- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-28
- Bylos Nr.
- e2S-1489-1060/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07643-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Pareiškėjas
- T. J., R. J.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų T. J. ir R. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal pareiškėjų T. J. ir R. J. (toliau – pareiškėjai) prašymą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, 2023 m. rugpjūčio 3 d. priimta nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2023 m. rugsėjo 26 d. 11.00 val. ir pareiškėjams nustatytas 14 dienų terminas pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, atitinkančią Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pareiškėjai per teismo nustatytą terminą pateikė 2023 m. rugpjūčio 17 d. sudarytą taikos sutartį dėl teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino pareiškėjams bei atšaukė 2023 m. rugsėjo 26 d. 11.00 val. paskirtą rašytinį teismo posėdį.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjai jiems nurodytų trūkumų nepašalino, kadangi 2023 m. rugpjūčio 3 d. teismo nutartyje pareiškėjams buvo aiškiai nurodyta pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, o pareiškėjai pakartotinai pateikė taikos sutartį.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėja T. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. (klaidingai nurodyta data 2023 m. rugsėjo 7 d.) nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįstai varžanti pareiškėjų teises į teisminę gynybą;
1.2. Teismas formaliai taikė įstatymų nuostatas, tokiu būdu neužtikrindamas nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų, nepagrįstai formalizuodamas teisę ir pareiškėjų galimybę susitarti;
1.3. Pareiškėjams lieka neaišku, kodėl jų pateikta taikos sutartis yra netinkama;
1.4. Vien tik tai, kad pareiškėjų teismui pateiktas dokumentas yra pavadintas taikos sutartimi, o ne sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, savaime nereiškia, jog minėtas procesinis dokumentas neatitinka CK 3.53 straipsnyje nurodytų reikalavimų ir negali būti pagrindas prašymą laikyti nepaduotu;
1.5. Pareiškėjų pateikta taikos sutartis laikytina pareiškėjų bendru susitarimu dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostatų pakeitimo, nes savo esme šiame dokumente išreiškiama abiejų pareiškėjų valia dėl taikaus susitarimo pakeisti teismo sprendimu patvirtintos sutarties sąlygas;
1.6. Akivaizdu, jog yra keičiama tik teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlyga dėl išlaikymo. Visos kitos sąlygos, kurios aptartos teismo 2021 m. sausio 15 d. patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nėra keičiamos;
1.7. Teismas nenurodė, kuri sutarties teksto dalis yra prieštaraujanti imperatyvams, neatitinka CK 3.53 straipsnio reikalavimų.
6. Atsiliepimo į atskirąjį skundą pareiškėjas R. J. nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
8. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, laikytas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintas pareiškėjams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Iš bylos ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2469-1088/2021 nutraukta pareiškėjų santuoka ir patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė ir dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems teikimo ir kitų susijusių su santuokos nutraukimu klausimų. Sutarties 1.2 punkte šalys be kito numatė, kad pareiškėjas nepilnamečiams vaikams I. J., J. J., R. J. išlaikymą sumoka vienkartine išmoka, t. y. iš karto po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumoka 35 000,00 Eur.
10. 2023 m. liepos 10 d. pareiškėjai Kauno apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų papildymo, kuriame prašė patvirtinti pareiškėjų susitarimą dėl teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Pareiškime nurodė, kad atsiradus poreikiui užtikrinti nuolatinį išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimą, vienkartinė išmokėta kompensacija neatitinka minimalių vaikų poreikių, todėl pareiškėjai geranoriškai susitarė papildyti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimu vaikams priteistą išlaikymą, nustatant, kad vaikų poreikiams patenkinti iš pareiškėjo papildomai priteisiama po 187 Eur/mėn. išlaikymas kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Prie pareiškimo pareiškėjai pridėjo 2023 m. liepos 5 d. taikos sutartį dėl teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, kurią pareiškime įvardijo kaip susitarimu dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. 2023 m. liepos 17 d. nutartimi pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo priimtas ir paskirtas nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pareiškėjams nustatytas 14 dienų terminas pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus. 2023 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjai pateikė 2023 m. rugpjūčio 17 d. taikos sutartį dėl teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Skundžiama nutartimi teismas laikė, kad pareiškėjai trūkumų nepašalino, nes turėjo pateikti ne taikos sutartį, o sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.
11. Pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Be to, minėta norma nustato, kad, iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo.
