Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-05-23 · Administracinė byla Nr. I-2390-821/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-23
Bylos Nr.
I-2390-821/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00629-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Iveta Pelienė
Pareiškėjas
J. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2390-821/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00629-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. (J. Š.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 reorganizacijos – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. Š. su skundu (b. l. 1–7) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) (nuo 2019-04-01 Lukiškių TI-K teises ir pareigas perėmė Vilniaus pataisos namai), 5000 Eur neturtinės žalos dėl netinkamų kalinimo sąlygų už laikotarpį nuo 2018 m. vasario pradžios iki 2019-02-12.

Skunde paaiškina, kad jam kalint Lukiškių TI-K minėtu laikotarpiu buvo pažeidžiamas jo privatumas, kadangi kameroje Nr. 92, kurioje gyveno, tualetas yra gyvenamojoje patalpoje, kuri nuo bendro kameros ploto atskirta ne aukštesne nei 1,5 m aukščio sienele. Teigia, kad jam neužtikrinamas privatumas nuo kito kameroje esančio asmens ir nuo per langelį stebinčių pareigūnų akių, nes nėra jokios kabinos, nors kitose kamerose (pvz., Nr. 252 – Nr. 257, Nr. 386 – Nr. 395, Nr. 406 – Nr. 426) ir t. t.) tualetai įrengti atskiroje kabinoje. Taip pat teigia, kad privatumas neužtikrinamas ir duše, kadangi per stebėjimo langelį duryse yra matomas visiems, tiek vyriškos, tie moteriškos lyties pareigūnams. Duše nėra įrengtos pareigūnų iškvietimo sistemos, kad galėtų pareigūną pasikviesti tuomet, kai jau būna nusiprausęs ir apsirengęs.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 13–16) pateikė informaciją apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, pateikė duomenis apie kameras, kuriose pareiškėjas laikytas ir kartu laikytų asmenų skaičių. Nurodė, kad nuteistųjų (suimtųjų) privatumui naudojantis tualetu užtikrinti kamerose yra įrengtos 1,5 m aukščio pertvaros, kas atitinka tardymo izoliatorių įrengimui keliamus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl 5000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam privatumo naudojantis tualetu, esančiu gyvenamojoje kameroje Nr. 92, ir dušu Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2018 m. vasario pradžios iki 2019-02-12 (toliau – ginčo laikotarpis) neužtikrinimo, atlyginimo.

Dėl privatumo užtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu gyvenamojoje kameroje Nr. 92

Skunde pareiškėjas nurodo, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeidžiamas jo privatumas, kadangi kameroje Nr. 92 esantis sanitarinis mazgas (tualetas) nuo likusio kameros ploto atskirtas tik 1,5 m. aukščio sienele, todėl jam nebuvo užtikrintas privatumas nei nuo kito kameroje esančio asmens, nei nuo prižiūrėtojų, stebinčių pro langelį duryse.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas iš Marijampolės pataisos namų į Lukiškių TI-K atvyko 2018-02-05. Ginčo laikotarpiu gyvenamojoje kameroje Nr. 92 buvo laikomas laikotarpiais nuo 2018-02-15 iki 2018-04-03 (1 dieną – 1 asmuo kameroje, 47 dienas – 2 asmenys kameroje), nuo 2018-04-11 iki 2018-05-29 (1 dieną – 1 asmuo kameroje, 48 dienas – 2 asmenys kameroje), nuo 2018-06-14 iki 2018-11-11 (2 dienas – 1 asmuo kameroje, 151 dieną – 2 asmenys kameroje) ir nuo 2018-11-14 iki 2019-02-11 (90 dienų – 2 asmenys kameroje) (b. l. 13, 14, 19).

