- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-07
- Bylos Nr.
- e2S-90-569/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05818-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- A. Ž.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi tenkintas ieškovės prašymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki sprendimo priėmimo dienos nepilnametės A. Ž. laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su motina S. S. jos gyvenamojoje vietoje.
Šalies argumentai
2. Atsakovas A. Ž. pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, panaikinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. spalio 23 d. nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį, kuria nepilnamečio vaiko A. Ž. laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove S. S. bei taikė laikinąją apsaugos priemonę – iki sprendimo priėmimo dienos nepilnametės A. Ž. laikinąją gyvenamąją vietą nustatė su tėvu A. Ž. jo gyvenamojoje vietoje.
Šalies argumentai
4. Teismas konstatavo, kad atsakovas atskirajame skunde nurodė aplinkybes, kurios teismui nebuvo žinomos, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir kurios patvirtina, jog šalių nepilnamečiu vaiku A. Ž. šiuo metu iš esmės rūpinasi atsakovas. Teismas sprendė, kad atsakovo pateiktos aplinkybės paneigė pagrindą dėl ieškovės prašytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. kad iš esmės ieškovė nuolat ir tinkamai rūpinasi vaiku savo gyvenamojoje vietoje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė S. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 23 d. nutartį ir grąžinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pažeidžia šalių nepilnametės dukros interesus. Iki skundžiamos nutarties priėmimo ieškovė teikė teismui prašymą laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo klausimą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, tačiau pirmosios instancijos teismas šio prašymo net nesvarstė. Skundžiama nutartis yra priimta pirmosios instancijos teismui neišsiaiškinus visų šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių, priimta skubotai. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nepaisė šeimos bylų nagrinėjimo ypatumų, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų.
5.2. Skundžiama nutartis yra grindžiama iš esmės vienintele aplinkybe, jog vaiko teisių apsaugos specialistai atliko A. Ž. Grėsmės vaikui lygio vertinimą ir nustatė pirmą grėsmės lygį. Pažymėtina, jog įvykis, kuomet ieškovė buvo vartojusi alkoholio, buvo 2018-10-13, vaikui grėsmė jau seniai yra išnykusi, ieškovės alkoholio vartojimas yra atsitiktinis, o ne tendencingas ieškovės elgesys.
5.3. Liko visiškai neįvertinta atsakovo asmenybė (polinkis vartoti alkoholį, jį apninkančios suicidinės mintys, pastovios gyvenamosios vietos neturėjimas). Skundžiamos nutarties momentu, nei šio skundo rašymo momentu nėra žinoma, kokiu adresu vaikas gyvens, ar jam bus sudarytos tinkamos sąlygos gyventi.
5.4. Skundžiama nutartimi yra pažeisti tiek šalių mažametės dukros A. Ž., tiek kito ieškovės vaiko A. B. interesai, kadangi abu vaikus sieja itin glaudus dvasinis ir emocinis ryšys, šiuo metu jie vienas kito ilgisi, gyvendami atskirai gali atprasti vienas nuo kito ir susvetimėti.
5.5. Teismui nesurengus žodinio proceso laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui spręsti, liko neišsiaiškinta: dukros gyvenimo sąlygos, nustačius jos gyvenamąją vietą su atsakovu; dukros prisirišimo laipsnis prie kiekvieno iš tėvų; atsakovo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai; tai, kad šalių dukrai, atsižvelgiant į jos amžių bei lytį, labiau yra reikalinga motinos globa.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas A. Ž. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Atskirasis skundas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų – atskirasis skundas pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 335 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti ir nesumokėtas žyminis mokestis, kaip numato CPK 80 straipsnio 2 dalis, todėl yra pagrindas ieškovės S. S. atskirąjį skundą palikti nenagrinėtu.
6.2. Atskirajame skunde nenurodyta jokių aplinkybių, jokių materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų, kurie patvirtintų priimtos nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą.
6.3. Nesutiktina su apeliantės atskirojo skundo motyvu, jog liko neišaiškintos dukros gyvenimo sąlygos, dukros prisirišimo laipsnis prie kiekvieno iš tėvų, tėvų doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime iki ginčo atsiradimo ir t.t., nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir, taikant skundžiamą laikinąją apsaugos priemonę, teisinės reikšmės neturi.
6.4. Ieškovė klaidina teismą dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, dėl to, kad jis neva yra vartojęs ar vartoja narkotines medžiagas, kad jis neva nesirūpina ir neišlaiko savo kitų vaikų, kad neva yra linkęs smurtauti. Tarp A. Ž. ir A. B. nėra ir negali būti jokio itin glaudaus dvasinio ir emocinio ryšio, nes A. B. su šalimis, o kartu ir su A. Ž., negyveno. Ieškovė S. S. pati neaugina, nesirūpina savo sūnumi, A. B. nuo gimimo gyvena su ieškovės motina. Ieškovė klaidina teismą, kad 2018 metų spalio 13 d., kada mažametė serganti dukra A. Ž. vėlų vakarą buvo su girtaujančia motina ir jos draugų kompanija, buvo atsitiktinis ieškovės elgesys. Nuo 2018 metų spalio 15 d., kai dukra A. buvo paimta iš mamos ieškovės S. S. ir perduota atsakovui, iki dabar gyvena su atsakovu, dukra jaučiasi labai gerai, tarp atsakovo ir dukros yra labai stiprus emocinis ryšys, vaikas nori būti su atsakovu, ne su mama.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
8. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikyta laikina apsaugos priemonė – nepilnamečio vaiko laikina gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu jo gyvenamojoje vietoje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais, 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Pažymėtina, kad CK 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.
10. Apeliantė teigia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta neišsiaiškinus visų šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių. Nesurengus žodinio proceso laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui spręsti, liko neišsiaiškinta: dukros gyvenimo sąlygos nustačius jos gyvenamąją vietą su atsakovu; dukros prisirišimo laipsnis prie kiekvieno iš tėvų; atsakovo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai; tai, kad šalių dukrai, atsižvelgiant į jos amžių bei lytį, labiau yra reikalinga motinos globa.
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, jog įvertino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą, tai, kad iš esmės atsakovas nuolat ir tinkamai rūpinasi vaiku savo gyvenamojoje vietoje ir nutarė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki sprendimo priėmimo dienos nepilnametės A. Ž. laikinąją gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu A. Ž., jo gyvenamojoje vietoje.
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aktyvaus teismo vaidmens šeimos bylose taisyklė įtvirtinta CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“. CPK 376 straipsnyje išvardytos teismo teisės rinkti įrodymus, kai šalys jais nesiremia, apsaugoti vaikų teises ir interesus, viršyti pareikštus reikalavimus ar taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Didesnį teismo aktyvumą suteikiančios teisės, kuriomis teismas naudojasi ex officio, skirtos viešojo intereso apsaugai tam tikrose šeimos bylose užtikrinti. Proceso teisės normomis teismas įgalinamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti nedarbingų, paramos reikalingų ir kitų socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014)
13. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016)
14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, jog, siekiant maksimalios vaiko interesų apsaugos, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Nagrinėjant šį prašymą būtina išklausyti šalių ir vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovų argumentus. Teismas turi vertinti ne tik konkrečiu atveju susiklosčiusias aplinkybes, bet išsireikalauti duomenis ir įrodymus apie šalių ir vaiko gyvenimo sąlygas bylos nagrinėjimo teisme metu.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą, nebuvo aktyvus, neišsiaiškino prašymo nagrinėjimui svarbių aplinkybių, todėl nebuvo atskleista bylos esmė, dėl to yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 23 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.