Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovei MB „Stilingas gimtadienis“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės MB „Stilingas gimtadienis“ priešieškinį ieškovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl nuostolių priteisimo ir nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovė advokato padėjėja Daumantė Hinz į teismo posėdį neatvyko, teismo posėdžio dieną pateikė prašymą posėdį atidėti nurodydama, kad ji visą karantino laikotarpį nuo 2020-03-16 iki 2020-06-16 ir po jo rūpinasi mažamečiais vaikais, kurie negali lankyti ugdymo įstaigų, todėl negali vykdyti savo darbinių įsipareigojimų klientams, kadangi neturi galimybių ir sąlygų vaikų globą patikėti kitiems asmenims. Teismas, vertindamas ieškovės atstovės negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje priežasčių svarbumą, atsižvelgia į tai, kad teismas 2020-06-23 posėdžio datą paskyrė dar 2020-04-30 nutartimi, iš ieškovės atstovės pateikto prašymo turinio galima spręsti, kad ji jau teismo posėdžio paskyrimo metu (teismo nutarties priėmimo dieną – 2020-04-30) žinojo apie aplinkybes, susijusias su vaikų priežiūros poreikiu ir negalėjimu vykdyti savo, kaip ieškovės atstovės, funkcijų dalyvaujant teismo posėdyje, tačiau teismo apie tai operatyviai neinformavo, atidėti 2020-06-23 paskirto teismo posėdžio neprašė, prašymas atidėti teismo posėdį ieškovės atstovės pateiktas tik paskirto teismo posėdžio dieną, nors šalyje paskelbtas karantinas baigėsi dar 2020-06-16. Toks ieškovės atstovės procesinis elgesys teismo vertintinas kaip sąmoningas veikimas prieš greitą procesą, bendradarbiavimo su teismu pareigos pažeidimas (CPK 7, 8 straipsniai), be to, įvertinęs nurodytą atstovės vaikų amžių (11 ir 12 metų), teismas laiko, kad ieškovės atstovė galėjo iš anksto prašyti teismą organizuoti teismo posėdį nuotoliniu būdu ar kitu būdu ieškoti galimybių užtikrinti trumpalaikę vaikų priežiūrą atvykimo į teismo posėdį laikui. Iš bylos duomenų taip pat nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovei jos atstovės nurodytos negalėjimo atvykti į teismo posėdį priežastys nebūtų žinomos, todėl ieškovė, žinodama apie egzistuojančias priežastis, dėl kurių jos atstovė negali atvykti į teismo posėdį, nuo teismo posėdžio datos nustatymo iki teismo posėdžio dienos esant beveik 2 mėnesių laikotarpiui, galėjo svarstyti įvairias galimybes dėl tinkamo atstovavimo teismo posėdyje užtikrinimo (pvz., susirasti kitą atstovą, prašyti teismo posėdį organizuoti nuotoliniu būdu ir kt.). Įvertinęs ieškovės atstovės prašyme nurodytas aplinkybes dėl negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje, teismas, kartu įvertinęs ir prašymo atidėti teismo posėdį pateikimo laiką, neturi pagrindo šių priežasčių pripažinti svarbiomis, galinčiomis pateisinti ieškovės atstovės neatvykimą į paskirtą teismo posėdį. Esant tokioms aplinkybėms, byla išnagrinėta ieškovės atstovei teismo posėdyje nedalyvaujant (CPK 246 str. 1 d.).

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė priešieškinį, prašė jį tenkinti, o ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas. Priešieškinis tenkintinas visiškai

Dėl ieškinio reikalavimų

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir MB „Leto“ 2014 m. rugpjūčio 20 d. buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, iš kurios kylančias teises ir pareigas 2014-10-29 Teisių ir pareigų perleidimo sutarties pagrindu perėmė atsakovė, kuriai nuomos teise nuo 2014-11-01 buvo perduotos valdyti ir naudotis negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini),, už kurias atsakovė įsipareigojo kas mėnesį mokėti 608,20 Eur (2100 Lt) nuomos mokestį. Sutarties 4.11.1 punktu šalys susitarė, kad visos sąskaitos faktūros, susijusios su šia sutartimi, bus pateikiamos elektroninėmis priemonėmis. Sutarties 4.13 punkte nurodyta, kad nuomininkas, negavęs sąskaitos faktūros už patalpų nuomą, likus penkioms dienoms iki mokėjimo termino pabaigos privalo raštu kreiptis į nuomotoją ir gauti iš jo sąskaitos faktūros nuorašą.