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – TIĮET), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2016-01-28). Eksploatavimo taisyklių 14.5 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Pagal EŽTT praktiką, privatumas naudojantis tualetu, tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi būti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat šios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu išvadą, kad kalinimo sąlygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., 2002 m. liepos 15 d sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99), 99 p.; 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Peers prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 28524/95), 73–75 p.). EŽTT praktikoje nurodoma, kad nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. EŽTT yra priminęs, kad pagal Europos komitetą prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT), sanitarinė zona, kuri yra tik iš dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo (CPT/Inf (2012) 13, 78 p. ir Bendrasis pranešimas [SPT/Inf (92) 3], 49 p.).

Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus pranešime (b. l. 75–76) nurodoma, kad gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys – apie 0,56 kv. m. Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – PĮĮET) 16.5 p. nurodo, kad „įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga”.

Minėtame pranešime nurodoma, kad Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: gyvenamosiose kamerose Nr. 386 – Nr. 395 (2012 m.); Nr. 252 – Nr. 257 (2013 m.); Nr. 406 – Nr. 417 (2015 m.), Nr. 418 – Nr. 426 (2016 m.). Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Nuo 2016 m. gruodžio iki 2017 m. kovo kamerose buvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kurios visiškai uždengia matomumą iš kamerų vidus ir nuo apžiūros langelių duryse. Pažymėta, kad teisės aktai nenumato, kad sanitariniame mazge turi būti įrengtos užuolaidos, jas Lukiškių TI-K įrengė gerindama suimtųjų ir nuteistųjų laikymo privatumo užtikrinimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei vertinama, kad tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018, 2018 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-858/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-539-520/2018, 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-767-756/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018, 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-521-552/2018, ir kt.).

Pažymėtina, kad LVAT, vertindamas sanitarinių mazgų įrengimą privatumo aspektu, laikosi praktikos, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017 ir kt.).

Remiantis bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyvenamojoje kameroje Nr. 92 apgyvendintas 2018-02-15 (b. l. 13, 19), šioje kameroje pareiškėjas ginčo laikotarpiu iš viso praleido 338 dienas (iš jų 4 dienas vienas, o likusias 334 dienas su dar vienu asmeniu).

Į bylą pateiktos gyvenamųjų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, fotonuotraukos (b. l. 29) ir Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus pranešime (b. l. 42–43) nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 92 techninių galimybių įrengti sanitarinio mazgo patalpos kaip atskiros kabinos su durimis nėra, todėl sanitarinis mazgas joje įrengtas sanitarinį mazgą nuo likusio kameros ploto atskiriant 1,5 m aukščio sienele su pakabinama užuolaida, kuri visiškai uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse, taip užtikrinant bent minimalų nuteistųjų privatumą nuo kito kameroje esančio asmens, taip pat nuo prižiūrėtojų.

Be to, kaip jau nustatyta iš minėto Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus pranešimo (b. l. 42–43) Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose nėra tualetų, įrengtų kaip atskiros kabinos, vadinasi įskaitant ir gyvenamąją kamerą Nr. 92, nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. buvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kurios visiškai uždengia matomumą iš kamerų vidus ir nuo apžiūros langelių duryse. Tuo tarpu pareiškėjas kameroje Nr. 92 ginčo laikotarpiu pirmą kartą apgyvendintas 2018-02-15, t. y. jau po to, kai joje buvo pakabintos užuolaidos. Teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodyta LVAT praktika, tokį sanitarinio mazgo įrengimą laiko tinkamu, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimo, naudojantis 1,5 m aukščio sienele ir pakabinama užuolaida nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra pagrindo konstatuoti.

Dėl privatumo naudojantis dušu laikotarpiu nuo 2018-02-05 iki 2019-02-12

Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, kadangi per stebėjimo langelį duryse yra matomas visiems, tiek vyriškos, tie moteriškos lyties pareigūnams. Be to, duše nėra įrengtos pareigūnų iškvietimo sistemos, kad galėtų pareigūną pasikviesti tuomet, kai jau būna nusiprausęs ir apsirengęs.

