Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui S. S.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. F. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja J. F. prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau- Klaipėdos AVPK), jai priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde (b.l. 2-5) nurodė, jog ji nepagrįstai ir neteisėtai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 183 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir jai buvo paskirta administracinė nuobauda, nes Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-169-718/2015 Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato 2015 m. birželio 29 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 31N-33119465-15 buvo panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, teismui konstatavus, jog byloje nesurinkta pakankamai vienareikšmiškų ir neginčytinų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjos teigimu, jai padaryta neturtinė žala pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, emocine depresija, pažeminimu, nepatogumais, susijusiais su dalyvavimu net keturiuose teismo posėdžiuose, dėl ko jai reikėjo prašytis iš darbo.

Teismo posėdžio metu pareiškėja skundo reikalavimą palaiko ir prašo skundą patenkinti visiškai, atsižvelgiant į visas aplinkybes.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, atsiliepime į skundą (b.l. 23-25) nurodyta, jog atsakovės atstovas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigiama, jog 2015 m. birželio 29 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėja A. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J.F. dėl to, kad 2015 m. birželio 23 d., 2 val., būdama savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), ji neleido kaimynams ramiai ilsėtis, nes daužė, spardė sienas bei duris, taip sukeldama didelį triukšmą. 2015 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 31N-33119465-15 už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymą, J. F. buvo paskirta administracinė nuobauda- įspėjimas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Klaipėdos AVPK 2015 m. birželio 29 d. nutarimas Nr. 31N-33119465-15 buvo panaikintas, teismui konstatavus, jog nėra pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių J. F. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Nurodyta, kad policijos pareigūnai buvo iškviesti 2015 m. birželio 23 d., apie 15.25 val. dėl naktį sukelto triukšmo. Atvykus policijos pareigūnams, į juos su pareiškimais kreipėsi namo, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojos E. J. ir J. L.. Grįžę iš įvykio vietos, policijos pareigūnai budėtojui pateikė E. J. ir J. L. pareiškimus bei tarnybinį pareiškimą dėl reagavimo į pranešimą dėl viešosios tvarkos trikdymo. 2015 m. birželio 29 d. buvo gautas J. F. paaiškinimas. Įvertinusi surinką informaciją, Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėja A. B. tą pačią dieną J. F. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinęs surinktus įrodymus, 2015 m. birželio 29 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjas S. B. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir J. F. paskyrė administracinę nuobaudą- įspėjimą. Teigiama, jog tik bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojas- J. F. brolis A. F., davė J. F. naudingus parodymus. Teismas neįvertino artimais giminystės ryšiais susijusio asmens realaus buvimo bute įvykio metu bei galimo jo parodymų neobjektyvumo ir tokiam įrodymui suteikė didesnę reikšmę bei svarbą nei kitiems įrodymams. Teigiama, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo padaryta išvada, jog surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, pareigūnai nesilaikė teisė aktų reikalavimų ar veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai. Teigiama, jog pareiškėjos neturtinės žalos įvertinimas nepagrįstas, nes nepateikta jokių objektyvių duomenų. Nei ATPK, nei kiti įstatymai nenumato bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybės administracinio teisės pažeidimo byloje. Teigiama, jog administracinių nusižengimų registre yra duomenų apie J. F. anksčiau padarytus teisės pažeidimus. Atkreiptas dėmesys, jog dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėja į teismą kreipėsi 2017 m. birželio 13 d., t.y. praėjus beveik 22 mėnesiams po 2015 m. rugsėjo 21 d. priimto Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimo.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovo atstovas prašo skundą atmesti atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamos bylos dalykas- neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjai iš Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, atliktų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Nustatyta, jog įvertinusi 2015 m. birželio 23 d. tarnybinio pranešimo turinį, E. J. ir J. L. pareiškimus bei 2015 m. birželio 29 d. J. F. paaiškinimą, Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėja A. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. F. dėl to, kad 2015 m. birželio 23 d., apie 2 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdama savo namuose, nakties metu ji daužė, spardė sienas bei duris, rėkavo, taip sukeldama didelį triukšmą ir neleisdama kaimynams ramiai ilsėtis, taip trikdydama viešąją rimtį. J. F. veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį.

Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato 2015 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 31N-33119465-15 už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymą J. F. paskirta administracinė nuobauda- įspėjimas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-169-718/2015 Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato 2015 m. birželio 29 d. nutarimas buvo panaikintas, teismui konstatavus, jog nėra pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių J. F. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. Administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu, tačiau galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.271 straipsniu, yra pripažįstama teismų praktikoje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Pažymėtina, kad neteisėta veika gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir dėl neteisėto veiksmų neatlikimo, jų neteisėto vilkinimo (administracinė byla Nr. A6-1286/2006; procesinio sprendimo kategorija 15.2; 25; 61).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis CK 6.271 straipsniu, yra pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-751/07, 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330-2008, 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2013 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-357/2013).