Nustatyta, kad nuo 2016-05-02 iki 2017-08-01 atsakovė mokėjo ieškovei mažesnio dydžio nuomos mokestį, nei buvo sutartas Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.1 punkte. Pažymėtina, kad nurodytu laikotarpiu atsakovė apmokėdavo būtent jai pateiktose sąskaitose ieškovės nurodomas sumas – 456,15 Eur nuomos mokestį. Tik 2019 m. liepos 16 d. pranešimu (t. y. praėjus beveik 2 metams po paskutinės sąskaitos atsakovei išrašymo dienos (2017-08-01) ieškovė ėmė teigti apie nuompinigių nepriemoką.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis). Remtis CK 6.183 straipsnio 2 dalimi sutarties šalys gali, kai jų valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas yra aiški ir nedviprasmiška. Tokį teisiškai reikšmingą sutarties šalių elgesį gali patvirtinti įvairios sutarties vykdymo aplinkybės. Kilus ginčui dėl minėtos normos taikymo, teismai, nustatę nurodytas aplinkybes, sprendžia, ar sutarties šalys iš tikrųjų siekė savo elgesiu pakeisti atitinkamą sutarties sąlygą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521-611/2016, 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-1075/2019 33-35 punktai).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad šalys sudarė rašytinės formos sutartį, kurioje susitarė dėl jos nutraukimo, pakeitimo, papildymo - sutarties 12.1 punktas numato, kad sutartis gali būti pakeista ar papildyta tik dvišaliu raštišku šalių susitarimu. Šia išlyga ieškovė ir remiasi. Tačiau byloje nustatyta, kad ieškovė, pradedant nuo 2016 m. gegužės 2 d., daugiau kaip metus siuntė nuomininkei (atsakovei) PVM sąskaitas-faktūras su 456,15 Eur nuomos mokesčio suma, paskirtyje nurodant „patalpų nuoma už mėnesį“, o atsakovė šias PVM sąskaitas-faktūras priimdavo ir pagal jas atlikdavo mokėjimus. Jokių pretenzijų ar raginimų sumokėti didesnę nei 456,15 Eur sumą ieškovė iki pat 2019 m. liepos 16 d. atsakovei nereiškė. Teismo vertinimu, tokie nuoseklūs ir tęstiniai šalių veiksmai sudaro pakankamą ir pagrįstą pagrindą taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias viena sutarties šalis (ieškovė) dėl savo elgesio (t. y. dėl atitinkamų sąskaitų pateikimo atsakovei) gali prarasti teisę remtis sutarties išlyga apie draudimą kitaip negu tik raštu pakeisti rašytinę sutartį, jeigu kita sutarties šalis (atsakovas) atitinkamai veikė (t. y. apmokėdavo ieškovo pateikinėtas mažesnes sąskaitas), remdamasi pirmosios elgesiu. Tai, kad nuomos mokestis buvo sumažintas, patvirtina ir ieškovės kitiems nuomininkams išrašytos sąskaitos, iš kurių matyti, kad ieškovė nuomos mokestį nuo 2016 mėn. gegužės mėnesio buvo sumažinusi ir kitiems nuomininkams (žr. taip pat Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. nutarttį civilinėje byloje Nr. e2A-891-467/2020). Taigi konstatuotini tiek faktinis, tiek teisinis pagrindai, patvirtinantys, kad šalys žodine forma pakeitė rašytinėje sutartyje nustatytą nuompinigių dydį, susitarė dėl mažesnių nuompinigių ir tokį susitarimą vykdė iki pat sutarties nutraukimo 2017 m. liepos 28 d. Kadangi nuompinigių dydis buvo sumažintas šalių žodiniu šalių susitarimu, nėra ir pagrindo konstatuoti atsakovės nuomos mokesčio nepriemokos.

Ieškovės argumentai, kad CK 6.183 straipsnio 2 dalis negali būti taikoma, kadangi ne ieškovė, o buhalterinės apskaitos įmonė teikė atsakovei ieškovės vardu PVM sąskaitas-faktūras, kuriose neteisingai buvo nurodytos sumos, atmestini, kaip nepagrįsti, kadangi negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės ir tik šios dvi sutarties šalys prisiėmė įsipareigojimus pagal sutartį. Aplinkybė, kad ieškovė dalį pareigų pagal minėtą sutartį perkėlė kitam asmeniui, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovė neatsako už sutarties tinkamą vykdymą (CK 6.38 straipsnio 4 dalis). Be to, teismas neturi jokio pagrindo tikėti, kad ieškovės interesais veikusi, ieškovės pasamdyta buhalterinių paslaugų įmonė išrašydama sąskaitas ieškovės vardu būtų vadovavusis atsakovės atstovų, su kuriais buhalterines paslaugas teikiančios įmonės nesiejo jokie teisiniais santykiais, žodžiu nurodytu nuomos mokesčio dydžiu, nesuderinusi šio dydžio su įgaliotais ieškovės atstovais.