Ginčijamais aspektais pažymėtina, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja dušo patalpos įrengimo tardymo izoliatoriuose reikalavimų, taip pat nenumato šioms įstaigoms prievolės dušuose įrengti pertvaras bei pareigūnų iškvietimo mygtukus. Kadangi pertvarų dušo patalpose įrengimo teisės aktai nenumato, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Tačiau, teismo vertinimu, pertvarų dušo patalpose neįrengimas ar dušo patalpų įrengimas tokiu būdu, kad besimaudantis duše nuteistasis (suimtasis) yra (gali būti) stebimas pareigūnų per duryse įrengtą stebėjimo langą, sudaro pagrindą pripažinti, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško asmens privatumo buvimo. LVAT savo praktikoje yra nurodęs, jog tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinamas kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016; 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). Tačiau nagrinėjamu atveju teismas nenustatė kitų nepatenkinamų kalinimo sąlygų.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 81 punktu, viena iš vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra būtent pareigūnų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius. Tuo tikslu ir Lukiškių TI-K dušo patalpoje, esančiame priežiūros poste, įrengtas stebėjimo langas. Vadovaujantis nurodyta instrukcija, tam tikri nuteistųjų ir suimtųjų privatumo apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai yra neišvengiami, todėl, teismo vertinimu, šios instrukcijos nuostatos, suteikiančios teisę pareigūnams stebėti nuteistuosius ir suimtuosius duše, ir šių asmenų privatumo užtikrinimo kolizijos atvejai konstatuojant asmens privatumo pažeidimą turi būti vertinami kiekvieno konkretaus atvejo faktinių aplinkybių kontekste. Teismo vertinimu, turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis ar suimtasis priklauso didelei rizikos grupei dėl polinkio į kitų asmenų užpuolimą, savęs žalojimą, bandymą nusižudyti ir pan., dėl ko stebėjimas per duryse įrengtą stebėjimo langą būtų būtinas ir konkrečiu atveju pateisinamas, o gal priešingai, pareiškėjas turi kokių nors sveikatos sutrikimų, dėl kurių asmeniui turėtų būti užtikrinamas didesnis privatumas.

Atsakovės atstovas, vykdydamas teismo nutartį, nurodė, kad pareiškėjas praustis buvo vedamas į dušo patalpas, esančias priežiūros postuose Nr. 23, 24, 25 ir pridėjo dušo patalpų fotonuotraukas (b. l. 89–93), iš kurių matyti, kad privatumui užtikrinti minėtų priežiūros postų dušo patalpose yra įrengtos pertvaros, atskiriančios besiprausiančius nuteistuosius (suimtuosius) vienas nuo kito. Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K nepateikė įrodymų ir byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas priklausytų didelei rizikos grupei dėl polinkio į kitų asmenų užpuolimą, savęs žalojimą, bandymą nusižudyti ir pan., ar kad sirgtų kokia nors liga, dėl kurios pareiškėjui natūraliai būtų reikalingas didesnis privatumo užtikrinimas. Teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju Lukiškių TI-K dušuose įrengtos pertvaros užtikrino pakankamą pareiškėjo privatumą duše, kadangi dušų pertvaros įrengtos patalpų šonuose, todėl stebint per stebėjimo langelį pareigūnai iš esmės mato tik besiprausiančių asmenų kojas, pertvarų sieneles ir besiprausiančius asmenis aukščiau juosmens. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu nebuvo pažeista.

Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad buvo stebimas ir moteriškos, t. y. priešingos lyties pareigūnių, tačiau teismas šį pareiškėjo teiginį atmeta kaip nepagrįstą, kadangi pareiškėjas nepakankami jį detalizavo, nenurodė nei kada, nei kiek kartų buvo prižiūrimas (stebimas ar lydimas) kitos lyties pareigūnių, taip pat jų neįvardino. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad pareiga pagrįsti ir pakankamai detalizuoti skundą priklauso būtent pareiškėjui.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėjas prašo priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų Lukiškių TI-K gyvenimo sąlygų ir dėl to patirtų nepatogumų. Nagrinėjamu atveju įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas jau nustatė, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Atitinkamai, nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisti neturtinės žalos atlyginimą, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. Š. (J. Š.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Iveta Pelienė