- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-26
- Bylos Nr.
- eA2-18829-1169/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05145-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Vaičiūnaitė
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Ieškovas
- T. Ž.
- Atsakovas
- A. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-10002-534/2021 pagal ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovui A. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei T. Ž. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė T. Ž. civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. e2-10002-534/2021 su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) atidalinti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant T. Ž. natūra visą negyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), o atsakovui A. K., priteisti iš T. Ž. 714,95 Eur piniginę kompensaciją; 2) atidalinti ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant T. Ž. natūra visą negyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), o atsakovui A. K. priteisti iš ieškovės T. Ž. 473,02 Eur piniginę kompensaciją.
2. Atsakovas A. K. pateikė priešieškinį, prašydamas: 1) atidalinti natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui A. K. ir ieškovei T. Ž. priklausančias negyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), suformuojant du atskirus nekilnojamojo turto objektus pagal atsakovo pateiktą projektą bei jame nurodytą atidalijimo planą; 2) atidalinti atsakovo A. K. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. priteisti atsakovui A. K. natūra visą negyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovei T. Ž. priteisti iš atsakovo A. K. 2 436,95 Eur piniginę kompensaciją.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10002-534/2021 patvirtino ieškovės T. Ž. ir atsakovo A. K. 2021 m. gegužės 27 d. sudarytą taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis) ir civilinę bylą nutraukė. Taikos sutartimi šalys susitarė atidalinti ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant ieškovei natūra visą patalpą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui priteisti iš ieškovės 3 000 Eur piniginę kompensaciją, taip pat atidalinti atsakovo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant atsakovui natūra visą patalpą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovei priteisti iš atsakovo 9 768 Eur piniginę kompensaciją. Be kita ko, šalys Taikos sutarties 8 punkte susitarė, kad tuo atveju, jeigu ieškovė norės parduoti patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas turės pirmenybės teisę įsigyti šią patalpą pagal šalių susitartą kainą. Jei sudaroma minėtos patalpos dovanojimo ar mainų sutartis su trečiaisiais asmenimis, ieškovė įsipareigoja užtikrinti, kad šios taikos sutarties 8 punktas būtų privalomas dovanojimo ar mainų sutartį pasirašiusiems tretiesiems asmenims.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-10002-534/2021 nebuvo skundžiama apeliacinės instancijos teismui ir įsiteisėjo 2021 m. birželio 9 d.
Šalies argumentai
5. T. Ž. 2022 m. birželio 22 d. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-10002-534/2021.
6. Pareiškėja nurodė, kad teismo patvirtinta Taikos sutartis yra įvykdyta, nes šalys laiku įvykdė visas esmines taikos sutarties sąlygas – VĮ Registrų centre savo vardu įregistravo nekilnojamąjį turtą, dėl to šalys viena kitai materialinių pretenzijų neturi. Šiuo atveju tarp šalių yra įtempti konfliktiški santykiai, nes iškilo ginčas dėl neesminės Taikos sutarties 8 punkte įtvirtintos sąlygos, pagal kurią atsakovas turi pirmenybės teisę įsigyti patalpą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas be teisėto pagrindo, norėdamas apsunkinti pareiškėjos objekto pirkimo–pardavimo procedūrą, pradėjo pareiškėjai diktuoti nepagrįstas papildomas sąlygas, nepagarbiai, nesąžiningai elgiasi pareiškėjos atžvilgiu, pradėjo pažeidinėti