Iš į bylą pateikto 2017-07-13 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad dėl netinkamos lietaus surinkimo sistemos buvo užpiltos atsakovės nuomojamos patalpos, minėtame protokole užfiksuota nuomojamų patalpų būklė protokolo surašymo metu. Ieškovė byloje jokių įrodymų, galinčių paneigti minėtame antstolio surašytame protokole nustatytas aplinkybes apie atsakovei nuomotų patalpų užliejimo faktą, priežastį ir užfiksuotą patalpų būklę, nepateikė (CPK 178 str.). Atsakovė dėl užlietų patalpų ir negalėjimo jomis naudotis pateikė ieškovei 2017-07-18 pretenziją, kurioje informavo ieškovę apie tai, kad nuomojamos patalpos yra su trūkumais – 2017-07-11 buvo pilnai užlietos, dėl šių aplinkybių nėra galimybės nuomojamų patalpų toliau naudoti pagal paskirtį, jokie veiksmai siekiant pašalinti neigiamus padarinius nebuvo atlikti, todėl atsakovė, vadovaudamasi Sutarties 6.2 p., 6.7 p. bei CK 6.485 str. 2 d. 3 p., informuoja ieškovę, jog nuo 2017-07-28 nutraukia negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bei prašo nedelsiant organizuoti patalpų perėmimą. Byloje ieškovė neginčijo, kad minėtą pretenziją yra gavusi, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė šį atsakovės vienašališką sutarties nutraukimą būtų ginčijusi, tokio reikalavimo nebuvo suformuluota ir šioje byloje, todėl konstatuotina, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nutraukta nuo 2017-07-28 dėl ieškovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Bylos duomenys patvirtina, kad dėl patalpų užliejimo atsakovė negalėjo naudotis nuomojamomis patalpomis pagal jų paskirtį, dėl atsakovės vykdomos veiklos – gimtadienio švenčių organizavimas – ir patalpų užliejimo masto patalpos nuo užliejimo negalėjo būti naudojamos, todėl ieškovė atsakovei nuo 2017-07-11 nepagrįstai skaičiavo nuomos mokestį (CK 6.487 str. 1 d.). Pažymėtina, kad nors 2017-07-28 patalpų priėmimo-perdavimo aktas pasirašytas atsakovės vienašališkai, ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų, kad po šio akto pasirašymo atsakovė būtų trukdžiusi ieškovei perimti patalpas ar toliau naudojusis patalpomis, todėl ieškovės teiginiai, kad atsakovės pasirašytas aktas nepagrindžia patalpų perdavimo tėra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamo ginčo atveju svarbu įvertinti tai, kad ieškovė yra juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla susijusi su nekilnojamojo turto sandoriais, nuoma, ką pripažįsta ir neginčija pati ieškovė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą pažymėta, kad juridiniam asmeniui keliami didesni atidumo, rūpestingumo jo veikloje reikalavimai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008; 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2010). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ieškovės veiklos pobūdį, akivaizdu, kad ji turi nekilnojamojo turto nuomos sandorių sudarymo patirties, be kita ko, jam turi būti žinomi nekilnojamojo turto nuomos sandorių vykdymo ypatumai.

Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė po vienašališko negyvenamųjų patalpų nuomos nutraukimo 2017-07-28 iki 2019-07-16 atsakovei jokių pretenzijų dėl nuomos mokesčio skolos ar patalpų neperdavimo nereiškė, sutarties nutraukimo neginčijo, duomenų, įrodančių atsakovės naudojimąsi patalpomis po 2017-07-28, nepateikė, laiko, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2432,80 Eur nesumokėtų nuompinigių skolos yra neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).

Atmetus ieškovės pagrindinį reikalavimą dėl skolos priteisimo, atmestinas ir išvestinis ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas.

