- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-19
- Bylos Nr.
- e2A-622-262/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04713-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- V. D., T. S., Z. R., V. J., A. J., M. M., T. V., I. V., S. M., J. J., L. R., A. D. S., D. M., L. K.
- Atsakovas
- Č. Ž., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- K. Ž., R. Ž., A. Ž., Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų V. D., T. S., Z. R., V. J., A. J., M. M., T. V., I. V., S. M., J. J., L. R., A. D. S., D. M., L. K., L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. D., T. S., Z. R., V. J., A. J., M. M., T. V., I. V., S. M., J. J., L. R., A. D. S., D. M., L. K., L. K. ieškinį atsakovams Č. Ž. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus įsakymo panaikinimo ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys K. Ž., R. Ž., A. Ž., Vilniaus miesto savivaldybės administracija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami panaikinti 2013-02-01 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-145 (toliau ir - Įsakymas) ir pripažinti negaliojančia 2013-04-05 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 49SU-(14.49.55)-164, pagal kurią atsakovui Č. Ž. buvo parduotas 273 kv.m. ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad ieškovams kartu su kitais bendraturčiais taip pat ir atsakovu Č. Ž. priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2012-10-08 sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109)-1599 „Dėl žemės sklypo Vilniaus m. sav., Vilniaus m., nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ suformavo 273 kv. m. žemės sklypą ir patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis. 2013-02-01 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-145 nusprendė parduoti atsakovui 273 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), su sąlyga, kad pirkėjas per 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos turi kreiptis į skyrių dėl šio sklypo sujungimo su 1211 kv. m. ploto žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) į vieną bendrą 1484 kv. m. ploto žemės sklypą. 2013-04-05 buvo sudaryta Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 49SU-(14.49.55)-164, pagal kurią 273 kv. m. ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas atsakovui Č. Ž.. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2015-11-03 sprendimu Nr. 49SK-1913-(14.49.109) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), , ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ pertvarkė žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ) sujungimo būdu ir patvirtino kadastro duomenis. Nekilnojamojo turto registre pertvarkytam žemės sklypui suteiktas naujas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) . Ieškovų teigimu, įsiterpusio žemės sklypo pardavimas tik vienam iš pagrindinio žemės sklypo bendraturčių yra neteisėtas, kadangi apie įsiterpusio 273 kv m. valstybinės žemės ploto pardavimą turėjo būti informuoti visi žemės sklypo bendraturčiai ir jiems sudaryta galimybė pirkti tam tikrą dalį minėto žemės sklypo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Č. Ž. ir tretieji asmenys atsiliepime į ieškinį su ieškovų reikalavimais nesutiko, prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškovų reikalavimus atmesti. Teigė, kad ieškovai apie naujo 0,0273 ha ploto žemės sklypo formavimą ir jo planuojamą apjungimą su kitu greta esančiu 0,1211 ha ploto žemės sklypu žinojo dar 2011 metais, kai dalyvavo (duomenys neskelbtini) -osios statybos ir eksploatavimo garažų bendrijos 2011-10-19 susirinkime, kur buvo sprendžiamas 0,1211 ha ploto sklypo padidinimo klausimas. Be to, 2012-03-29 ir 2013-04-03 ieškovai pasirašė Savivaldybės įmonės „Vilnius planas“ parengtame 0,1484 ha ploto žemės sklypo sprendinių brėžinyje, o 2012-03-27 ir 2012-03-29 pasirašydami sutikime, ieškovai sutiko, jog vienintelis atsakovas Č. Ž. nusipirktų 2,7 aro valstybinės žemės sklypą. Nors ieškovai ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-145, tačiau dar iki šio akto buvo priimta eilė kitų administracinių teisės aktų dėl 0,0273 ha ploto žemės sklypo suformavimo, kurių ieškovai neginčija. Pažymėjo, jog ieškovai nurodo teisės aktų pažeidimus, kurie išimtinai susiję su institucijų, priimančių sprendimus dėl žemės sklypo plano rengimo, sklypų formavimo, performavimu ir kitais atliekamais veiksmais, tačiau nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovas Č. Ž..
4. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškovų ieškinį su ieškovų reikalavimais iš dalies sutiko, neprieštaravo dėl Įsakymo panaikinimo dalyje, kuria parduotas Č. Ž. įsiterpęs žemės sklypas, kurio dalys turėjo būti parduotos Z. R. ir S. M., kitą ieškinio reikalavimą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog Č. Ž. Vilniaus miesto skyriui pateikė raštą, kuriame yra kai kurių žemės sklypo savininkų parašai (nėra Z. R., o už S. M. pasirašė motina), kad jie neprieštaravo Č. Ž. nusipirkti 2,7 aro valstybinės žemės. Nesutiko su ieškovų argumentu, jog įsiterpusios žemės sklypo pardavimas tik vienam iš žemės sklypo bendraturčių yra neteisėtas, pažeidžia kitų žemės sklypo bendraturčių teises ir prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Pažymėjo, jog minimu atveju, žemės sklypo plano rengimo organizatorius buvo savivaldybė, nes pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimo Nr. 1124 patvirtinto „Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo“ 17.3 papunktį nurodytus veiksmus turėjo atlikti savivaldybė.
5. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį prašė kilusį ginčą spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas; iš ieškovų atsakovui Č. Ž. lygiomis dalimis priteista 500 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovų trečiajam asmeniui K. Ž. lygiomis dalimis priteista 170 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nurodė, kad ieškovai apie naujo 0,0273 ha ploto žemės sklypo formavimą ir jo planuojamą apjungimą su kitu greta esančiu 0,1211 ha ploto žemės sklypu sužinojo dar 2011 metais, kai dalyvavo (duomenys neskelbtini) garažų ir eksploatavimo bendrijos 2011-10-19 narių susirinkime, kuriame buvo sprendžiamas 0,1211 ha ploto sklypo padidinimo klausimas, 2012-03-29/2013-04-03 pasirašė SĮ „Vilniaus planas“ parengtame 0,1484 ha ploto žemės sklypo sprendinių brėžinyje, taip pat 2012-03-27/2012-03-29 pasirašė sutikimą, kad atsakovas Č. Ž. nusipirktų 2,7 aro valstybinės žemės sklypą. Todėl konstatuotina, kad ieškovų reikalavimui - panaikinti 2013-02-01 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-145, atsakovai ir tretieji asmenys pagrįstai prašo taikyti sutrumpintą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą. Kadangi ieškovai praleido sutrumpintą ieškinio senaties terminą šiam reikalavimui pareikšti, todėl ieškovų reikalavimas panaikinti 2013-02-01 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-145 yra atmestinas kaip nepagrįstas ir pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.
9. Nurodė, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantai prašo panaikinti Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 1 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-145 praleidę ieškinio senaties (administracinio akto apskundimo) terminą, kadangi, anot apeliantų, teismas netinkamai nestatė senaties termino skaičiavimo pradžią, neatsižvelgė į tai, kad dalis apeliantų apskritai nežinojo apie ginčijamo įsakymo priėmimą. Teismas privalėjo ex officio spręsti dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ir jį atnaujinti. Teismas ieškinį atmetė, remdamasis tik tuo, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą, tačiau teismas nepagrįstai nepasisakė dėl ieškinio pagrįstumo iš esmės.
Atsiliepimas
10. Atsakovas Č. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
11. Nurodė, kad teismas pagrįstai taikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą Įsakymo apskundimui, ieškovai šio termino atnaujinti pirmosios instancijos teisme neprašė. Be to, akivaizdu, jog priežasčių senaties termino atnaujinimui nėra, kadangi visi ieškovai apie formuojamą 0,0273 ha ploto žemės sklypą ir jo būsimą pardavimą Č. Ž., bei 0,0273 ha ploto žemės sklypo sujungimą su kitu greta esančiu 0,1211 ha ploto žemės sklypu žinojo dar 2011-2012 metais, tačiau į teismą kreipėsi tik 2017-01-31, praleidę vieno mėnesio terminą skųsti Įsakymą.
12. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.