sąžiningumo, teisingumo ir bendradarbiavimo principus. Pagal deklaruotą gyvenamąją vietą atsakovas neatsiima registruotų laiškų, dėl to pareiškėja priversta kitais būdais įteikti atsakovui pasiūlymą pirmumo teise įsigyti patalpą, laukti kol atsakovas sugebės pareiškėjai tinkamai atsakyti, nes jo atsakyme nėra konkretumo. Tai sudaro pareiškėjai papildomus nereikalingus rūpesčius bei nepatogumus. Taikos sutarties sudarymo metu pareiškėjos tikslas buvo geranoriškai pasirašyti taikos sutartį, kad ateityje nebūtų ginčų tarp jos ir atsakovo dėl turto valdymo, naudojimo, disponavimo, kad būtų galima palaikyti gerus santykius su atsakovu bei ramiau gyventi, apsaugoti savo sveikatą nuo neigiamų emocijų. Tik dėl pareiškėjos, jos geranoriškumo buvo pasirašyta Taikos sutartis, pagal kurią atsakovas be problemų išsimokėtinai įsigijo atskirą izoliuotą negyvenamąją patalpą ir nepatyrė nuostolių, susijusių su dujų ir vandens vamzdžių demontavimu, kuriuos jis įrengė bendroje patalpoje be kito bendraturčio – pareiškėjos sutikimo, užimdamas jos patalpos ploto dalį. Be to, pareiškėja ne tik sutiko, kad atsakovas atsiskaitytų su ja per kelis mėnesius, bet ir atsakovo prašymu sutiko įtraukti į Taikos sutartį 8 punktą, tuo metu negalėdama suvokti negatyvių šios sąlygos pasekmių. Pareiškėja, būdama garbingo amžiaus, sutiko su visomis savo atsakovo sąlygomis ir prašymais, dėl ko šiuo metu patiria tik neigiamas pasekmes dėl savo geranoriškumo.
7. Pareiškėja paaiškino, kad planuoja parduoti patalpą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl, vadovaudamasi Taikos sutarties 8 punktu, 2022 m. kovo 28 d. registruotu laišku bei į atsakovo elektroninį paštą išsiuntė jam pasiūlymą pirmumo teise įsigyti patalpą, bet atsakovas pirmumo teise laiku nepasinaudojo, todėl pardavimo objektas buvo pasiūlytas kitam pirkėjui. Atsakovo 2022 m. balandžio 12 d. atsakymas į pasiūlymą pirmumo teise įsigyti patalpą buvo nekonkretus, dviprasmiškas ir netinkantis pareiškėjai, nes atsakovas atsakyme nurodė, kad pardavimo objektas jį domina, bet netinka kaina ir jis svarstytų pirkti objektą už žemesnę kainą, nenurodęs netgi preliminarios kainos ir nepasiūlęs derybų metu apsvarstyti parduodamo turto kainą, dėl to pareiškėja paprašė atsakovo konkretizuoti savo sprendimą. Atsakovas 2022 m. balandžio 20 d. informavo pareiškėją, kad pareiškėjos pasiūlymu nepasinaudos. Tačiau 2022 m. gegužės 4 d. pareiškėja gavo atsakovo atsakymą, kuriame nurodyta papildoma sąlyga, kad jo atsakymas galioja iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. Todėl tarp šalių iškilo ginčas ir jų santykiai tapo įtempti. Pareiškėjos tikslas buvo pasirašyti Taikos sutartį, kad ateityje nebūtų ginčų, tačiau atsakovo tikslas, kaip dabar paaiškėjo, buvo kitoks – visais įmanomais būdais sutrukdyti pareiškėjai parduoti minėtą patalpą, nepagrįstai kontroliuojant minėto objekto kainą. Atsakovas painioja pirmumo teisę su bendrasavininko teisėmis, pareikšdamas pareiškėjai, kad minėtas turto objektas būtinai turi būti parduotas kitam pirkėjui už kainą, kuri yra ne žemesnė nei nurodyta pasiūlyme atsakovui. Toks subjektyvus pirmumo teisės suvokimas provokuoja ginčus bei pareiškėjai sudaro papildomus rūpesčius ir apriboja jos teisę laisvai disponuoti savo turtu. Nuo 2022 m. gegužės 4 d., kai pareiškėja gavo iš atsakovo atsakymą į pasiūlymą pirmumo teise įsigyti patalpą bei tuo metu įvykusio pareiškėjos ir atsakovo pokalbio, jų santykiai pašlijo, kadangi atsakovas pradėjo pareiškėjai diktuoti savo nepagrįstas sąlygas, nustatinėti terminus, bei reikalauti juos vykdyti, neatsižvelgdamas, į tai, kad pirmumo teisė, t. y privilegija jam buvo suteikta nemokamai. Atsakovas nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad dabar pareiškėja priklauso nuo Taikos sutarties 8 punkto sąlygų, nes, būdama turto savininke, negali laisvai, operatyviai, savo nuožiūra disponuojanti turtu ir dėl to nukenčia jos finansiniai interesai.
