. Darbas kariuomenėje būtų (duomenys neskelbtini). Mokslus galės pratęsti nuo antro pusmečio. Jis mokėsi (duomenys neskelbtini) ten yra galimybė gyventi bendrabutyje, bet jis turi augintinį ir negali gyventi bendrabutyje. Mokslų yra likęs pusmetis. Dabar jis gyvena mamos bute. Anksčiau nusižengimų neturėjo. Administracinės bylos nagrinėjime policijoje jis nedalyvavo. Baudą yra sumokėjęs. Prašymą dėl alkobloko palaiko, jo brolis jam automobilį duotų. Gavęs vairuotojo pažymėjimą suprato, kad jį kelyje gali stabdyti policijos pareigūnai. Išsigando dėl to iškart ir nesustojo.
5. Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovė D. V. teismo posėdžio metu nesutiko su skundo reikalavimais ir prašė priimtą nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
6. ANK 641 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
7. ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, formuojamoje administracinių nusižengimų bylose, nurodoma, kad teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-489/2019, 2AT-33-976/2024).
Žemesnės instancijos teismas
9. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
Dėl atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį
10. Pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį numatyta administracinė atsakomybė už <...> naudojimąsi mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas ir užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.
11. Iš teismui pateikto Šiaulių AVPK 2025 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. K. už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą skirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta 60 Eur bauda. Skundu pareiškėjas prašo patraukti jį atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir skirti minimalią nuobaudą. Iš nubausto asmens skundo bei Šiaulių AVPK nutarimo matyti, kad M. K. už nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje padarymą skirta minimali nuobauda, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde taip pat prašo skirti jam minimalią nuobaudą, todėl teismas atskirai šiuo klausimu nebepasisakys.
Dėl atsakomybės pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį
12. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo ir užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
13. Iš teismui pateikto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. K. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą skirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta 800 Eur bauda bei minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metų laikotarpiui. Skundu pareiškėjas prašo už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pakeisti nutarimą ir skirti jam minimalią baudą – 800 Eur, specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti kiek įmanoma trumpesniam laikotarpiui, arba skirti mažesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam 6 mėnesių laikotarpiui ir taikyti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai minimaliam 1 metų laikotarpiui, paskiriant minimalią 800 Eur baudą.
14. Nagrinėjamu atveju Šiaulių AVPK skiriant nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę buvo atsižvelgta į M. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi), sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidimo pobūdį (padarė pavojingą KET pažeidimą), pavojingumo laipsnį (nustatytas 1,21 promilių neblaivumo laipsnis), pažeidėjo asmenybę.
15. Teismas, nagrinėdamas M. K. skundą, visapusiškai įvertino tiek pažeidėjo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, tiek administracinio nusižengimo pavojingumą ir jo padarymo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju asmeniui taikyta minimali nuobauda, kuri numatyta straipsnio sankcijoje, asmuo nurodė, kad jam skirtą baudą yra sumokėjęs.
16. Skunde pareiškėjas nurodė, kad dėl jo padaryto nusižengimo realių padarinių nekilo, nusižengimas padarytas nakties metu, kai eismas nėra intensyvus, tačiau teismas tai vertina kaip laimingą atsitiktinumą, kuris nemažina nusižengimo pavojingumo ir rodo, kad pažeidėjas ne visiškai supranta savo padaryto nusižengimo esmę, galėjusias kilti skaudžias pasekmes. Tai rodo ir ne visišką pažeidėjo gailėjimąsi dėl savo elgesio. Kartu pažymėtina, kad tuo atveju, jei asmuo, būdamas neblaivus, sukelia eismo įvykį, kurio metu apgadinamas kitiems asmenims priklausantis turtas ar sužalojami asmenys, jis, priklausomai nuo sukeltų padarinių, yra traukiamas atsakomybėn pagal kitus ANK ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius. Nagrinėjamu atveju M. K. yra nubaustas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, šio nusižengimo sudėtis yra formali, neteisėtas yra pats vairavimo esant neblaiviam faktas. Taigi, šio numatyto nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, o ne kilę padariniai, todėl šiuo atveju nėra pagrindo išskirtinę reikšmę suteikti aplinkybei dėl padarinių nebuvimo.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas akcentuoja, kad M. K. veiksmai buvo itin neatsakingi, kėlė pavojų ne tik jo paties, bet ir visuomenės, ar turto saugumui, o ir pats nusižengimas – transporto priemonės vairavimas neblaiviam, laikytinas vienu iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Nors pareiškėjas pripažino savo kaltę, nurodė, kad suvokė, jog elgėsi netinkamai, nevengė neblaivumo patikrinimo, tačiau šie argumentai niekaip nemažina administracinio nusižengimo pavojingumo. Vairuodamas neblaivus bei suvokdamas, kad elgiasi netinkamai pasielgė pavojingai ir neatsakingai, pasikliaudamas tik savo subjektyviu vidiniu įsitikinimu. Žinodamas, kad vartojo alkoholį prieš vairuodamas transporto priemonę, jis turėjo prievolę pasitikrinti blaivumą. Vis dėlto, nubaustas asmuo prisiėmė riziką ir vairavo padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, žinodamas, kad vartojo alkoholį ir gali būti neblaivus.
18. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą sprendžia, kad nėra pagrindo švelninti M. K. teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi tokiu atveju nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir užtikrintas visuomenės interesas, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje netenkintinas.
Dėl atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį
19. Pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, administracinę atsakomybę užtraukia nepaklusimas uniformuoto policijos ar Karo policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.
20. Iš teismui pateikto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. K. už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą skirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta 850 Eur bauda bei minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metų laikotarpiui. Skundu pareiškėjas prašo nutraukti administracinę teiseną pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, nes jo veikoje nėra kaltės ir tyčios.
21. Sprendžiant dėl atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, turi būti nustatyta, kad asmuo nevykdė atitinkamų įstatyme nurodytų pareigūnų duoto nurodymo ar reikalavimo, kuris buvo: 1) teisėtas ir 2) aiškiai išreikštas, t. y. suprantamas asmeniui, kuriam jis duodamas 3) reikalavimas sustabdyti transporto priemonę atitiko ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką. Taip pat turi būti nustatyta, kad asmuo tokio pareigūnų duoto nurodymo ar reikalavimo nevykdė tyčia, t. y., aiškiai suprasdamas jam duodamus pareigūnų nurodymus ir suvokdamas savo pareigą paklusti tokiems reikalavimams, sąmoningai pasirinko priešingą elgesį.
22. Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad jis, stabdomas pareigūnų, sustojo maždaug už 700 metrų, teismo posėdžio metu nurodė, kad pavažiavo apie 500 metrų ir sustojo. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais pareiškėjo išdėstytais argumentais, nes juos paneigia baudžiamosios bylos medžiaga. Iš teismo posėdžio metu peržiūrėtos filmuotos medžiagos iš pareigūnų tarnybinio automobilio bei pareigūnų kūno kamerų matyti, kad pareigūnai visų pirma stabdė automobilį tik su įjungtais šviesos signalais. Kaip matyti asmuo sustojo, tačiau netrukus vėl paspaudė automobilio greičio pedalą ir nuvažiavo policijos pareigūnui nespėjus išlipti iš automobilio. Toliau policijos pareigūnai sekė paskui nestojusį automobilį gatvėmis, asmuo automobiliu atliko manevrus, t. y. sukosi į kitas gatves. Policijos pareigūnai, važiuodami iš paskos, įjungė ne tik šviesos signalus, bet ir garso signalą, be to ne kartą ragino vairuotoją sustoti šalikelėje per garsiakalbį. Kaip matyti iš pareigūnų pateiktos filmuotos medžiagos, nestojęs automobilis sustojo tik pareigūnams prisigretinus prie jo iš šono ir nustūmus automobilį į šalikelę. Visi šie duomenys paneigia pareiškėjo posėdžio metu išsakytą poziciją, kad jis sustojo pavažiavęs vos 500 metrų.
23. Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. K. nurodė, kad pareigūnams nestojo, nes išsigando, be to žinojo, kad yra neblaivus, todėl bijojo jam gresiančios atsakomybės. Teismo posėdžio metu M. K. patvirtino, kad įgijęs vairuotojo pažymėjimą bei pradėjęs vairuoti transporto priemones suvokė, kad gali būti stabdomas policijos pareigūnų, žinojo, kad turi praleisti su garso ir šviesos signalais važiuojantį specialųjį transportą. Kaip patvirtino pats pareiškėjas nusižengimo metu kelyje daugiau transporto priemonių nebuvo, tačiau jis nestojo, nes išsigando jį stabdančių policijos pareigūnų.
24. ANK 7 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė, pasireiškianti tyčia ar neatsargumu, yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis – nesant asmens kaltės, negalima jo administracinė atsakomybė. Teismų praktika pažymi, kad kaltės forma ir rūšis atskleidžiami ne tik išsiaiškinant, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet kartu tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius – atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-37-511/2024).
25. Kaip minėta, ANK 426 straipsnio 5 dalyje nurodytas nusižengimas yra tyčinis, taigi, byloje turi būti nustatyta, kad M. K. suvokė jam pareigūnų duodamų nurodymų turinį, suprato, kad privalo juos vykdyti, tačiau sąmoningai jų nevykdė. Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto pareiškėjas M. K. puikiai suvokė, kad paskui jį važiuojantys policijos pareigūnai stabdo ne ką kitą, o būtent jį. Iš pradžių pareiškėjas stabtelėjo, stabtelėjo ir paskui jį važiuojantis pareigūnų ekipažas, tačiau po kelių sekundžių pareiškėjas padidino greitį ir dideliu greičiu nuvažiavo. Visa tai rodo, kad pareigūnų reikalavimas sustoti buvo išreikštas aiškiai ir pareiškėjui suprantamai, nes pareigūnai stabdė įjungę šviesos signalą, pareiškėjas suvokė, kad būtent jis, o ne kas nors kitas buvo stabdomas policijos pareigūnų, stabtelėjo, tačiau aiškiai suprasdamas jam duodamus pareigūnų nurodymus ir suvokdamas savo pareigą paklusti tokiems reikalavimams, sąmoningai pasirinko priešingą elgesį.
26. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo teisenos pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį nutraukti, todėl pareiškėjos skundas šioje dalyje netenkintinas.
Dėl teisės vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimo
27. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
28. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų (teisės pažeidimų) bylose 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019).
29. Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga, nes jis turi padėti savo sergančiai močiutei nuvykti pas gydytojus, mamai statybos darbuose, jis negali mokytis, nes jam nėra patogu nuvykti į paskaitas, be to pareiškėjas ketina dirbti kariuomenėje. Nurodė, kad netekęs teisės vairuoti transporto priemones jis pajuto visas neigiamas pasekmes, buvo priverstas mesti mokslus.
30. Teismas sutinka, kad ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti M. K. galimybę pasirūpinti savo artimaisiais, tačiau, teismo vertinimu, asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo.
31. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taip pat akcentuotina, kad iki nusižengimo padarymo M. K. neabejotinai žinojo ir suprato, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga rūpinantis savo artimaisiais bei vykstant į paskaitas, o vairuodamas apsvaigęs nuo alkoholio ar nepaklusdamas teisėtiems ir aiškiai išreikštiems policijos pareigūnų reikalavimams sustoti, šią teisę gali prarasti. Vis dėlto, šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo administracinio nusižengimo padarymo. Teismo vertinimu, pareiškėjas, norėdamas tinkamai pasirūpinti savo artimaisiais bei nenorėdamas patirti nepatogumų dėl naudojimosi visuomeniniu transportu, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai.
32. Be to, pareiškėjas ir jo atstovė teismui nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad būtent M. K. vienas rūpinasi savo močiute bei padeda mamai statybose ir niekas kitas be jo negalėtų padėti pasirūpinant jo artimaisiais. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad turi brolį, kuris, nors šiuo metu ir mokosi (duomenys neskelbtini), tačiau grįžta savaitgaliais į namus ir taip pat gali prisidėti prie šeimos poreikių tinkamo tenkinimo.
33. Teismo posėdžio metu pareiškėjas akcentavo ir tai, kad jam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina tinkamam darbinių funkcijų vykdymui, nes jis ketina įsidarbinti kariuomenėje, tačiau teismui nepateikė jokių savo pareiškimą pagrindžiančių įrodymų. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje aplinkybė, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbą ar darbo funkcijoms atlikti, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Vertinant priešingai, susidarytų teisiniu požiūriu ydinga situacija, kurioje asmenys, vykdantys darbo veiklą, susijusią su transporto priemonių vairavimu, atsidurtų palankesnėje situacijoje už kitus administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis, tokios veiklos nevykdančius.
34. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neužkerta galimybės pareiškėjui apskritai dirbti, be to teismui nebuvo pateikta duomenų, kad asmeniui neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones apskritai nebūtų sudaryta galimybė dirbti krašto apsaugos sistemoje, todėl paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir nėra perteklinė. Be to, asmeniniai poreikiai gali būti tenkinami ir naudojantis viešuoju transportu, pėsčiomis, naudojantis taksi paslaugomis ar padedant artimiesiems/pažįstamiems.
35. Teismas pripažįsta, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas M. K. sukels nepatogumų, susijusių su vykimu į studijas, darbą. Vis tik šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas švelninti administracinio poveikio priemonę. Asmuo, kuriam teisė vairuoti yra būtina dėl profesinių, šeimyninių ar kitų asmeninių priežasčių, turėtų būti ypač motyvuotas vengti nusižengimų, galinčių lemti šios teisės praradimą. M. K., suvokdamas teisės vairuoti svarbą, ja naudojosi neatsakingai, todėl administracinio nusižengimo pasekmės turi būti proporcingos padaryto nusižengimo pavojingumui. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens interesai negali būti aukštesni už prioritetinį visuomenės interesą užtikrinti saugumą keliuose ir pašalinti iš eismo grubius Kelių eismo taisyklių pažeidėjus.
36. Teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau, nei būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje netenkintinas.
37. Teismas įvertinęs visas aplinkybes, kurios privalomos vertinti pripažįstant asmenį kaltu ir skiriant nuobaudą, konstatuoja, kad tenkinti M. K. skundo ir panaikinti ar keisti jam paskirtas nuobaudas nėra pagrindo. M. K. skundas netenkintinas, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 24 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 640 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo M. K. skundo netenkinti.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.