Dėl priešieškinio reikalavimo atlyginti nuostolius

Byloje konstatuota, kad šalių sudaryta sutartis dėl patalpų nuomos buvo vienašališkai nutraukta atsakovės nuo 2017-08-27 dėl ieškovės netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo – dėl atsiradusių patalpų trūkumų, trukdančių naudoti patalpas pagal jų paskirtį. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė dėl užlietų patalpų nuo 2017-07-11 negalėjo jomis naudotis, todėl turėjo grąžinti sumokėtus avansus devyniolikai klientų. Pagal į bylą pateiktus duomenis atsakovė, vykdydama savo veiklą, patalpoms esant neužlietoms, pagrįstai tikėjosi gauti pajamų iš devyniolikos klientų, kurie jau buvo sumokėję avansus. Vidutinė gimtadienio kambario nuomos kaina buvo 100 Eur, todėl atsakovė pagrįstai tikėjosi gauti 1900 Eur pajamų. Įvertinus tai, kad atsakovės grynojo pelno marža 2015 m. sudarė 30 proc., 2016 m. sudarė 15 proc., darytina išvada, kad atsakovė negavo ne mažiau kaip 285 Eur grynojo pelno (1900 * 0,15), nurodytą sumą atsakovė prašo priteisti iš ieškovės. Teismo vertinimu, tarp atsakovės nurodytų 285 Eur nuostolių ir ieškovės sutartinių įsipareigojimų tinkamo nevykdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl, vadovaujantis CK 6.266 straipsniu, 6.483 straipsnio 1 dalimi, 6.246-6.249 straipsniais, atsakovei iš ieškovės priteistina 285 Eur nuostolių, kurių dydį ir faktą patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (CPK 185 str.).

Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti nepagrįstai gautas lėšas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra nurodyta, kad bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Kaip nurodė kasacinis teismas, reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018 24 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo įrodyti, kad pagrindas gauti iš atsakovės 1914,68 Eur sumą ir jos negrąžinti atsakovei buvo, tuo tarpu atsakovė turėjo įrodyti, kad 1914,68 Eur suma sumokėta ieškovei be pagrindo.

Teismo vertinimu, bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad 1914,68 Eur suma, kurią atsakovė 2018-02-18 lėšų pervedimo nurodymu pervedė ieškovei, iš tikrųjų buvo skirta ne ieškovei (banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), o UAB „NRT Service“ (banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) už patalpų nuomą. Byloje nustatyta, kad UAB „NRT Service“ 2018-02-09 išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 1914,68 Eur sumai, tačiau atsakovė šią sumą pervedė ieškovei. Atsakovė, pastebėjusi klaidą, pervedė 1914,68 Eur sumą UAB „NRT Service“, o ieškovė šios sumos atsakovei negrąžino. Iš 2018-02-18 lėšų pervedimo nurodymo turinio aiškiai matyti, jog atsakovės atlikto 1914,68 Eur sumos mokėjimo paskirtis - pagal sąskaitą (duomenys neskelbtini) (Už patalpų nuomą). Akivaizdu, jog ši pinigų suma buvo skirta UAB „NRT Service“, su kuria, atsakovės pateiktais duomenimis, minėtos sumos sumokėjimo metu atsakovę siejo sutartiniai santykiai, bet ne ieškovei, su kuria sutartiniai santykiai buvo nutraukti dar 2017 m. liepos 28 d. ir iki atsakovės atlikto nurodyto mokėjimo ieškovei ieškovė atsakovei nebuvo pareiškusi jokių pretenzijų apie egzistuojančias atsakovės prievoles sumokėti atitinkamas pinigų sumas.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad ieškovė neįrodė ir teismas nenustatė jokio teisinio pagrindo, suteikiančio teisę ieškovei pasilikti 1914,68 Eur iš atsakovės gautą sumą, sumokėtą po to, kai šalių nebesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai ir nebuvo likę jokių atsakovės neapmokėtų skolų, susidariusių šalis siejusių sutartinių teisinių santykių pagrindu (CPK 178, 185 straipsniai). Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir CK 6.242 straipsnio 1 dalimi, atsakovei iš ieškovės priteistina 1914,68 Eur nepagrįstai gautų lėšų suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį atmetus, o priešieškinį patenkinus, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, atsakovei iš ieškovės priteistina 1089 eurų advokato teisinės pagalbos išlaidų pagal į bylą pateiktus šių išlaidų faktą ir dydį patvirtinančius dokumentus ir 50 Eur už priešieškinį sumokėto žyminio mokesčio, iš viso 1139 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priešieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, į. k. 300145575, 285 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 00 ct) nuostolių atlyginimo, 1914,68 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiolika eurų 68 ct) nepagrįstai gautų lėšų ir 1139 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt devynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei MB „Stilingas gimtadienis“, į. k. 303419519.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.