13. Nurodė, kad apeliantai akivaizdžiai praleido ginčijamo Nacionalinės žemės tarnybos administracinio akto apskundimo terminą, ir nenurodė objektyvių, nuo apeliantų valios nepriklausiusių aplinkybių, sąlygojančių galimybę šį terminą atnaujinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantų reikalavimus kaip pareikštus praleidus ieškinio senaties terminą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
14. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
15. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
16. Ieškovai teigia, kad jiems apie Įsakymą tapo žinoma tik gavus Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro 2016-06-30 pareiškimą, todėl jie nėra praleidę ieškinio senaties termino skųsti Įsakymą, o jei šį terminą ir yra praleidę, tuomet Teismas turėjo jį atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantų teiginiais nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
17. CK 1.127 str. 1 d. nustatyta, jog teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovai apie naujo 0,0273 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, formavimą ir jo planuojamą apjungimą su kitu greta esančiu 0,1211 ha ploto žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , sužinojo dar 2011 metais, kuomet dalyvavo (duomenys neskelbtini) statybos ir eksploatavimo garažų bendrijos 2011-10-19 susirinkime, kur buvo sprendžiamas 0,1211 ha ploto sklypo padidinimo klausimas; 2012-03-27/2012-03-29 pasirašydami sutikime, sutikdami, jog vienintelis atsakovas Č. Ž. nusipirktų 2,7 aro valstybinės žemės sklypą; pasirašydami Savivaldybės įmonės „Vilnius planas“ parengtame 0,1484 ha ploto žemės sklypo sprendinių brėžinyje. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, atsakovai Č. Ž. ir Nacionalinė žemės tarnyba 2011-2012 metais atliko daugybę tęstinių veiksmų, suderintų su ieškovais.
18. Ieškovai nebuvo rūpestingi ir laiku nesikreipė dėl savo pažeistų teisių gynybos, nes daugiau nei šešerius metus (t. y. nuo 2011-2012 metų) žinoję apie planuojamą 0,0273 ha ploto žemės sklypo suformavimą ir pardavimą, nesiėmė jokių veiksmų. Apeliantai nepateikė jokių argumentų, kodėl jie ilgą laiką nesidomėjo šio žemės sklypo formavimu ir pardavimu, nors duomenys apie tai, jog ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Č. Ž. jau nuo 2013-04-11 buvo paviešinti ir viešajame Nekilnojamojo turto registre. Iš viso, kas išdėstyta akivaizdu, jog ieškovai apie Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013- 02-01 priimtą įsakvmą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-145 turėjo ir galėjo sužinoti gerokai anksčiau, nei teigia sužinoję, į šį pažeidimą per visą sutrumpinto ieškinio senaties termino eigą ieškovai nereagavo ir nereiškė ieškinio, todėl darytina išvada, kad ieškovai buvo įsitikinę, jog jų teisės nėra pažeistos, o Teismas tinkamai nustatė, jog ieškovai yra praleidę Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 str. 1 d, nustatytą sutrumpintą vieno mėnesio terminą Įsakymui apskųsti ir šiuo pagrindu ieškinį atmetė.
19. Ieškovai pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo aplinkybių, kodėl į teismą dėl 2013-02-01 priimto Įsakymo jie kreipėsi tik 2017-01-31, neprašė atnaujinti termino apskųsti šį Įsakymą, tuo tarpu apeliaciniame skunde apeliantai įrodinėja naujas aplinkybes, kurios nebuvo analizuotos pirmosios instancijos teisme bei nepagrįstai teigia, jog net nustačius ieškinio senaties praleidimą, teismas turėjo šį terminą atnaujinti ex oficio.
20. Kaip nurodyta skundžiamame teismo sprendime, ieškovų atstovas neginčijo, jog ieškovai dalyvavo 2011 metais (duomenys neskelbtini) garažų ir eksploatavimo bendrijos narių susirinkime, tuomet jie sužinojo apie atsakovo Č. Ž. ketinimą įsigyti įsiterpusį sklypą, apie sklypų sujungimą, tačiau ieškovai manė, kad jiems bus pasiūlyta įsigyti įsiterpusį žemės sklypą. Taigi pirmosios instancijos teisme ieškovai patvirtino aplinkybę, jog bendrijos susirinkimo metu ieškovai buvo supažindinti su atsakovo Č. Ž. ketinimais. Apeliaciniame skunde teigiama, jog dalis ieškovų nedalyvavo šiame susirinkime, todėl apie žemės sklypo padidinimo klausimą jie nieko nežinojo. Pirma, pirmosios instancijos teisme šių aplinkybių ieškovai neįrodinėjo. Antra, ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad bendrijos susirinkimas būtų buvęs sušauktas neteisėtai, slaptai, nepranešus apie šio susirinkimo organizavimą visiems bendrijos nariams ir kad sprendimas priimtas priimant pažeidžiant bendrijos sprendimų priėmimo tvarką. Trečia, tai, kad tam tikri bendrijos nariai neatvyko į bendrijos susirinkimą ar atsisakė pasirašyti susirinkimo protokole, nereiškia, kad jie tokios teisės neturėjo ir negalėjo sužinoti apie Č. Ž. ketinimus.