Kaip jau buvo minėta, vienas iš atsakomybės elementų- valdžios institucijos veiksmų neteisėtumas. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais, būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos (pareigūnai) neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“(2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (LVAT 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).

Pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 14 straipsniu bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje. Sprendžiant pareiškėjo pareikštų reikalavimų teisėtumo klausimą, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad vien tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Taigi tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama dėl įrodymų stokos, dar nereiškia, kad institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą (pareiškusi atitinkamą kaltinimą) ar priėmusi nutarimą veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų aptartų reikalavimų.

Bendrosios kompetencijos teismai, spręsdami deliktinės atsakomybės klausimus dėl CK 6.272 straipsnio taikymo, savo praktikoje taip pat yra pažymėję, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas; baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas šių teisės šakų normų nustatyta tvarka yra viena iš aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, konstatavęs esmines reikšmingas aplinkybes civilinėje byloje teismas gali padaryti priešingą išvadą negu padarytoji baudžiamojo ar administracinio proceso kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Taigi administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-1525/2014).

Pagal pažeidimo padarymo metu galiojusį ATPK 256 straipsnį įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas).

ATPK 257 straipsnis numato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad jeigu pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (toks įsitikinimas turi būti pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį J. F. buvo patraukta iš esmės 2015 m. birželio 23 d., 15.36 val. E. J. ir J. L. pareiškimų pagrindu.

Nors administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta ir laikas (duomenys neskelbtini), 2015 m. birželio 23 d., apie 2 val., tačiau iš 2015 m. birželio 23 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai nuvyko tik 2015 m. birželio 23 d. 15.36 val. ir nenustatė, jog yra trikdoma viešoji tvarka.

2015 m. birželio 29 d. paaiškinime Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato viršininkui J. F. buvo nurodžiusi, jog jos ir kaimynų santykiai yra konfliktiški.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes vertintina, jog turinčiam teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą pareigūnui turėjo kilti pagrįstos abejonės tiek dėl pažeidimo padarymo aplinkybių, tiek dėl paties pažeidimo fakto.

Kadangi esant esminiams prieštaravimams tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo ir asmenų, surašiusių pareiškimus (nukentėjusiųjų), paaiškinimų, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi policijos pareigūnė jų nepašalino (nesiekė pašalinti), neapklausė nukentėjusiųjų, nerinko jokių papildomų įrodymų, kurie leistų objektyviai nuspręsti dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, nėra pagrindo tvirtinti, jog jos vidinis įsitikinimas buvo pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu dėl šio asmens nubaudimo, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios pareigūnės veiksmai pripažintini aplaidžiais, paviršutiniškais, nesilaikant pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, o tai, kaip jau minėta, suponuoja vieno iš atsakomybės elementų- pareigūno veiksmų neteisėtumo, tiesiogiai turėjusio įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams, konstatavimą.

Kadangi jau administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo stadijoje egzistavo esminiai prieštaravimai tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo ir asmenų, surašiusių pranešimus (nukentėjusiųjų), paaiškinimų, kurių administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs policijos pareigūnas nepašalino (nesiekė pašalinti), t.y. neapklausė nukentėjusiųjų, nerinko jokių papildomų įrodymų, kurie leistų objektyviai nuspręsti dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, vykdant pareigą visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėti visų bylos aplinkybių visetą ir išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingai bylai išspręsti (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pareigūnas negalėjo remtis tik savo vidiniu įsitikinimu, o privalėjo rinkti papildomus įrodymus, tam, kad objektyviai ir patikimai būtų įsitikinta E. J. ir J. L. pranešimuose nurodytais faktais ir juos būtų galima vertinti kaip patikimus bei objektyvius, buvo būtina betarpiškai apklausti tiek apie administracinio teisės pažeidimo įvykį pranešusius asmenis, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą J. F.. Toks procesinis veiksmas nebuvo atliktas, kilę prieštaravimai nepašalinti, pareiškėjos J. F. 2015 m. birželio 29 d. paaiškinime keliama versija netirta ir ji objektyviais neginčijamais duomenimis nepaneigta, todėl darytina išvada, jog visiškai nepagrįstai E. J. ir J. L. pranešimuose nurodyti faktai buvo įvertinti kaip patikimi ir nekeliantys abejonių.

Jau minėta, kad įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) (ATPK 256 straipsnis).

