Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2017-02-03 · Civilinė byla Nr. 2VP-1748-949/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2VP-1748-949/2017Nutartis · 2017-02-03Šiaulių apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2017-03-21Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-03
Bylos Nr.
2VP-1748-949/2017
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02984-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Gudienė
Suinteresuotas asmuo
A. K., G. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-1748-949/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02984-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. vasario 3 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė, sekretoriaujant Ramonai Subačienei, dalyvaujant pareiškėjui antstoliui Ričardui Kudrauskui, suinteresuotiems asmenims A. K. ir G. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Ričardo Kudrausko sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, suinteresuoti asmenys A. K. ir G. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis Ričardas Kudrauskas 2017-01-03 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą, kuriame konstatavo, jog G. K. nevykdo Šiaulių apylinkės teismo 2016-08-03 sprendimo dėl skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos, numatytos 1.1-1.9 punktuose bei antstolio įpareigojimų, nenurodė savo veiksmus pateisinančių objektyvių priežasčių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CKP) 771 straipsnio 1 dalimi, minėtas aktas 2017-01-12 perduotas Šiaulių apylinkės teismui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas antstolis Ričardas Kudrauskas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam buvo pateiktas vykdyti teismo sprendimas, kuriame nustatyta skolininkės G, K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Vykdymo procese buvo nustatyta, kad skolininkė nustatytos tvarkos nesilaiko. Skolininkė, nors ir nurodė, kad dėl darbo pobūdžio ir kitų priežasčių negali vykdyti teismo sprendimo, teigė, kad ketina kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydama keisti nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, dėl to prašė stabdyti vykdomąją bylą, tačiau šios priežastys, jo nuomone, nepateisina teismo sprendimo nevykdymo ir nėra pagrindas stabdyti vykdomąją bylą, todėl skolininkei turėtų būti taikomos Civilinio proceso kodekse numatytos poveikio priemonės dėl teismo sprendimo nevykdymo. Dėl poveikio priemonių dydžio prašė teismo spręsti savo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo A. K. palaikė antstolio išsakytą poziciją ir prašė nubausti G. K. už teismo sprendimo nevykdymą, nes ji pati pripažįsta, kad teismo sprendimo tinkamai nevykdo. Po teismo sprendimo priėmimo tam tikrą laiką ji laikėsi nustatytos tvarkos, vėliau tarpusavio susitarimu buvo sutarę nustatytą tvarką pakeisti, tačiau G. K. surasdavo priežasčių, dėl kurių nesilaikydavo susitarimo, dažniausiai nurodydama, kad vykdyti teismo sprendimo negali dėl savo darbo pobūdžio. Šiuo metu su vaikais visai nebendrauja. Mano, kad sankcijos taikymas už teismo sprendimo nevykdymą būtų efektyvi priemonė, kuri paskatintų G. K. vykdyti teismo sprendimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo G. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pasirašant sutartį su A. K. dėl bendravimo su vaikais tvarkos, tikėjosi, kad jai pavyks ją vykdyti, tačiau dėl savo darbo pobūdžio, dėl nuolat besikeičiančio jos darbo grafiko įvykdyti savo įsipareigojimų pagal sutartį jai nepavyksta, todėl rengia ieškinį teismui dėl nustatytos tvarkos pakeitimo. A. K. nelinkęs ieškoti kompromisų, reikalauja, kad būtų vykdoma patvirtinta tvarka, kuri jai yra netinkama.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiame straipsnyje įtvirtintas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo privalomumo principas reiškia, kad teismo procesiniame sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, nes teismo procesinio sprendimo nevykdymas vertintinas ne tik kaip išieškotojo teisių pažeidimas, bet ir kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Šis civilinio proceso principas išlygų nenumato, taigi jokiomis aplinkybėmis negali būti pateisinamas įsiteisėjusio ir įmanomo įvykdyti teismo procesinio sprendimo nevykdymas.

Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, antstolis surašo aktą ir perduoda jį antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kas skolininkas sprendimo neįvykdė, gali skirti jam iki trijų šimtų eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.

Susipažinus su antstolio pateikta vykdomąja byla Nr. 0098/16/03253 nustatyta, kad antstolis vykdo Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-4018-949/2016, išduotą 2016-11-25 dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo (išieškotojas A. K., skolininkė G. K.).

Nagrinėjamu atveju išieškotojas A. K. siekia, kad 2016-08-03 teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis dėl G. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos būtų vykdomas priverstinai, t. y. taikant prievartines priemones. Bendravimo su vaiku tvarka nustatoma, kai vaiko tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo (Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.170 str. 4 d.). Kitaip tariant, teismas nustato sąlygas, kuriomis esant tėvai turėtų galimybę įgyvendinti teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Teismas pažymi, jog nepaisant to, jog G. K. prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus, susijusius su bendravimu su vaikais, kurių pagal teismui pateiktus duomenis tinkamai nevykdo, teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas siejamas su tėvo ar motinos, su kuriuo vaikas negyvena, vidine valios išraiška ir tokį sprendimą neįmanoma priverstinai įvykdyti.

Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų bendravimas su vaikais ir dalyvavimas jų auklėjime turi atitikti minėtose teisės normose įtvirtintus principus. Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, t. y. tokių tėvų minimalaus bendravimo su vaikais nustatymą (CK 3.175 str.) ir pan.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra siejamas su prioritetiniais vaiko interesais – turėti teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Tėvo ir vaiko bendravimas dažniausiai grindžiamas pasitikėjimu, abipusiu noru susitikti ir bendrauti, kad bendraudamas su vaiku tėvas realizuoja savo pareigą vaiką tinkamai auklėti, jam patarti, padėti spręsti gyvenimiškas situacijas, palaikyti normalius tarpusavio santykius, kad vaikas jaustų tėvo palaikymą ir t.t. Nors šiuo atveju ir buvo pradėtas priverstinis teismo sprendimo vykdymo procesas, kaip jau buvo pasisakyta, šios kategorijos bylose negalimas prievartinis teismo sprendimo vykdymo realizavimas, įpareigojant skyrium nuo vaikų gyvenantį tėvą bendrauti su vaikais. Tokio pobūdžio bylose sankcijos už teismo sprendimo nevykdymą gali būti taikomos tuo atveju, jei tėvas, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, trukdo kitam iš tėvų įgyvendinti savo teisę matytis ir bendrauti su vaikais. Kaip jau minėta, šiuo atveju tokios aplinkybės byloje nenurodytos ir nenustatytos.

Įvertinęs tai, kas išdėstytas, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teismo nutartis negali būti priverstinai vykdoma, taigi nėra teisinio pagrindo bausti G. K. už teismo sprendimo nevykdymą ir antstolio siūlymas taikyti sankciją už teismo sprendimo nevykdymą yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Bauda G. K. neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290, 291, 585, 593, 771 straipsniais, teismas

nutaria:

antstolio Ričardo Kudrausko siūlymą taikyti sankcijas už sprendimo nevykdymą atmesti ir baudos suinteresuotam asmeniui G. K. neskirti.

Įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti antstoliui vykdomąją bylą.

Skubiai siųsti Šiaulių apygardos teismui civilinę bylą Nr. 2-4018-9494/2016 apeliacinio skundo nagrinėjimui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Rima Gudienė