21. Apeliantai teigia, jog priėmus Įsakymą, jie nebuvo informuoti apie šio Įsakymo priėmimą, nors kaip sklypo bendraturčiai turėjo būti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliantų teiginiu, kadangi Įsakymas yra individualus vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui - atsakovui Č. Ž.. Kadangi ieškovai jau 2011-2012 metais buvo išreiškę savo valią dėl to, jog 0,0273 ha ploto žemės sklypas nuosavybės teise priklausytų tik šiam atsakovui, o teisės aktai nenumato, kad apie priimtą individualų vienkartinį teisės taikymo aktą būtų informuojami ir kiti subjektai, nenurodyti šiame individualiame teisės akte, apeliantų teiginys, jog apie Įsakymą jie turėjo taip pat būti informuoti yra nepagrįstas.
22. Apeliantų teiginys, kad apie sujungiamus sklypus ieškovai sužinojo tik gavę Vilniaus rajono notarų biuro parengtą 2016-06-30 pareiškimą, kuriuo buvo siūloma 2016-07-27 pasirašyti susitarimą dėl žemės sklypų sujungimo yra nepagrįstas. Iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimo į ieškinį matyti, jog dar iki Č. Ž. kreipimosi į notarą ieškovams buvo žinomos aplinkybės dėl žemės sklypų sujungimo, nes atsakovas pateikė atsakymą į 2016-02-02 gautą grupės asmenų (didžioji dalis ieškovų) skundą dėl žemės sklypų sujungimo, taip pat 2016-03-10 atsakymu bei 2016-06-02 raštu M. M. paaiškino aplinkybes, susijusios su žemės sklypų sujungimu, tačiau šių administracinių aktų ieškovai savalaikiai neginčijo. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas gavęs Č. Ž. ieškinį dėl leidimo sujungti 0,0273 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , ir 0,1211 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , į vieną žemės sklypą be bendraturčių sutikimo, 2016-09-20 išsiuntė lydraštį civilinėje byloje Nr. e2-1856- 545/2017 visiems atsakovams (šioje civilinėje byloje ieškovams, apeliantams) kartu su Č. Ž. ieškiniu ir priedais. Prie šio ieškinio buvo pateiktas tiek Įsakymas, tiek Sutartis. Taigi, vėliausiai su šioje byloje ginčijamų dokumentą (Įsakymo, Sutarties) turiniu, apeliantai susipažino gavę Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-20 išsiųstus dokumentus, o ieškinį šioje civilinėje byloje dėl Įsakymo panaikinimo ieškovai pateikė tik 2017-01-31, t. y. akivaizdžiai praleidę terminą įsakymo apskundimui.
23. Iš viso kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą Įsakymo apskundimui, o ieškovai šio termino atnaujinti pirmosios instancijos teisme neprašė.
24. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškinio reikalavimas dėl sutarties panaikinimo laikytinas išvestiniu iš reikalavimo panaikinti Įsakymą, kadangi nepanaikinus Įsakymo, nėra pagrindo pripažinti negaliojančia ir pačią Sutartį. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl paties ginčo esmės, t. y. nagrinėti Įsakymo teisėtumą, nepaisant to, jog yra praleistas sutrumpintas ieškinio senaties terminas šio Įsakymo apskundimui.
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-339/2008).
26. Taigi, konstatavus jog ieškovai praleido ieškinio senaties terminą, nebuvo pagrindo pasisakyti dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo iš esmės, todėl negalima teigti, kad skundžiamas sprendimas dėl to yra nepagrįstas.
27. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
28. Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovų atsakovui Č. Ž. lygiomis dalimis priteisiamos 400 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 98, 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui Č. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) Z. R., .k. (duomenys neskelbtini) V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) T. V., a.k. (duomenys neskelbtini) I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) L. R., a.k. (duomenys neskelbtini) A. D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.