Kadangi konstatuota, jog tiek administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato pareigūnė, tiek nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmęs Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato pareigūnas savo įgaliojimų ribose neįvykdė visų jiems teisės aktais priskirtų funkcijų, o vykdydami dalį šių funkcijų veikė, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007), tokie Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato pareigūnų paviršutiniški, nerūpestingi veiksmai pripažintini aplaidžiais ir vertintini kaip neteisėti. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų CK 6.271 straipsnio prasme neteisėtumas pasireiškė tuo, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, nebuvo laikytasi ATPK 256 straipsnyje, 280 straipsnyje, 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų imperatyvų.

Kiek tai susiję su neturtine žala, kaip būtina deliktinės atsakomybės sąlyga, pastebėtina, jog CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti - tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas - negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (LVAT 2008-11-24 nutartis Nr. A146-1897/2008). Pažymėtina, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

Teismų praktikoje (LVAT 2008-04-16 sprendimas Nr. A444 - 619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010-06-23 nutartis Nr. A858 -a 940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle - vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (LVAT 2007-11-15 nutartis Nr. A17-749/2007).

Kiek tai susiję su žala, kaip deliktinės atsakomybės sąlyga, pažymėtina, kad, kaip matyti iš pareiškėjos skundo teismui, ji savo teisių pažeidimą ir neturtinę žalą grindžia dvasiniais išgyvenimais, emocine depresija, pažeminimu, nepatogumais, susijusiais su dalyvavimu teismo posėdžiuose, dėl ko ji turėjo prašytis iš darbo.

Jau anksčiau teismo sprendime nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma, o neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, o gero administravimo principas, taikytinas administracinių santykių sferoje, apima ir teisėtumo reikalavimą, t. y. reikalavimą elgtis taip, kaip reikalauja teisės aktai.

Nagrinėjamu atveju nepagrįstas ir neteisėtas administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas ir administracinės nuobaudos paskyrimas, t.y. pareiškėjos apkaltinimas priešingu teisei, kaltu (tyčinis arba neatsargus) veikimu arba neveikimu, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką (ATPK 9 str.), teismo vertinimu, pareiškėjai galėjo sukelti neigiamus dvasinius išgyvenimais, pažeminimą. Tai leidžia konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos.

Pažymėtina, kad CK 6.253 straipsnyje nurodyta, jog civilinė atsakomybė gali būti netaikoma arba nuo jos atleidžiama, be kita ko, ir dėl nukentėjusio asmens veiksmų.

Byloje nenustatyta, kad pareiškėja kaip nors būtų prisidėjusi prie aptartų Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato pareigūnų netinkamo veikimo, kliudžiusi institucijai vykdyti teisės aktais įtvirtintas pareigas, todėl nėra pagrindo vertinimui, jog atsakovui civilinė atsakomybė galėtų būti netaikoma.

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pažeidimo padarymo ypatumus, ar jis iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t.. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, atsižvelgtina ir į tokias svarbias aplinkybes kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, bendruosius teisės principus. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga kompensacija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija nuskriaustajam.

Vertinant pareiškėjos patirtą neturtinę žalą, teismas atsižvelgia į tai, jog neturtinę žalą darantys veiksmai nelaikytini mažareikšmiais, smulkmeniškais ir vienkartinio pobūdžio. Įvertintina ir tai, kad nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo momento iki bylos išnagrinėjimo Klaipėdos miesto apylinkės teisme pareiškėja vyko į tris teismo posėdžius, dėl ko turėjo prašytis išleidžiama iš darbo (duomenys neskelbtini).

Darytina išvada, jog tokiu būdu pareiškėja pakankamai ilgą laiką ir ne momentiškai, bet pakankamai intensyviai dėl nepagrįstai reiškiamo kaltinimo tariamai trikdžius viešąją rimtį, patyrė neigiamus išgyvenimais, pažeminimą, nepatogumus. Akivaizdu, kad neturtinę žalą sąlygoję veiksniai nebuvo priimtini pareiškėjos, kaip gero asmens, ar jos teigiamos reputacijos vertinimo požiūriu.

Byloje nenustačius, jog Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato pareigūnų veiksmai pareiškėjai būtų nulėmę negrįžtamo pobūdžio neigiamus padarinius, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjai iš atsakovės priteistina 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma.

ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai) dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Kadangi pareiškėjos skundas priskirtinas ABTĮ 36 straipsnyje reglamentuotai neapmokestinamų skundų kategorijai, o byloje esantis mokėjimo nurodymas patvirtina, jog paduodama skundą Klaipėdos miesto apylinkės teismui, pareiškėja sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį, sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas (ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti J. F. 200 (dviejų šimtų) eurų neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

J.F. grąžinti 41 (keturiasdešimt vieno) euro žyminį mokestį, sumokėtą banke (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 12 d..

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.