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo klausimus teismas sprendžia ypatingąja teisena mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikydamas CPK XXXV skyriaus nuostatas (CPK 538 straipsnio 5 dalis). Tuo atveju, jei šalys nesusitaria dėl sutarties sąlygų pakeitimo, ginčas dėl teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo sprendžiamas ginčo teisenos tvarka (CK 3.201 straipsnis). Abiem atvejais bus priimtas teismo sprendimas dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio keitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010). Taigi, abiem atvejais bus ne keičiamas teismo sprendimas, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, bet priimamas naujas teismo sprendimas dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio keitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-611/2019).
13. Atskirajame skunde nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės yra grindžiamas nepagrįstu pirmosios instancijos teismo pareiškėjų pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo trūkumų nustatymu.
14. Prašymas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo yra dalyvaujančių byloje asmenų procesinis dokumentas (CPK 110 straipsnis), todėl prašymas ir jo priedai turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams ir jų priedams keliamus formos ir turinio (CPK 111, 112-114 straipsniai) reikalavimus bei mutatis mutandis CPK 539 straipsnyje nustatytus specialiuosius reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, šių dokumentų trūkumai šalinami CPK 115 straipsnio nustatyta procesinių dokumentų trūkumų šalinimo tvarka.
15. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis) arba, tokiam dokumentui jau esant priimtam, dokumentas (ieškinys, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Atsižvelgiant į nurodytą, trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tiek ieškinio (pareiškimo, prašymo) priėmimo stadijoje, tiek minėtų procesinių dokumentų trūkumams paaiškėjus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos taikymo aspektų, yra išaiškinęs, kad teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą, bet tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai (t. y. dėl kurių bylos apskritai negalima išnagrinėti iš esmės) ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą trūkumams šalinti. Paprastai CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas taikomas tada, jeigu ieškinyje nenurodytas jo pagrindas ir dalykas, o jeigu po jo priėmimo išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai, prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas, nes kitų ieškinio netikslumų pašalinimas gali būti išsprendžiamas ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009;2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).
17. Vadinasi, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti trūkumų šalinimo institutą priimtam pareiškėjų prašymui dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo. Kitaip tariant, būtina įsitikinti, ar vėliau išaiškėję prašymo trūkumai buvo esminiai, dėl kurių procesas nagrinėjamoje byloje negalėjo vykti toliau, ar klausimas dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo negalėjo būti išnagrinėtas iš esmės. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje situacijoje, prašymo trūkumų nepašalinimo atveju, prašymas turėjo būti paliekamas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu, o ne laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui vadovaujantis CPK 115 straipsnio 3 dalimi.
18. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas trūkumus nustatė pareiškėjų prašymo (pareiškėjų įvardinto pareiškimu) priedui – sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, nurodydamas, kad pareiškėjai turėjo pateikti ne taikos sutartį, o sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Kartu su 2023 m. liepos 10 d. Kauno apylinkės teismui pateiktu pareiškimu dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų papildymo pareiškėjai pridėjo 2023 m. liepos 5 d. taikos sutartį dėl teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, kuri pareiškime yra nurodyta kaip susitarimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.
19. Pareiškėjų 2023 m. liepos 5 d. taikos sutarties dėl teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo turinys patvirtina, kad pareiškėjai (sutarties šalys) susitarė papildyti 2021 m. sausio 15 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu (c. b. Nr. e2YT-2469-1088/2021) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos ir dydžio, įtraukdami į sutartį 1.6 punktą (Periodinis išlaikymas), kuriame nustatyta, kad pareiškėjas kiekvienam iš pareiškėjų nepilnamečių vaikų nuo šios sutarties pasirašymo dienos išlaikymui moka po 187,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki kiekvieno vaiko pilnametystės (1.6.1.- 1.6.3.).
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo poreikio trūkumų šalinimo institutui taikyti. Pareiškėjų pateiktos 2023 m. liepos 5 d. sutarties pavadinime įrašytas žodis „taikos“ nekeičia šios sutarties esmės. Minėta aplinkybė nelaikytina esminiu šios sutarties trūkumu, dėl kurio procesas nagrinėjamoje byloje negalėjo vykti toliau, t. y. negalėjo būti išspręstas klausimas dėl teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. 2023 m. liepos 5 d. sutarties pavadinimas galėjo būti patikslintas pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo nagrinėjant teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (CPK 540 straipsnio 1 dalis).
21. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir neteisingai aiškino bei taikė trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias proceso teisės normas. Nustatytas procesinis pažeidimas gali būti pašalintas panaikinant pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo perduodant pirmosios instancijos teismui toliau nagrinėti.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą pagal pareiškėjų T. J. ir R. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo perduoti pirmosios instancijos teismui toliau nagrinėti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.