8. Pareiškėja savo prašymą atnaujinti procesą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio l dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Pareiškėjai tapo žinomos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, t. y. atsakovas, kaip kaimynas, kuris daug metu pažįsta pareiškėją, pasinaudodamas pareiškėjos geranoriškumu, įtikino ją įtraukti 8 punkto sąlygas į Taikos sutartį, žadėdamas, kad minėta sąlyga nesukels jai jokių problemų. Pareiškėjos nuomone, teismas turi panaikinti Taikos sutarties 8 punktą, kadangi vykdant minėto punkto sąlygas, paaiškėjo atsakovo nesąžiningumas, nepagarba pareiškėjai. Pareiškėja turi nepagrįstus rūpesčius, pinigines išlaidas, negali operatyviai disponuoti savo turtu. Pagal Taikos sutarties 8 punktą atsakovas gavo privilegiją – pirmumo teisę nemokamai, o pareiškėja už savo geranoriškumą turi mokėti bei būti priklausoma nuo atsakovo. Tokiu būdu yra pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas, nes nuo sudarytos Taikos sutarties 8 punkto atsakovas gauna naudą, o pareiškėja išlaidas. Pareiškėjos teigimu, apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ji sužinojo 2022 m. balandžio 12 d., kai gavo iš atsakovo atsakymą į 2022 m. kovo 28 d. pasiūlymą pirmumo teise įsigyti patalpą, todėl nėra praleidusi termino kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.
9. Atsakovui pareiškėjos prašymas buvo išsiųstas ir įteiktas per EPP, tačiau atsakovas atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
10. Teismas atnaujina procesą civilinėje byloje nustatęs dvi būtinas sąlygas: pirma, prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino; antra, prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka prašymą atnaujinti procesą pateikusiai šaliai, t. y. bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).
Dėl prašymo pateikimo termino
11. Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis).
12. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą atnaujinti procesą siejo su 2022 m. balandžio 12 d., atsakovo atsakymu, iš kurio, pasak pareiškėjos, paaiškėjo pagrindą atnaujinti procesą sudaranti nauja aplinkybė – atsakovo nesąžiningumas. Pareiškėja su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipėsi 2022 m. birželio 22 d., taigi nagrinėjamu atveju pareiškėja dėl proceso atnaujinimo kreipėsi nepraleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino.
Dėl proceso atnaujinimo pagrindų
13. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus normos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.
14. Proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo instituto tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių, užtikrinant teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų naudodamasis teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancine tvarka būdais, kadangi tam jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko. Proceso atnaujinimą reglamentuojančios teisės normos turi būti taikomos ne formaliai, bet atsižvelgiant į tai, kad paprastai galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje šaliai, kurios interesai pažeidžiami neteisėtu ar nepagrįstu sprendimu, yra vienintelė priemonė pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019, 15 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2020, 15–16 punktai ir kt.).
15. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties su prašymu atnaujinti procesą besikreipiančiam asmeniui tenka pareiga įrodyti esant bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas vertintinas bylos aplinkybių kontekste, siekiant išsiaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu.
16. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos, apibrėžiančios proceso atnaujinimo pagrindą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, pagrindu. Pareiškėjos teigimu, tokia aplinkybe laikytinas atsakovo A. K. nesąžiningas elgesys Taikos sutarties vykdymo metu, t. y. kad atsakovas, pasinaudodamas pareiškėjos geranoriškumu įtikino ją į Taikos sutartį įtraukti 8 punktą, žadėdamas, kad minėta sąlyga nesukels jai jokių problemų, nors dabar pareiškėja dėl to patiria sunkumų parduoti jai priklausančias patalpas.
17. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus požymius (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019, 20 punktas).
18. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
19. Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomas aplinkybes daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja neįrodė, jog jos nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės atitinka pirmiau apibrėžtus kriterijus. Kaip matyti iš pareiškėjos prašymo argumentų, pareiškėja, argumentuodama atsakovo nesąžiningumu Taikos sutarties vykdymo metu, iš esmės siekia, kad iš teismo patvirtintos Taikos sutarties sąlygų būtų pašalintas 8 punktas. Teismo vertinimu, pareiškėja jau pasirašydama Taikos sutartį galėjo ir turėjo įsivertinti visas tokiomis sąlygomis pasirašomos Taikos sutarties pasekmes, įskaitant ir tai, kad gali kilti tam tikrų keblumų pareiškėjai siekiant parduoti jai Taikos sutartimi priskirtas patalpas. Pati pareiškėja pripažįsta, kad dar prieš pasirašant Taikos sutartį, ją su atsakovu siejo konfliktiški santykiai, todėl tai, kad pareiškėja ir toliau pykstasi su atsakovu, nelaikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe, tuo labiau tokia, kuri sudarytų pagrindą atnaujinti procesą. Pažymėtina, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė turi turėti esminę reikšmę bylai, o šiuo atveju pati pareiškėja pripažįsta, kad sąlyga, dėl kurios dabar vysta konfliktai su atsakovu, nėra pagrindinė, be to, pareiškėjos argumentai iš esmės reiškia, kad pareiškėja, žinodama apie dabartinį atsakovo elgesį, nebūtų pasirašiusi Taikos sutarties tokiomis sąlygos, bet tai nereiškia, kad teismas, žinodamas pareiškėjos šiuo metu nurodomą aplinkybę, net ir esant abiejų šalių prašymui patvirtinti taikos sutartį, būtų priėmęs kitokį sprendimą, t. y. būtų nepatvirtinęs šalių sudarytos taikos sutarties. Taigi pareiškėjos nurodyta aplinkybė neturi esminės reikšmės bylai. Be to, nesutarimai su atsakovu dėl pareiškėjai priklausančių patalpų pardavimo kilo tik po Taikos sutarties patvirtinimo, t. y. Taikos sutarties vykdymo metu, todėl pareiškėjos nurodyta nauja aplinkybė neatitinka ir kitos tokiai aplinkybei keliamos sąlygos, kad tokia aplinkybė turi egzistuoti nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti. Pažymėtina, kad aplinkybės, kurios neegzistavo nagrinėjant bylą, o atsirado po jos išnagrinėjimo, yra naujai atsiradusios, o ne naujai paaiškėjusios.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomi argumentai nėra pagrindas procesui atnaujinti. Vien tai, kad pareiškėja dabar gailisi pasirašiusi teismo patvirtintą Taikos sutartį, nesudaro pagrindo taikyti ekstraordinarų būdą peržiūrėti įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą, nes tai neatitiktų proceso atnaujinimo instituto paskirties bei tikslų.
21. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos proceso atnaujinimo pagrindu nurodytos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte naujai paaiškėjusioms aplinkybėms nustatytų kriterijų, todėl nepatvirtina, jog yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-10002-534/2021, dėl nurodytos priežasties pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 366–370 straipsniais,
nutaria:
Atmesti pareiškėjos T. Ž. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-10002-534/2021 pagal ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovui A. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei T. Ž. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.